- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-567-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37711-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kreditorius
- akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, antstolė I. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2019 m. liepos 2 d. bei 2019 m. liepos 11 d. patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0139/16/01581 ir jų vykdymą, grąžinti neteisėtai išieškotus pinigus, panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad pareiškėjas dar iki antstolės procesinių dokumentų gavimo dienos (2016 m. rugpjūčio 11 d.) buvo sumokėjęs ieškovei visą skolą pagal 2016 m. gegužės 31 d. Buitinio asmens skolos grąžinimo sutarties Nr. 12155864-5 sąlygas ir abiejų šalių suderintą mokėjimų grafiką. Be to, pareiškėjas nebuvo gavęs antstolės raginimo. Antstolė skundžiamame 2019 m. liepos 2 d. patvarkyme klaidingai nurodė, kad pareiškėjo 2019 m. birželio 25 d. skundas patenkintas. Pasak pareiškėjo, antstolė pasinaikinusi 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymą, turėjo grąžinti pareiškėjui neteisėtai išieškotas sumas, vykdymo išlaidas sumažinti iki nulio. Antstolė 2019 m. liepos 11 d. patvarkyme neteisingai nurodė, kad skola yra 134,55 Eur, o palūkanos 25,02 Eur, nes skola buvo lygi nuliui.
2. Antstolė I. K. 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu pareiškėjo 2019 m. liepos 26 d. skundą grąžino pareiškėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-31675-566/2019 minėtas antstolės raštas panaikintas; antstolė I. K. įpareigota išnagrinėti 2019 m. liepos 26 d. pareiškėjo skundą.
3. Antstolė 2019 m. gruodžio 9 d. patvarkymu pareiškėjo 2019 m. liepos 26 d. skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 655, 659 straipsniuose nustatyta tvarka pareiškėjui buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą. Pareiškėjui neįvykdžius sprendimo per raginime nustatytą terminą, 2016 m. rugpjūčio 9 d. pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės. Skola ir vykdymo išlaidos buvo išieškotos taikant priverstinio vykdymo priemones, nustatytas CPK 624 straipsnyje. Visos vykdymo išlaidos buvo paskaičiuotos ir išieškotos laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų dydžių ir tvarkos.
4. Suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas 2020 m. sausio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė įvertinti antstolės neteisėtą veikimą (neveikimą), panaikinti arba įpareigoti antstolę tokius veiksmus atlikti. Paaiškinimuose iš esmės palaikė skunde išdėstytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo A. C. skundo dėl antstolės I. K. veiksmų netenkino.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-37776-433/2016, kuri peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista, konstatavo, kad raginimas skolininkui įteiktas tinkamai CPK 660 straipsnyje numatytu būdu; teismai nurodė, kad pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 3 d. tapo žinoma, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į antstolę dėl skolos išieškojimo; raginime nustatytas terminas vykdomajam dokumentui įvykdyti baigėsi 2016 m. rugpjūčio 4 d.; per raginime nustatyta terminą vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas; pareiškėjas nors ir pervedė didžiąją įsiskolinimo išieškotojui dalį, tačiau tai padarė jau pasibaigus antstolės raginime nustatytam laikui. Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2018 m. sausio 26 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-28270-60/2017 nepakeistą, ir nurodė, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis jau buvo konstatuota, jog pareiškėjas neatsiskaitė per antstolės raginime nustatytą terminą, todėl jis turi padengti visas vykdymo išlaidas. 2017 m. kovo 22 d., 2018 m. balandžio 19 d., 2019 m. gegužės 13 d., 2019 m. birželio 6 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais antstolė paskirstė iš skolininko išieškotas pinigų sumas. Išieškojus visą skolą bei vykdymo išlaidas, antstolė priėmė pareiškėjo skundžiamus 2019 m. liepos 2 d. ir 2019 m. liepos 11 d. patvarkymus. Teismas pažymėjo, kad šių patvarkymų neteisėtumą pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais, kurie teismų jau buvo išnagrinėti ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, antstolė, priimdama skundžiamus patvarkymus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl skolininko skundą dėl antstolės veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti pareiškėjo skundo prašymus: įvertinti antstolės neteisėtą veikimą (neveikimą) ir neteisėtus antstolės veiksmus (neveikimą) panaikinti arba antstolę įpareigoti tokius veiksmus atlikti, panaikinti skundžiamą patvarkymą ir vykdymą, grąžinti pareiškėjui neteisėtai išieškotus pinigus, panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą vykdomojoje byloje Nr 0139/16/01581 kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėjas skunde nurodė naujas (naujai paaiškėjusias) aplinkybes ir pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir nagrinėjami civilinėse bylose Nr. 2YT-37776-433/2016 ir Nr. 2S-324-275/2017. Pareiškėjas dar iki antstolės procesinių dokumentų gavimo dienos buvo sumokėjęs visą skolą - 170,39 Eur sumokėjo 2016 m. birželio 3 d. ir 2016 m. liepos 12 d. pavedimais (51,74 Eur ir 87,50 Eur) ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. pavedimu (31,15 Eur), apie atliktus mokėjimus informavo išieškotoją. Iš pareiškėjo asmeninių sąskaitų 2016 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. priverstinai nurašytos pinigines lėšos (15,77 Eur ir 16,63 Eur), nors pagal 2017 m. vasario 6 d. jam išrašytą sąskaitą ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. laišką pareiškėjui jam buvo likę apmokėti tik 24 Eur bendrąsias antstolės vykdymo išlaidas. Šias aplinkybes (įrodymus) patvirtino ir teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-27608-936/2017.
8.2. Išieškotoja turėjo atsisakyti išieškojimo ir vykdomasis dokumentas turėjo būti grąžinamas vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai/notarui, nes pareiškėjas dar iki antstolės procesinių dokumentų gavimo dienos buvo sumokėjęs visą skolą. Antstolė šias aplinkybes žinojo; ji neteisėtai nurašė 15,77 Eur ir 16,63 Eur. 24 Eur bendrosios antstolio vykdymo išlaidos nebuvo vykdomosios bylos dalykas, todėl nebuvo ir negalėjo būti jokios neišieškotos skolos likučio. Iš pareiškėjo darbovietės pervesta 140,42 Eur suma turėjo būti grąžinta pareiškėjui (ir 8,40 Eur permoka).
8.3. Vykdymo išlaidos už nesančios skolos išieškojimą galėjo būti sumažintos tik iki 0 Eur. Kitos nutartyje minimos bylos neturėjo prejudicinės galios šioje byloje, nes paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, ir jos nebuvo net nagrinėjamos tose ginčo bylose. 2019 m. liepos 2 d. ir 2019 m. liepos 11 d. patvarkymų neteisėtumą pareiškėjas grindė ne tais pačiais argumentais.
8.4. Teismas ignoravo 2020 m. sausio 17 d. pareiškėjo paaiškinimus, jų neišnagrinėjo. Tai, kad 140,42 Eur turėjo būti grąžinta pareiškėjui (ir 8,40 Eur permoka), patvirtina papildomai pateikta 2019 m. spalio 31 d. sąskaita. 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymu išieškojus 140,42 Eur, susidarė 102,83 Eur permoka išieškotojui. Išieškotojas niekada nereikalavo palūkanų. Pareiškėjas negalėjo 2 kartus apmokėti būtinųjų vykdymo išlaidų ir išieškotojui ir antstolei.
8.5. Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus pareiškėjo reikalavimus (prašymus) (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
8.6. Raginimas nebuvo išsiųstas pareiškėjui; jis niekur nebuvo išvykęs tuo metu, ir nebuvo gavęs kurjerio pranešimo apie raginimo siuntimą.
Atsiliepimas
9. Antstolė I. K. atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą bei paskirti skolininkui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudą sumokant į valstybės biudžetą. Antstolė pažymėjo, kad iš atskirojo skundo neįmanoma suprasti nei skundo pagrindo, nei dalyko, aplinkybių, patvirtinančių skundžiaos nutarties neteisėtumą ir nepgrįstumą. Pasak antstolės, pareiškėjas nenuosekliai dėsto savo samprotavimus ir nurodo didelės apimties aplinkybes, kurios jau teismų išnagrinėtos ir priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai. Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nepripažintinos naujomis. Dėl skolininko nuolat teikiamų pasikartojančių analogiškų skundų vykdymo veiksmai nuolat stabdomi, skolos išieškojimas užtruko trejus metus. Antstolės įsitikinimu, pareiškėjas nesąžiningai pateikė nepagrįstą skundą, žinodamas, kad analogiški jo skundai atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
12. Byloje nustatyta, antstolė I. K. 2016 m. liepos 15 d. patvarkymu priėmė vykdyti Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro 2016 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5392 dėl 118,65 Eur sumos, 6 proc. metinių palūkanų už laiku neapmokėtą vekselį, skaičiuojamas nuo vekselio mokėjimo dienos iki visiško skolos išieškojimo, 14,48 Eur vykdomojo įrašo padarymo išlaidų, 0,58 Eur spausdinimo išlaidų, 0,84 kompensacijos už patikrą registruose išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojai AB „Energijos skirstymo operatorius“. 2016 m. rugpjūčio 16 d. išieškotoja el. laiške antstolei nurodė, kad skolininkas 2016 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo skolą pagal vekselį, liko nesumokėtas notaro mokestis bei palūkanos. 2019 m. balandžio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. 2019 m. liepos 2 d. skundžiamu patvarkymu antstolė nutarė panaikinti 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio; sumažinti vykdymo išlaidas iki 129,23 Eur; užbaigti vykdomąją bylą kaip visiškai įvykdytą. Antstolė 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0139/16/01581 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 5392 grąžino jį išdavusiai institucijai, t. y. Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei. Pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas panaikinti antstolės 2019 m. liepos 2 d. ir 2019 m. liepos 11 d. patvarkymus, grąžinti išieškotus pinigus. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.
13. Apeliantas teigia, kad nutartyje minimos bylos neturėjo prejudicinės galios šioje byloje, nes paaiškėjo naujos esminės aplinkybės. Pasak pareiškėjo, jis 2019 m. liepos 2 d. ir 2019 m. liepos 11 d. patvarkymų neteisėtumą grindė ne tais pačiais argumentais.
14. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
15. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamoje nutartyje nurodytų nutarčių (2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-37776-433/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-324-275/2017; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-28270-960/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-737-262/2018) turiniu, neturi pagrindo sutikti su minėtais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pacituotos kitose bylose nustatytos aplinkybės bei antstolės veiksmų vertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų detaliai nekartoja. Taigi, teismų nustatyta, kad antstolė pažeidimų, susijusių su raginimo pareiškėjui įteikimu, nepadarė; kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jis turi padengti tik 24 Eur vykdymo išlaidas, kad pareiškėjas neatsiskaitė per antstolės raginime nustatytą terminą, todėl turi padengti visas vykdymo išlaidas, taip pat, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra sumokėjęs visą vykdymo išlaidų sumą - 126,19 Eur; ši suma nėra priverstinai išieškota iš pareiškėjo; nėra padengtas ir įsiskolinimo likutis; kad antstolė pagrįstai priėmė 2017 m. gegužės 22 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Apeliantas deklaratyviai teigdamas, kad skundas nagrinėjamoje byloje grindžiamas naujomis aplinkybėmis, vėl nurodo, kad iš pareiškėjo darbovietės pervesta 140,42 Eur suma turėjo būti grąžinta pareiškėjui, nes nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. jokio skolos likučio nebuvo, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. antstolė iš jo asmeninių sąskaitų priverstinai neteisėtai nurašė 15,77 Eur ir 16,63 Eur ir kt. Kaip ir pažymėta skundžiamoje nutartyje, jokių naujų argumentų pareiškėjas nenurodė. Tai, kad pareiškėjas skundžia naujus patvarkymus, teismų nustatytos aplinkybės negali būti traktuojamos kitaip.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl baudos skyrimo
18. Antstolė I. K. prašo paskirti skolininkui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudą sumokant į valstybės biudžetą. Pasak antstolės, pareiškėjas pateikė nepagrįstą skundą, žinodamas, kad analogiški jo skundai atmesti; dėl skolininko nuolat teikiamų pasikartojančių analogiškų skundų skolos išieškojimas užtruko trejus metus.
19. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmeniui, manančiam, kad jo teisės ir interesai yra pažeisti, įstatymas suteikia teisę kreiptis teisminės gynybos. Pažymėtina, kad skundžiamame 2020 m. liepos 2 d. patvarkymu skolininko skundas iš dalies buvo patenkintas. Taigi, nors šiuo atveju, pripažinta, kad apelianto skundo argumentai iš esmės sutampa su argumentais, dėl kurių jau buvo pasisakyta ankstesniuose procesiniuose sprendimuose, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo elgesio nesąžiningu. Skundo bei atskirojo skundo pateikimas savaime nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolės prašymas dėl baudos skyrimo apeliantui atestinas (CPK 95 straipsnis).
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai pakeisti apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl apelianto rašytinių paaiškinimų (atsiliepimo) priėmimo
22. 2020 m. balandžio 2 d. teisme gauti apelianto A. C. paaiškinimai (atsiliepimas). Atsižvelgdamas į tai, kad paaiškinimuose dėstomos iš esmės tos pačios aplinkybės, nurodytos ankstesniuose pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, į bylos stadiją (paaiškinimai pateikti prieš pat teismo posėdį), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti ir vertinti pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus (atsiliepimą), todėl prašymą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti antstolės I. K. prašymą dėl baudos skolininkui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsisakyti priimti pareiškėjo (apelianto) A. C. 2020 m. balandžio 2 d. pateiktus paaiškinimus (atsiliepimą).