Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi ir H. P. pareikštu nušalinimu civilinėje byloje Nr. 2S-394-280/2019, pradėtoje pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme gautas H. P. atskirasis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti prašymo trūkumus.

2019 m. gegužės 2 d. apeliantas pateikė nušalinimą nuo civilinės bylos Nr. 2S-394-280/2019 nagrinėjimo visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju nušalinimas visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams grindžiamas aplinkybe, kad šio teismo teisėjai jau yra nagrinėję su pareiškėjo teisėmis ir interesais susijusias bylas, ir priėmė jam nepalankius procesinius sprendimus. Netenkinant šiuo pagrindu reiškiamo nušalinimo pareiškėjui išaiškinama, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, grindžiamo procesinių veiksmų atlikimu bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai laikomasi pozicijos, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Nušalinimo pareiškimas grindžiamas ir teiginiais apie galimus suinteresuoto asmens advokatės ir kitų advokatų ryšiais su Panevėžio apygardos teismo teisėjais. Įvertinus pareiškėjo prašymą laikytina, kad jis grindžiamas bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodant jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Nenurodžius argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 - 66, 71 straipsniuose įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla pagal pareiškėjo H. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties gali būti išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą, nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti H. P. prašymo nušalinti Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties nagrinėjimo.