Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. K. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio narkotinės medžiagos kiekio įgijimą, laikymą ir gabenimą bei narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: jis, veikdamas organizuota grupe su U. V. bei kitais asmenimis, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti narkotines medžiagas, davė nurodymus U. V. už mažiausiai 2 500 eurų piniginį atlygį Ispanijos Karalystėje iš jo, V. K., nurodytų asmenų, įgyti labai didelį narkotinės medžiagos kiekį - ne mažiau kaip 320 kg kanapių dervos, bei šią narkotinę medžiagą, paslėpus krovininio automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp legaliai vežamo daržovių krovinio, neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės ir neturint leidimo, gabenti per E. S. šalis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 2016 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykdydamas V. K. nurodymus, U. V. nuvyko į Ispanijos Karalystę, kur neteisėtai įgijo iš V. K. nurodytų asmenų labai didelį narkotinės medžiagos kiekį - ne mažiau kaip 320 kg kanapių dervos, bei šią narkotinę medžiagą, paslėpus krovininio automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp legaliai vežamo daržovių krovinio, neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, gabeno per E. S. šalis ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, po to automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėptą labai didelį narkotinės medžiagos kiekį - ne mažiau kaip 320 kg kanapių dervos neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val., policijos pareigūnai sulaikė šį automobilį ir 2016 m. sausio 26 d. nuo 09.30 val. iki 14.35 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė nurodytą narkotinę medžiagą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis V. K. sulaikytas 2016 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi V. K. kardomąją priemonę – suėmimą – pakeitė į 30 000 Eur užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neišvykti iš Lietuvos Respublikos, neieškoti ryšių ir nebendrauti tiesiogiai ar per kitus asmenis, elektroninėmis ryšių priemonėmis bei laiškais su U. V., D. V., R. V., būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną nuo 00.00 val. iki 09.00 val., nuo 11.00 val. iki 17.00 val. ir nuo 19.00 val. iki 24.00 val., tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi, patenkinus prokuroro skundą, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis buvo panaikinta, paskiriant V. K. kardomąją priemonę – suėmimą – trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį V. K. tą pačią dieną buvo sulaikytas.

Skunde nurodoma, kad nutartis yra nemotyvuota, deklaratyvi, todėl turi būti panaikinta. Anot kaltinamojo gynėjo, byloje nėra neginčijamų, konkrečių ir pakankamų duomenų, kad V. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Gynėjo nuomone, nors turimų duomenų (vienintelio asmens U. V. prieštaringų parodymų) galėjo užtekti pagrįsti įtarimą ir suėmimo taikymą pirminėje tyrimo stadijoje, tačiau šie duomenys nėra tokie, jog jų nepapildžius būtų galima pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą.

Gynėjo manymu, žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad suimtasis iki suėmimo gyveno faktinėje santuokoje su L. G., turėjo darbą, deklaravo savo pastovią gyvenamąją vietą, pajamas. Pasak gynėjo, teismo argumentai, kad V. K. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo nuostolinga ir jis neturėjo pajamų iš darbo santykių, taip pat visiškai nepagrįsti. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad V. K. laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. legaliai gyveno ir dirbo Ispanijos Karalystėje, t. y. užsiėmė individualia veikla – krovinių pervežimu, statybos apdailos darbais, ir iš šios darbinės veiklos per nurodytą laikotarpį iš viso gavo 50 719,51 Eur. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad V. K. neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs).

Gynėjas nurodo, jog išvadą, kad V. K. neketina slėptis nuo teismo patvirtina ir tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi pakeitus jam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, V. K. policijos pareigūnų buvo visiškai nekontroliuojamas, tačiau nepasislėpė nuo teismo.

Be to, gynėjo teigimu, teismas savo nutartyje visiškai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių negalima užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo V. K. gynėjo skundą atmesti, o kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. gynėjo skundas netenkintinas.

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Panevėžio apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. K. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: liudytojų U. V., R. J., R. P., E. R. parodymai, 2016 m. gegužės 23 d. eksperimento atlikimo protokolas, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2016 m. kovo 14 d. išvada Nr. 140-(1198)-IS1-1454, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2016 m. kovo 15 d. išvada Nr. 140-(1204)-IS1-1480, 2016 m. sausio 21 d. Muitinės kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas ir kiti duomenys. Pažymėtina, kad nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Gynėjo skunde daromos prielaidos dėl liudytojo U. V. parodymų patikimumo nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Vis dėlto, įtarimas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kiti byloje surinkti duomenys taip pat turi patvirtinti, kad kaltinamasis galimai bėgs ar slėpsis nuo teisėsaugos pareigūnų. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti duomenys patvirtina tokią aplinkybę.

Kaltinamajam V. K. inkriminuojami nusikaltimai, numatyti BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta dar griežtesnė laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. V. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe, kaltinime V. K. priskiriamas organizatoriaus vaidmuo. Pasiskirsčius vaidmenimis dėl savanaudiškų paskatų, siekiant praturtėti, narkotinės medžiagos galimai buvo įsigytos Ispanijos Karalystėje ir gabenamos per keliolikos valstybių sienas į Lietuvos Respubliką, kur vėliau turėjo būti išplatintos. Byloje taip pat yra duomenų apie tai, kad V. K. su Lietuvos Respublika nesieja pakankamai tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai (jis yra nevedęs, jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. veikė nuostolingai), o tamprūs ryšiai jį sieja su Ispanijos Karalyste, kurioje jis anksčiau gyveno ir dirbo, o šiuo metu ten gyvena jo sūnus. V. K. praeityje teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, V. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. V. K. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Remiantis V. K. inkriminuotų nusikaltimų pobūdžiu (siekdamas praturtėti organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą bei gabenimą, labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą), atsižvelgiant į tai, jog V. K. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. veikė nuostolingai, yra pagrindas manyti, kad pajamas pragyvenimui V. K. galimai gaudavo ne tik legaliu būdu, bet ir iš nusikalstamų veikų. Be to, nors šiuo metu V. K. teistumas išnykęs, tačiau jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jis ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka, o tai rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį ir sunkumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma apygardos teismui taip pat leido pagrįstai manyti, jog konkrečiu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo V. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (praeityje teistas, baustas administracine tvarka), jo turimų socialinių ryšių su Lietuvos Respublika tamprumo nebuvimas (nevedęs, jo vadovaujama Lietuvos Respublikoje įkurta įmonė (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. dirba nuostolingai), tamprūs ryšiai užsienyje (gyveno ir dirbo Ispanijos Karalystėje, ten šiuo metu gyvena kaltinamojo sūnus), kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobūdis (labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo bei kontrabandos organizavimas), sunkumas (sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą V. K. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam V. K. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir/ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, ar, kad nukrypta nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos. V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir yra pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas baudžiamojo proceso metu aptariamu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį, kuria kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 10 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.