Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-13 · Civilinė byla Nr. 2S-324-275/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
2S-324-275/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30973-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
A. C.
Kreditorius
akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-324-275/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30973-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.11..; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė I. K., išieškotojas akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. C. skundu dėl antstolio veiksmų, o būtent dėl 2016 m. rugpjūčio 9 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, dėl 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir dėl 2016 m. liepos 15 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo, prašė: Panaikinti patvarkymus vykdyti ir jų vykdymą bei užbaigti vykdomąją bylą,Panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą kaip nepagrįstą,Pripažinti, kad ieškovo priimtas sprendimas, vienašališkai neinformavus tinkamai ir laiku pareiškėjo apie jo skolą, kreiptis į antstolę buvo priimtas nepagrįstai, nemotyvuotai, neteisėtai ir nesąžiningai.

Pareiškėjas nurodė, kad su antstolės patvarkymai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 31 d. su AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasirašė Buitinio asmens skolos grąžinimo sutartį Nr. 12155864-5, pagal kurią atliko mokėjimus ir apie atliktus bei planuojamus atlikti mokėjimus informavo išieškotoją AB „Energijos skirstymo operatorius“ per informacinę internetinę sistemą: 2016 m. rugpjūčio 1 d. pranešė išieškotojui, kad likusią skolą (31,15 Eur) planuoja sumokėti iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 3 d. gavo atsakymą iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ vadybininkės, kad turi sumokėti skolą pervedimu į AB SEB banko sąskaitą, tačiau 2016 m. rugpjūčio 10 d. vakare pareiškėjas negalėjo to padaryti dėl sąskaitos arešto. Pareiškėjas kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl banko sąskaitos arešto panaikinimo, kadangi visą savo skolą pagal vekselį sumokėjo su įmonės darbuotojais suderintu laiku. 2016 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas sumokėjo skolos likutį (31,15 Eur) pagal 2016 m. gegužės 31 d. Buitinio asmens skolos grąžinimo sutartį Nr. 12155864-5 ir apie tai informavo išieškotoją AB „Energijos skirstymo operatorius“ per informacinę internetinę sistemą. Pareiškėjas nėra gavęs informacijos apie Panevėžio miesto 5 notarų biuro vykdomojo įrašo išdavimą. Antstolės procesiniai dokumentai buvo priimti nepagrįstai ir nesąžiningai, nes skolininkas jau buvo sumokėjęs visą skolą pagal 2016 m. gegužės 31 d. Buitinio asmens skolos grąžinimo sutarties Nr. 12155864-5 sąlygas. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo priimti neteisėtai ir nepagrįstai.

Antstolė I. K. 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį kartu su vykdomąja bylą teismui.

Antstolė patvarkyme nurodė, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas 2016 m. liepos 15 d. išsiųstas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau gautas registruotos siuntos įteikimo pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo nepavyko rasti ir į paliktą pranešimą neatsiliepė (nors vėliau siunčiant kitus dokumentus tuo pačiu adresu, korespondenciją pavyko įteikti pareiškėjui pasirašytinai). Gavus pranešimą apie dokumentų neįteikimą, 2016 m. liepos 25 d. raginimas įvykdyti sprendimą paskelbtas viešai (CPK 660 str. 1 d.). Pareiškėjui nepadengus įsiskolinimo per raginime nurodytą terminą, buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės ir areštuotos pareiškėjo sąskaitos bankuose. Pareiškėjas teigia, kad įsiskolinimą padengė 2016 m. rugpjūčio 11 d., sumokėdamas skolą tiesiogiai išieškotojui. Išieškotojas 2016 m. rugpjūčio 16 d. informavo, kad pareiškėjas apmokėjo skolą pagal vekselį, bet liko neapmokėtos palūkanos, būtinosios vykdymo išlaidos ir notaro mokestis, todėl pareiškėjo argumentai dėl nesąžiningų ir neteisėtų antstolės veiksmų jo atžvilgiu yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo A. C. skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad vykdomasis įrašas būtų įvykdytas, antstolė nėra priėmusi jokių vykdomosios bylos užbaigimo dokumentų. Atsižvelgęs į tai, kad vykdomasis įrašas nebuvo įvykdytas visiškai, pareiškėjo argumentus dėl nesąžiningų ir neteisėtų antstolės veiksmų jo atžvilgiu teismas laikė nepagrįstais. Kadangi vykdomasis įrašas nebuvo įvykdytas gera valia ir buvo pradėtas priverstinis vykdymas, skolininkui kilo papildomi neigiami turtiniai padariniai – pareiga apmokėti vykdymo išlaidas. Teismas konstatavo, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcija ir priėmė 2016 m. rugpjūčio 9 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir 2016 m. liepos 15 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2016 m. liepos 15 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad:

Jam nebuvo įteiktas raginimas vykdyti sprendimą.

Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai, nes išieškotojas veikė neteisėtai ir nesąžiningai.

Antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos.

Bylos šalių santykiai yra vartojimo teisiniai santykiai, todėl teismas privalėjo apginti pareiškėją kaip vartotoją.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantas neteisus, kad jam nebuvo įteiktas raginimas vykdyti sprendimą. Vykdomosios bylos Nr. 0139/16/01581 tvirtina, kad 2016 m. liepos 15 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, raginimas vykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų paskaičiavimas pareiškėjui išsiųsti registruotąja pašto siunta pareiškėjo adresu (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta CPK 657 straipsnyje. Tačiau šie dokumentai pareiškėjui nebuvo įteikti, nepavykus jo rasti šiuo adresu ir jam neatsiliepus į paliktą pranešimą. Todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 660 straipsniu, raginimą įvykdyti sprendimą įteikė, 2016 m. liepos 25 d. paskelbdama jį specialiame interneto tinklapyje. Teismo vertinimu, antstolė, raginimą įteikdama skolininkui CPK 660 straipsnyje numatytu būdu, nepažeidė įstatymo nuostatų. Tokia išvada darytina, įvertinus visumą aplinkybių, kad pirmiau nurodytas adresas yra paties skolininko nurodytas adresas 2016 m. gegužės 31 d. vekselyje, tai yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, taip pat tai yra ir jo darbovietės adresas, nes įmonė, kuriai jis vadovauja, registruota šiuo adresu, jokių kitų adresų, kuriais būtų galima skolininkui siųsti dokumentus, vykdomojoje byloje nėra. Taigi skolininkui neatsiliepus į kurjerio paliktą pranešimą jo gyvenamosios vietos adresu, antstolė galėjo daryti išvadą, kad skolininkas slapstosi, ir raginimą įteikti CPK 660 straipsnyje numatytu būdu.

Apelianto teiginiai, kad apie tai, kad jam apie antstolės priimtus patvarkymus tapo žinoma tik 2016 m. rugpjūčio 11 d., o iki to laiko jis nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus, neatitinka bylos duomenų. Kadangi civilinės bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjui apie AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikalavimą apmokėti vekselį tapo žinoma 2016 m. birželio 8 d., o apie tai, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos išieškojimo kreipėsi į antstolį, tapo žinoma 2016 m. rugpjūčio 3 d., šią dieną gavus iš vadybininkės žinutę. 2016 m. rugpjūčio 3 d. dar nebuvo pasibaigęs raginime numatytas terminas, per kurį skolininkas turi įvykdyti sprendimą (terminas baigėsi 2016 m. rugpjūčio 4 d.). Taigi pareiškėjas, žinodamas, kad yra skolininkas ir kad jo skola perduota priverstiniam vykdymui antstoliui, turėjo laiko ir galimybę įvykdyti sprendimą per raginime numatytą terminą arba skųsti šiuos antstolio veiksmus. Tačiau byloje duomenų apie tai, kad skolininkas tokių veiksmų ėmėsi, įgyvendinamas savo pareigą būti aktyviam ir domėtis vykdymo eiga, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti neteisėtai, nes išieškotojas veikė nesąžiningai. Į bylą nepateikta 2016 m. gegužės 31 d. Buitinio asmens skolos grąžinimo sutartis, iš kurios matytųsi, iki kada ir kokiomis sąlygomis bei grafiku, skolininkas įsipareigojo grąžinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ skolą. Tačiau jei skolos grąžinimo terminas buvo 2016 m. birželio 30 d., kaip nurodo pats pareiškėjas, o jis skolą sumokėjo tik 2016 m. rugpjūčio 11 d., gavęs iš antstolės šioje byloje skundžiamus patvarkymus, akivaizdu, kad jis pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, dėl ko išieškotojas įgijo teisę imtis veiksmų skolai išieškoti ir šie veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningi.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantu, kad neteisingai paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad jo skola AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. liepos 15 d. buvo tik 31,15 Eur, kadangi iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad jo skola 2016 m. liepos 11 d. buvo 118,65 Eur nesumokėta vekselio suma, 6 procentų metinės palūkanos už laiku neapmokėtą vekselį, 14,48 Eur už notaro vykdomojo įrašo darymą, 0,58 Eur už spausdinimą, 0,84 Eur kompensacija notarui už patikrą kituose registruose, taigi viso 134,55 Eur, kaip ir nurodyta vykdomajame dokumente. Vekselį skolininkas apmokėjo tik 2016 m. rugpjūčio 11 d., t. y. jau po skundžiamų antstolio patvarkymų priėmimo, todėl ši aplinkybė nepaneigia antstolio patvarkymų, priimtų iki vekselio pamokėjimo, teisėtumo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kadangi vykdomasis įrašas nebuvo įvykdytas gera valia ir buvo pradėtas priverstinis vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurie nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vadovaujantis aktualia Sprendimų vykdymo instrukcija, vykdymo išlaidos 2016 m. liepos 15 d. šioje byloje paskaičiuotos teisingai.

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto motyvai, kad jis yra vartotojas, todėl teismas turėjo ginti jo interesus. Šioje byloje tarp antstolio ir skolininko susiklostė ne vartojimo teisiniai santykiai, nes jie kilo ne iš vartojimo sutarties. Tarp skolininko ir antstolio kilusius santykius reglamentuoja CPK, todėl apeliantas šioje byloje, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nėra vartotojas.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės. Taip pat teismas nepasisako dėl argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymų, kadangi LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) tvirtina, kad laikinosios pasaugos priemonės pareiškėjo prašymu buvo taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-36732-728/2016 ir galioja iki šiol.

Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, teismo išvadų pagrįstumo atskirojo skundo argumentai nepaneigia ir nesudaro pagrindo jomis abejoti, dėl ko apeliacinės instancijos teismas nutartį palieka galioti nepakeistą, o skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė