- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-584-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03574-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- H. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-584-227/2019 Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03574-2017-2
2019 m. rugsėjo 10 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3327-223/2019 pagal pareiškėjo H. P. prašymą suinteresuotiems asmenims A. M., antstoliui A. B., dėl nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė prašymą dėl 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 išaiškinimo, ir prašė išaiškinti, kad būtų aišku, ką jis turi nugriauti pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 ir antstolio A. B. 2017 m. sausio 16 d. įpareigojimą Nr. 0025/17/00114. Nurodė, kad buvusios stoginės nebėra, atstumai išlaikyti, todėl jam neaišku, ką jis turi nugriauti pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi (rašymo apsirikimo klaida dėl priėmimo datos ištaisyta 2019 m. birželio 11 d. nutartimi) pareiškėjui nustatė terminą pašalinti procesinio dokumento trūkumus iki 2019 m. balandžio 1 d., t. y. įpareigojo pareiškėją tinkamai suformuluoti prašymo reikalavimą, kad prašyme išdėstytos aplinkybės atitiktų prašymo reikalavimui.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nesutikdamas su teismo nutartimi dėl trūkumų pašalinimo pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties. Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį paliko nepakeistą ir pareiškėjui nustatė naują terminą pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2019 m. birželio 7 d. Nustatytu terminu pareiškėjas naujo pareiškimo teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjo H. P. pareiškimą dėl 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 išaiškinimo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui
Šalies argumentai
5. Nurodė, kad pareiškėjas per nustatytą terminą iki 2019 m. birželio 7 d., ir per protingą terminą jam pasibaigus pareiškimo trūkumų nepašalino, nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Todėl pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 išaiškinimo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 str. 2 d.). Pareiškėjui išaiškino, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas prašymą atsisakyti priimti, pareiškėjas turi teisę vėl kreiptis į teismą bendra tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas H. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pateikė gyvenamojo namo ir jo priklausinių ekspertizės akto kopiją.
7. Nurodo, kad nesuprantama, kas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams yra neaišku 2019-03-12 prašyme išaiškinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2VP-4600-223/2017. Prašyme labai aiškiai yra suformuluota, ko pareiškėjas nori, kad teismas išaiškintų. Žemesnės instancijos teismas ginasi dėl savo klaidų nuo pareiškėjo prašymo, o apygardos teismas dangsto žemesnės instancijos teisėjų neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas prašė išaiškinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nutartį civilinėje byloje Nr.2VP-4600-223/2017, ką jis turi nugriauti pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr.2-156-956/2016 ir antstolio A. B. 2017-01-16 įpareigojimą Nr.0025/17/00114. Teismas 2019-03-19 nutartimi ir 2019-06-11 nutartimi atsakė, kad nesuprantamas pareiškėjo prašymas, tariamai nepašalinti trūkumai, ir laikoma, kad prašymas nepaduotas. Teigia, kad prašymas yra labai aiškus ir suprantamas. Pagal taikos sutarties 2 punktą pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti stoginę. 2017-01-16 įpareigojimu Nr.0025/17/00114 antstolis A. B. nurodė nugriauti nebeegzistuojančią stoginę, kurią pareiškėjas jau buvo nugriovęs. Teismas 2017-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.2VP-4600-223/2017 skyrė pareiškėjui 10 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2017-01-16 išieškotojos A. M. naudai, tenkindamas antstolio A. B. pareiškimą dėl jo 2017-01-16 įpareigojimo Nr.0025/17/00114 nevykdymo nugriauti stoginę, kurios antstolio kreipimosi dieną į teismą nėra ir nebebuvo. Šios aplinkybės buvo aiškiai žinomos antstoliui, tačiau tai nesutrukdė jam melagingai kreiptis į teismą. Todėl pareiškėjas 2019-03-12 prašymu ir kreipėsi prašydamas išaiškinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nutartį civilinėje byloje Nr.2VP-4600-223/2017, ką pareiškėjas turi nugriauti pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr.2-156-956/2016 ir antstolio A. B. 2017-01-16 įpareigojimą Nr.0025/17/00114. Prašymo aiškiau ir negalima išdėstyti ar kitaip suformuluoti, ir toks išaiškinimas nekeistų 2017-05-19 nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-4600-223/2017 esmės. Gal pirmosios instancijos teismui yra neaišku todėl, kad patenkindamas melagingą antstolio pareiškimą teismas 2017-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.2VP-4600-223/2017 nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė antstolio 2017-01-16 įpareigojimo Nr.0025/17/00114 (antstolis buvo įpareigojęs nugriauti nebeegzistuojančią stoginę), o teismas, turėdamas visus įrodymus, kad stoginė neegzistuoja, ir atmesdamas pareiškėjo prašymus bei įrodymus konstatavo, jog yra nenugriauta stoginė, todėl skyrė pareiškėjui 10 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2017-01-16 išieškotojos naudai. Keistai skamba skundžiamos nutarties motyvas, kad teismui neaišku, ko pareiškėjas prašo. Neaišku, ar teismas iš viso suprato, kokią bylą nagrinėjo, priimdamas 2017-05-19 nutartį civilinėje byloje Nr.2VP-4600-223/2017. Tuomet už ką skyrė pareiškėjui baudą, jeigu prašo patikslinti prašymą. Reikalinga išaiškinti, ką pareiškėjas turi nugriauti pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr.2-156-956/2016 ir antstolio A. B. 2017-01-16 įpareigojimą Nr.0025/17/00114 (neegzistuojančią stoginę, namą, tvorą ar kitą objektą). Mano, kad teismas dangsto antstolio A. B. melą. ir tai nėra teisėtumo vykdymas, o ginami neteisėti bei šališki suinteresuotų asmenų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus - gyvenamojo namo ir jo priklausinių ekspertizės akto kopiją. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat spręstina, ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliantas nei teikia prašymą priimti naujus įrodymus į bylą, nei įvardija aplinkybes, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo paduodant atskirąjį skundą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia. Taip pat pažymėtina, kad tokių įrodymų priėmimas neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškimo trūkumų nepašalinimo sukeltų teisinių padarinių, nes pareiškėjas nebuvo įpareigotas pateikti tokio pobūdžio įrodymų, šiuo atveju buvo nustatyti tik pareiškimo kaip procesinio dokumento trūkumai dėl pareiškimo dalyko.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo nutartyje nustatytų trūkumų.
11. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio (šiuo atveju – pareiškimo) trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų nepašalinimo atveju, ieškinys (visas arba dalyje konkrečių reikalavimų) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
12. Prieš priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodydamas, kuo tokie trūkumai pasireiškia, kodėl pareiškėjas turi pareigą juos pašalinti ir kokios yra nustatytų trūkumų nepašalinimo procesinės pasekmės. Teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi įpareigojo pašalinti procesinio dokumento trūkumus - tinkamai suformuluoti prašymo reikalavimą, kad prašyme išdėstytos aplinkybės atitiktų prašymo reikalavimui. Nurodė, kad iš pareiškėjo prašymo - išaiškinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017, kad būtų aišku ką jis turi nugriauti pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 ir antstolio A. B. 2017 m. sausio 16 d. įpareigojimą Nr. 0025/17/00114, nėra aišku, kokio konkrečiai procesinio teismo sprendimo išaiškinimo siekia pareiškėjas.
13. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-394-280/2019, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškimas neatitinka minėtų reikalavimų – nėra aišku, kokio išaiškinimo siekia pareiškėjas, prašydamas išaiškinti 2017-05-19 nutartį dėl baudos jam skyrimo, nes pareiškėjas aprašomojoje dalyje kalba apie taikos sutarties įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pareiškimo galima suprasti, jog jam yra neaiškus civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 teismo 2016-03-24 nutartimi patvirtintos taikos sutarties įsipareigojimas, bet jis prašo išaiškinti teismo ne 2016-03-24 nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, bet 2017-05-19 nutartį 2VP-4600-223/2017, kurioje buvo pareiškėjui paskirta bauda už sprendimo nevykdymą, prašyme tvirtindamas, kad taikos sutartį įvykdė. Tuo pačiu, tvirtindamas apie taikos sutarties įvykdymą, neprašo pripažinti, kad taikos sutartis tinkamai įvykdyta. Teismas nurodė, kad faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas yra neįvykdęs sprendimo po taikos sutarties sudarymo, konstatuotos 2017-08-22 Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Kadangi pareiškėjas teigia, jog sprendimas šiai dienai yra įvykdytas, todėl jis turi apie tai pranešti antstoliui, o ne prašyti teismo išaiškinti sprendimą, jeigu iš esmės nesutinka su nutartimi dėl baudos skyrimo. Tačiau prašydamas išaiškinti šią nutartį dėl baudos, apeliantas iš esmės nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo 2017-05-18 atsiliepime bei 2017-05-29 atskirajame skunde civ. byloje Nr. 2VP-4600-223/2017. Jos įvertintos ir dėl jų pakankamai aiškiai pasisakyta įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, kur nurodyta, dėl kokių rekonstrukcijos apimčių konkrečiai šalys susitarė taikos sutartimi. Todėl teismui ir neaišku, kas pareiškėjui konkrečiai nesuprantama Panevėžio apylinkės teismo 2017-05-19 nutartyje bei dėl šios priežasties nurodyta pareiškėjui pašalinti prašymo išaiškinti nutartį aptartus trūkumus. Tokiu būdu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-394-280/2019, buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumų pašalinimui.
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas per apeliacinės instancijos teismo naujai nustatytą terminą naujo pareiškimo teismui nepateikė, trūkumų nepašalino, t.y. elgėsi pasyviai, nesirūpino greitesniu bylos išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo prašymo reikalavimą, nes prašyme išdėstytos aplinkybės neatitiko prašymo reikalavimo. Nesant pareiškime suformuluoto aiškaus pareiškimo pagrindo, toks pareiškimas negali būti priimtas. Pareiškimo trūkumų nepašalinimo atveju, pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
15. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino nurodytų pareiškimo trūkumų. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, jos naikinti ar keisti skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.