Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Bielskio, Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Aidos Japertienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista į 30 000 Eur užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: 2015 m. pirmoje pusėje susitikimų, vykusių Panevėžyje, metu V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, sukurstė, o U. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, sutiko, pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei puspriekabe „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už atlygį nuo 2500 iki 3000 eurų neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kiekį ir ją išplatinti kitiems asmenims.

2015 m. pirmoje pusėje – 2016 m. sausio mėn. susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusių Panevėžyje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, Ispanijos Karalystėje, metu, V. K., U. V. ir du nenustatytos tapatybės asmenys, veikę Ispanijos Karalystėje, pasiskirstę skirtingomis užduotimis bei vaidmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, susitarė Ispanijos Karalystėje neteisėtai, neturint leidimo, įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 gramų kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikyti, gabenti Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš Vokietijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje bei neteisėtai išplatinti kitiems asmenims.

Nurodytomis aplinkybėmis V. K., veikdamas pagal susitarimą su organizuotos grupės nariais, siekdamas padaryti nusikalstamas veikas, parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms ir davė U. V. nurodymus dėl nusikaltimų įvykdymo: nurodė po legalaus krovinio iškrovimo degalinėje „Repsol“, esančioje Diseminado Retamar Nijar Ctra, 80, 04150, Almerijoje, Ispanijos Karalystėje, susisiekti su dviem nenustatytos tapatybės asmenimis ir siekiant padaryti nusikalstamas veikas vykdyti jų nurodymus, po legalaus krovinio pakrovimo neteisėtai įgyti iš šių asmenų ir kartu su jais pakrauti į vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 gramų kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą, paslėpus daržovių krovinyje, neteisėtai, neturint leidimo, laikyti ir gabenti nurodytu maršrutu į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki angaro, esančio (duomenys neskelbtini), ir perduoti V. K.. Tuo pačiu laikotarpiu Lietuvoje nusikaltimų darymo tikslu V. K. disponavo išsinuomotu angaru, esančiu (duomenys neskelbtini), įgijo U. V. kelto Kiel (VFR) – Klaipėda bilietus.

Vykdydamas susitarimą ir veikdamas pagal V. K. parengtą planą, U. V. 2016 m. sausio 20 d. degalinėje „Repsol“, esančioje Diseminado Retamar Nijar Ctra, 80, 04150, Almerijoje, Ispanijos Karalystėje, neteisėtai įgijo iš dviejų nenustatytos tapatybės asmenų mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, skirtą palaikyti ryšį su šiais asmenimis, vėliau, 2016 m. sausio mėn., po to, kai V. K. perdavė U. V. legalaus krovinio pakrovimo koordinates, U. V. Ispanijoje į vilkiko „Scania“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasikrovė daržovių krovinį. Vėliau, 2016 m. sausio 22 d., U. V., pasinaudojęs ikiteisminio tyrimo metų nenustatytų asmenų duotu mobiliojo ryšio telefonu, vykdydamas V. K. ir minėtų nenustatytų asmenų nurodymus, prie šiltnamių, esančių kelyje AL-3106, 04116 N. A., Ispanijos Karalystėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir kartu su šiais asmenimis į minėto vilkiko puspriekabę pakrovė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 gramų kanapių dervos, kurią nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. sausio 26 d., neturėdamas leidimo, vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs daržovių krovinyje, neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, iš Vokietijos keltu Kiel – Klaipėda į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos teritorijoje iki angaro, esančio (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė šią narkotinę medžiagą minėto automobilio puspriekabėje iki 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val., kol policijos pareigūnai sulaikė nurodytą vilkiką su puspriekabe ir 2016 m. sausio 27 d. nuo 09.30 val. iki 14.35 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė nurodytą narkotinę medžiagą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka V. K. laikinai sulaikytas 2016 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo pratęstas iki 2016 m. spalio 27 d.

Skunde nurodoma, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kaltinamojo V. K. suėmimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių, paneigiančių tikimybę dėl kaltinamojo galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos pareigūnų. Prokurorės manymu, skundžiamoje nutartyje nurodyti duomenys, apibūdinantys kaltinamojo asmenybę, nepatvirtina jo tvirtų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis nuo 2000 m. iki 2012 m. gyveno Ispanijos Karalystėje, kur šiuo metu gyvena V. K. vaikas. Todėl skunde daroma išvada, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Be to, V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijose. Todėl prokurorė mano, kad pasinaudodamas šiose valstybėse esamais santykiais, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bėgti ar slėptis, juolab kad jam gresia realaus laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje nustatyta, jog V. K. bandė daryti poveikį liudytojai D. V.. Tai patvirtina, kad kaltinamasis trukdys procesui. Nors ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir liudytojai apklausti, tačiau analogiškas poveikis liudytojams gali būti daromas ir prieš jų apklausas pirmosios instancijos teisme. Be to, poveikis baudžiamajam procesui gali būti daromas ir kitomis priemonėmis, todėl jau turint informaciją apie kaltinamojo siekį ikiteisminio tyrimo metu daryti neigiamą įtaką procesui ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šis suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra išnykęs. Prokurorė mano, kad įpareigojimas neieškoti ryšių ir nebendrauti tiesiogiai ar per kitus asmenis, elektroninėmis ryšių priemonėmis bei laiškais su U. V., D. V. ir R. V. nėra pakankamas BPK 119 straipsnio numatytiems tikslams pasiekti.

Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Prokurorė pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir direktorius yra V. K., paskutinius kelis metus veikė nuostolingai – konstatuotas didesnis nei 600 000 Lt nuostolis 2013 m. – 2014 m. veiklos laikotarpiu. Pajamų iš kitų darbo santykių V. K. neturėjo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. K. pragyvenimo šaltiniu galėjo būti lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų. Be to, nors kaltinamojo teistumas yra išnykęs, tačiau ši aplinkybė bei baustumas administracine tvarka patvirtna kaltinamojo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, o kaltinamojo gynėjas – skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės A. Japertienės skundas tenkinamas.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nustatė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, sąlygos taikyti kaltinamajam V. K. suėmimą šioje byloje yra. Jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Be to, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys yra: liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti bei kiti baudžiamosios bylos duomenys. Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Todėl skiriant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Skundžiamoje nutartyje Panevėžio apygardos teismas, nepratęsdamas suėmimo termino kaltinamajam V. K., nustatė, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatyti pagrindai yra išnykę. Šią išvadą apygardos teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis yra siejamas pakankamai tvirtais ryšiais su Lietuvos Respublika (gyvena su sugyventine L. G., turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą), turi sveikatos problemų, yra suimtas ilgą laiką. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo. Apygardos teismas nustatė ir tai, kad vien tik aplinkybė, jog V. K. yra kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu ir yra baustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs) ir turi darbą, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis nesieks pragyventi iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Be to, baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra galimybių daryti poveikį proceso dalyviams.

Kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam V. K. buvo taikomas devynis mėnesius. Ši aplinkybė neužkerta kelio ir toliau taikyti suėmimą kaltinamajam, esant BPK numatytiems pagrindams bei sąlygoms.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. yra kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos tik ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Griežčiausia kaltinamajam V. K. gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo taikymą patvirtina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kad V. K. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (nors turi sugyventinę, tačiau yra nevedęs) ir jis turi ryšių užsienyje (kaltinamas kelių užsienio valstybių teritorijose padaręs nusikalstamas veikas, praeityje gyveno Ispanijos Karalystėje, kur šiuo metu gyvena jo vaikas). Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės V. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo. Šiuo pagrindu suėmimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis trukdys procesui. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. K. galimai bandė paveikti liudytojus U. V. ir D. V., t. y. rinko informaciją apie galimą bendrininko U. V. sulaikymą, perdavė per kitą asmenį pinigines lėšas bei televizorių jo žmonai D. V., taip siekdamas daryti U. V. poveikį dėl šioje baudžiamojoje byloje duodamų parodymų. Kaltinamojo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad V. K. pats betarpiškai poveikio liudytojams nedarė, nepaneigia išvados, jog kaltinamasis šio tikslo siekė per kitą asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nėra pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad būdamas laisvėje V. K. gali trukdyti procesui – tiesiogiai ar per kitus asmenis bandyti paveikti proceso dalyvius, derinti parodymus tarpusavyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimai, kurių padarymu V. K. yra kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Be to, šie nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, vykdyti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, galimai padaryti bendrininkaujant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, gabentų narkotinių medžiagų kiekį, kaltinamojo vaidmenį, atsižvelgus į aplinkybę, kad paskutinius kelis metus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir direktorius buvo V. K., veikė nuostolingai, pagrįstai manytina, jog iš daromų nusikalstamų veikų kaltinamasis galimai siekė piniginių lėšų pragyvenimui. Be to, kaltinamasis praeityje teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, V. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamojoje nutartyje nurodytos aplinkybės, apibūdinančios V. K. socialinę aplinką bei jo sveikatos būklę, nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo kaltinamajam panaikinimui ir nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytų pagrindų. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Be to, tai, kad V. K. nesislėpė nei ikiteisminio tyrimo metu, sužinojęs apie šį tyrimą, nei paleistas iš suėmimo, vienareikšmiškai nepatvirtina, jog kaltinamasis to nedarytų ateityje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas V. K., pobūdį, sunkumą, gabentų narkotinių medžiagų labai didelį kiekį, suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė V. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui. Jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai kardomąją priemonę – suėmimą – kaltinamajam V. K. pakeitė švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šiuo metu tik pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus ir tai neprieštarauja proporcingumo ir teisėtumo principams. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį, kuria kaltinamajam V. K. nuo 2016 m. spalio 27 d. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas ir V. K. paleistas iš suėmimo.

Kaltinamajam V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti kardomąją priemonę – suėmimą – trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.