Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Justo Namavičiaus ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valentino Baltrūno apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta trylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas – laikotarpiai nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. spalio 27 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valentino Baltrūno apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio dalis, kuria atmestas nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valentino Baltrūno apeliacinis skundas, panaikinta ir perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kontrabanda gabeno narkotines medžiagas, t. y. V. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, sukurstė UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoją U. V., pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu vilkiku „Scania“, už piniginį atlygį neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

1.1. V. K., 2016 m. sausio mėnesį nenustatytu būdu susitaręs su dar dviem nenustatytos tapatybės asmenimis, veikusiais Ispanijos Karalystėje, kad šie Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgis labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 g kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikys ir perduos U. V. gabenti Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš Vokietijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje, turėdamas tikslą ją neteisėtai išplatinti kitiems asmenims.

1.2. Tokiu būdu, V. K., veikdamas pagal susitarimą su organizuotos grupės nariais, parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms ir davė U. V. nurodymus dėl nusikaltimų įvykdymo: nurodė po legalaus krovinio iškrovimo degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), susisiekti su dviem nenustatytos tapatybės asmenimis ir vykdyti jų nurodymus, po legalaus krovinio pakrovimo neteisėtai įgyti iš šių asmenų ir kartu su jais pakrauti į vilkiko „Scania“ puspriekabę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 g kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą, paslėpus daržovių krovinyje, neteisėtai, neturint leidimo, laikyti ir gabenti nurodytu maršrutu į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki angaro, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo disponavo V. K., ir narkotinę medžiagą perduoti V. K..

1.3. Vykdydamas susitarimą ir veikdamas pagal V. K. parengtą planą, U. V. 2016 m. sausio 20 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo iš dviejų nenustatytos tapatybės asmenų mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, skirtą palaikyti ryšį su šiais asmenimis. Vėliau, 2016 m. sausio mėn., po to, kai V. K. perdavė U. V. legalaus krovinio pakrovimo koordinates, U. V. Ispanijoje į vilkiko „Scania“ puspriekabę „Lamberet“ pasikrovė daržovių krovinį. Vėliau, 2016 m. sausio 22 d., U. V., pasinaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų duotu mobiliojo ryšio telefonu, vykdydamas V. K. ir minėtų nenustatytų asmenų nurodymus, prie šiltnamių, esančių kelyje (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir kartu su šiais asmenimis į minėto vilkiko puspriekabę pakrovė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 g kanapių dervos, kurią U. V. nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. sausio 26 d., neturėdamas leidimo, vilkiko „Scania“ puspriekabėje, paslėpęs daržovių krovinyje, neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, iš Vokietijos keltu Kiel – Klaipėda į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos teritorijoje prie angaro, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val., kol policijos pareigūnų buvo sulaikytas, o narkotinė medžiaga 2016 m. sausio 27 d. nuo 09.30 val. iki 14.35 val. atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta.

2. Tuo pačiu nuosprendžiu I. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato V. Baltrūno apeliacinis skundas ir bylą pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato V. Baltrūno apeliacinį skundą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18. Baudžiamajame procese įrodymais pripažįstami duomenys, kurie yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti BPK reglamentuotais proceso veiksmais, išnagrinėti teisiamajame posėdyje bei teismo pripažinti kaip įrodymai, ir kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai keliami įrodymams yra nurodyti BPK 20 straipsnyje, pagal kurį įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

21. Iš esmės pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiama V. K. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, yra U. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas BK 39¹ straipsnio pagrindu nutrauktas, parodymuose esantys faktiniai duomenys. U. V. parodymų vertinimui didelis dėmesys skiriamas ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde, akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo parodymus ir nepagrįstai jais grindė V. K. kaltę.

23. BK 39¹ straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014). Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013). Kartu kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi atsargiau ir kruopščiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-152-699/2018, 2K-171-1073/2018 ir kt.).

32. Vienas iš esminių nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų yra šioje baudžiamojoje byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas. Apeliantai motyvuoja, kad joks operatyvinis (kriminalinės žvalgybos) tyrimas V. K. atžvilgiu šioje byloje nebuvo atliekamas, o visi šioje byloje esantys duomenys gauti vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus po U. V. sulaikymo, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d., 19.07 val. iki 2016 m. sausio 26 d., 23:23:03 val., yra gauti neteisėtai ir negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Po U. V. sulaikymo kriminalinės žvalgybos veiksmai nebegalėjo būti atliekami ir jiems atlikti bei jų metu įrodymams rinkti buvo reikalingas teismo leidimas ar įforminimas BPK nustatyta tvarka. Šių motyvų teisinis pagrindas yra Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.

33. Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos ar tyrimo veiksmus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti šiuos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tokių veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

34. Teismų praktikoje išaiškinta, jog, siekiant garantuoti įtariamojo teises ir sąžiningą procesą, baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtintos procesinių veiksmų su tokį procesinį statusą turinčiu asmeniu atlikimo taisyklės, be kita ko, reglamentuojančios atliekant tokius veiksmus jam suteikiamas teisių apsaugos garantijas. Baudžiamojo proceso taisyklės iš teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalauja veikti tik pagal jiems suteiktą kompetenciją, o provokuojantis, viršijantis įgaliojimus elgesys tiriant nusikalstamas veikas gali būti vertinamas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir tokiais veiksmais surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo reikalavimui pažeidimas. Be to, kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, renkami tik BPK nustatyta tvarka (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-475/2013).

35. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 4 punktą sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos yra: rezoliucija, tarnybinis pranešimas, prokuroro reikalavimas ir prokuroro nutarimas.

36. Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu) 5 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius (nusikalstamus veiksmus ar neveikimą, nusikalstamos veikos vietą ir laiką), pradedamas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, o kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl tos nusikalstamos veikos nutraukiamas; 8 punkte nustatyta, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai, numatyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9–15 straipsniuose, negalimi pradėjus ikiteisminį tyrimą; 17.1 papunktyje nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali būti panaudojama priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.

37. Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą visi kriminalinės žvalgybos veiksmai turi būti nedelsiant nutraukiami, o duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką renkami tik BPK nustatyta tvarka. Tačiau šiuo specifiniu atveju vertinant atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotus faktinius duomenis jų leistinumo aspektu, svarbu nustatyti dviejų skirtingų kriminalinės žvalgybos subjektų, tuo pačiu metu atlikusių slaptus veiksmus to paties asmens atžvilgiu, tarpusavio ryšį ir susižinojimo galimybes.

37.1. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas LKPB pareigūnas A. N., kuris šioje byloje buvo šios tarnybos atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų iniciatorius, paaiškino, kad jo tarnyba atliko tik slaptą U. V. sekimą, telefoninių pokalbių pasiklausymas nebuvo sankcionuotas. Paklaustas, kodėl buvo pasirinktas toks veikimo būdas, liudytojas A. N. paaiškino, jog U. V. ir I. V. telefonu nešnekėjo, iš tyrimo buvo aišku, kad telefoniniai pokalbiai buvo skirti tik šeimai, todėl nebuvo prasmės jų klausytis. Į klausimą, ar yra kokia nors sistema, kad skirtingos kriminalinės žvalgybos institucijos, atliekančios slaptus veiksmus to paties asmens atžvilgiu, tarpusavyje susižinotų, liudytojas konkrečiai atsakyti negalėjo, tik nurodė, kad tai yra vienos ir kitos institucijos slapta atliekami veiksmai, apie kuriuos kitos institucijos neturėtų žinoti. Liudytojo teigimu, jis nežinojo apie MKT atliekamą tyrimą U. V. atžvilgiu, tokią informaciją sužinojo vėliau, jau po ikiteisminio tyrimo pradžios.

37.2. Kaip liudytojas apeliacinės instancijos teisme apklaustas MKT Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnas L. M. nurodė, jog šioje byloje jis atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus V. K. ir U. V. atžvilgiu. Iš pradžių buvo sankcionuoti veiksmai V. K. atžvilgiu, po V. K. kriminalinės žvalgybos kontrolės paaiškėjo U. V. dalyvavimas. V. K. atžvilgiu buvo sankcionuota jo telefono kontrolė. Iš prieš V. K. sankcionuotos nutarties vykdymo rezultatų kaip kontaktas paaiškėjo U. V.. Tada buvo tiriamas ir U. V.. Tačiau tyrimo išplėsti nebuvo spėta, kadangi U. V. buvo sulaikytas. V. K., kaip firmos direktorius, duodavo nurodymus U. V., kur važiuoti, ką daryti, viską tvarkė pats, o U. V. buvo kaip vykdytojas, kaip vairuotojas. Į klausimą, ar kriminalinėje žvalgyboje yra sistema, kaip išvengti skirtingų institucijų veiksmų atlikimo tų pačių asmenų atžvilgiu, liudytojas atsakė, jog yra, tą kontroliuoja Generalinė prokuratūra, kuri mato, kad tarnyba kreipiasi dėl asmenų, kurių atžvilgiu jau sankcionuoti veiksmai. Kodėl šiuo atveju tokios kontrolės nebuvo, liudytojas negalėjo paaiškinti, galbūt tarnybų vadovai buvo priėmę tokį sprendimą. Į klausimą, kada MKT sužinojo apie U. V. sulaikymą, L. M. atsakė, jog atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę pastebėjo, kad telefoniniai kontaktai staiga nutrūko ir suprato, kad be priežasties taip nebūna. Tada paaiškėjo, kad U. V. yra sulaikytas. Situacija buvo aptarta su MKT vadovais ir kadangi MKT ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, buvo nutarta perduoti visą esminę informaciją LKPB, kuris atliko ikiteisminį tyrimą.

37.3. Kaip matyti iš byloje esančio MKT direktoriaus pavaduotojo V. S. 2020 m. gruodžio 4 d. rašto apie tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus V. K. ir U. V. atžvilgiu atlieka ir LKPB, Muitinės kriminalinė tarnyba sužinojo 2016 m. sausio 26 d. (t. 23, b. l. 195). LKPB viršininko 2020 m. gruodžio 7 d. rašte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai V. K. atžvilgiu LKPB nebuvo atliekami. Informacija apie V. K. neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais ir šių medžiagų kontrabandos organizavimą ir vykdymą gauta 2016 m. sausio 26 d. sulaikius U. V.. 2016 m. sausio 26 d. I. V. ir U. V. atžvilgiu buvo atliekami aktyvūs kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, kurių metu buvo gauti duomenys apie I. V., U. V. ir kt. neteisėtą disponavimą narkotinės medžiagomis. Šių kriminalinės žvalgybos duomenų pagrindu, 2016 m. sausio 26 d. atlikus I. V. (18:20 val.) ir U. V. (19:07 val.) sulaikymo operaciją, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 3-iosios valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas surašė tarnybinį pranešimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodė nustatytų ir galimai I. V., U. V. ir V. K. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, požymius, faktines aplinkybes ir išreiškė procesinį sprendimą pradėti ikiteismini tyrimą. Šio dokumento sudarymo data apibrėžia ikiteisminio tyrimo pradžią. Duomenys apie pradėtą ikiteismini tyrimą buvo įregistruoti policijos registruojamų įvykių registre ROIK Nr. 0116000044349. Remiantis šiais duomenimis, ikiteisminio tyrimo pradžia ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-04160-16 įregistruota 2016 m. sausio 26 d., 20 val. 56 min. Šiame rašte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pradžios registravimą 2016 m. sausio 26 d. reglamentavo 2008 m. rugpjūčio 11 d. LR Generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-110 patvirtintos rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos aktuali redakcija, kurių 63 punkte nurodyta: ,,Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnas, grįžęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą, surašo tarnybinį pranešimą, kuris registruojamas įstaigoje nustatyta tvarka“ (t. 23, b. l. 197-199).

37.4. Taigi, LKPB ir MKT pareigūnai, tiesiogiai atlikę kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš U. V., patvirtino, jog nei vieniems, nei kitiems nebuvo žinoma apie tai, kad jos abi tuo pačiu metu U. V. atžvilgiu atlieka slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kitokių duomenų, galinčių paneigti tokią išvadą, byloje nėra. Šią išvadą stiprina tai, kad abiejų subjektų kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti skirtingu metu, kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo šaltinis ir objektai buvo skirtingi – LKPB atliko veiksmus prieš I. V. ir U. V., o MKT – prieš V. K. ir iš prieš jį atliktų veiksmų sužinojo apie U. V.. LKPB atliko tik U. V. slaptą sekimą, kurį nutraukė iš karto po U. V. sulaikymo, o MKT atliko tik U. V. telefono kontrolę, o kriminalinės žvalgybos veiksmus nutraukė iš karto po to, kai sužinojo apie U. V. sulaikymą. Pagal savo kriminalinės žvalgybos tyrimą ikiteisminį tyrimą pradėjo tik LKPB, o MKT pagal savo atliekamą kriminalinės žvalgybos tyrimą ikiteisminio tyrimo nebuvo pradėjusi, jos tyrimas nebuvo išsivystęs. Be to, apie V. K. LKPB pareigūnams tapo žinoma ne kriminalinės žvalgybos veiksmų U. V. atžvilgiu atlikimo metu, bet iš U. V. parodymų apie V. K.. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad vienai tarnybai – LKPB – 2016 m. sausio 26 d., 20 val. 56 min. pradėjus ikiteisminį tyrimą, MKT tęsiamas žvalgybinis tyrimas ir slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai U. V. atžvilgiu (telefoninių kontaktų tarp U. V. ir V. K. kontrolė ir fiksavimas) buvo atlikti teisėtai, nepažeidžiant BPK ar kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų.

37.5. Policijos pareigūnų veiksmai, kai jie leido sulaikytam asmeniui kontaktuoti su nusikalstamos veikos bendrininku, laikytini teisėtais ir gali būti pateisinami siekiu išaiškinti ne tik tiesioginį nusikaltimo vykdytoją, t. y. U. V., bet ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos organizatorių bei kitus grupuotės narius, atitinka Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą policijos uždavinį ir 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą funkciją atskleisti nusikalstamas veikas. Vykdant šią funkciją policijos pareigūnai įvykio vietoje, siekdami išaiškinti įvykio aplinkybes ir susijusius asmenis, spręsdami dėl tolimesnių veiksmų gali prašyti asmenų savanoriškai bendradarbiauti ir nurodyti jiems žinomas įvykio aplinkybes ir tokie veiksmai teisėjo kolegijos nevertinami kaip BPK pažeidimas. U. V. bendradarbiaujant su policijos pareigūnais buvo nustatytas V. K., apie kurį policijos pareigūnai duomenų neturėjo.

38. Faktiniais duomenimis nepagrįsti nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad U. V. sulaikymo aplinkybės, kai jis buvo sulaikytas 2016 m. sausio 26 d., 19.07 val., o laikino sulaikymo protokolas buvo surašytas tik 2016 m. sausio 27 d., 15.40 val., leidžia pagrįstai manyti apie visą laiką nuo faktinio U. V. sulaikymo iki protokolo surašymo pareigūnų darytą psichologinį poveikį U. V., turėjusį įtakos jo parodymams, tarp jų ir parodymams apie V. K. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, siekiant patikrinti U. V. parodymus, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas posėdyje ne vieną kartą kategoriškai patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė tikrovę atitinkančias įvykių aplinkybes ir išsamiai paaiškino, kodėl davė tokius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje U. V. turėjo visas galimybes pranešti apie jam daromą poveikį, jo teisių ribojimą, tačiau pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Todėl vien aplinkybė, kad įtariamojo U. V. sulaikymo protokolas surašytas 2016 m. sausio 27 d., 15.40 val., praėjus daugiau negu 8 valandoms nuo faktinio jo sulaikymo, nereiškia, kad pareigūnai buvo neteisėtai atėmę laisvę ir darė psichologinį poveikį. Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja apklausta U. V. laikino sulaikymo protokolą surašiusi LKPB pareigūnė J. S. paaiškino, kad kitos dienos ryte po U. V. sulaikymo jai paskambino viršininkas ir pasakė, jog naktį sulaikytas vilkikas ir kad reikia atlikti kratą. Ji dalyvavo sulaikyto vilkiko kratoje, po kratos grįžo į biurą ir tik tada atsirado galimybė surašyti įtariamojo laikino sulaikymo protokolą, bet faktinis U. V. sulaikymo laikas nurodytas protokole. Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo laikino sulaikymo protokolą surašyti faktinio asmens sulaikymo metu – BPK 140 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad laikino sulaikymo protokolas turi būti surašytas per įmanomai trumpiausią laiką nuo faktinio asmens sulaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad U. V. buvo sulaikytas 2016 m. sausio 26 d. vakare, po sulaikymo buvo laukiama, kol pasirodys V. K., o šiam nepasirodžius, vilkikas su narkotinėmis medžiagomis buvo transportuojamas iš Panevėžio į Vilnių, buvo atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog laikino sulaikymo protokolas buvo surašytas per protingą laiką nuo faktinio U. V. sulaikymo. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad U. V. atžvilgiu tuo laikotarpiu pareigūnai būtų naudoję specialiąsias priemones, ar juo labiau psichologinį smurtą arba kokiu nors kitu būdu darę įtaką U. V.. Byloje taip pat nenustatytas šio liudytojo asmeninis suinteresuotumas apkalbėti V. K. – liudytoją su nuteistuoju siejo darbiniai santykiai, tarp jų nebuvo jokių įsiskolinimų ar asmeninių konfliktų, kurie būtų priežastimi liudytojui apkalbėti nuteistąjį.

39. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo V. K. gynėjas iškėlė naują versiją, jog U. V. apkalbėjo V. K. todėl, kad jam galėjo susidaryti santuokinės neištikimybės regimybė, kadangi V. K. gana artimai bendravo su U. V. žmona. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, versiją apie V. K. ir U. V. žmonos artimus santykius ir šios aplinkybės sąlygotus U. V. neteisingus parodymus apie V. K., nuteistasis V. K. ir jo gynėjas iškėlė tik antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių tokius nuteistojo ir jo gynėjo teiginius, byloje nėra nustatyta. Apie santuokinę neištikimybę ir dėl to atsiradusius kokius nors nesutarimus su V. K. nenurodė ir pats U. V.. Dar vienas apeliantų teismo posėdyje nurodomas argumentas, dėl kurio U. V. parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi yra jo ankstesni teistumai. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, asmens parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, kuris turi būti vertinamas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. U. V. parodymai apie V. K. vaidmenį jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito, U. V. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei aptarti įrodymai. Todėl, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo U. V. parodymuose užfiksuotų faktinių duomenų teisingumu.

40. Nuteistojo V. K. tvirtinimą apie tai, kad jis su U. V. padarytomis nusikalstamomis veikomis neturi nieko bendra ir šiuose nusikaltimuose nedalyvavo, paneigia V. K. elgesys sulaikius U. V. prie garažo. Iš liudytojo U. V. parodymų matyti, jog 2016 m. sausio 26 d. vakare grįždamas į Panevėžį ir važiuodamas prie angarų, jis matė netoli (duomenys neskelbtini) stovintį galimai V. K. automobilį, tačiau V. K., kaip buvo sutarta, prie angaro neatvyko, į iš karto po sulaikymo į U. V. skambučius ir rašomą SMS žinutę neatsakė. Kaip matyti iš liudytojos D. V. ir nuteistojo V. K. parodymų, 2016 m. sausio 26 d. vakare, apie 18 val., nepaisydamas, kad rytoj jam egzaminas, V. K. buvo nuvykęs pas U. V. žmoną D. V. ir klausinėjo jos apie U. V. – kur jis yra, kokia striuke apsirengęs, kurie, pasak liudytojos, buvo keisti. V. K. nepaaiškino liudytojai, kodėl klausia tokių dalykų. 21.04 val. susisiekęs su U. V. telefonu V. K. jau neklausė U. V., kur jis yra, tik pasakė, kad jam rytoj egzaminas ir priminė apie iškrovimą iki keturių ryto, į kitą U. V. rašomą SMS žinutę iš esmės taip pat neatsakė (U. V. rašo: ,,vietoj kada būsi“, į ką V. K. rašo: ,,rytoj man egzaminas“). Liudytoja D. V. parodė, kad po to, kai buvo sulaikytas jos vyras, 2016 m. sausio 28 d. ryte į namus atvažiavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė ir atvedė nepažįstamą vyrą. Jis prisistatė A. (byloje nustatyta, kad tai A. Č.), kuris prisistatė V. K. draugu. Vyras pasakė, kad U. V. reikia advokato, jog U. V. ir V. K. advokatai bendradarbiautų. Tada vyras padėjo ant stalo 2 000 Eur po 50 Eur, paaiškindamas, kad pinigai skirti U. V. advokatui ir D. V. pragyvenimui. Visą pokalbį girdėjo U. V. mama ir D. V. sesuo. 2016 m. sausio 29 d. vakare A. Č. vėl paskambino ir paklausė, ar gali atvažiuoti. Jis iš automobilio išsitraukė dėžę, kurioje buvo naujas televizorius. Pasakė, kad jį perduotų U. V., nes jam prireiks televizoriaus. 2016 m. vasario 2 d. ryte vėl paskambino A. Č.. Jis pasakė, kad V. K. advokatas matė dokumentus, kad U. V. yra kaltas ir kad ji parašytų U. V. laišką ir paprašytų, kad šis pagalvotų. Jis neaiškino, ką U. V. turi pagalvoti, bet ji suprato, kad vyras turi prisiimti kaltę. Nuteistojo V. K. veiksmus, susijusius su bandymu išvengti atsakomybės (po U. V. sulaikymo V. K. ėmėsi saugumo priemonių, kurios turėjo užtikrinti jam alibi) įvertinus kontekste su byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. K. nebuvo pasyvus U. V. daromų nusikaltimų stebėtojas ir, juo labiau, kad V. K. nieko nežinojo apie U. V. neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabandą. Priešingai – byloje esantys ir šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai, aplinkybės, kad garaže, kurį nuomojosi būtent V. K., buvo rastos svarstyklės su tokių pat narkotinių medžiagų pėdsakais, atitinka liudytojo U. V. nurodytas nusikaltimų padarymo aplinkybes bei leidžia daryti išvadą, kad būtent V. K. organizavo neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabandą.

41. Apeliantai skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe.

42. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nustatant organizuotos grupės požymius atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan.??? ??? (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020). Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-746/2015, 2K-70/2014, 2K-140/2014) išaiškinta, jog organizuota grupė gali susiformuoti tiek rengiantis daryti nusikaltimą, tiek ir pradėjus jį daryti (t. y. bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje), tačiau visais atvejais inkriminuojant organizuotą grupę būtina nustatyti išankstinį susitarimą, kaltininko tyčią dalyvauti tokios grupės daromuose nusikaltimuose ir prisidedant (atliekant tam tikrą užduotį, turint konkretų vaidmenį) prie to, kad būtų pasiektas atitinkamas nusikalstamas rezultatas. Paprastai organizuotos grupės narius sieja pakankamai pastovūs, netrumpalaikiai ryšiai, tačiau sprendžiant apie organizuotos grupės buvimą šios aplinkybės nėra esminės ir (ar) lemiamos.

43. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad svarbiausi nusikalstamos veikos momentai (nusikaltimo padarymo mechanizmas, vieta, laikas, bendrininkų vaidmenys ir kt.), siekiant bendro rezultato, buvo suderinti iš anksto, bendrininkai buvo iš anksto pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis: V. K. pasiūlė U. V. kartu su legaliai iš užsienio valstybių vilkiku vežamais kroviniais kontrabandos būdu pargabenti ir narkotinių medžiagų – kanapių dervos. U. V. sutikus, V. K. nurodė asmenis, su kuriais U. V. turi susitikti Ispanijoje ir iš kurių paimti narkotines medžiagas. V. K. organizavo U. V. ir dviejų nenustatytų asmenų susitikimą Ispanijoje, šių susitikimų metu U. V. į vilkiką, kartu su legaliai gabenamu kroviniu buvo pakraunamas ir labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. V. K. atsiųsti asmenys, kurie atgabendavo ir padėdavo į vilkiką pakrauti narkotines medžiagas, kaskart duodavo U. V. naują telefono aparatą su nauja SIM kortele, o senąjį pakeliui į Lietuvą U. V. sunaikindavo. Ispanijoje U. V. įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ir pargabenus į Lietuvos Respubliką, narkotines medžiagas V. K. kartu su U. V. iškraudavo V. K. nuomojamame garaže Panevėžio mieste. Nusikaltimo bendrininkai laikėsi konspiracijos – V. K. nurodyti asmenys, su kuriais U. V. susitikdavo Ispanijoje ir iš kurių įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, po narkotinių medžiagų perdavimo ir pakrovimo į U. V. vairuojamą vilkiką duodavo U. V. naują telefono aparatą su nauja SIM kortele kitam reisui, grįždamas į Lietuvą U. V. sunaikindavo senąjį telefoną, kuriuo Ispanijoje kontaktuodavo su asmenimis. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – nusikaltimų padarymo mechanizmas, kiekvieno bendrininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir suderinimais bei kitos svarbios aplinkybės patvirtina, kad V. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe.

44. BK 39¹ straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo U. V. parodymus apie V. K. vaidmenį inkriminuojamų nusikaltimų padaryme sugretinus su kitais bylos duomenimis – kitų liudytojų parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei jų prieduose – pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis, kitais rašytiniais bylos įrodymais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų loginė grandinė patvirtina nuteistojo V. K. kaltę organizuota grupe, kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistu U. V. bei nenustatytais asmenimis organizavus neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, 2016 m. sausio 26 d. rastų U. V. vairuojamo vilkiko puspriekabėje ir šias medžiagas gabenus kontrabanda. Pirmosios instancijos teismas teisingai šias nuteistojo V. K. veikas kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės

45. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. K., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį – V. K. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, į kaltės formą ir rūšį, į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, V. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas organizuota grupe, į V. K. asmenybę charakterizuojančius požymius bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, didesnes nei straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nenustačius BK 41 straipsnio ar 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, V. K. nei už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių, nei galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo koreguoti, to nėra prašoma ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valentino Baltrūno apeliacinį skundą atmesti.