- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-261-483/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00099-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Viktoras Kažys, Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Rasa Aurelija Kučinskaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio (pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. V. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties, kuria A. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarė narkotinių medžiagų kontrabandą: 2015 m. rudenį – 2016 m. sausio mėn., susitikimų, vykusių Panevėžyje, metu, I. V. sukurstė, o U. V. sutiko už atlygį nuo 1500 iki 2000 eurų neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti labai didelį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) - kiekį ir ją išplatinti kitiems asmenims.
1.1. 2015 m. rudenį - 2016 m. sausio mėn., susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusių Panevėžyje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, Ispanijos Karalystėje, metu, I. V. , U. V. ir A. V. , pasiskirstę skirtingomis užduotimis bei vaidmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, susitarė Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 17807,87 gramus kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą, neturint leidimo, vilkiku su puspriekabe neteisėtai laikyti, gabenti Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš Vokietijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje bei neteisėtai išplatinti kitiems asmenims.
1.2. Nurodytomis aplinkybėmis I. V. , veikdamas pagal susitarimą su organizuotos grupės nariais, siekdamas padaryti nusikalstamas veikas, parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms ir davė nurodymus organizuotos grupės nariams dėl nusikaltimų įvykdymo: nurodė A. V. Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgyti 17807,87 gramus kanapių (antžeminių dalių), telefonu aptarė su A. V. galimus narkotinės medžiagos įgijimo šaltinius, kainas bei narkotinės medžiagos įgijimo tikslu perdavė A. V. bankiniu pavedimu 2000 eurų, nurodė A. V. įgytą narkotinę medžiagą Murcijos mieste, Ispanijos Karalystėje, perduoti U. V. ; nurodė U. V. Murcijos mieste įgyti iš A. V. 17807,87 gramus kanapių (antžeminių dalių) ir šią narkotinę medžiagą, neturint leidimo, neteisėtai laikyti ir gabenti nurodytu maršrutu į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir Panevėžyje perduoti I. V. .
1.3. Vykdydami susitarimą ir veikdami pagal parengtą planą, 2016 metų sausio mėnesį Ispanijos Karalystėje A. V. neteisėtai įgijo iš nenustatytų asmenų labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 17807,87 gramų kanapių (antžeminių dalių), kurią 2016 m. sausio 20 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia degalinės „24H“, esančios (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir kitaip platino, tai yra perdavė U. V. , o U. V. , neturėdamas leidimo, nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. vasario 26 d. šią narkotinę medžiagą - 17807,87 gramų kanapių (antžeminių dalių) - vilkiku „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Lamberet“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, iš Vokietijos keltu Kiel – Klaipėda į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vėliau, 2016-02-26 apie 17.50 val. (duomenys neskelbtini), U. V. , tęsdamas nusikalstamą veiką, labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 17807,87 gramų kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai išplatino, tai yra perdavė I. V. , kuris Panevėžyje labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 17807,87 gramų kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol nurodytą narkotinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. 2016 m. vasario 25 d. A. V. šioje byloje pripažintas įtariamuoju. 2016 m. vasario 29 d. prokuroro nutarimu A. V. paskelbta paieška. 2016 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2016 m. kovo 23 d. A. V. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. 2016 m. balandžio 24 d. pagal Europos arešto orderį A. V. buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikoje. 2016 m. birželio 2 d. A. V. pristatytas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis: A. V. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas nustatytas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 3 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
3. Kaltinamojo A. V. gynėja skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį.
3.1. Gynėja pažymi, jog skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, nurodyti kaltinamajame akte, taip pat duomenys, gauti bylos nagrinėjimo teisme metu, leidžia pagrįstai manyti, kad V. K. , t.y. kitas kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje, gali būti padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu apie kaltinamąjį A. V. ir ar jo atžvilgiu yra pakankamai duomenų, leidžiančių teismui manyti, kad šis gali būti padaręs nusikalstamas veikas, net neužsimenama, taigi ši aplinkybė nebuvo patikrinta, nors byloje yra surinkti A. V. teisinantys duomenys, leidžiantys manyti, kad jis jam inkriminuotų veikų nepadarė.
3.2. Skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės - suėmimo termino A. V. pratęsimo klausimą, savo nutartyje ne tik nepagrįstai ir neteisingai inkriminuojamų A. V. nusikalstamų veikų sunkumą ir gręsiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą laikė pakankamu pagrindu konstatuoti esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo termino tęsimo pagrindui, bet ir visiškai neatsižvelgė į tas baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas aplinkybes, kurių visuma gali patvirtinti galimo bėgimo (slėpimosi) pagrįstumą, arba, priešingai, parodyti, jog tokia tikimybė yra labai menka ar iš viso neegzistuoja. Pasak gynėjos, skundžiamoje nutartyje Panevėžio apygardos teismas tinkamai neįvertino tokių svarbių aplinkybių, kad A. V. yra neteistas; Lietuvoje gyvena A. V. artimieji - tėvai, Lietuvoje A. V. turi nekilnojamojo turto, Lietuvoje deklaruota jo gyvenamoji vieta, atvykdamas į Lietuvą (vasaros periodu ir kai būtina atlikti atitinkamus žemės ūkio darbus) A. V. vykdo individualią žemės ūkio veiklą - augina grūdines kultūras (kviečius ir miežius); jau 15 metų palaiko šeiminius santykius su sugyventine D. L. ir augina mažametę dukterį; Ispanijoje turi verslą (yra dviejų kavinių-barų savininkas) bei legalų pragyvenimo šaltinį - iš minėto verslo gaunamas pajamas, iš kurių išlaiko savo šeimą. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad A. V. būtų rengęsis ar mėginęs slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
3.3. Advokatė skunde taip pat nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau - Konvencija) 5 straipsnio 3 dalyje garantuojama kiekvieno suimto asmens teisė būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jam pareikšto įtarimo sunkumo ir/ar gręsiančios bausmės griežtumo. Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, jog kiekvieną kartą sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Konvencijos minėto straipsnio nuostatos, numatančios kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu ir tik išskirtinės priežastys gali pateisinti suėmimo termino tęsimą Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (bylos Bykov v. Rusija, Tomasi v. Prancūzija). Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas dėl tolimesnio suėmimo taikymo A. V. tikslingumo ir pagrįstumo, minėtomis nuostatomis nesivadovavo, todėl priėmė šioms nuostatoms prieštaraujančią nutartį. Gynėjos vertinimu, teismas savo manymą, jog A. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, argumentavo kaltinamajam pareikšto kaltinimo sunkumu bei gresiančios bausmės griežtumu, tačiau tokia teismo argumentacija prieštarauja Konvencijos nuostatoms, kad asmens laikymas suėmime ir suėmimo taikymo būtinybės pagrindimas vien gręsiančios bausmės griežtumu ir pareikšto įtarimo turiniu ir sunkumu, iš esmės pažeidžia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas.
3.4. Gynėja taip pat pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo buvo prašoma apsvarstyti galimybę derinti kelias kardomąsias priemones: užstatą (skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, buvo siūlomas 10 000 eurų dydžio užstatas) bei tokias kardomąsias priemones kaip intensyvi priežiūra, namų areštas, registravimasis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas, nes, gynybos nuomone, tokių kardomųjų priemonių taikymas neabejotinai užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese, tačiau teismas galimybės derinti A. V. kelias kardomąsias priemones net nesvarstė.
3.5. Gynėjos teigimu, 2009 m. spalio 23 d. Europos tarybos sprendimas 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvą kardomajam kalinimui numato galimybę vienos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo dėl alternatyvios kardomajam kalinimui kardomosios priemonės vykdymą perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje asmuo, kuriam taikoma kardomoji priemonė, nuolat gyvena. Pasak gynėjos, nors baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. V. iki jo sulaikymo nuolat gyveno Ispanijoje, t.y. kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kad su šia valstybe jį sieja glaudūs socialiniai ryšiai, Panevėžio apygardos teismas minėtos teisinės galimybės visiškai nevertino.
4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė jos skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo A. V. gynėjos skundas tenkinamas.
5.1. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. V. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti U. V. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, iš kurio matyti, kad U. V. atpažino A. V. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, 2016 m. gegužės 9 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(490)-IS1-2619, 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1016-(16), 2016 m. sausio 21 d. Muitinės kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, kratų protokoluose ir jų prieduose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Nors Panevėžio apygardos teismas, pasisakydamas dėl duomenų, leidžiančių teismui manyti, kad kaltinamasis A. V. gali būti padaręs nusikalstamas veikas, pakankamumo, vietoj jo paminėjo kitą kaltinamąjį V. K. , tačiau ši techninė klaida nekeičia skundžiamos nutarties esmės ir nepaneigia teismo išvados, kad kaltinamasis A. V. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
5.2. Kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t.y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, motyvuojant tuo, jog jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė ir jis turi glaudžių ryšių užsienyje. Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamajam A. V. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, o už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta dar griežtesnė laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis), pirmiausiai būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
5.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. V. iki sulaikymo faktiškai ilgą laiką gyveno Ispanijos Karalystėje su sugyventine ir augino mažametę dukterį, šioje valstybėje kaltinamasis užsiima verslu, be to, jam inkriminuota, kad narkotines medžiagas jis neteisėtai įgijo Ispanijos Karalystėje, veikdamas organizuotoje grupėje, todėl Panevėžio apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad A. V. turi glaudžių ryšių Ispanijos Karalystėje ir yra tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis A. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
5.4. Tačiau net ir formaliai nustačius Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, teismas gali, bet neprivalo skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas (šiuo atveju – teismas) pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones.
5.5. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, inter alia ir labai sunkius nusikaltimus, paskirtoji bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo, kardomasis kalinimas nėra bausmė. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme.
5.6. Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė, įskaitant ir suėmimą, panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja baudžiamąją bylą savo žinioje turintį teismą nuolat tikrinti ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir ar nėra galimybės Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
5.7. Kaltinamojo gynėja skunde prašo apsvarstyti galimybę kaltinamajam A. V. paskirti kelias kardomąsias priemones, iš kurių viena būtų 10 000 Eur užstatas. Užstatas yra viena iš efektyviausiai užtikrinančių Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą kardomųjų priemonių, kadangi asmeniui dėl numatytų įpareigojimų nevykdymo ne tik gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, bet sumokėto užstato suma pereitų valstybei. Siūlomo sumokėti užstato suma yra pakankamai didelė, kad užstato taikymas kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis kaltinamajam A. V. šioje proceso stadijoje užtikrintų Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, todėl kaltinamajam paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė (suėmimas) keičiama kitomis kardomosiomis priemonėmis - užstatu, intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu. Šių kardomųjų priemonių kompleksas turėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo A. V. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Keičiant kardomąją priemonę įvertinama ir tai, kad kaltinamąjį A. V. sieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai: jis yra neteistas, iki sulaikymo faktiškai ilgą laiką gyveno Ispanijos Karalystėje su sugyventine D. L. ir augino mažametę dukterį, Ispanijos Karalystėje turi verslą (yra dviejų kavinių-barų savininkas) ir legalų pragyvenimo šaltinį - iš minėto verslo gaunamas pajamas, iš kurių išlaiko savo šeimą, taip pat turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir vykdo individualią žemės ūkio veiklą. Ispanijos Karalystė yra Europos Sąjungos valstybė narė, su kuria Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų susižinojimas ir galimybė perduoti sulaikytą asmenį yra supaprastinta, todėl egzistuoja žymiai mažesnė rizika, jog turėdamas glaudžius ryšius šioje valstybėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi kaltinamajam A. V. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į kitas kardomąsias priemones:
- 10 000 EUR (dešimties tūkstančių eurų) užstatą;
- dokumentų paėmimą;
- intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo užstato sumokėjimo dienos, įpareigojant kaltinamąjį A. V. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 07.00 val.
Išaiškinti kaltinamajam A. V. , kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (Lietuvos Respublikos BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).
Išaiškinti kaltinamajam A. V. Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas, t. y. kad jis privalo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti.
Išaiškinti užstato davėjui, kad kaltinamajam A. V. pažeidus Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnio 4 dalies reikalavimus, užstatas pereis valstybei.
Nutarties dalį dėl kaltinamajam A. V. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo pavesti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartį pradėti vykdyti ir kaltinamąjį A. V. paleisti iš suėmimo nuo paskirto užstato sumokėjimo ir tai patvirtinančių dokumentų pateikimo nutartį vykdančiai institucijai dienos, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.