Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.8.7.3; 1.2.17; 1.2.17.3; 1.2.22.1.1; 2.4.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3

2023 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. ir nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. epizodas), ir jam paskirta 450 MGL, t. y., 22 500 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. epizodas), ir jam paskirta 400 MGL, t. y., 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 450 MGL, t. y., 22 500 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

- Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2020 m. gruodžio 2 d. epizodas), ir jam paskirta 500 MGL, t. y., 25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 2 d. epizodas), ir jam paskirta 450 MGL, t. y., 22 500 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė –500 MGL (25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda).

- Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 15 MGL, t. y., 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos subendrintos bausmės, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrintos tarpusavyje, po to subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, taikant bausmių apėmimo būdą, ir paskirta subendrinta bausmė – 600 MGL, t. y., 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. (dvi dienos), kas atitinka 4 MGL dydžio baudos dalį, ir nustatyta galutinė bausmė 596 MGL, t. y., 29 800 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio bauda (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. Č. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. epizodas), ir jam paskirta 450 MGL, t. y., 22 500 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. epizodas), ir jam paskirti 400 MGL, t. y., 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 450 MGL, t. y., 22 500 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

- Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2020 m. gruodžio 2 d. epizodas), ir jam paskirti 470 MGL, t. y., 23 500 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 2 d. epizodas), ir jam paskirta 430 MGL, t. y., 21 500 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 470 MGL (23 500 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio bauda.

- Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrintos tarpusavyje, po to subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, taikant visiško bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta subendrinta bausmė – 500 MGL, t. y., 25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda ir 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas G. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. (dvi dienos), ir nustatyta galutinė bausmė 500 MGL, t. y., 25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda ir 13 (trylikos) parų arešto bausmė (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis, 66 straipsnis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. K. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) užstatas, kurį nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui – advokatui Giriui Ivoškai.

Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1 dalimi, iš E. Č. konfiskuota 19 170 Eur (devyniolika tūkstančių vienas šimtas septyniasdešimt eurų) ir 410 Eur (keturi šimtai dešimt eurų), iš G. K. konfiskuota 14 660 Eur (keturiolika tūkstančių šeši šimtai šešiasdešimt eurų).

Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. L. priklausančius 8 570 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų) ir 142 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus), E. Č. priklausančius 19 170 Eur (devyniolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt eurų) ir 410 Eur (keturis šimtus dešimt eurų), ir G. K. priklausančius 14 660 Eur (keturiolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt eurų).

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 308¹ straipsniu, ištaisytas rašymo apsirikimo klaida ir patikslinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamiesiems priklausančiam turtui paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 308¹ straipsniu, minėtoje skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dar kartą ištaisytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas V. L. priklausantiems 142 JAV doleriams ir ši nuosprendžio pastraipa išdėstyta taip:

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsniu, laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. L. priklausančius 8 570 eurų (aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų) ir 142 JAV dolerius (vieną šimtą keturiasdešimt du JAV dolerius), E. Č. priklausančius 19 170 eurų (devyniolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt eurų) ir 410 eurų (keturis šimtus dešimt eurų), ir G. K. priklausančius 14 660 eurų (keturiolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt eurų) palikti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į G. K. priklausančius 7 360 Lenkijos zlotų, 100 Čekijos kronų, 3 JAV dolerius, 100 100 Baltarusijos rublių, 50 000 Indonezijos rupijų, 5 Tuniso dinaras, 10 Nigerijos nairų, 500 Vengrijos forintų ir šiuos pinigus grąžinti G. K..

Iš V. L. priteista 107,29 Eur (vienas šimtas septyni eurai dvidešimt devyni centai), iš E. Č. – 177,07 Eur (vieną šimtas septyniasdešimt septyni eurai septyni centai), iš G. K. – 177,07 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt septyni eurai septyni centai) proceso (tabako saugojimo) išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai, pinigus pervedant į AB SEB banke esančią sąskaitą Nr. LT967044060007821032.

E. Č. ir G. K. (taip pat ir V. L.) išaiškinta, kad nuosprendžiu paskirtos baudos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir V. L. (V. L.), tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. Č. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad, skirtingais laikotarpiais, kaskart veikdamas kitos sudėties organizuota grupe, ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 17 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.30 val., veikdamas organizuota grupe su V. L., G. K. ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, taip pat nuo 2020 m. spalio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, iki 2020 m. gruodžio 2 d. 18.45 val., veikdamas organizuota grupe su G. K. bei su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, Lietuvos Respublikoje bei Lenkijos Respublikoje rengė ir padarė privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą - vandens pypkių tabako, kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, t. y. ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 17 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.30 val.

- V. L. organizavo akcizais apmokestinamų prekių - vandens pypkių tabako, įgijimą ir gabenimą kontrabanda;

- E. Č. padėjo padaryti kontrabandą, parūpindamas dalį asmeninių piniginių lėšų minimam kontrabandos dalykui įgyti bei sutardamas su G. K. dėl dalies sumos investavimo į kontrabandos dalyko įgijimą ir kontrabandos pervežimui reikalingos transporto priemonės parūpinimo;

- G. K. padėjo padaryti kontrabandą parūpindamas dalį asmeninių piniginių lėšų minimam kontrabandos dalykui įgyti bei teikdamas transporto priemonę jo pergabenimui kontrabanda iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją.

1.1. Po to, kai V. L., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą susitarimą, 2020 m. liepos 17 d., naudodamasis nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėle „whatsapp“, pas Ukrainos Respublikoje esantį D. V. užsakė nupirkimui 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 120 981,68 Eur ir susitarė su juo (E. Č.) dėl piniginių lėšų vandens pypkių tabakui įgyti parūpinimo, jis, vykdydamas bendrą susitarimą, sutiko sumokėti 28 000 Eur už vandens pypkių tabaką bei susitarė su G. K., kad šis investuos 20 000 Eur į perkamą prekę ir organizuos minimos prekės atgabenimą kontrabanda iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2020 m. rugpjūčio 6 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, V. L., E. Č. ir G. K. ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytoje Lenkijos Respublikos vietoje susitiko su tyrimo bei teismo metu nenustatytu asmeniu, vardu „A“, kuriam už 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ E. Č. sumokėjo 28 000 Eur, o G. K. sumokėjo 20 000 Eur bei ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje, minimą kiekį akcizais apmokestinamų prekių - vandens pypkių tabako „Jibiar“, pakrovė į G. K. parūpintą automobilį „Mercedes Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (tikslus valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas), kurį G. K., lydimas V. L. ir E. Č., iš pakrovimo vietos Lenkijos Respublikoje, nugabeno į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, ir neteisėtai laikė ne ilgiau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. Po to tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 8 d., G. K., vykdydamas bendrą susitarimą su V. L. ir E. Č., Lenkijos Respublikoje ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytam asmeniui nurodė akcizais apmokestinamas prekes – 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ kontrabandos būdu iš Lenkijos Respublikos nugabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją, V. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kurias ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo pakrovė į krovininį automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, bei vykdamas minimu automobiliu per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sieną, neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, pergabeno iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir sudarė 120 981,68 Eur, po to, V. L. minimam ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytam asmeniui už kontrabandos atgabenimą sumokėjo 2 000 Eur.

2. Taip pat E. Č. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su V. L., G. K. bei ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., veikdami tiesiogine tyčia Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje, neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis - vandens pypkių tabaku, t. y. po to, kai V. L. ne vėliau kaip 2020 m. liepos 17 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, susitarė su E. Č. ir G. K. dėl akcizais apmokestinamų prekių - 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurios viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 120 981,68 Eur, pergabenimo, pažeidžiant nustatytą tvarką, iš Lenkijos Respublikos realizavimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, sutarė, kad V. L. pas Ukrainos Respublikoje esantį D. V. užsakys nupirkimui 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kuris 2020 m. rugpjūčio 8 d. kontrabanda jį įvežus į Lietuvos Respubliką neteisėtai bus atgabentas į V. L. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), jis (E. Č.) sutarė, kad G. K. organizuos neteisėtą šio vandens pypkių tabako krovinio saugų atgabenimą per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sieną, nuo Lenkijos Respublikoje esančios pakrovimo vietos iki Lietuvos Respublikoje esančios jo iškrovimo vietos - (duomenys neskelbtini), po to Lietuvos Respublikoje šias 250 MGL dydžio sumą viršijančias akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai realizuos ir planuojamą gauti pelną pasidalins tarpusavyje, t. y. po 6 000 Eur. Įgyvendinant šį susitarimą, V. L. 2020 m. liepos 17 d., naudodamasis nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėle „whatsapp“, pas Ukrainos Respublikoje esantį D. V., užsakė nupirkimui 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 120 981,68 Eur, 2020 m. rugpjūčio 6 d. Lenkijos Respublikoje, tyrimo ir teismo nenustatytam asmeniui jis (E. Č.) už minimas akcizais apmokestinamas prekes sumokėjo 28 000 Eur, o G. K. 20 000 Eur, po to, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje, minimą kiekį vandens pypkių tabako „Jibiar“, V. L., E. Č. ir G. K. pakrovė į G. K. parūpintą automobilį „Mercedes Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (tikslus valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas) ir šias akcizais apmokestinamas prekes - 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 120 981,68 Eur iš pakrovimo vietos nugabeno į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, ir neteisėtai laikė ne ilgiau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 8 d., kai 2020 m. rugpjūčio 8 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, G. K. nurodė ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytam asmeniui minimas prekes pergabenti per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sieną, realizavimui į Lietuvos Respubliką automobiliu „Peugeot“. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas G. K. nurodymą, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto nuostatą, draudžiančią fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat pažeisdamas tų pačių taisyklių 3 punkto nuostatas, leidžiančias fiziniams asmenims laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš E. S. valstybių narių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 1 kg rūkomojo tabako, 2020 m. rugpjūčio 8 d., automobiliu „Peugeot“, nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos, per Lietuvos Respublikos teritoriją, iki paskirties vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), realizavimui atgabeno 2020 m. rugpjūčio 8 d. kontrabandos būdu įvežtas akcizais apmokestinamas prekes - 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 120 981,68 Eur muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, bei perdavė V. L., kuris 2020 m. rugpjūčio 8 d. kontrabandos būdu įvežtas akcizais apmokestinamas prekes - 964,950 kg vandens pypkių tabaką „Jibiar“ neteisėtai laikė iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.30 val., kuomet atliktos kratos metu minimą kiekį akcizais apmokestinamų prekių rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais bendrais veiksmais E. Č., veikdamas kartu su V. L., G. K. bei ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, padėjo vykdyti nuo 2020 m. liepos 17 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., 20.30 val., trukusį neteisėtą, akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą ir gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, nes vandens pypkių tabaką įgijo, gabeno ir laikė neturėdamas jo įgijimą, gabenimo teisėtumą, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, disponavo vandens pypkių tabaku, kuris nebuvo paženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka, taip pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto nuostatas, draudžiančias fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat pažeidė tų pačių taisyklių 3 punkto nuostatas, leidžiančias fiziniams asmenims laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš E. S. valstybių narių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 1 kg rūkomojo tabako.

2.1. Taip pat E. Č. pasikėsino, pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtai realizuoti Lietuvos Respublikoje šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šis kontrabanda į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir V. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. rugpjūčio 10 d., 20.30 val., atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų.

3. Taip pat E. Č. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad nuo 2020 m. spalio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, iki 2020 m. gruodžio 2 d., 18.45 val., veikdamas organizuota grupe, tiesiogine tyčia su G. K. ir su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje, parengė ir padarė privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą - vandens pypkių tabako, kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, t. y. jis, įgyvendindamas šį nusikalstamą susitarimą, 2020 m. spalio mėn., naudodamasis nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėle „telegram“, pas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytą asmenį vardu „D“ užsakė nupirkimui 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 33 951 Eur bei 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3 391,18 Eur, vykdydamas bendrą susitarimą sutarė su G. K., jog už perkamą vandens pypkių tabaką mokės abu lygiomis dalimis, t. y. po 7 500 Eur ir G. K. organizuos minimų akcizais apmokestinamų prekių atgabenimą kontrabanda iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją. E. Č. ir G. K., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytoje Lenkijos Respublikos vietoje, susitiko su tyrimo ir teismo metu nenustatytu asmeniu, kuriam už 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, E. Č. ir G. K. lygiomis dalimis sumokėjo 15 000 Eur bei Lenkijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, minimus kiekius akcizais apmokestinamų prekių – vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir „Buta“, pakrovė į G. K. parūpintą automobilį „Audi A6“, tikslus valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, kurį G. K. iš pakrovimo vietos Lenkijos Respublikoje, nugabeno į tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytą vietą Lenkijos Respublikoje, 2020 lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą dieną, G. K., vykdydamas bendrą susitarimą su E. Č., ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytam asmeniui Lenkijos Respublikoje, nurodė 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“ kontrabandos būdu iš Lenkijos Respublikos nugabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją, kuris per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, pergabeno iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 37 342,18 Eur bei gabeno minimas kontrabandos būdu įvežtas akcizais apmokestinamas prekes Lietuvos Respublikos teritoriją iki G. K. nurodytos, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytos paskirties vietos (duomenys neskelbtini).

4. Taip pat E. Č. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su G. K. bei ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, ne vėliau kaip nuo 2020 m. spalio mėn., tikslus laikas nenustatytas iki 2020 m. gruodžio 2 d., veikdami tiesiogine tyčia, parengė ir padarė nusikalstamą veiką - neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis - vandens pypkių tabaku, t. y. E. Č. 2020 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, susitarė su G. K. dėl akcizais apmokestinamų prekių – 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 33 951 Eur ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3 391,18 Eur, neteisėto įgijimo ir pergabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką, iš Lenkijos Respublikos realizavimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, sutarė, kad jis (E. Č.) pas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytą asmenį, vardu „D“, užsakys nupirkimui 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“ už kurį kartu su G. K. sumokės 15 000 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 7 500 Eur, o G. K. organizuos neteisėtai šio vandens pypkių tabako krovinio saugų atgabenimą per Lenkijos ir Lietuvos valstybių sieną, nuo Lenkijos Respublikoje esančios pakrovimo vietos iki Lietuvos Respublikoje esančios jo iškrovimo vietos (duomenys neskelbtini), po to Lietuvos Respublikoje šias 250 MGL dydžio sumą viršijančias akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai realizuos ir planuojamą gauti pelną - pasidalins tarpusavyje. Įgyvendinant šį susitarimą E. Č. 2020 m. spalio mėn., naudodamasis nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėle „telegram“, pas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytą asmenį, vardu „D“, užsakė nupirkimui 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 33 951 Eur ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 3 391,18 Eur, 2020 m. spalio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, Lenkijos Respublikoje, tyrimo ir teismo nenustatytam asmeniui, jis (E. Č.) ir G. K. už minimas akcizais apmokestinamas prekes sumokėjo 15 000 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 7 500 Eur. Po to, Lenkijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, minimą kiekį akcizais apmokestinamų prekių - vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir „Buta“, E. Č. ir G. K. pakrovė į G. K. parūpintą automobilį „Audi A6“, tikslus valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, ir šias akcizais apmokestinamas prekes – 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“ iš pakrovimo vietos nugabeno į tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytą vietą Lenkijos Respublikoje bei laikė iki 2020 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytos dienos. Po to, G. K. nurodė ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytam asmeniui minimas prekes pergabenti per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sieną realizavimui į Lietuvos Respubliką. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas G. K. nurodymą, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto nuostatas, draudžiančias fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat pažeisdamas tų pačių taisyklių 3 punkto nuostatas, numatančias, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš E. S. valstybių narių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 1 kg rūkomojo tabako, 2020 m. lapkričio mėn., tiksli diena ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos, per Lietuvos Respublikos teritoriją iki tiksliai nenustatytos paskirties vietos (duomenys neskelbtini), realizavimui atgabeno 2020 m. lapkričio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kontrabanda įvežtas akcizais apmokestinamas prekes – 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, 33 951 Eur vertės ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, 3 391,18 Eur vertės, kurių bendra vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, ir sudarė 37 342,18 Eur bei perdavė ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytam asmeniui, kuris minimas kontrabandos būdu įvežtas akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai laikė iki kol 2020 m. lapkričio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, paėmė E. Č. bei nugabeno į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur jas neteisėtai laikė iki 2020 m. gruodžio 2 d., 18.45 val., kuomet atliktos kratos metu minimą kiekį akcizais apmokestinamų prekių rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais E. Č., veikdamas kartu su G. K. bei ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytais asmenimis, organizavo ir vykdė nuo 2020 m. spalio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, iki 2020 m. gruodžio 2 d., 18.45 val., trukusį neteisėtą, akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą ir gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, nes vandens pypkių tabaką įgijo, gabeno ir laikė neturėdamas jo įgijimą, gabenimo teisėtumą, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, disponavo vandens pypkių tabaku, kuris nebuvo paženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto nuostatas, draudžiančias fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat pažeisdamas tų pačių taisyklių 3 punkto nuostatas, numatančias, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš E. S. valstybių narių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 1 kg rūkomojo tabako.

4.1. Taip pat E. Č. pasikėsino neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, realizuoti Lietuvos Respublikoje šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šis kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir E. Č. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. gruodžio 2 d., 18.45 val., atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnai.

4.2. Taip pat E. Č. nuo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytos dienos, nežinant kitiems organizuotos grupės nariams, savo naudojamame automobilyje „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 1,25 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 163,03 Eur, iki kol 2020 m. gruodžio 2 d., 15.45 val., atliktos kratos metu minimos akcizais apmokestinamos prekės buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, taip pat, nuo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytos dienos, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, restorane „C.“, adresu (duomenys neskelbtini), laikė akcizais apmokestinamas prekes – 15,2 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1982,59 Eur, 7,7 kg vandens pypkių tabako „Tangiers“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1003,98 Eur bei 3,415 kg vandens pypkių tabako „Buta“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 445,42 Eur iki 2020 m. gruodžio 2 d., 12.08 val., kuomet atliktos kratos metu buvo paimtos policijos pareigūnų.

5. Taip pat E. Č. nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki 2020 m. gruodžio 2 d., 15.45 val., neturėdamas leidimo, neteisėtai nešiojo, vežiodamasis automobilyje „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės galinėje kišenėje, nešaunamąjį ginklą, pramoninės gamybos kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, iki kol 2020 m. gruodžio 2 d., 15.45 val., atliktos kratos metu ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

6. G. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad skirtingais laikotarpiais, kaskart veikdamas kitos sudėties organizuota grupe, ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 17 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., 20.30 val., veikdamas organizuota grupe su V. L., E. Č. bei su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, ir nuo 2020 m. spalio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, iki 2020 m. gruodžio 2 d, 18.45 val., veikdamas organizuota grupe su E. Č. bei su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje, rengė ir padarė privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą - vandens pypkių tabako kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, t. y. ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 17 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., 20.30 val.,

- V. L. organizavo akcizais apmokestinamų prekių - vandens pypkių tabako, įgijimą ir gabenimą kontrabanda;

- E. Č. padėjo padaryti kontrabandą, parūpindamas dalį asmeninių piniginių lėšų minimam kontrabandos dalykui įgyti bei sutardamas su G. K. dėl dalies sumos investavimo į kontrabandos dalyko įgijimą ir kontrabandos pervežimui reikalingos transporto priemonės parūpinimo;

- G. K. padėjo padaryti kontrabandą, parūpindamas dalį asmeninių piniginių lėšų minimam kontrabandos dalykui įgyti bei teikdamas transporto priemonę jo pergabenimui kontrabanda iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją.

6.1. Po to, kai V. L., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą susitarimą, 2020 m. liepos 17 d., naudodamasis nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėle „whatsapp“, pas Ukrainos Respublikoje esantį D. V., užsakė nupirkimui 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 120 981,68 Eur ir susitarė su E. Č. dėl piniginių lėšų vandens pypkių tabakui įgyti parūpinimo, o E. Č., vykdydamas bendrą susitarimą, sutiko sumokėti 28 000 Eur už vandens pypkių tabaką bei sutarė su juo (G. K.), kad šis investuos 20 000 Eur į perkamą prekę ir organizuos minimos prekės atgabenimą kontrabanda iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2020 m. rugpjūčio 6 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, V. L., E. Č. ir G. K. Lenkijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytoje vietoje, susitiko su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „A“, kuriam už 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ E. Č. sumokėjo 28 000 Eur, o jis (G. K.) 20 000 Eur bei ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje, minimą kiekį akcizais apmokestinamų prekių - vandens pypkių tabako „Jibiar“, pakrovė į G. K. parūpintą automobilį „Mercedes Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (tikslus valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas), kurį jis (G. K.), lydimas V. L. ir E. Č., iš pakrovimo vietos Lenkijos Respublikoje, nugabeno į savo naudojamą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, ir neteisėtai laikė ne ilgiau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. Tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 8 d., jis, vykdydamas bendrą susitarimą su V. L. ir E. Č., Lenkijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytam asmeniui nurodė akcizais apmokestinamas prekes - 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ kontrabandos būdu iš Lenkijos Respublikos nugabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją, V. L. gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), kurias ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo pakrovė į krovininį automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, bei vykdamas minimu automobiliu per Lenkijos ir Lietuvos valstybių sieną, neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, pergabeno iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 120 981,68 Eur, po ko, V. L. minimam ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytam asmeniui už kontrabandos atgabenimą sumokėjo 2 000 Eur.

7. Taip pat G. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su V. L., E. Č. bei ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., veikdami tiesiogine tyčia, Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje, neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis - vandens pypkių tabaku, t. y. po to, kai V. L. ne vėliau kaip 2020 m. liepos 17 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, susitarė su E. Č. ir juo (G. K.) dėl akcizais apmokestinamų prekių - 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 120 981,68 Eur, pergabenimo, pažeidžiant nustatytą tvarką, iš Lenkijos Respublikos realizavimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, sutarė, kad V. L. pas Ukrainos Respublikoje esantį D. V., užsakys nupirkimui 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kuris 2020 m. rugpjūčio 8 d., kontrabandos būdu jį įvežus į Lietuvos Respubliką, neteisėtai bus atgabentas į V. L. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), E. Č. sutarė, kad jis (G. K.) organizuos neteisėtai šio vandens pypkių tabako krovinio saugų atgabenimą per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sieną, nuo Lenkijos Respublikoje esančios pakrovimo vietos iki Lietuvos Respublikoje esančios jo iškrovimo vietos - (duomenys neskelbtini), po to Lietuvos Respublikoje šias 250 MGL dydžio sumą viršijančias akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai realizuos ir planuojamą gauti pelną pasidalins tarpusavyje, t. y. po 6 000 Eur. Įgyvendinant šį susitarimą V. L. 2020 m. liepos 17 d., naudodamasis nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėle „whatsapp“, pas Ukrainos Respublikoje esantį D. V., užsakė nupirkimui 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 120 981,68 Eur, 2020 m. birželio 6 d., Lenkijos Respublikoje, tyrimo bei teismo nenustatytam asmeniui, E. Č. už minimas akcizais apmokestinamas prekes sumokėjo 28 000 Eur, o jis (G. K.) 20 000 Eur. Po to, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiksliai nenustatytoje vietoje Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje, minimą kiekį akcizais apmokestinamų prekių - vandens pypkių tabako „Jibiar“, V. L., E. Č. ir G. K. pakrovė į jo paties parūpintą automobilį „Mercedes Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (tikslus valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas) ir šias akcizais apmokestinamas prekes - 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 120 981,68 Eur iš pakrovimo vietos nugabeno į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir neteisėtai laikė ne ilgiau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 8 d., kai 2020 m. rugpjūčio 8 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, jis (G. K.) nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui minimas prekes pergabenti per Lenkijos ir Lietuvos valstybių sieną realizavimui į Lietuvos Respubliką automobiliu „Peugeot“. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas G. K. nurodymą, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto nuostatas, draudžiančia fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat pažeisdamas tų pačių taisyklių 3 punkto nuostatas, pagal kurias fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš E. S. valstybių narių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 1 kg rūkomojo tabako, 2020 m. rugpjūčio 8 d., automobiliu „Peugeot“ nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki paskirties vietos - (duomenys neskelbtini), realizavimui atgabeno 2020 m. rugpjūčio 8 d. kontrabandos būdu įvežtas akcizais apmokestinamas prekes - 964,950 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 120 981,68 Eur muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, bei perdavė V. L., kuris 2020 m. rugpjūčio 8 d. kontrabandos būdu įvežtas akcizais apmokestinamas prekes - 964,950 kg vandens pypkių tabaką „Jibiar“ neteisėtai laikė iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., 20.30 val., kuomet atliktos kratos metu minimą kiekį akcizais apmokestinamų prekių rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais bendrais veiksmais G. K., veikdamas kartu su V. L., E. Č. bei ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytais asmenimis, padėjo vykdyti nuo 2020 m. liepos 17 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., 20.30 val., trukusį neteisėtą, akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą ir gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, nes vandens pypkių tabaką įgijo, gabeno ir laikė neturėdamas jo įgijimą, gabenimo teisėtumą, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, disponavo vandens pypkių tabaku, kuris nebuvo paženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto nuostatas, draudžiančias fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat pažeisdamas tų pačių taisyklių 3 punkto nuostatas, numatančias, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš E. S. valstybių narių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 1 kg rūkomojo tabako.

7.1. Taip pat G. K. pasikėsino neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, realizuoti Lietuvos Respublikoje šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šis kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir V. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. rugpjūčio 10 d., 20.30 val., atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų.

8. Taip pat G. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad nuo 2020 m. spalio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, iki 2020 m. gruodžio 2 d., 18.45 val., veikdamas organizuota grupe su E. Č. bei su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje, rengė ir padarė privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą - vandens pypkių tabako kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, t. y. po to, kai E. Č., įgyvendindamas šį nusikalstamą susitarimą, 2020 m. spalio mėn., naudodamasis nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėle „telegram“ pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, vardu „D“ užsakė nupirkimui 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 33 951 Eur bei 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 3391,18 Eur bei sutarė su juos (G. K.), jog už perkamą vandens pypkių tabaką mokės abu lygiomis dalimis, t. y. po 7 500 Eur, o jis (G. K.) organizuos minimų akcizais apmokestinamų prekių atgabenimą kontrabanda iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją. E. Č. ir G. K., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytoje Lenkijos Respublikos vietoje susitiko su tyrimo ir teismo metu nenustatytu asmeniu, kuriam už 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, jis ir E. Č. lygiomis dalimis sumokėjo 15 000 Eur bei Lenkijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, minimus kiekius akcizais apmokestinamų prekių - vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir „Buta“, pakrovė į jo parūpintą automobilį „Audi A6“ (tikslus valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas), kurį pats G. K. iš pakrovimo vietos Lenkijos Respublikoje nugabeno į tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą Lenkijos Respublikoje ir laikė iki 2020 lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos dienos, kai vykdydamas bendrą susitarimą su E. Č., ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui Lenkijos Respublikoje, nurodė 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“ kontrabandos būdu iš Lenkijos Respublikos nugabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją, kuris per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, pergabeno iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 37 342,18 Eur bei gabeno minimas kontrabanda įvežtas akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos teritoriją iki jo nurodytos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos paskirties vietos (duomenys neskelbtini).

9. Taip pat G. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su E. Č. bei ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, ne vėliau kaip nuo 2020 m. spalio mėn., tikslus laikas nenustatytas, iki 2020 m. gruodžio 2 d., veikdami tiesiogine tyčia, Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje, parengė ir padarė nusikalstamą veiką - neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis - vandens pypkių tabaku, t. y. po to, kai E. Č. 2020 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, susitarė su juo (G. K.) dėl akcizais apmokestinamų prekių – 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 33 951 Eur ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 3391,18 Eur, neteisėto įgijimo ir pergabenimo, pažeidžiant nustatytą tvarką, iš Lenkijos Respublikos realizavimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, sutarė, kad E. Č. pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, vardu „D.“, užsakys nupirkimui 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“ už kurį abu (E. Č. ir G. K.) sumokės 15 000 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 7 500 Eur, o jis (G. K.) organizuos neteisėtai šio vandens pypkių tabako krovinio saugų atgabenimą per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sieną, nuo Lenkijos Respublikoje esančios pakrovimo vietos iki Lietuvos Respublikoje esančios jo iškrovimo vietos (duomenys neskelbtini), po to Lietuvos Respublikoje šias 250 MGL dydžio sumą viršijančias akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai realizuos ir planuojamą gauti pelną - pasidalins tarpusavyje. Įgyvendinant šį susitarimą, E. Č. 2020 m. spalio mėn., naudodamasis nemokamų tekstinių pranešimų ir pokalbių programėle „telegram“, pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, vardu „D.“, užsakė nupirkimui 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 33 951 Eur ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 3391,18 Eur, 2020 m. spalio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, Lenkijos Respublikoje, tyrimo ir teismo nenustatytam asmeniui, jis (G. K.) ir E. Č. už minimas akcizais apmokestinamas prekes sumokėjo 15 000 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 7500 Eur. Po to, Lenkijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, minimą kiekį akcizais apmokestinamų prekių - vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir „Buta“, jis ir E. Č. pakrovė į jo (G. K.) parūpintą automobilį „Audi A6“, tikslus valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ir šias akcizais apmokestinamas prekes 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“ ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“ iš pakrovimo vietos nugabeno į tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytą vietą Lenkijos Respublikoje, bei laikė iki 2020 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytos dienos, kai jis (G. K.), vykdydamas bendrą susitarimą su E. Č., nurodė ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytam asmeniui, minimas prekes pergabenti per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sieną realizavimui į Lietuvos Respubliką. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vykdydamas jo (G. K.) nurodymą, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto nuostatas, draudžiančias fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat pažeisdamas tų pačių taisyklių 3 punkto nuostatas, numatančias kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš E. S. valstybių narių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 1 kg rūkomojo tabako, 2020 m. lapkričio mėn., tiksli diena ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos, per Lietuvos Respublikos teritoriją iki tiksliai nenustatytos paskirties vietos (duomenys neskelbtini), realizavimui atgabeno 2020 m. lapkričio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kontrabandos būdu įvežtas akcizais apmokestinamas prekes – 260,3 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, 33 951 Eur vertės ir 26 kg vandens pypkių tabako „Buta“, 3391,18 Eur vertės, kurių bendra vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, ir sudarė 37 342,18 Eur bei perdavė ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytam asmeniui, kuris minimas kontrabandos būdu įvežtas akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai laikė iki kol 2020 m. lapkričio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jas paėmė E. Č. bei nugabeno į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur jas neteisėtai laikė iki 2020 m. gruodžio 2 d., 18.45 val., kuomet atliktos kratos metu minimą kiekį akcizais apmokestinamų prekių rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais G. K., veikdamas kartu su E. Č. bei ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, padėjo vykdyti nuo 2020 m. spalio mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, iki 2020 m. gruodžio 2 d., 18.45 val., trukusį neteisėtą, akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą ir gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, nes vandens pypkių tabaką įgijo, gabeno ir laikė neturėdamas jo įgijimą, gabenimo teisėtumą, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, disponavo vandens pypkių tabaku, kuris nebuvo paženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto nuostatas, draudžiančias fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat pažeisdamas tų pačių taisyklių 3 punkto nuostatas, numatančias, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš E. S. valstybių narių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 1 kg rūkomojo tabako.

9.1. Taip pat G. K. pasikėsino neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, realizuoti Lietuvos Respublikoje šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šis kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir E. Č. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. gruodžio 2 d., 18.45 val., atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnai.

9.2. Taip pat G. K. neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes ir vandens pypkių tabaką, t. y. iki 2020 m. gruodžio 2 d., 12.20 val., atliktos kratos jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 5 pakelius cigarečių „ESSE Menthol“, 4 pakelius cigarečių „LF Light Fight“, 1 pakelį cigarečių „LF Light Fight“; 7 pakelius cigarečių „NZ Gold QS“, 7 pakelius cigarečių „Minsk capital QS“, 10 pakelių cigarečių „Minsk city QS“, 2 pakelius cigarečių „Omega Premium“, 3 pakelius cigarečių „Omega Blue“, 1 pakelį cigarečių „Sobranie Black Russian“, 2 pakelius cigarečių „President Super Lights Slims“, 2 pakelius cigarečių „Marlboro"; 1 pakelį cigarečių „Boston Red“, 1 pakelį cigarečių „Goldfield“; 1 pakelį cigarečių „JSP“, 2 pakelius cigarečių „Pall Mall Red“ bei 350 g vandens pypkių tabako “Jibiar” be Lietuvos Respublikos banderolių ir iki 2020 m. gruodžio 2 d., 16.25 val., atliktos kratos jo naudojamame automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė 3 pakelius cigarečių „Marlboro“, 1 pakelį cigarečių „Rominta“, 2 pakelius cigarečių „Korona“, 1 pakelį cigarečių „Korona Super Slims“, 1 pakelį cigarečių „Dakota American Blend“, 1 pakelį cigarečių „LM“, 1 pakelį cigarečių „HB“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kai minimų kratų atlikimo metu šios akcizais apmokestinamos prekės buvo rastos ir paimtos, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 200,20 Eur, o vandens pypkių tabako muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 45,65 Eur, t. y. laikė, minimas akcizais apmokestinamas prekes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto nuostatas, draudžiančias fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat buvo pažeistas tų pačių taisyklių 3 punkto nuostatas, numatančias, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių.

10. Taip pat G. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas leidimo laikė šaudmenis, t. y. savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė 10 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinių (CS) šovinių, skirtų daugelio modelių dujiniams pistoletams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys, iki 2020 m. gruodžio 2 d., 12.20 val., kuomet kratos bute metu minimus šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

- panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kuria G. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. epizodai) bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 2 d. epizodai) ir šioje dalyje priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį;

- panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kuria G. K. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį arba atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šios nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, už šios nusikalstamos veikos padarymą G. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti;

- panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo G. K. ir 14 660 Eur sumą grąžinti G. K..

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl BK 199 straipsnio 3 dalies ir 199² straipsnio 2 dalies taikymo

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio nuostatas, pažeidė BPK 305 straipsnio 1–5 dalių reikalavimus, todėl nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

11.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji analogiškais veiksmais padarė ir kontrabandą, ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau skundžiamame nuosprendyje atskirai nepasisakė dėl šių nusikalstamų veikų atribojimo ir kvalifikavimo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje Nr. 1A-356/2012, spręsdama veikų kvalifikavimo klausimą panašioje situacijoje kaip nagrinėjamu atveju, konstatavo, kad, kai asmuo be kontrabandos padarė ir kitas nusikalstamas veikas, jos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikalstamų veikų sutaptį, jeigu jos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Teismas sprendė, kad kaltinimo dalis dėl neteisėto cigarečių gabenimo kaip tik ir yra kontrabandos nusikalstamos veikos sudėties požymis ir pateikė nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 7 punktą.

11.3. Viso proceso metu nuteistasis G. K. savo kaltės nepripažino, parodė, kad jis tik paskolino pinigų E. Č. verslo plėtrai, jokiuose susitarimuose dėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo ir gabenimo nedalyvavo. Nuteistasis E. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš G. K. tik skolinosi pinigų, tačiau, ką už juos pirks, jam nedetalizavo. Nuteistasis V. L. 2022 m. sausio 11 d. vykusiame teismo posėdyje parodė: „Aš K. nekviečiau, jis yra E. draugas. Visas bendravimas su K. buvo per E. Su G. K. nesusirašinėjau, neturėjau jo kontaktų, net telefonu su juo niekada nekalbėjau“. Šiuos V. L. parodymus patvirtina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. L. ir G. K. tarpusavio bendravimo Lietuvos operatorių duomenimis neužfiksuota. Taigi, skundžiamame nuosprendyje nebuvo atskleista G. K. tyčia dalyvauti darant nusikalstamas veikas ir jo veiksmų neteisėtumas. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, ji turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

11.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į sąžiningą procesą, nes, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi prielaidomis, selektyviai vertino ikiteisminio tyrimo metu duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnų suklaidintų nuteistųjų parodymus, kurie pagal teismų praktiką gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi tik įrodymams patikrinti, tačiau jie neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128/2014). Be to, tais atvejais, kai įtariamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo ištirti teisme, jie negali būti laikomi įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-348/2013). Byloje nėra jokių duomenų, kad G. K. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

11.5. Skundžiamame nuosprendyje (nuosprendžio 34 lapas) nurodyta, kad be V. L. ir E. Č. prisipažinimo, visų nuteistųjų kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y., liudytojų V. R., E. R., E. K. parodymai. Tačiau liudytojas V. R. parodė, kad G. K. nepažįsta, o su V. L. bendrai nuomojosi gyvenamąjį namą, 2020 m. rugpjūčio 9 d. padėjo jam iškrauti atvežtą tabaką ir matė, kad buvo standartiniai pakeliai be banderolių su užrašu „Jubiar“. Taigi, V. R. apklaustas kaip liudytojas, davė parodymus ir apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, t. y., padėjimą iškrauti akcizines prekes. Iš jo parodymų akivaizdu, jog asmuo suvokė dalyvaujantis nusikaltime, nes pats yra ne tik baustas už prekybą akcizinėmis analogiškomis prekėmis, bet ir kartu su V. L. ir E. R. vyko į Čekiją, kur buvo sulaikyti su analogiškos prekės kontrabanda. Liudytojas E. R. parodė, kad pažįsta V. L. ir V. R., padėjo iškrauti akcizais apmokestinamas prekes, tačiau apie kaltinime nurodytas aplinkybes tiek jis, tiek liudytojas E. K. nieko paaiškinti negalėjo.

11.6. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta ir tai, kad nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas taip pat įrodyta bylos rašytine medžiaga (nuosprendžio 28 lapas), nors kaip nuosprendyje išvardinta medžiaga susijusi su G. K. nėra aišku. Nuosprendžio 31 lape, aptariant 2020 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokolą, nurodyta, kad E. Č. rašo SMS žinutę, kurios turinys „važiuoja žmogus, kontaktuoja tik su G.“. Tačiau E. Č. nepatvirtino, jog SMS žinutėje minimas G. yra būtent G. K.. Nuosprendžio 41 lape, aptariant 2021 m. balandžio 1 d. apžiūros protokolą, nurodoma, kad vartotojas „G“ programėlėje „Telegram“ galimai yra G. K.. Tačiau kas yra šis programėlės „Telegram“ vartotojas byloje nenustatyta.

11.7. Nuosprendžio 32–33 lapuose nurodyta, kad G. K. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje rasta įvairių rūšių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, kurių, kaip nurodoma nuosprendžio 35 lape, muitinė vertė, įskaičiavus privalomus mokesčius, yra 200,20 Eur. Nors šis pažeidimas yra numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnyje, tačiau jis yra kriminalizuotas ir įrašytas į kaltinimą. Tai patvirtina teismo šališkumą.

11.8. Pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kvalifikuojant G. K. veiksmus dėl 2020 m. gruodžio 2 d. neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, jo veiksmai kvalifikuoti ne kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis), o kaip šios nusikalstamos veikos organizatoriaus (BK 24 straipsnio 4 dalis), ir tai galėjo lemti visiems nuteistiesiems vienodų bausmių paskyrimą, neatsižvelgiant į jų vaidmenį, padarant nusikalstamas veikas.

11.9. Nuosprendžio 35 lape konstatuota, kad aplinkybę, jog kaltinamieji nelegaliai disponavo tabaku, patvirtina ir byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai. Tačiau ir šiuo atveju nėra aišku, kaip minėti dokumentai patvirtina G. K. kaltę, nes minėtuose protokoluose yra užfiksuoti iš esmės tik E. Č. pokalbiai (2020 m. rugpjūčio 18 d. fiksuotas pokalbis dėl GPS sekimo įrangos pirkimo, 2020 m. lapkričio 19 d. - pokalbis dėl prarastų investuotų 50 000 Eur, 2020 m. rugsėjo 11 d. – buvo ieškoma didesnio automobilio). Šios aplinkybės patvirtina, kad G. K. nebuvo žinoma apie akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą ir jų gabenimą.

11.10. G. K. kaltė skundžiamame nuosprendyje taip pat grindžiama E. Č. ir M. D. pokalbiu, vykusiu laikino sulaikymo patalpoje (nuosprendyje cituojamas pokalbis, esantis aplanke 010940, kurio laikotarpis nuo 06.40 val. iki 14.30 val.) Tačiau šis pokalbis teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirtas, išklausytas, pokalbio dalyviams nebuvo užduoti klausimai apie šio pokalbio turinį, nenustatyta, ar pokalbio metu buvo kalbama apie G. K., taip pat apie šį pokalbį, bylą nagrinėjant teisme, nepasisakė ir prokuroras. Be to, pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar buvo teisinis pagrindas taikyti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, nepasisakė apie nutartyje konkrečiai išvardintus veiksmus, kuriuos buvo leidžiama atlikti, neatskleidžiant savo tapatybės, nevertino, ar nebuvo pažeistas draudimas provokuoti asmenį. BPK 158 straipsnio 7 dalis numato, jog minėta tvarka tyrimą atlikę asmenys gali būti apklausiami kaip liudytojai. Šiuo atveju M. D. proceso metu nebuvo apklaustas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, minėtu pokalbiu apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas, todėl šis įrodymas iš skundžiamo nuosprendžio turėtų būti pašalintas. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atliekant įrodymų tyrimą, turėtų būti ištirti duomenys, susiję su atliktais veiksmais, neatskleidžiant savo tapatybės, šių veiksmų sankcionavimu, taip pat turėtų būti apklaustas M. D..

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

11.11. Skundžiamu nuosprendžiu G. K. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas leidimo, laikė 10 vienetų pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinių (CS) šovinių, skirtų daugelio modelių dujiniams pistoletams.

11.12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad remiantis vien tik faktine aplinkybe, kad kratos metu rastas neteisėtas daiktas, negalima teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. lA-178/2013). Kratos metu rasti šoviniai buvo įsigyti labai seniai, kai jų įsigijimui ir laikymui nebuvo keliami išskirtiniai reikalavimai, ir apie šių šovinių buvimą G. K. gyvenamojoje vietoje jis nežinojo ir net nenumanė.

11.13. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad G. K. 10 vienetų šovinių, skirtų dujiniam pistoletui, neteisėtai laikė ilgą laikotarpį. Šaudmenys buvo laikomi jo gyvenamojoje vietoje, ne seife, o stalčiuje, t. y., kitiems asmenims prieinamoje vietoje, šoviniai buvo tinkami naudoti. Tačiau pagal teismų praktiką, nustatant BK 253 straipsnyje numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo minėtame straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį. Be to, kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012 išaiškinta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, ir ne bet kokia formali gyvenimiškos situacijos atitiktis bendrosioms baudžiamojo įstatymo nuostatoms daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Privalu konstatuoti, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-2/2010).

11.14. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar rasti šoviniai yra tinkami naudojimui. Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-202847-21 konstatuota, jog šoviniai skirti daugelio modelių dujiniams pistoletams. Specialistas teisiamojo posėdžio metu parodė nenustatinėjęs, ar šoviniai tinkami šaudyti, ant dėžutės esančios šovinių galiojimo datos (iki 2017m. gruodžio mėn.) nevertino.

11.15. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad dujinis ginklas - šaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas šaudyti tik kenksmingomis, dirginančiomis ar kitomis veikliosiomis medžiagomis, jų užtaisais ar imitaciniais šaudmenimis. Šio straipsnio 67 punkte nurodoma, kad šovinys - šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio; 60 punkte – sviedinys - šaudmens dalis (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ar kita), strėlė, skirti taikiniui paveikti. Teismų praktikoje, pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76/2008, nurodoma, kad aptariamo nusikaltimo dalykas baudžiamajame įstatyme suprantamas siauriau nei ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Įstatymo nuostatos netaikomos ginklams ir šaudmenims, kurie visiškai netinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kriminalizavo šaudmenų su dujiniu užtaisu, kurio galiojimo terminas pasibaigęs, laikymą, nors byloje net nėra duomenų, ar šaudmenyse dujinis užtaisas yra išlikęs ir, ar jis gali būti naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį. Kauno apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344-530/2021 padaryta išvada, kad C kategorijos lygiavamzdžio, pusiau automatinio dujinio pistoleto P6s ir 4 vienetų C kategorijos šaudmenų įsigijimo ir laikymo teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka ir nekelia tokio pavojaus visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Teisėjų kolegija, konstatavo, kad veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga už padarytą veiką traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

11.16. Įvertinusi aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėtų spręsti, ar G. K. yra pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ir tik nustačiusi, kad jo veiksmuose yra visi nusikaltimo sudėties požymiai, spręsti dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo ir atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo arba individualizuoti bausmę ir jos vykdymą atidėti.

Dėl G. K. paskirtų bausmių

11.17. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė G. K. per giežtas bausmes. Nagrinėjamu atveju visiems nuteistiesiems buvo paskirtos vienodo dydžio bausmės, neatsižvelgiant į kiekvieno jų vaidmenį. Be to, skirdamas G. K. bausmę pagal BK 253 straipsnį, pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti (BK 75 straipsnis).

11.18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. K. paskirtos baudos yra ženkliai didesnės nei paprastai yra skiriama už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pavyzdžiui, byloje Nr. e1-337-365/2021 už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, skirta 180 MGL (9 000 (devynių tūkstančių) Eur) bauda; byloje Nr. e1-237-932/2022 už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, skirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda; byloje Nr. e1-301-1049/2022 už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje - 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje - 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

11.19. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. K. bausmę už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, prioritetą suteikė prokuroro prašymui skirti nuteistajam arešto bausmę ir nemotyvavo, kodėl pirmą kartą teisiamam, dirbančiam ir mažametį vaiką auginančiam asmeniui turi būti skiriama šios rūšies bausmė. Atsižvelgiant į G. K. amžių, socialinius ir darbinius ryšius (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-569-150/2015), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam turėjo būti paskirta kitos rūšies bausmė – bauda arba paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo

11.20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išplėstinio G. K. turto konfiskavimo, prioritetą suteikė Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos I-ojo skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. Turto tyrimo pažymai Nr. 01-1-31952-20, kuri pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirta ir nepatikrinta BPK numatytais proceso veiksmais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jei kaltinimuose nurodytos pinigų sumos už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą būtų įvertintos ir nurodytos turto tyrimo pažymose, šiose pažymose pateikti kaltinamųjų teisėtų pajamų ir išlaidų skirtumai sudarytų dar didesnes pinigų sumas.

11.21. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kratų metu rastų pinigų - 14 660 Eur - įsigijimas byloje nėra pagrįstas teisėtomis pajamomis, nėra teisingas. G. K. dirba Lietuvoje ir Lenkijoje, o minėtoje pažymoje duomenų apie Lenkijoje gautas pajamas nėra. Minėtos pažymos Nr. 01-1-31952-20 dėl G. K. turto tyrimo data yra 2020 m. gruodžio 8 d., tačiau Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (7.45 Mr) K-6736 nurodyta, kad mokestinis tyrimas atliktas tik pagal 2021 m. liepos 12 d. užduotį. Iš Lenkijos mokesčių administratoriaus atsakymų matyti, kad 2022 m. gegužės 17 d. buvo inicijuota veiklos kontrolė. Ši informacija bei vieno iš nuteistųjų pateikta konsultacinė specialisto Č. Maculevičiaus 2021 m. gruodžio 14 d. išvada Nr. 12/14 patvirtina, kad pažyma Nr. 01-1-31952-20 nėra tinkamas įrodymas, sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kokį išsilavinimą turi pažymą rengęs policijos pareigūnas, kuris, be kita ko, proceso metu nebuvo apklaustas, todėl nėra aišku, kokius duomenis ir iš kokių šaltinių jis naudojo atlikdamas tyrimą, juolab, kad G. K. pajamas gavo dvejose valstybėse, kurių mokesčių administratorius jam jokių sankcijų netaikė. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėtų būti apklaustas minėtą pažymą surašęs pareigūnas.

11.22. Pirmosios instancijos teismas, cituodamas BK 72³ straipsnio nuostatas, nurodė, kad „turtas yra neproporcingas kaltininko teisėtoms pajamoms ir šis skirtumas viršija 250 MGL sumą“. 250 MGL sudaro 12 500 Eur, todėl nagrinėjamu atveju tik šią sumą viršijanti suma ir galėjo būti konfiskuojama, tačiau pirmosios instancijos teismas konfiskavo visą kratų metu pas G. K. rastų pinigų sumą - 14 660 Eur.

11.23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo, ignoravo tarptautiniuose norminiuose dokumentuose suformuotus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškintus proporcingumo, interesų balanso ir kitus principus.

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. Č. gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo:

- panaikinti E. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

- sumažinti E. Č. paskirtą baudą ir jos įvykdymo laikotarpį nustatyti 4 metams;

- netaikyti E. Č. atžvilgiu BK 72³ straipsnio 1 dalies nuostatų dėl išplėstinio turto konfiskavimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl paskirtų bausmių

12.1. BK 97 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Dėl šios priežasties teismas, charakterizuodamas E. Č., nepagrįstai nurodė, jog jis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę.

12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad E. Č. atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų). Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-186-487/2020, Nr. 1A-388-1076/2019, Nr. 1A-l47/2014; kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012 ir kt.) pažymima, kad kontrabandos atveju kaltininkai dažniausiai nusikalsta dėl materialinės naudos, vedami savanaudiškų paskatų ir tikslo pasipelnyti arba išvengti mokesčių. Neatsitiktinai ši veika yra įtvirtinta BK XXXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“, tokiu būdu parodant, kad šiuo nusikaltimu yra padaroma žala valstybės ekonomikai, pažeidžiami juridinių ir fizinių asmenų finansiniai interesai. Atskirais atvejais, dažniausiai gabenant per valstybės sieną daiktus, kurių apyvarta yra draudžiama arba apribota (narkotines medžiagas, šaunamuosius ginklus ir pan.), kaltininkų savanaudiški tikslai būna ne tokie akivaizdūs arba jų neteisėtą elgesį nulemia kitokie motyvai, tačiau tai nepaneigia išvados, kad kontrabanda savo esme visgi yra savanaudiškas nusikaltimas, o absoliuti dauguma jį padariusių asmenų siekia vienaip ar kitaip neteisėtai praturtėti. Dėl šios priežasties tokio pobūdžio bylose, nustačius kaltininkų veiksmų savanaudiškumą, tai nesunkina jų atsakomybės.

12.3. Apeliacinės instancijos teismui iš skundžiamo nuosprendžio pašalinus nurodytą aplinkybę, kad E. Č. ankščiau yra teistas, taip pat panaikinus pirmosios instancijos teismo nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsižvelgus į kitus apeliacinio skundo argumentus, švelninančius E. Č. teisinę padėtį, jam paskirta bausmė turėtų būti sumažinta.

12.4. Skundžiamu nuosprendžiu E. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė 600 MGL, t. y. 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų), dydžio bauda. Formaliai ši bausmė yra gerokai mažesnė už įstatymo nustatytą bausmės vidurkį, tačiau įvertinus tai, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje 2022 m. III ketvirtį buvo 1799 Eur (atskaičius mokesčius – 1126,7 Eur), o vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos 2021 m. buvo 438 Eur vienam asmeniui per mėnesį, norint sukaupti paskirtos baudos sumą, vidutiniškai reikia daugiau kaip trijų su puse metų, ir toks paskirtos baudos dydis prieštarauja teisingumo principui. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad E. Č. priklausantys grynieji pinigai buvo paimti kratos metu, o iš jo bankų sąskaitų analizės matyti, jog santaupų banke jis neturi, todėl per teismo nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį jis sumokėti paskirtos baudos neturi jokių galimybių.

12.5. Nors įstatymas nenumato galimybės išdėstyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis, tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia teismui teisę nustatyti kitą, t. y., ilgesnį nei dvejų mėnesių paskirtos bausmės - baudos - įvykdymo laikotarpį. Maksimalaus bausmės - baudos įvykdymo laikotarpio įstatymas nenumato.

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo

12.6. Skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo, pacituota galutinė konsultacinė specialisto išvada, tačiau ignoruoti šios išvados aprašomojoje dalyje nurodyti faktai ir paskaičiavimai, kad „atvirkščiai negu policijos duomenimis, auditoriaus duomenimis nesusiformavo sumos 6 eil., todėl konstatuotina, kad nėra ir piniginių lėšų trūkumo, o tame tarpe nėra ir neteisėtų pajamų. Apskaičius grynųjų pinigų likutį 2015-01-01 d. 21 723,91 Eur sumai, papildomai nustatė pajamas 2 207,40 Eur sumai bei eliminavus policijos tyrėjo nepagrįstai pripažintas išlaidas 3 500 Eur sumai, susiformavo laisvas pinigų likutis laikotarpio pabaigai 10 456,33 Eur sumai 7 eil. „Apskaičiuotos gyventojo pinigų ne banke likutis“. Remiantis auditoriaus duomenų pajamų išlaidų balanso 8 eil. „Iš viso pinigų“ duomenimis, bendras pinigų likutis laikotarpio pabaigoje sudaro 29 706,32 Eur, iš kurių: 79,99 Eur - pinigų likutis banke, 19 170,00 Eur piniginės lėšos rastos kratos metu, 10 456,33 Eur grynųjų pinigų likutis.

12.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, jei turto tyrimo pažymose būtų nurodytos ir įvertintos sumos, kurias nuteistieji sumokėjo už vandens pypkių tabaką, šiose pažymose pateikti teisėtų pajamų ir išlaidų skirtumai sudarytų dar didesnes pinigų sumas. Tačiau iš paties E. Č. parodymų galima spręsti, kad už minėtą tabaką jis sumokėjo ne iš savo turimų lėšų, nes priešingu atveju jis nebūtų vartojęs sąvokos „surinkau pinigus“. Lietuvių kalbos žodynas žodį surinkti apibūdina kaip „sutelkti į vieną vietą: surinko išbarstytus pinigus...“ (https://www.zodynas.lt/terminu- zodynas/s/surinkti). Tuo atveju, jei E. Č. už tabaką būtų sumokėjęs asmeniniais pinigais, jis būtų vartojęs sąvoką „paėmiau pinigus“ ar panašiai. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai neįvertinęs su tuo susijusių nuteistojo parodymų, nepagrįstai konstatavo, kad 28 000 Eur suma buvo asmeniniai E. Č. pinigai ir tuo grindė išplėstinio turto konfiskavimo taikymą.

12.8. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir 7 500 Eur, už kuriuos buvo pirktas tabakas antrą kartą, kilmės. Net ir preziumuojant, kad šios lėšos buvo asmeniniai E. Č. pinigai, atsižvelgiant į konsultacinėje specialisto išvadoje nurodytus skaičiavimus (buvo 10 456,33 Eur teisėtu būdu gautų grynųjų pinigų likutis), galima teigti, jog byloje nėra duomenų apie neteisėtą E. Č. turėtų grynųjų pinigų kilmę.

12.9. Nors nuosprendyje nurodyta, kad teismui nekyla abejonių dėl to, kad kratos metu pas kaltininkus rastos ir paimtos piniginės lėšos buvo gautos nusikalstamu būdu, tačiau tokią išvadą teismas padarė tik įvertinęs nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog iš 2020 m. vasarą pirktos „partijos“ jis ir E. užsidirbo po 1 200 Eur. Ši suma neatitinka BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus. Bylą narinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėtų būti atliktas įrodymų tyrimas ir apie pinigų, už kuriuos buvo perkamas tabakas, kilmę apklaustas nuteistasis E. Č..

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. K. ir jo gynėjas, taip pat E. Č. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti bei spręsti dėl G. K. ir E. Č. teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo; prokuroras prašė spręsti dėl G. K. ir E. Č. teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo bei už nusikalstamas veikas, padarytas 2022 m. gruodžio 2 d., paskirti jiems švelnesnes bausmes (baudas), ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą dėl G. K. atžvilgiu taikytų BK 24 straipsnio 4 dalies nuostatų, o kitose dalyse apeliacinius skundus atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo G. K. ir nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

14. BPK 320 straipsnio, apibrėžiančios bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo G. K. ir nuteistojo E. Č. gynėjo A. Mažeikos apeliacinius skundus. Nuteistojo V. L. atžvilgiu priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Tačiau minėto BPK 320 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Šiuo atveju yra pagrindas peržiūrėti ir V. L. atžvilgiu priimtą nuosprendį, kadangi vieno apelianto skundu yra ginčijama netinkamai nustatyta sunkinanti aplinkybė, kuri buvo inkriminuota visiems bendrininkams. V. L. apie tai buvo informuotas.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, o taip pat atlikusi įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei gavusi ir ištyrusi naujus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. K., E. Č. (o taip pat ir V. L.) pagrįstai pripažinti kaltais dėl kontrabandos (BK 199 straipsnis) bei neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnis). Jų padarytos nusikalstamos veikos, įvertinus nusikaltimų dalyko vertę, taip pat nuteistųjų vaidmenį nusikaltimų padaryme, pagrįstai kvalifikuotos pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią baudžiamojo kodekso specialiosios dalies redakciją. Nuteistojo E. Č. atžvilgiu pagrįstai taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – išplėstinis turto konfiskavimas. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV 1925), kuria keitėsi minėtų straipsnių teisinis vertinimas ir kai kuriais šiame nuosprendyje aptariamais aspektais (dėl nusikaltimo dalyko vertės, sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės), t. y. švelnėjo nuteistųjų teisinė padėtis. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistųjų G. K. ir E. Č. nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. gruodžio 2 d., atsižvelgiant į nuteistųjų vaidmenį nusikaltimų padaryme, perkvalifikuotinos pagal naująją BK 199 straipsnio 2 dalies bei BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad G. K., padarydamas nusikalstamas veikas, susijusias su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, visais atvejais atliko padėjėjo vaidmenį, jo nusikalstamą veiką neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis 2020 m. gruodžio 2 d., nepagrįstai kvalifikavo kaip šios veikos organizatoriaus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad G. K. padarė ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šio straipsnio sankcijoje, įsigaliojus naujajai baudžiamojo kodekso redakcijai, įtvirtinus alternatyvias bausmes, taip pat švelnėjo G. K. teisinė padėtis, todėl jo nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuotina į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Tačiau šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų ir neatleido G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir spręsdamas dėl bausmių nuteistiesiems paskyrimo, nepagrįstai nustatydamas, kad G. K., E. Č. ir V. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šis netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas lėmė neteisingų, per griežtų bausmių (baudų) visiems nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskyrimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistiesiems pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, be pagrindo taikė bausmių apėmimo būdą, todėl ši, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, klaida taip pat ištaisoma, nepasunkinant nuteistųjų teisinės padėties. Be to, skundžiamame nuosprendyje yra išdėstytų teismo išvadų, kurios neatitinka bylos aplinkybių, todėl jos iš skundžiamo nuosprendžio šalintinos. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai pritaikė G. K. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą. Esant šioms aplinkybėms, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtų bausmių, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei neteisingai išspręsto baudžiamojo poveikio priemonės taikymo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1–4 punktai).

Dėl įrodymų, pagrindžiančių G. K. padarytas nusikalstamas veikas, vertinimo

16. G. K. savo kaltę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neigė. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis parodė, jog nusikalstamų veikų nepadarė, nes nuteistiesiems V. L. ir E. Č. tik paskolino pinigų, skirtų jų verslui, verslo plėtrai (t. 8, b. l. 5–8, 18–20). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat papildomai paaiškino, kad sulaukęs iš E. Č. ir V. L. prašymo dėl autobuso, reikalingo pargabenti prekes, jis, žinodamas kas tai galėtų padaryti, davė savo pažįstamo J. K. telefono numerį, pats jo nieko neprašė, jie (V. L. ir E. Č.) turėjo patys su juo susisiekti. Tačiau, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. K. kaltės neigimą lėmė jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

17. Kaip nurodyta ir G. K. apeliaciniame skunde, ne visuose pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytuose įrodymų šaltiniuose yra užfiksuoti vien tik G. K. kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtinantys įrodymai, dalis jų yra susiję su E. Č. bei V. L. dalyvavimu padarant nusikalstamas veikas. Tačiau svarbu yra tai, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas faktines bylos aplinkybes, t. y., kad ir G. K. nustatytais atvejais dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, t. y., padėjo padaryti kontrabandą bei neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. G. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas betarpiškai patvirtina nuteistųjų E. Č., V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat daiktų apžiūros protokolas bei prie jo esančios fotolentelės su užfiksuotu E. Č. ir V. L. susirašinėjimo tekstais, veiksmų neatskleidžiančių savo tapatybės atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas tarp E. Č. ir M. D. vykęs pokalbis apie nusikalstamų veikų darymo aplinkybes bei kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai.

18. Nuteistasis E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. L. jam papasakojo apie galimybę papildomai užsidirbti, perkant iš Ukrainoje gyvenančio D. didelį kiekį tabako „Jibiar“. Į šį „sandorį“ reikėjo investuoti 48 000 Eur, todėl pasiūlė ir G. K.. Šis sutiko ir pasakė, kad gali investuoti 20 000 Eur. V. L. paaiškino, kad tabakas iš Ukrainos bus atgabentas iki Lenkijos, o pargabenimu į Lietuvą jie turės pasirūpinti patys. Jis (E. Č.) V. L. pasakė, kad šiuo klausimu gali padėti G., nes jis arba pats, arba per savo pažįstamus Lenkijoje gali organizuoti prekių pergabenimą iš Lenkijos į Lietuvą. Vėliau, Lenkijoje jis ir G. asmeniui, vardu D., iš kurio įsigijo tabaką, padavė pinigus (jis 28 000 Eur, o G. 20 000 Eur). Į G. vairuojamą mikroautobusą „Mercedes Vito“ perkrovus atgabentą tabaką (iš viso apie 1 000 kg tabako), jis ir V. L. išvažiavo savo automobiliu, o G. „savo keliais“, informavęs, kad tabakas į Lietuvą bus atvežtas atitinkamą dieną. Vėliau iš V. sužinojo, kad tabakas turi būti atgabentas sekmadienį. Antrą kartą tabaką iš asmens, vardu D., pirko savarankiškai, ne per V. L., nes šis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų. D. nurodė, kad reikalinga 300 kg tabako. Vėliau D. nurodė vietą ir laiką, kur bus jo užsakytas tabakas. Kartu su G. nuvažiavo į nurodytą vietą, susitiko su „D. žmogumi“, kuriam su G. už tabaką sumokėjo lygiomis dalimis, po 7 500 Eur. Tabaką pakrovė į G. vairuojamą Lenkijoje registruotą mėlynos spalvos automobilį „Audi A6“. Jis (E. Č.) grįžo į Lietuvą, o G. liko Lenkijoje. Po maždaug 4 dienų G. atsiuntė adresą, kur turėjo nuvykti pasiimti tabaką. Nuvykęs į G. nurodytą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiėmė tabaką ir nugabeno jį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jį laikė iki tol, kol kratos metu jį rado teisėsaugos pareigūnai (t. 7, b. l. 113–117). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nuteistasis E. Č. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, teigdamas, kad pirmą kartą jis ir G. V. L. „paskolino“ atitinkamai 28 000 Eur (E. Č.) ir 20 000 Eur (G. K.), buvo pažadėta, kad uždarbis bus mažiausiai 5 000 Eur. Vėliau tabaką kartu su G. pakrovė į pastarojo automobilį (baltos spalvos autobusiuką „Mercedes Vitto“), su kuriuo G. ir išvyko, tačiau E. Č. parodė nežinantis, kas konkrečiai įvežė tabaką į Lietuvą. Po kažkurio laiko V. L. turėjo gauti prekę, bet, kaip paaiškėjo, buvo sulaikytas. E. Č. teigė nežinantis, kas tiksliai tabaką įvežė į Lietuvą. Antrą kartą tabaką iš asmens, vardu D., pirko savarankiškai, be V. L. pagalbos. Už tabaką sumokėjo kartu su G. lygiomis dalimis, kartu tabaką pakrovė į automobilį, kurį į Lietuvą parvežė „G. žmogus“. Vėliau G. davė nuorodą, kur yra laikomas į Lietuvą atgabentas tabakas ((duomenys neskelbtini)), iš kur jis (E. Č.) pergabeno tabaką į savo garažą (t. 7, b. l. 120–123). Ankščiau duotus parodymus E. Č. patvirtino ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (t. 7, b. l. 132–134). Pirmosios instancijos teisme E. Č. parodymus, susijusius su G. K. vaidmeniu, padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakeitė, teigdamas, kad G. K. abiem atvejais tik paskolino pinigų, ir jis (E. Č.) jam nedetalizavo, kam yra reikalingi pinigai. E. Č. taip pat parodė, kad G. K. nedalyvavo Lenkijoje į automobilį perkraunant iš Ukrainos atvežtą tabaką, tabaką padėjo krauti „G. žmogus“, su juo ir bendravo dėl pervežimo, su G. K. apie tai nebendravo, G. K. jis buvo pasakęs, jog reikalingas žmogus, kuris pervežtų didesnį krovinį, tačiau koks tai krovinys – G. K. nežinojo. Paaiškindamas, kodėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skiriasi, E. Č. teigė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jam liepė duoti tokius parodymus, kurie atitiktų nuteistojo V. L. duotus parodymus („man pasakė, kad V. paaiškino, kad ir G. kartu važiavo, ir jeigu parodymai sutaps, bus geriau“) (t. 10, b. l. 66–69).

19. Nuteistasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu apie šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, kiek tai susiję su G. K. vaidmeniu ir atliktais veiksmais, parodė tai, kad per programėlę „WhatsApp“ susisiekė su ukrainiečiu D. ir paklausė, ar šis gali parūpinti 1 000 kg kaljano tabako „Jibiar“, už kurį turėjo sumokėti E. Č. ir G.. Kai iš D. sužinojo, kad reikalingas kiekis tabako jau yra Lenkijoje, pas jo tarpininką, vardu A. nuvyko į Varšuvą, kur E. Č. ir G. A. sumokėjo 48 000 Eur. Iš E. Č. jam buvo žinoma, kad jo dalis buvo 28 000 Eur, o G. – 20 000 Eur. Vėliau, nuvykę prie A. namų į G. vairuojamą automobilį „Mercedes Vitto“ pakrovė tabaką, jį nuvežė iki Y, į G. namus, kur ūkiniame pastate tabaką iškrovė. Po to šį tabaką į Lietuvą, į jo (V. L.) namus atvežė G. pažįstamas automobiliu „Peugeot“ ir iškrovė. Minėtas tabakas buvo rastas ir paimtas kratos metu (t. 6, b. l. 99–104). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu V. L. taip pat parodė, kad perkant 1 000 kg tabako, investavo E. Č. ir G.. E. Č. dalis buvo 28 000 Eur, o G. – 20 000 Eur. Pasikrovę tabaką, nuvažiavo į X miestą. Visus pervežimus turėjo organizuoti G., nes jis žinojo visus kelius, kur ir kaip pervežti tabaką į Lietuvą. Tabaką į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) atvežė G. pažįstamas (t. 6, b. l. 106–109). Kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje V. L. ankščiau duotus parodymus patvirtino ir papildomų aplinkybių nenurodė (t. 6, b. l. 121–123). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, jog perkant 1 000 kg tabako, Varšuvoje taip pat buvo G. K., kuris gyveno Y, ir E. Č., tačiau tabaką įsigijo jis (V. L.) ir E. Č.. Kas sumokėjo už atvežtą tabaką tiksliai pasakyti negalėjo, teigė, kad automobilyje, kai vyko atsiskaitymas, buvo E. Č. ir A. Nuteistasis parodė, kad su G. K. bendravimas vyko per E. Č., nes jis pastarojo draugas; su G. K. telefonu nebendravo, visa informacija apie G. K. jam buvo žinoma iš E. Č.. Kas tabaką nuvežė iki Y nežino, neprisimena, paskui tabaką kažkas atvežė į Lietuvą, tuo metu nei E. Č., nei G. K. nebuvo. Vis tik pirmosios instancijos teisme V. L. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, tačiau paaiškino, kad jie buvo duoti po to, kai jis sutiko „dirbti policijoje“; „kai kuriuose momentuose man sakė pasakyti būtent taip“; „pareigūnai man pasakė, kad jie turi pranešimų, surinktų faktų prieš mane, pokalbių įrašus. Pareigūnai turėjo visus įrašus, o toliau man reikėjo tik pasakyti, kaip buvo“ (t. 10, b. l. 38–41).

20. Vertinant nuteistųjų E. Č. ir V. L. parodymų patikimumą ir objektyvumą visų pirma pažymėtina, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu jie nuosekliai paaiškino inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, atskleidė savo ir G. K. vaidmenį nusikaltimų padaryme, detaliai nurodė visus veiksmus, atliktus nagrinėjamo įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo metu duoti E. Č. ir V. L. parodymai sutampa tarpusavyje, atitinka kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Manyti, kad tokiais savo parodymais E. Č. ir V. L. siekė apkalbėti G. K., nėra pagrindo. Jokių duomenų, patvirtinančių tarp asmenų susiklosčiusius neigiamus santykius, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, to nenurodė nei E. Č. ir V. L., nei G. K.. Tokiu būdu, vertinti aptartus E. Č. ir V. L. parodymus kaip nepatikimus ar melagingus nėra pagrindo.

21. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia ir vėliau teisme duoti nuteistųjų E. Č. ir V. L. paaiškinimai apie ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų darytą įtaką, G. K. apeliaciniame skunde įvardijamą kaip nuteistųjų E. Č. ir V. L. suklaidinimą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistieji E. Č. ir V. L. neigė, kad nusikaltimų padaryme taip pat dalyvavo ir G. K., parodė, kad jis tik paskolino pinigų, davė vairuotojo kontaktą, tačiau apie perkamo, gabenamo krovinio turinį nežinojo. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. Č., kaip minėta, teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu „man pasakė, kad V. paaiškino, kad ir G. kartu važiavo, ir jeigu parodymai sutaps, bus geriau“. V. L. apie parodymų pakeitimo priežastis paaiškino tai, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai duoti po to, kai jis sutiko „dirbti policijoje“; „kai kuriuose momentuose man sakė pasakyti būtent taip“; „pareigūnai man pasakė, kad jie turi pranešimų, suriktų faktų prieš mane, pokalbių įrašus“. Pareigūnai turėjo visus įrašus, o toliau man reikėjo tik pasakyti, kaip buvo“. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, šias nuteistųjų versijas atmeta kaip nepagrįstas. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistiesiems ikiteisminio tyrimo metu neva darytą poveikį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu vykusiose E. Č. apklausose dalyvavo ir jo gynėjai, tačiau jokių pastabų dėl neva BPK reikalavimų neatitinkančių apklausų nei jie, nei nuteistasis neišsakė. Tokių pastabų neišsakė ir nuteistasis V. L.. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusiose V. L. apklausose jo gynėjas nedalyvavo. Tačiau kaip matyti iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo, V. L. užrašė ir savo parašu patvirtino, kad pasirinkto gynėjo neturi, jam išaiškinta teisė turėti gynėją, taip pat išaiškinta, kad jis gali kreiptis dėl valstybės garantuojamo teisinės pagalbos, tačiau jam gynėjas nėra reikalingas (t. 6, b. l. 96). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme taip pat BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus V. L. parodymus, nors jis tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu dėl pareigūnų įtakos davė tik iš dalies teisingus parodymus, vis dėlto negalėjo paaiškinti, ar ikiteisminio tyrimo metu iš jo buvo reikalaujama duoti konkretaus turinio, t. y., ir G. K. kaltinančius parodymus („Ar iš manęs buvo reikalaujama duoti parodymus, tikslių atsakymų pateikti negaliu, nes tikslių atsakymų ir pats nežinau. Aš neatsimenu“) bei pripažino, kad „jam reikėjo tik pasakyti, kaip buvo“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš E. Č. parodymų, kaip minėta, žinoma, kad pareigūnai jam nurodė pasakyti, jog nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ir G. K. tam, kad tokie jo parodymai sutaptų su V. L. parodymais. Tačiau E. Č. neparodė, kad pareigūnai jam būtų nurodę konkrečias reikalingas parodyti aplinkybes ar V. L. parodymų turinį. Tačiau iš E. Č. parodymų, lyginant juos su V. L. parodymais, yra visiškai aišku, kad jų turinys sutampa ne tik dėl aplinkybės, kad G. K. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, bet ir detalesnėse parodymų dalyse (pavyzdžiui, abu nuteistieji parodė, kad tabakas buvo sukrautas į G. K. vairuojamą automobilį „Mercedes Vito“ ir pan.). Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad E. Č. (o taip pat ir V. L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė apie jiems žinomas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir G. K. dalyvavimą jas padarant. Be to, E. Č. parodė ir apie G. K. dalyvavimą ir vaidmenį padarant tas nusikalstamas veikas, kurių padaryme V. L. nedalyvavo ir apie šias nusikalstamas veikas parodymų nedavė (nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. gruodžio 2 d.). Todėl akivaizdu, kad E. Č. negalėjo būti prašoma duoti parodymus, kurie sutaptų su V. L. parodymais, nes jo parodymų apie 2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstamas veikas teisėsaugos pareigūnai neturėjo, padarant šias nusikalstamas veikas V. L. nedalyvavo.

22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo abejoti minėtais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjoms ir ikiteisminio tyrimo teisėjams duotais nuteistųjų E. Č. ir V. L. parodymais ir šiais jų parodymais vadovaujasi. Tuo pačiu atsakant į G. K. apeliacinio skundo argumentą dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų įrodomosios reikšmės, pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017, 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.‏‏‎ ‏‏Šioje byloje, kaip minėta, nuteistieji buvo apklausti ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

23. Nuteistųjų E. Č. ir V. L. parodymus, kad būtent G. K. pasirūpino tabako gabenimu per Lenkijos – Lietuvos valstybių sieną ir jų nugabenimu į V. L. namus, esančius (duomenys neskelbtini), priešingai nei nurodyta G. K. apeliaciniame skunde, patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas bei prie jo esančios fotolentelės, kuriose, be kita ko, užfiksuotas ir E. Č. V. L. rašyta žinutė, kad „važiuoja žmogus, kontaktuoja tik su G.“ (t. 6, b l. 64–67, 68–85). Nuteistojo G. K. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad nuteistasis E. Č. apie V. L. telefone rastą šio susirašinėjimo turinį nebuvo apklaustas ir jis nepatvirtino, kad minėtoje žinutėje nurodytas G. yra būtent G. K.. Tačiau iš minėto daiktų apžiūros protokolo yra žinoma, kad nuteistojo V. L. mobiliojo ryšio telefonas buvo apžiūrėtas dalyvaujant ir V. L.. Jis paaiškino, kad per programėlę „Signal“ jis bendravo su E. Č., kuris šioje programėlėje įvardintas kaip „e“, apie tabako pirkimą ir jo atvežimą iš Lenkijos į Lietuvą. V. L. taip pat paaiškino ir tai, kad susirašinėjimuose minimas asmuo G. yra tas pats asmuo, apie kurį jis davė parodymus. G. tvarkė visus atvežimo į Lietuvą reikalus. 2020 m. rugpjūčio 8 d. susirašinėjime E. Č. nurodė, kad rytoj, t. y., 2020 m. rugpjūčio 9 d. į V. L. namus bus pristatytas tabakas iš Lenkijos, ir šį atvežimą kontroliuoja G. (t. 6, b. l. 64–67). Pažymėtina ir tai, kad iš aptartų E. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teisėjų kolegija vadovaujasi, aiškiai matyti, kad G. K. padėjo pargabenti prekes (tabaką) iš Lenkijos į Lietuvą, taip pat yra visiškai aišku, kad minėtoje žinutėje E. Č. V. L. rašė būtent apie G. K., ir byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad byloje nagrinėjamame įvykyje dalyvavo ir koks nors kitas asmuo, vardu G.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip G. K. kaltės įrodymą, o taip pat ir E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą patvirtinantį įrodymą pripažino bylos duomenis, kurie gauti pagal Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 12 d. nutarimą atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės. Nutarimu leista keturis kartus slapta patekti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpas, adresu T. Ševčenkos g. 26, Vilnius, tikslu ten įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos užfiksuotų duomenų peržiūrą, kontroliuoti ir fiksuoti G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Č., (duomenys neskelbtini), pokalbius su asmenimis, esančiais kartu vienoje kameroje, jų fiksavimui daryti garso įrašymus nuo 2020 m. gruodžio 2 d. Atliekant šiuos veiksmus, leista naudoti visų rūšių technines priemones, skirtas atlikti užfiksuotų duomenų peržiūrą, kontroliuoti ir fiksuoti pokalbius, daryti garso įrašus. Nutarime taip pat nurodyta, kad minėti veiksmai darytini neatidėliotinai, nes nėra galimybės tuoj pat kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl nutarties priėmimo, o G. K. ir E. Č. atžvilgiu neatlikus savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų, itin sudėtinga gauti tyrimui reikšmingų duomenų (t. 4, b. l. 87–90). Prokurorui pateikus prašymą patvirtinti procesinės prievartos priemonės teisėtumą (t. 4, b. l. 91–93), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo patvirtintas minėtos procesinės prievartos teisėtumas ir leista atlikti nutarime nurodytus veiksmus (t. 4, b. l. 94–97). Šių procesinių dokumentų pagrindu atliktų veiksmų (garso fiksavimas) įrodomąją reikšmę turintys rezultatai užfiksuoti veiksmų neatskleidžiančių savo tapatybės atlikimo protokole (t. 4, b. l. 98–115). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nenustatė, kad šie įrodomąją reikšmę turintys duomenys, ištirti pirmosios instancijos teisme (t. 11, b. l. 3), būtų gauti nesilaikant BPK straipsnio reikalavimų.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių kad E. Č. buvo provokuojamas. BPK 158 straipsnio 4 dalis numato, kad atliekant tyrimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad M. D. nėra asmuo, kuris, neatskleidžiant savo tapatybės, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus BPK 158 straipsnio tvarka. Minėtame prokuroro nutarime atlikti veiksmus neatkleidžiant savo tapatybės (patekti į areštinės patalpas bei sumontuoti (išmontuoti) joje garso įrašymo technikas ir pan.) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, kuria patvirtintas minėtų veiksmų atlikimo teisėtumas, slaptus veiksmus leista atlikti pareigūnams, t. y., vyriausiesiems tyrėjams M. Ž., J. K., J. B., S. V. ir vyresniesiems tyrėjams A. M., A. S.. Minėta procesinė prievartos priemonė E. Č. atžvilgiu buvo taikoma jį laikinai sulaikius, jam esant areštinės patalpose, t. y., po nusikalstamos veikos padarymo, kur ir buvo užfiksuotas, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pokalbis tarp E. Č. ir kameroje kartu buvusio M. D.. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo turinio bei iš prie šio protokolo esančio garso įrašo taip pat matyti (girdėti), kad E. Č. neverčiamas kitų asmenų ir dirbtinai nesukurstytas papasakojo M. D. apie byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

26. Apeliaciniame skunde keliant klausimą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis negalėjo būti grindžiamas minėtu tarp E. Č. ir M. D. užfiksuotu garso įrašu (veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu) nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas M. D., taip pat nebuvo ištirtas minėtas tarp jo ir E. Č. vykęs pokalbis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant dėl reikalingumo atlikti įrodymų tyrimą bei jo apimties, nuteistojo G. K. advokatas taip pat išreiškė prašymą teismo posėdyje apklausti M. D. dėl užfiksuoto pokalbio turinio. Šis jo prašymas nebuvo patenkintas. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu, tiriant baudžiamosios bylos medžiagą, teismas klausė proceso dalyvių, ar šie pageidauja, kad būtų atlikti kiti įrodymų tyrimo veiksmai, tačiau prašymas dėl minėto asmens apklausos nebuvo išreikštas (t. 11, b. l. 3–4, 84–85). Be to, nei G. K. apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 12, b. l. 261–262) nebuvo nurodytos jokios aplinkybės, kad byloje esantis garso įrašas neatitiktų veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo turinio (t. 4, b. l. 98–115) ar juose būtų kokie nors kiti neaiškumai, neatitikimai. Gynėjas iš esmės tik prašė vertinti, apie ką užfiksuotame pokalbyje kalbėjo E. Č. ir M. D.. Esant byloje garso įrašui, teisėjų kolegija neįžvelgė reikalingumo apklausti M. D. apie tarp jo ir E. Č. užfiksuoto pokalbio turinį, tačiau informavo gynėją, kad jis gali perklausyti byloje esantį garso įrašą ar pateikti teismui duomenis, susijusius su šio įrašo ir minėto protokolo neatitikimais, tačiau tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta. Pažymėtina ir tai, kad BPK nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visų įstatymuose nurodytų įrodinėjimo priemonių bei būdų, pavyzdžiui, tirti visus proceso dalyvių nurodomus dokumentus, atlikti jų prašomus tyrimo veiksmus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-270-628/2020). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020).

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu bei prie jo esančiu garso įrašu, neturi jokio pagrindo spręsti, kad juose užfiksuotų pokalbių turinys skiriasi. Pažymėtina, kad veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole taip pat išdėstytas protokolą surašiusio tyrėjo pokalbių apibendrinimas. Tačiau ir be šių apibendrinimų iš pokalbio turinio yra aišku, kad E. Č. M. D. papasakojo, kad tabakas buvo įvežtas iš Lenkijos, kad po vieno iš bendrininkų sulaikymo, laikėsi konspiracijos, keitė automobilius, tris mėnesius nedarė nusikalstamų veikų, taip pat E. Č. pasakojo, kad į Lietuvą buvo įvežę 400 kg ir 1 toną kontrabandinio tabako, kad telefone išliko, kaip galima suprasti, susirašinėjimai apie nusikalstamų veikų darymą ir pan. Pokalbio metu E. Č. kėlė versiją, kad sulaikius, kaip galima suprasti, V. L., pareigūnai tikėjosi sulaikyti ir kitus bendrininkus, taip pat galimai sulaikė ir G. K. („Vieną pasiėmė ir laukė žinai ten, ten <...> tą vaiką pasiėmė žinai vieną pirmą <...> nei šaibų jie nieko neturi, žinai <...> galvoja palauksim, kol žinai išlįs tie, kur viską finansuoja <...>. Jie dabar mane <...>, jeigu dar G. pasiėmė, tai vsio <...> visi, visų taip mūsų vaikščiojo“). Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiu veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu, kuris patvirtina ikiteisminio tyrimo duotus nuteistųjų E. Č. ir V. L. parodymus bei leidžia daryti išvadą apie G. K. dalyvavimą padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

28. Taip pat pažymėtina, jog G. K. teigiant, jog jis tik paskolino pinigų visiškai nežinodamas kam ir būdamas, pasak jo, visiškai nesusijęs su nelegaliu tabako verslu, byloje esantys ir kiti objektyvūs duomenys rodo priešingai. Atlikus kratą G. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 7 pakeliai tabako Jibiar (t. 2, b. l. 111–118), t. y., tokio paties tabako, kuris ir buvo įvežtas kontrabandos būdu iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, ir ši aplinkybė, vertinant kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje, pirmiausiai patvirtina apie G. K. paaiškinimų neatitikimą tikrovei ir gynybiškumą, o tuo pačiu patvirtina, jog G. K. padėjo vykdyti šio tabako kontrabandą iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei padėjo neteisėtai disponuoti šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvoje.

Dėl veikų, numatytų BK 199 ir 199² straipsniuose, santykio ir kvalifikavimo

29. Apeliaciniame skunde, pateikiant nuorodą į Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-356/2012, taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas G. K. nusikalstamas veikas nepagrįstai kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus, nes kaltinimo dalis dėl neteisėto cigarečių gabenimo yra kontrabandos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde minimoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltininko veiksmai kvalifikuoti tik pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, prokuroras prašė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nuteistojo veiksmus, kurie pasireiškė aplinkos stebėjimu ir kontrabandinių cigarečių, perplukdytų Nemuno upe kitų asmenų, nuvežimu nuo upės kranto. Šioje byloje ir pačiame kaltinime buvo nurodyta, kad nuo upės kranto cigaretes nuteistasis vežė ne turėdamas tikslą neteisėtai nugabenti akcizais apmokestinamas prekes į kokią nors konkrečią vietą, o darė tai siekdamas išvengti savo paties ir kontrabandinio krovinio sulaikymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šie nuteistojo veiksmai buvo sąlyga pagal išankstinį susitarimą veikti ir kitiems nusikaltimo bendrininkams, kurių tikslas buvo padaryti būtent cigarečių kontrabandą.

30. Šioje, dėl G. K., E. Č., V. L. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad, neteisėtai pergabenus akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos sieną (t. y. pabaigus daryti kontrabandą), tabakas toliau buvo gabenamas Lietuvos Respublikos teritorija vienu atveju iki (duomenys neskelbtini), o kitu – iki pirmiausiai tiksliai nenustatytos vietos (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomas, o vėliau E. Č. kontrabandos būdu įvežtą tabaką nugabeno iki garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiais veiksmais, gabenant, laikant tabaką Lietuvos Respublikos teritorijoje, jau buvo realizuoti kitos BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, t. y. neteisėtas tokių prekių disponavimas Lietuvos Respublikos teritorija.

31. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai kaltininkas neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos sieną (t. y. pabaigęs daryti kontrabandą) toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. neteisėtą tokių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija. Kontrabandos sudėtis neapima šio neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio) požymio, todėl tokiais atvejais kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-97-895/2019; 2K-30-788/2023 ir kt.).

32. Byloje nustatyta, kad kontrabandos būdu atvežtas tabakas buvo nugabentas į laikymo vietą pirmu atveju, esančią (duomenys neskelbtini), o kitu – (duomenys neskelbtini). Šioje nuosprendžio dalyje G. K. veiksmai, papildomai jų nekvalifikuojant, laikant tabaką minėtose vietose, įvardijami dar ir kaip pasikėsinimas neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, realizuoti Lietuvos Respublikoje šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad abiem atvejais nusikalstamos veikos G. K. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, atlikus kratą, tabakas buvo paimtas policijos pareigūnų.

33. BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi, pripažįstant, kad yra pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, reikia nustatyti, kad buvo pradėti realizuoti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Tokie G. K. veiksmai, kuriais jis buvo pradėjęs neteisėtą tabako realizavimą, skundžiamame nuosprendyje nenustatyti ir byloje nėra duomenų, kad G. K. atliko kokius nors veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip pasikėsinimas realizuoti tabaką, šie nuosprendyje nurodyti veiksmai iš esmės preziumuojami vien tik nustačius aplinkybę, kad tabakas buvo laikomas V. L. gyvenamojoje vietoje ir E. Č. garaže. Iš kitos pusės, nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje, nors ir aprašant šią veiką, joks papildomas ir atskiras jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 22 straipsnį nebuvo atliktas. Esant šioms aplinkybėms, iš skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį kvalifikuotų G. K. veiksmų šalinamos aplinkybės, kad G. K. pasikėsino neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, realizuoti Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šis kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir V. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. rugpjūčio 10 d., 20.30 val., atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų. Taip pat iš skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį kvalifikuotų G. K. veiksmų šalinamos aplinkybės, kad G. K. pasikėsino neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, realizuoti Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir E. Č. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. gruodžio 2 d., 18.45 val., atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų.

34. Taip pat kaip pasikėsinimas realizuoti tabaką skundžiamame nuosprendyje įvardijami, papildomai jų nekvalifikuojant, ir E. Č. veiksmai, atgabentą tabaką laikant (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), bei V. L. veiksmai, minėtą tabaką laikant (duomenys neskelbtini), o kitu - (duomenys neskelbtini). E. Č. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį. Nuteistasis V. L. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Tačiau vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Todėl iš skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį, aprašymo šalinamos aplinkybės, kad E. Č. pasikėsino, pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtai realizuoti Lietuvos Respublikoje šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šis kontrabanda į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir V. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. rugpjūčio 10 d., 20.30 val., atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų. Taip pat iš nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį, aprašymo, šalinamos aplinkybės, kad E. Č. pasikėsino neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, realizuoti Lietuvos Respublikoje šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad abiem atvejais nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, atlikus kratą, tabakas buvo paimtas policijos pareigūnų. Taip pat iš skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį, šalinamos aplinkybės, kad V. L. pasikėsino, pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtai realizuoti Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes šis kontrabanda į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir V. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. rugpjūčio 10 d., 20.30 val., atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų. Visos šios aplinkybės iš skundžiamo nuosprendžio šalinamos, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendį dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

35. Taip pat aprašant G. K., E. Č. nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis 2020 m. gruodžio 2 d., nurodyta, kad G. K. neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes ir vandens pypkių tabaką, t. y. iki 2020 m. gruodžio 2 d., 12.20 val., atliktos kratos jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 5 pakelius cigarečių „ESSE Menthol“, 4 pakelius cigarečių „LF Light Fight“, 1 pakelį cigarečių „LF Light Fight“; 7 pakelius cigarečių „NZ Gold QS“, 7 pakelius cigarečių „Minsk capital QS“, 10 pakelių cigarečių „Minsk city QS“, 2 pakelius cigarečių „Omega Premium“, 3 pakelius cigarečių „Omega Blue“, 1 pakelį cigarečių „Sobranie Black Russian“, 2 pakelius cigarečių „President Super Lights Slims“, 2 pakelius cigarečių „Marlboro"; 1 pakelį cigarečių „Boston Red“, 1 pakelį cigarečių „Goldfield“; 1 pakelį cigarečių „JSP“, 2 pakelius cigarečių „Pall Mall Red“ bei 350 g vandens pypkių tabako “Jibiar” be Lietuvos Respublikos banderolių ir iki 2020 m. gruodžio 2 d., 16.25 val., atliktos kratos jo naudojamame automobilyje neteisėtai laikė 3 pakelius cigarečių „Marlboro“, 1 pakelį cigarečių „Rominta“, 2 pakelius cigarečių „Korona“, 1 pakelį cigarečių „Korona Super Slims“, 1 pakelį cigarečių „Dakota American Blend“, 1 pakelį cigarečių „LM"“, 1 pakelį cigarečių „HB“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kai minimų kratų atlikimo metu, šios akcizais apmokestinamos prekės buvo rastos ir paimtos, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 200,20 Eur, o vandens pypkių tabako muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 45,65 Eur, t. y. laikė, minimas akcizais apmokestinamas prekes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto nuostatas ir 3 punkto nuostatas. E. Č. savo naudojamame automobilyje „Volvo V70“, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 1,25 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 163,03 Eur, iki kol 2020 m. gruodžio 2 d., 15.45 val., atliktos kratos metu minimos akcizais apmokestinamos prekės buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, taip pat, nuo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytos dienos, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, restorane „C.“, adresu (duomenys neskelbtini), laikė akcizais apmokestinamas prekes – 15,2 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1982,59 Eur, 7,7 kg vandens pypkių tabako „Tangiers“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1003,98 Eur bei 3,415 kg vandens pypkių tabako „Buta“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 445,42 Eur iki 2020 m. gruodžio 2 d., 12.08 val., kuomet atliktos kratos metu buvo paimtos policijos pareigūnų. Taip pat aprašant ir V. L. nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, nurodyta, kad V. L. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, nežinant kitiems organizuotos grupės nariams, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 16,8 kg vandens pypkių tabako „Cult“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 1 888,25 Eur, 4,05 kg vandens pypkių tabako „Azure“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 508,16 Eur, 0,05 kg vandens pypkių tabako „Buta“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 6,72 Eur, 0,05 kg vandens pypkių tabako „Dozaj“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 6,72 Eur, 0,05 kg vandens pypkių tabako „AL-WAHA“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 6,72 Eur, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 2 416,57 Eur, iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., 20.30 val., kuomet juos atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

36. Šie skundžiamame nuosprendyje išdėstyti nuteistųjų veiksmai, neteisėtai laikant akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė neviršija 150 MGL, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Tokie nuteistųjų veiksmai galbūt galėtų būti vertinami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, tačiau tokio vertinimo apeliacinės instancijos teismas neatlieka, bet, išimtinai vertindamas per baudžiamojo įstatymo prizmę, konstatuoja, jog G. K. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje, E. Č. automobilyje ir jam priklausančiame restorane, V. L. gyvenamojoje vietoje atliktų kratų metu rastų daiktų išdėstymas nusikalstamų veikų aprašyme yra perteklinis, neturintis jokios įtakos veikų kvalifikavimui, todėl iš skundžiamo nuosprendžio yra šalintinas.

37. G. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu G. K. veiksmai dėl 2020 gruodžio 2 d. neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nepagrįstai kvalifikuoti kaip šios nusikalstamos veikos organizatoriaus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį, o ne kaip šios nusikalstamos veikos padėjėjo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį. Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. Kaip matyti iš kaltinamojo akto bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, visi G. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip padėjėjo, o ne kaip nusikalstamų veikų (ar vienos kurios) organizatoriaus. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas taip pat netaikė BPK 255, 256 straipsnių nuostatų ir nekeitė nei faktinių veikų padarymo aplinkybių, nei jų kvalifikavimo. Be to, skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas nurodė atsižvelgiantis į tai, kad G. K. atliko padėjėjo vaidmenį, o bendrindamas bausmes nurodė, kad „pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 3 dalį (du epizodai) ir 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 2 dalį (du epizodai) paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos, taikant bausmių apėmimo būdą“. Taigi iš to, kas išdėstyta yra akivaizdu, kad netinkamą G. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimą nulėmė ne teismo šališkumas, kaip tai nurodoma G. K. apeliaciniame skunde, o rašymo apsirikimas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kvalifikuojant G. K. nusikalstamą veiką dėl disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis 2020 m. gruodžio 2 d., vietoje BK 24 straipsnio 6 dalies klaidingai nurodant BK 24 straipsnio 4 dalį. Ir akivaizdu, jog dėl tokio rašymo apsirikimo nebuvo sąmoningai skiriama didesnė bausmė, kaip kad teigia apeliantas. Tačiau ši aplinkybė taip pat bus įvertinama skiriant bausmę ir ši klaidinga kvalifikacija, nors ir pripažinus ją klaida, ištaisoma pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pasikeitus BK

38. Šioje baudžiamojoje byloje G. K., o taip pat ir E. Č. bei V. L. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 199 straipsnio 3 dalies ir BK 199² straipsnio 2 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcijos. Tačiau vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtų nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas.

39. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

40. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 199 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naują BK 199 straipsnio 3 dalies redakciją atsakomybė kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Taigi, kaip matyti pagal naujai įsigaliojusią BK 199 straipsnio 3 dalies redakciją pasikeitė daiktų, gabenamų kontrabandos būtu per valstybės sieną, vertė, t. y. pagal minėto straipsnio 3 dalį ši vertė turi viršyti 900 MGL.

41. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pirmu atveju (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) per valstybės sieną kontrabandos būdu buvo gabenamas vandens pypkių tabakas „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant sumokėti privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 120 981, 68 Eur. Ši suma ženkliai viršija 900 MGL (arba 45 000 Eur) dydžio sumą, numatytą naujoje BK 199 straipsnio 3 dalies redakcijoje, todėl visų nuteistųjų teisinės padėties naujoji įstatymo redakcija nešvelnina. Be to, naująja įstatymo redakcija už šios nusikalstamos veikos padarymą numatytos bausmės nesikeitė.

42. Tačiau antru atveju (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika) per valstybės sieną kontrabandos būdu buvo gabenamas vandens pypkių tabakas „Jibiar“ ir „Buta“, kurio muitinė vertė, įskaitant sumokėti privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 37 342,18 Eur, ir ši suma pagal naująją įstatymo redakciją neviršija 900 MGL (arba 45 000 Eur) dydžio sumos. Šiuo atveju per valstybės sieną kontrabandos būdu gabentos tabako muitinė vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, atitinka naujosios BK 199 straipsnio 2 dalies redakciją, kurioje numatyta atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Be to, naujojoje BK 199 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta ir švelnesnė kaltininkui skiriama laisvės atėmimo bausmė, ir tai švelnina nuteistųjų teisinę padėtį.

43. Taip pat nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 199² straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naująją BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal naująją BK 199² straipsnio 3 dalies redakciją tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Taigi ir šiuo atveju padarant pirmą 2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstamą veiką akcizais apmokestinamų prekių (vandens pypkių tabakas) vertė viršija 900 MGL sumą, tokia nuteistųjų nusikalstama veika atitiktų naujosios BK redakcijos 199² straipsnio 3 dalį, tačiau įvertinus tai, kad šios dalies sankcija lyginant ją su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 199² straipsnio 2 dalies sankcija nekito (abi sankcijos numato baudos ir laisvės atėmimo iki 8 metų bausmes), laikytina, kad visų nuteistųjų teisinės padėties naujoji įstatymo redakcija nešvelnina.

44. Padarant antrą BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika) akcizais apmokestinamų prekių vertė viršijo 400 MGL sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, tačiau pagal naujai įsigaliojusią BK 199² straipsnio 2 dalį yra numatyta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, ir tai švelnina nuteistųjų teisinę padėtį.

45. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas nustatytais atvejais laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taigi G. K. nusikalstama veika (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika), skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuotina į BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); nusikalstama veika (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika), įvertinus ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuotina į BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

46. Teisėjų kolegija ir šiuo atveju vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalimi, sušvelnina nuosprendį ir nuteistojo E. Č. atžvilgiu, perkvalifikuojant jo nusikalstamas veikas pagal naująjį jo teisinę atsakomybę švelninantį įstatymą.

47. E. Č. nusikalstama veika (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika) skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuotina į BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija); nusikalstama veika (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika), kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuotina į BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

48. Pažymėtina, kad nuteistieji apie galimybę perkvalifikuoti jų nusikalstamas veikas, taip pat apie teisę pasisakyti teismo posėdyje dėl naujosios redakcijos baudžiamojo įstatymo taikymo buvo informuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 19 d. raštu, ir po to turėjo galimybę tai padaryti sekančiame teismo posėdyje žodžiu.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

49. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 253 straipsnio 1 dalį atsakė tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nenešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

50. Byloje nustatyta, kad G. K. savo bute, neturėdamas leidimo, laikė 10 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinių (CS) šovinių, skirtų daugelio modelių dujiniams pistoletams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, byloje pateiktoje 2021 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 144–146) nebuvo spręstas klausimas dėl šovinių tinkamumo šaudyti, šią išvadą surašęs specialistas Jonas Balsys pirmosios instancijos teisme, be kita ko, paaiškino, kad, ar šoviniai tinkami naudoti, jis nenustatinėjo, nes dėl tinkamumo šaudyti tyrėja tokio klausimo neuždavė, savo iniciatyva to klausimo nesprendė. Specialistas paaiškino ir tai, kad šoviniai atrodė gerai, be mechaninių, korozinių pažeidimų ir nebuvo prielaidų manyti, kad tie šoviniai netinkami naudoti. Siekiant atsakyti į klausimą dėl šovinių tinkamumo šaudyti, pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi paskyrė atlikti balistinį tyrimą. 2022 m. balandžio 29 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad 2020 m. gruodžio 2 d. kratos metu G. K. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti bei tirti pateikti 10 vnt. šovinių tinkami šaudyti (t. 11, b. l. 56–57). Taigi nustačius, kad G. K. namuose laikyti šoviniai yra tinkami šaudyti, akivaizdu, kad, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, jie galėjo būti naudojami pagal tiesioginę savo paskirtį.

51. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3–6 straipsniuose yra išvardyti ginklai, priskiriami A, B, C ir D kategorijoms. Ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys kategorijoms priskiriami pagal jų pavojingumą; pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 dalis).

52. G. K. veikoje yra visi būtinieji nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas (10 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinių (CS) šovinių, skirtų daugelio modelių dujiniams pistoletams, kurie yra tinkami šaudyti šaudmenys); objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas (laikyti tokius šaudmenis G. K. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo); subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia (G. K. suprato, kad neturi leidimo laikyti šiuos šovinius). Taigi G. K. suvokė, kad neteisėtai laikė šaudmenis, ir norėjo taip veikti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. K. padarė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą.

53. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ne tik numatytos papildomos alternatyvios veikos (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų siuntimas ir panaudojimas), bet baudžiamojo įstatymo pakeitimais šio straipsnio sankcijoje buvo įtvirtintos naujos alternatyvios švelnesnės bausmės. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl skundžiamu nuosprendžiu G. K. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuotina į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

54. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016).

55. Už nusikaltimo, nurodyto naujojoje BK 253 straipsnio 1 dalies redakcijoje, padarymą yra baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, taigi šis nusikaltimas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinus nustatytas faktines veikos, už kurios padarymą nuteistas G. K., aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo veika – 10 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinių (CS) šovinių laikymas – kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.

56. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad rastus šovinius buvo įsigijęs seniai, kai turėjo dujinį pistoletą, tuo laikotarpiu, kai jiems įsigyti joks specialus leidimas reikalingas nebuvo. Pistoletą pardavė, o apie šovinių turėjimą buvo užmiršęs (t. 8, b. l. 5–6). Nors byloje nustatyta, kad rasti šoviniai yra tinkami šaudyti, tačiau pirmosios instancijos teisme specialistas J. Balsys paaiškino, kad ant dėžutės esanti data 2017 m. gruodžio mėn. yra gamintojo nurodyta šovinių galiojimo data, ir tai patvirtina, kad G. K. rastus šovinius įsigijo daug anksčiau iki kratos atlikimo, todėl apie jų laikymą galėjo ir užmiršti. Pažymėtina ir tai, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, G. K. ketinimai naudoti šovinius nusikalstamiems tikslams taip pat nenustatyti, šie šoviniai nebuvo naudoti, šovinių įpakavimas buvo be pažeidimų (t. 11, b. l. 56–57), taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nors G. K. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įtvirtintą nusikaltimą, tačiau dėl nurodytų nusikaltimo požymių ypatumų jo veika pripažintina mažareikšme ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas (BK 37 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendis atitinkamai keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmių

57. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

58. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

59. G. K., veikdamas tiesiogine tyčia, atlikdamas padėjėjo vaidmenį, padarė keturis sunkius nusikalstamus (pagal padarymo metu galiojusią BK redakciją) arba du sunkius ir du apysunkius, perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas. Nusikaltimai baigti. G. K. baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 155–159), Lietuvoje neteistas (t. 7, b. l. 152–154). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad G. K. (taip pat ir E. Č. bei V. L.) atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

60. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Teismų praktikoje BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – savanaudiškos paskatos pripažįstama tada, kai ji nėra nusikalstamos veikos sudėties požymiu arba pati veika savo esme nėra savanaudiška. Tuo tarpu kai nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, skiriant bausmę už tokias veikas savanaudiškos paskatos, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012). Nuteistųjų nusikalstamos veikos, susijusios su kontrabanda bei neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis savo esme yra daromos dėl materialinės naudos, paprastai siekiant gauti neteisėtą atlygį už padarytą nusikaltimą, pasipelnyti ir pan. Pasipelnymo tikslą akivaizdžiai atskleidžia ir byloje surinkti faktiniai duomenys. Taigi G. K., E. Č., V. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas jie padarė dėl savanaudiškų paskatų, Vilniaus apygardos teismas nustatė nepagrįstai, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė naikintina. Ir šiuo atveju, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalimi, skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keičia visų nuteistųjų atžvilgiu, panaikinant jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad visi nuteistieji apie galimybę panaikinti jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei apie teisę pasisakyti apie tai teismo posėdyje buvo informuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 19 d. raštu ir po to galėjo dalyvauti ir pasisakyti teismo posėdyje.

61. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas už apysunkį nusikaltimą numato baudą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, o atitinkamos dalies 4 punktas numato, kad nustatoma bauda už sunkų nusikaltimą yra nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi jog šiuo nuosprendžiu naikinama G. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninamos, paskiriant G. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) 380 MGL dydžio baudą, o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) – 330 MGL dydžio baudą.

63. G. K. kitas dvi nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naująją BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, jam skiriamos minėtų straipsnių sankcijose numatytos švelniausios bausmės rūšys – baudos, jų dydžius nustatant mažesnius nei sankcijos vidurkis. Tačiau įvertinus ir nusikaltimų dalykų vertę, skiriamų baudų dydžiai nustatomi mažesni nei už nusikalstamas veikas, padarytas 2020 m. rugpjūčio 10 d. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) G. K. skirtina 310 MGL dydžio bauda, o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 260 MGL dydžio bauda.

64. Vertinant šių G. K. skirtinų baudų dydžius nuteistojo padarytų sunkių nusikaltimų bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumoje, nėra pagrindo spręsti apie kokį nors situacijos išimtinumą, dėl kurio straipsnių sankcijose nustatytos švelniausių bausmių (baudų) paskyrimas, kurių dydžiai yra gerokai mažesni nei sankcijos vidurkis, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. G. K. apeliaciniame skunde taip pat nenurodytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas G. K. prieštarautų teisingumo principui.

65. G. K. apeliaciniame skunde nurodytos baudžiamosios bylos, kuriose teismo baudžiamaisiais įsakymais kaltininkams paskirtos švelnesnės nei G. K. bausmės už tokio pat pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat nesudaro pagrindo jam skirti dar mažesnio dydžio bausmių. Bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-489/2021). Pažymėtina ir tai, kad kitaip nei nurodyta G. K. apeliaciniame skunde, skundžiamu nuosprendžiu (taip pat ir šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu), atsižvelgiant ir G. K. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, už kiekvieną nusikalstamą veiką jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės nei kitiems nuteistiesiems.

66. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl dar ženklesnio bausmės dydžių sumažinimo argumentuojant bloga materialine padėtimi, dėl jo dabartinės gyvenimo draugės turimų vaikų išlaikymo, statybos darbų ir pan. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje paties apelianto pateiktų įrodymų matyti, kad jis paveldėjo mirus tėvui 300 000 zlotų (apie 66 700 eurų), ir pagal oficialųjį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą – juos yra gavęs. Tai yra ženkli suma. Todėl spręstina, kad jo turtinė padėtis yra gera. Sugyventinės vaikus pirmiausiai turi pareigą išlaikyti skyrium gyvenantis tų vaikų tėvas, o ne G. K.. Be to, kaip išsiaiškinta teismo posėdyje, Lenkijos valstybė ir taip kiekvienam vaikui moka po 500 zlotų išmoką kas mėnesį. G. K. pateiktas įrodymas dėl šildymo katilo yra tik užsakymas jį įrengti, bet nepatvirtinantis realiai jo patirtas išlaidas. Be to jis pats teigė, kad tik nori pagerinti namo būklę, o byloje nėra įrodymų jog ji tiek bloga, kad reikalingas neatidėliotinas remontas. Įvertintina ir tai, kad pats G. K. jaunas, sveikas, darbingo amžiaus vyras galintis dirbti ar sąžiningai vystyti verslą ir padengti teismo skirtą baudą, juo labiau įvertinant ir tai kad jam nebus taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, ir šia suma galima padengti ženklią baudos dalį.

67. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atleidus G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą BK 253 straipsnio 1 dalį dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), už šį nusikaltimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės klausimas nesprendžiamas ir su tuo susiję G. K. apeliacinio skundo argumentai nevertinami, nes tai neturės jokios įtakos G. K. padėčiai, kuri lengvėja.

68. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

69. Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką kontrabandos sudėtis neapima akcizais apmokestinamų prekių gabenimo valstybės teritorijos viduje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo bausmių, G. K. paskirtų už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą, pripažinti padarytomis esant idealiajai sutapčiai ir bendrinti apėmimo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-654/2023).

70. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju keturios G. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už kontrabandą bei neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis turėjo būti bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu bei vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalyje numatytai taisyklei, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, kas, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, skiriant baudą už sunkaus nusikaltimo padarymą, yra 150 MGL, o už apysunkio – 100 MGL. Šios taisyklės, beje, pirmosios instancijos teismas taip pat nesilaikė dalinio sudėjimo būdu sudėdamas apėmimo būdu subendrintas bausmes už 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. gruodžio 2 d. padarytas nusikalstamas veikas, nes G. K. pridėjo mažesnę (tik 30 MGL dydžio bausmės dalį), nei įstatymo reikalaujama minimali 150 MGL dydžio bausmės dalis.

71. Taigi, teisingai taikant įstatymą ir bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, net ir šiuo nuosprendžiu paskyrus mažesnio dydžio baudas, subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta bausmė. Tai sunkintų nuteistojo G. K. teisinę padėtį, o tai, nesant prokuroro apeliacinio skundo, daryti draudžia baudžiamojo proceso įstatymas. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) paskirtos 380 MGL dydžio baudos, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. Tačiau parenkant pridedamų bausmių dalis, kaip jau minėta, negalima teisingai pritaikyti įstatymo nepasunkinant G. K. padėties. Todėl nustatant subendrintą galutinę bausmę, atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bendrinant pridėtinos bausmės dydį, ir, nesunkinant nuteistojo teisinės padėties, skiriama tokio dydžio bausmė, kuri neperžengia ne tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos galutinės subendrintos bausmės, bet ir pridedamos bausmės, nors ir ją neteisingai pirmosios instancijos teismui bendrinus, dydžio. Todėl subendrinta bausmė bus 410 MGL bauda.

72. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitomas laikas, kurį G. K. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir nustatoma galutinė subendrinta bausmė 406 MGL dydžio bauda.

73. E. Č. , veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du sunkius bei du apysunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą. E. Č. baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 3–41), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nors, kaip nurodyta ir nuteistojo E. Č. gynėjo apeliaciniame skunde, teistumas už padarytą nusikalstamą veiką yra išnykęs, tačiau pagal teismų praktiką, išnykusių teistumų nurodymas nuosprendžio motyvuose vertinant kaltininko asmenybę yra galimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2006). Be to teismas nenurodė, kad tai turi įtakos skiriant didesnę bausmę. Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, šiuo nuosprendžiu panaikinus, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl savanaudiškų paskatų, nenustatyta.

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo nuosprendžiu naikinama E. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninamos, paskiriant E. Č. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) 380 MGL dydžio baudą, o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) – 330 MGL dydžio baudą.

75. E. Č. kitas dvi nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naująją BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, jam skiriamos minėtų straipsnių sankcijose numatytos švelniausios bausmės rūšys – baudos, jų dydžius nustatant mažesnius nei sankcijos vidurkis. Tačiau be nurodytų aplinkybių įvertinus ne tik nusikaltimų dalykų vertę, bet ir nustatytą E. Č. vaidmenį šių nusikaltimų padaryme (jis buvo organizatorius) skiriamų baudų dydžiai nustatomi kiek didesni nei už aptartas nusikalstamas veikas, kurias E. Č. padarė kaip padėjėjas. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) E. Č. skirtina 430 MGL dydžio bauda, o pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 380 MGL dydžio bauda.

76. Vertinant šių E. Č. skirtinų baudų dydžius nuteistojo padarytų nusikaltimų bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumoje, taip pat nėra pagrindo spręsti apie kokį nors situacijos išimtinumą, dėl kurio straipsnių sankcijose nustatytos švelniausių bausmių (baudų) paskyrimas, kurių dydžiai yra gerokai mažesni nei sankcijos vidurkis, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. E. Č. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nenurodytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas E. Č. prieštarautų teisingumo principui.

77. Ir šiuo atveju, sprendžiant dėl paskirtų bausmių bendrinimo, remiamasi iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir G. K. bausmių bendrinimo atveju (šio nuosprendžio 70-71 pastraipos). Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas, prie griežčiausios pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika) paskirtos bausmės – 430 MGL dydžio baudos, iš dalies pridedamos švelnesnės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika), pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika) paskirtos bausmės. Tačiau, kaip ir G. K. atveju, parenkant pridedamos bausmės dalis, kaip jau minėta, negalima teisingai pritaikyti įstatymo nepasunkinant E. Č. padėties. Todėl nustatant subendrintą bausmę, atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bendrinant pridėtinos bausmės dydį (pažeisdamas įstatymą teismas vietoj galimos minimalios pridėti 150 MGL baudos dalies pridėjo tik 100 MGL dydžio baudos dalį), ir, nesunkinant nuteistojo teisinės padėties, skiriama tokio dydžio bausmė, kuri neperžengia ne tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos subendrintos bausmės, bet ir pridedamos bausmės, nors ir ją neteisingai teismui bendrinus, dydžio. Tai yra subendrinus bausmes už aukščiau minėtus keturis nusikaltimus skirtina 530 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu bendrinama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta 15 MGL dydžio bauda.

78. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitomas laikas, kurį E. Č. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir nustatoma galutinė subendrinta bausmė 526 MGL dydžio bauda.

79. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad E. Č. paskirtą baudą turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų. Nesutinkant su šiuo nustatytu terminu, E. Č. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turėtų nustatyti kitą, t. y., ilgesnį paskirtos bausmės – baudos įvykdymo terminą (ketverius metus).

80. Pagal BVK 6 straipsnio 2 dalį, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nors BVK 6 straipsnyje ir nėra numatytas teismą ribojantis maksimalus terminas, per kurį turi būti sumokėta bauda, visgi toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų (toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-246-579/2022). BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju E. Č. nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal minėtą teismų praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis.

81. Įvertinus E. Č. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – baudos dydį (526 MGL (26 300 Eur) dydžio bauda), turimus duomenis apie jo turtinę padėtį (santaupų banke jis neturi, o grynieji pinigai buvo paimti kratos metu), jo atžvilgiu taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą, konfiskuojant 19 170 Eur ir 410 Eur ir pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą baudai sumokėti, teisėjų kolegija sprendžia, kad dviejų mėnesių terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda, yra per trumpas, nes nuteistasis neturės galimybių jam paskirtą baudą sumokėti per teismo nustatytą laikotarpį. Dėl to šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas nustatyti ilgesnį – dvejų metų – terminą baudai savanoriškai sumokėti. Nustačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nuteistasis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Pripažinus, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytas toks trumpas nuteistajam E. Č. paskirtos baudos sumokėjimo terminas, nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, nustačiusi, kad visų nuteistųjų šioje byloje atžvilgiu buvo nepagrįstai nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuri šiuo nuosprendžiu naikintina, sprendžia, kad tai sudaro pagrindą švelninti ir nuteistajam V. L., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, paskirtas bausmes bei spręsti dėl galutinės subendrintos bausmės jam paskyrimo.

83. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį 500 MGL dydžio bauda bei pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį 400 MGL dydžio bauda. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu panaikinus V. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, švelninamos ir už minėtas nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį V. L. skirtina 430 MGL dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį – 330 MGL dydžio bauda. Ir šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad paskirtos bausmės be pagrindo buvo subendrintos apėmimo būdu. Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrinant V. L. paskirtas bausmes, turėtų būti taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas, prie griežčiausios pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį paskirtos 430 MGL dydžio baudos, iš dalies pridedant švelnesnės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dalį, kuri, įvertinus nusikaltimo sunkumą, turėtų būti ne mažesnė nei 150 MGL. Tačiau tuo būtų akivaizdžiai pasunkinta nuteistojo padėtis, nes kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas jam iš viso jokios dalies bausmės nepridėjo bendrindamas. Todėl rezoliucinėje dalyje nurodomas tik teisingas bausmių bendrinimo įstatyminis pagrindas, bet paliekama bausmė tokio dydžio, kokia buvo paskirta už sunkiausią nusikaltimą. Todėl subendrinus skirtina 430 MGL bauda.

84. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitomas laikas, kurį V. L. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir nustatoma galutinė subendrinta bausmė 426 MGL dydžio bauda.

Dėl E. Č. pritaikyto išplėstinio turto konfiskavimo

85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog BK 72³ straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas – viena iš turto konfiskavimo rūšių – apibrėžiamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 72³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Darant išvadas dėl šių sąlygų buvimo konkrečioje byloje, būtina įvertinti nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iš jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad kaltininkas iš padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečią turtinę naudą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-222/2019).

86. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018), jog taikant BK 72³ straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą). Duomenimis, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriama informacija apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan.

87. E. Č. šioje byloje pripažintas padaręs du apysunkius ir du sunkius savanaudiškus nusikaltimus, susijusius su pypkių tabako kontrabanda ir neteisėtu disponavimu šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuriuos padarydamas siekė gauti turtinės naudos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas E. Č. turto tyrimas, kurio metu buvo įvertinti E. Č. turtas, pajamos bei išlaidos. Turto tyrimo pažymoje, kuri buvo ištirta pirmosios instancijos teisme (t. 11, b. l. 3), padaryta išvada, kad skirtumas tarp visų E. Č. teisėtų pajamų ir išlaidų yra -16 815 Eur (t. 5, b. l. 147–154). Ši nustatyta suma viršija 250 MGL sumą. Pažymėtina, kad šiame tyrime dar net nėra nurodytos tos sumos, kurias, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, E. Č. sumokėjo už vandens pypkių tabaką (28 000 Eur ir 7 500 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tuo atveju, jei minėtos sumos būtų pateiktos pažymoje, skirtumas tarp gautų pajamų ir turėtų išlaidų būtų dar didesnis.

88. Nesutinkant su šia pirmosios instancijos teismo išvada bei sprendimu konfiskuoti iš E. Č. 19 170 Eur ir 410 Eur, E. Č. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš ikiteisminio tyrimo metu duotų E. Č. parodymų galima spręsti, jog už tabaką jis sumokėjo ne iš savo turimų lėšų. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad, duodamas parodymus, E. Č. vartojo sąvoką „surinkau pinigus“, o ne, pavyzdžiui, „paėmiau pinigus“. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

89. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu bei pirmosios instancijos teisme E. Č., parodydamas apie pinigines lėšas, kurias sumokėjo už tabaką, vienais atvejais iš tikrųjų vartojo sąvoką „surinkau papildomus 28 000 Eur“, „aš pats surinkau 28 000 Eur“, detaliai nepaaiškindamas, ar šiuos pinigus jis gavo iš trečiųjų asmenų, ar tai buvo jo asmeninės lėšos (t. 7, b. l. 120–123; t. 10, b. l. 66–69). Tačiau kitu atveju, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, jis aiškiai parodė, kad „aš įnešiau į verslą pinigus, o paskui turėjau atgauti savo 28 000 plius 5 000 eurų“. Pirmoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje E. Č. taip pat nedviprasmiškai parodė, kad V. L. pasiūlius pirkti tabaką, jis šiam pasakė, kad visos sumos (48 000 Eur) neturi, tačiau gali bandyti susitarti su G. K., o „pats tuo metu turėjau 28 000 Eur“ (t. 7, b. l. 113–114). Taigi, iš paties nuteistojo E. Č. parodymų yra žinoma, kad už tabaką, padarant 2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstamą veiką, jis sumokėjo iš savo asmeninių lėšų.

90. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ir kitu byloje nagrinėjamu atveju už tabaką sumokėta pinigų suma (7 500 Eur), buvo asmeninės E. Č. lėšos. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu E. Č. parodė, kad šiuo atveju jis turėjo savų pinigų; pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, kad „antram užpirkimui 7 500 eurų paėmiau iš savo asmeninių santaupų“.

91. Taigi, iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad visos tabako pirkimui skirtos lėšos buvo asmeniniai E. Č. pinigai, kuriuos vertinat bendrame turto tyrime, kaip turėtų išlaidų sumą, skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų yra dar didesnis, ir šios aplinkybės leidžia spręsti, kad E. Č. turi turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą.

92. Nors proceso metu nuteistasis E. Č. parodė, kad seife rasti pinigai yra jo ir jo draugės santaupos, tačiau iš byloje esančio veiksmų neatskleidžiančių savo tapatybės atlikimo protokole ir jame užfiksuoto E. Č. ir M. D. pokalbio yra žinoma, kad sulaikius E. Č., jis bandė susisiekti su savo drauge M. Z. ir šiai perduoti informaciją, kad seife rastus pinigus jai paskolino tėvai („<...> va, Instagrame parašyt. <...> seifas tavo, paskolino tėvai. Studijai“, taip pat, kaip galima suprasti iš pokalbio turinio, E. Č. svarstė galimybę, paleistas į laisvę, perrašyti turtą, parduoti automobilį, kad būtų pagrįstas kratos metu rastų pinigų teisėtumas, nes suvokė, kad vien pasakymas, jog pinigines lėšas paskolino draugės tėvai, nesant notarinės sutarties, gali būti paneigtas (t. 4, b. l. 98–115).

93. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistojo gynėjas pateikė konsultacinę specialisto išvadą, kurioje nustatyta, kad E. Č. laisvas pinigų likutis tiriamo laikotarpio pabaigai sudarė 10 456,33 Eur (t. 10, b. l. 135-140). Palyginus šią konsultacinę specialisto išvadą su Turto tyrimo pažyma, matyti, kad jose skirtingai nustatytas E. Č. pajamų ir išlaidų skirtumas dėl šių priežasčių: konsultacinėje išvadoje nurodytos E. Č. turėtos piniginės lėšos ne banke laikotarpio pradžioje sudarė 21 723, 91 Eur, iš kurių 9 010,31 Eur yra gautos pajamos pagal 2007 m., 2012 m. ir 2014 m. GPM deklaracijas, o 14 481 Eur sumą E. Č. sukaupė grynaisiais pinigais iki 2003 m. visuotinio deklaravimo. Tuo tarpu turto tyrimo pažymoje nustatyta, kad šios lėšos sudarė 0 Eur. Taip pat konsultacinėje išvadoje prie sumos, kuri nustatyta ir Turto tyrimo pažymoje grafoje „Pajamos iš viso“ (78 216,6 Eur), papildomomis pajamomis pripažintos iš fizinių asmenų atgautos tos pinigų sumos, kai mokėjimo paskirtyje nurodyta „skola“ (iš viso 1 767,4 Eur), iš K. G. gauta suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „Atidirbsi“ (200 Eur) ir iš fizinių asmenų gautos sumos, kai mokėjimo paskirtyje nurodyta „dovana“ (240 Eur). Taip pat konsultacinėje išvadoje 3 500 Eur suma sumažintos E. Č. turėtos išlaidos, kaip nurodyta, specialistui gavus jo tėvo patvirtinimą, kad šią sumą E. Č. išleido pirkdamas žirgą seseriai, po to tėvas šią pinigų sumą E. Č. grąžino grynaisiais pinigais. Ši suma turto tyrimo išvadoje nurodyta prie išlaidų, lentelės 6.2. punkte. Taip pat konsultacinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad Turto tyrimo išvadoje neteisingai paskaičiuotas piniginių lėšų likutis, ir ši klaida, E. Č. turimas lėšas banke (79,99 Eur) nurodant prie tiriamojo laikotarpio pradžios (2015 m. sausio 1 d.), o ne šio laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 2 d.), iškreipia skaičiavimą.

94. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateiktas E. Č. tėvo elektroniniu parašu patvirtintas raštas, šis įrodymas, nesant jokių kitų jį paneigiančių duomenų, vertinamas E. Č. naudai, ir daroma išvada, jog už žirgą sumokėta suma vėliau E. Č. buvo grąžinta grynaisiais pinigais (t. 10, b. l. 275). Tačiau įvertinus kitas skirtingą pajamų ir išlaidų skirtumą lėmusias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad konsultacinėje specialisto išvadoje pateiktas pinigų likučio skaičiavimas laikotarpio pabaigai yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. Č. iki 2003 m. buvo sukaupęs 14 481 Eur sumą, juolab, kad tuo laikotarpiu jam buvo tik 10 metų (E. Č. gimęs (duomenys neskelbtini) m.). Tai neatitinka ir logikos kriterijaus. Taip pat visiškai nepagrįsta, kad vien tik dėl mokėjimo paskirties nurodymo „skola“, „dovana“ ir pan., fizinių asmenų pervedamos sumos galėjo būti pripažintos papildomomis pajamomis. Ir pačioje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad turto tyrimo pažymoje E. Č. gautas pajamas pagal banko sąskaitos išklotinės analizę sudarė taip pat ir gauti piniginiai pavedimai iš fizinių asmenų (neišskiriant pagal mokėjimo paskirties nurodymą). Taip pat, priešingai nei nurodoma konsultacinėje išvadoje, E. Č. turimų lėšų banke likutis (79,99 Eur) nurodytas 2020 m. gruodžio 2 d. datai, ne 2015 m. sausio 1 d. Pagrindo nesivadovauti Turto tyrimo pažyma nesudaro ir konsultacinėje specialisto išvadoje pateiktas skaičiavimas, kuriuo grindžiamas grynųjų pinigų turėjimas 2007 m., 2012 m. ir 2014 m. GPM deklaracijomis, nors E. Č. turto tyrimo laikotarpis apima 2015 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 2 d. laikotarpį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui pateikta konsultacinė specialisto išvada nepatvirtina E. Č. namuose atliktos kratos metu rastų pinigų teisėtos kilmės bei aplinkybės, kad tiriamu laikotarpiu E. Č. turimos pajamos viršijo jo patirtas išlaidas. Priešinga išvada negali būti padaryta ir atsižvelgus į tai, kad pinigus, kuriuos E. Č. išleido žirgo pirkimui, vėliau jam tėvas galėjo grąžinti grynaisiais pinigais. Kaip jau buvo minėta, atliekant turto tyrimą, nebuvo vertinami E. Č. tabako įgijimui išleisti pinigai, o tai reiškia, kad net ir sumažinus tyrimo pažymoje nurodytą skirtumą tarp teisėtų pajamų ir išlaidų už žirgo pirkimą išleista pinigų suma (3 500 Eur), vertinant gautą sumą kartu su tabako įgijimui išleista pinigų suma, šis skirtumas būtų dar didesnis nei 250 MGL.

95. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų išvadai, jog minėti kratos metu rasti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu. Iš V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra žinoma, kad iki byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų jis kartu su E. Č. ir G. K. gabeno tabaką iš Lenkijos į Lietuvą, jis buvo pasiūlęs E. Č. šį tabaką platinti jam priklausančiame bare (duomenys neskelbtini). Nuteistasis V. L. parodė ir tai, kad tą kartą „iš partijos“ su E. Č. užsidirbo 1 200 Eur (t. 6, b. l. 99–102). Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. L. taip pat parodė, kad iki byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo jis su E. Č. prekiavo iš Ukrainos atgabentu tabaku, pirmas atgabento tabako pardavimas buvo sėkmingas, dalis „iškeliavo“ į Latviją, dalį suvartojo patys, dalį išplatino Lietuvoje (t. 6, b. l. 106–109).

96. Kad yra pagrindas manyti, jog kratos E. Č. namuose metu rasti pinigai gauti nusikalstamu būdu, galima spręsti ir iš to, kad kratos, atliktos E. Č. gyvenamojoje vietoje metu, buvo rasta 1,25 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 163,03 Eur, o jo darbo vietoje - 15,2 kg vandens pypkių tabako „Jibiar“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1982,59 Eur, 7,7 kg vandens pypkių tabako „Tangiers“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1003,98 Eur bei 3,415 kg vandens pypkių tabako „Buta“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 445,42 Eur, kas parodo V. L. parodymų teisingumą dėl anksčiau kartu su E. Č. gabento tabako. Taip pat iš byloje esančio apžiūros protokole ir jo priedų matyti, kad E. Č. mobiliojo ryšio telefone išlikę susirašinėjimai su įvairiais asmenimis, E. Č. su jais aptariant tabako pardavimo kainą, tabako kiekius, kalbama apie tabako asortimentą, siūlant įsigyti, taip pat platinti tabaką ir panašiai (t. 7, b. l. 80–103). Tai, kolegijos vertinimu, įrodo ir E. Č. veiklą platinant nelegaliai įvežtą tabaką ir gaunant iš to pajamas.

97. Kartu pažymėtina, kad sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-72-511/2021, 2K-62-495/2022).

98. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 72³ straipsnyje įtvirtintos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. Č. namuose atliktos kratos metu ir jo asmens kratos metu rastas pinigines lėšas – 19 170 Eur ir 410 Eur, neproporcingas kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmė valstybės nuosavybėn, nustačius, kad yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Dėl G. K. pritaikyto išplėstinio turto konfiskavimo

99. G. K. pripažintas padaręs 2 apysunkius ir 2 sunkius savanaudiškus nusikaltimus, susijusius su pypkių tabako kontrabanda ir neteisėtu disponavimu šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuriuos padarydamas siekė gauti turtinės naudos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas G. K. turto tyrimas, kurio metu buvo įvertinti jo turtas, pajamos bei išlaidos. Turto tyrimo pažyma, priešingai nei nurodyta G. K. apeliaciniame skunde, buvo ištirta pirmosios instancijos teisme (t. 11, b. l. 3–4) ir padaryta išvada, kad skirtumas tarp visų G. K. teisėtų pajamų ir išlaidų yra -55 589,52 Eur (t. 5, b. l. 155–164). Ši nustatyta suma viršija 250 MGL sumą. Pažymėtina, kad šiame tyrime ir šiuo atveju nėra nurodytos tos sumos, kurias, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, G. K. sumokėjo už vandens pypkių tabaką (20 000 Eur ir 7 500 Eur). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tuo atveju, jei minėtos sumos būtų pateiktos pažymoje, skirtumas tarp gautų pajamų ir turėtų išlaidų būtų dar didesnis.

100. Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad kratos metu rastų pinigų – 14 660 Eur – įsigijimas nėra pagrįstas teisėtomis pajamomis, G. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtoje Turto tyrimo pažymoje nebuvo vertinamos jo Lenkijoje gautos pajamos. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Iš tikrųjų, minėtoje Turto tyrimo pažymoje yra duomenys tik iš SODROS apie teisėtai gautas G. K. pajamas iš Lietuvoje registruoto darbdavio UAB „E“.

101. Siekdama atsakyti į skundo argumentus, teisėjų kolegija pareikalavo papildomų duomenų iš mokesčių administratoriaus. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos yra žinoma, kad šioje institucijoje atliekant mokestinį tyrimą dėl G. K., Lenkijos mokesčių administratoriui buvo išsiųsti paklausimai, ir gavus atsakymus, buvo inicijuotas ir atliktas papildomas mokestinis tyrimas, kurio metu įvertinta Lenkijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija (2022 m. gegužės 30 d. Mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-344) (t. 12, b. l. 202–247). Papildomai Lietuvos apeliaciniam teismui atsiųstame rašte Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. FR0686-344 įvertinta visa Lenkijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija (t. 12, b. l. 265).

102. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. gegužės 30 d. Nr. (7.45 Mr) FR0686-344 mokestinio tyrimo ataskaitos matyti, kad išanalizavus iš Lenkijos mokesčių administratoriaus gautą informaciją, padaryta išvada, kad Mokėtojo (G. K.) patirtos išlaidos 2016 m. viršijo gautas pajamas 23 356 Eur, o įvertinus Mokėtojo 2017 – 2020 metais gautas pajamas bei patirtas išlaidas, nenustatyta, kad Mokėtojo šiuo laikotarpiu patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. Pažymėtina ir tai, kad šioje tyrimo ataskaitoje buvo įvertinta ir Vilniaus apygardos prokuratūros pateikta informacija, jog kratos, atliktos G. K. gyvenamojoje vietoje metu bei asmens kratos metu buvo rasta grynųjų pinigų (12 000 Eur, 2 660 Eur ir 1 160 PLN). Tyrimo ataskaitoje nustatyta, kad Mokėtojas 2020 m. gruodžio 2 d. ne banke galėjo turėti ne didesnę nei 17 507 Eur sumą, t. y., nenustatyta, kad kratos metu rastos piniginės lėšos nėra pagrįstos mokesčių administratoriui žinomomis pajamomis (t . 12, b. l. 229–245).

103. Šiuo atveju byloje yra du skirtingi G. K. galimybę turėti rastas pinigines lėšas įrodantys dokumentai: Turto tyrimo išvada, sudaryta ikiteisminio tyrimo pareigūno, ir Mokesčių administratoriaus mokestinio tyrimo ataskaita. Nors ir nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta Tyrimo išvada negali būti tinkamu įrodymu dėl jos formos, tyrimą atlikusio pareigūno nekompetencijos, ar dėl to, kad tas pareigūnas nebuvo apklaustas, tačiau esant prieštaringiems įrodymams teisėjų kolegija vis tik remiasi Mokesčių administratoriaus mokestinio tyrimo ataskaita, kuri yra naujesnė ir išsamesnė, bei įvertinti duomenys ir iš kitos ES valstybės, iš kurios, pasak ataskaitos duomenų, G. K. taip pat galėjo gauti teisėtų pajamų. Byloje nėra kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti priešingą, nei nustatyta Mokestinio tyrimo ataskaitoje, išvadą, ar jie paneigtų joje nustatytas aplinkybes.

104. Sprendžiant dėl antrojo svarbaus aspekto, tai yra ar pakanka įrodymų, kad gautos lėšos buvo gautos nusikalstamu būdu, konstatuotina, kad tam įrodymų taip pat nepakanka. G. K. padarant byloje nustatytas nusikalstamas veikas, akcizais apmokestinamos prekės realizuotos nebuvo, ir akivaizdu, jog jis pajamų iš nusikalstamos veikos, dėl kurios pripažintas kaltu, negavo. Sprendžiant klausimą dėl praeityje gautų pajamų, kurios galėtų būti gautos iš nusikalstamos veikos, vienintelis įrodymas byloje yra tik V. L. parodymai, kad dar iki byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo jis kartu su E. Č. ir G. K. gabeno tabaką iš Lenkijos į Lietuvą. Tačiau skirtingai nei dėl E. Č., kuriam jis buvo pasiūlęs šį tabaką platinti E. Č. priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), bei parodymų, kiek jis su E. Č. užsidirbo platinant atvežtą tabaką (žr. šio nuosprendžio 95 pastraipą), V. L. nemini, kad tuo metu iš to gabenimo būtų užsidirbęs ir G. K., kaip ir nemini nieko smulkiau apie tuometį G. K. vaidmenį. Be abejo, galima turėti abejonių ir dėl tuomečio G. K. vaidmens, tačiau prielaidomis ir abejonėmis nuosprendžio grįsti negalima, o vien tik tokio vienintelio V. L. paaiškinimo nepakanka daryti išvadai, kad ir iš praeitų tabako gabenimo epizodų G. K. gavo turtinės naudos ir būtų pagrindas pripažinti jas gautas iš nusikalstamos veikos. Tačiau pažymėtina, jog toks teisėjų kolegijos sprendimas dėl išplėstinio turto konfiskavimo netaikymo G. K. lėšoms nepakeičia kratos ir asmens kratos metu rastų piniginių lėšų (14 660 eurų) priklausomybės. Byloje nebuvo ginčo, kad jos priklauso pačiam G. K. (buvo kvestionuojama tik ar jos gautos iš nusikalstamos veikos). Prokuroras pirmosios instancijos teisme sakydamas baigiamąją kalbą prašė nukreipti G. K. skirtos baudos išieškojimą būtent į šias kratų metu rastas pinigines lėšas. Teismų praktikoje irgi yra pavyzdžių, kuomet tokia praktika taikoma (žr. pvz. 2022 m. spalio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį byloje Nr. 1A-328-1020/2022). Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu skundžiamame nuosprendyje absoliučiai nieko nepasisakė, todėl ir apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl šio prašymo pagrįstumo, nes tuo klausimu joks pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriimtas. Taigi, šis klausimas, jei nuosprendį vykdant kils neaiškumų, turės būti išspręstas vykdymo procese.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų kvalifikuojant G. K. veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį pašalinti aplinkybes, kad G. K. pasikėsino neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, realizuoti Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šis kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir V. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.30 val. atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų;

iš nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų kvalifikuojant G. K. veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį pašalinti aplinkybes, kad G. K. pasikėsino neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, realizuoti Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir E. Č. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. gruodžio 2 d. 18.45 val. atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų;

iš nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų kvalifikuojant G. K. veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 3 dalį (2020 m. gruodžio 2 d nusikalstama veika) pašalinti aplinkybes, kad G. K. neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir naudojamame automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikė akcizais apmokestinamas nuosprendyje nurodytas prekes;

panaikinti G. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte (veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų).

G. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) paskirti bausmę – 380 MGL dydžio baudą.

G. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) paskirti bausmę – 330 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, G. K. nusikalstamą veiką (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika) iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti G. K. bausmę – 310 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, G. K. nusikalstamą veiką (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika) iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir BK 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti G. K. bausmę – 260 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 410 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kurį G. K. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 406 MGL (20 300 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti 2023 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo paskirta 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė bei išspręstas šios bausmės subendrinimo klausimas su kitomis bausmėmis, ir vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį dėl BK 72³ straipsnio 1 dalies taikymo G. K., konfiskuojant iš jo 14 660 Eur.

Iš nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų kvalifikuojant E. Č. veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį pašalinti aplinkybes, kad E. Č. pasikėsino, pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtai realizuoti Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šis kontrabanda į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir V. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.30 val. atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų;

iš nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų kvalifikuojant E. Č. veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį pašalinti aplinkybes, kad E. Č. pasikėsino neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, realizuoti Lietuvos Respublikoje šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šis kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką realizavimui atgabentas ir E. Č. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytas akcizais apmokestinamų prekių krovinys 2020 m. gruodžio 2 d. 18.45 val. atliktos kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų;

iš nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų kvalifikuojant E. Č. veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 3 dalį (2020 m. gruodžio 2 d nusikalstama veika) pašalinti aplinkybes, kad nuo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytos dienos, nežinant kitiems organizuotos grupės nariams, savo naudojamame automobilyje „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes;

panaikinti E. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte (veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų).

E. Č. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) paskirti bausmę – 380 MGL dydžio baudą.

E. Č. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) paskirti bausmę – 330 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, E. Č. nusikalstamą veiką (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika) iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti E. Č. bausmę – 430 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, E. Č. nusikalstamą veiką (2020 m. gruodžio 2 d. nusikalstama veika) iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir BK 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti E. Č. bausmę – 380 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 530 MGL baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta 15 MGL dydžio bauda ir paskirti subendrintą bausmę – 530 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kurį E. Č. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 526 MGL (26 300 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti E. Č. per 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš pasirinktinų sąskaitų, įspėjant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Iš nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų kvalifikuojant V. L. veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį pašalinti aplinkybes, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, nežinant kitiems organizuotos grupės nariams savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas nuosprendyje nurodytas prekes.

Panaikinti V. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte (veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų).

V. L. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) paskirti bausmę – 430 MGL dydžio baudą.

V. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 10 d. nusikalstama veika) paskirti bausmę – 330 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 430 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kurį V. L. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 426 MGL (21 300 Eur) dydžio baudą.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.