Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją A. S.) laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusįjį A. A. S.) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams ir 20 MGL ( 2 600 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 9 076,77 Lt atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteistas T. M., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d., apie 2.00 val., viešoje vietoje klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliai elgdamasis, tyčia smogdamas keliu A. S. į kairį šoną, taip padarė jai krūtinės kairės pusės sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir pažeidė viešą tvarką.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 20 d. apie 02.20 val., viešoje vietoje prie įėjimo į klubą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau, kaip vieną kartą smogė nukentėjusiajam A. A. S. į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus tyčia ne mažiau vieną kartą smogė nukentėjusiajam S. J. į veidą padarydamas muštinę žaizdą kairio antakio srityje tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir pažeidė viešą tvarką.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad ne vėliau, kaip 2011 m. rugpjūčio 20 d., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 5 vienetus savadarbių šaudmenų, tęsdamas nusikalstamą veiką šiuos šaudmenis sudėtus į pistoletą „V. T. Mod.635“, 2011 m. rugpjūčio 20 d., apie 22.00 val. atgabeno į klubą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė su savimi iki 02.20 val., kai smurto naudojimo nukentėjusiųjų atžvilgiu metu, pistoletą „V. T. Mod.635“ su savadarbiais šaudmenimis pametė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. M. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 253 straipsnio 1 dalį, padarymą. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo panaikinti skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neigia padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir prašo jį dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisinti, o dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką bei taikyti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Apelianto prašymai tenkintini iš dalies.

Dėl BPK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismas R. M. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neturėdamas leidimo įgijo šaudmenis, šiuos šaudmenis ir pistoletą gabeno ir laikė. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad R. M. neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 5 vienetus savadarbių šovinių, šiuos šaudmenis susidėjo į pistoletą ir juos atgabeno į klubą (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą teismas padarė atmesdamas nuteistojo R. M. pateiktą versiją dėl pistoleto su šoviniais radimo muštynių vietoje, netoli klubo (duomenys neskelbtini), ir įvertinęs specialisto išvadą, kuria nustatyta, kad pistoletas „V. T. Mod.635“ yra šaunamasis ginklas – pramonės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas, priskiriamas C kategorijos ginklams, o tirti pateikti penki šoviniai yra savadarbiai šaudmenys, pritaikyti šaudyti iš 8 mm kalibro dujinių pistoletų, neturinčių vamzdžių kanaluose pertvarų, bei liudytojo V. F. parodymus apie pistoleto radimo vietą, kuriuos liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (liudytojo parodė vietą kur rado pistoletą). Remiantis išvardintų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. M. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šoviniais ir tokia jo nusikalstama veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, nepagrįsta bylos įrodymais, todėl R. M. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Kaip jau buvo minėta, R. M. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo šaudmenis ir šiuos šaudmenis bei šaunamąjį ginklą gabeno ir laikė, t. y. teismas R. M. veikoje nustatė tris objektyviosios pusės požymius: įgijimą, gabenimą ir laikymą, todėl visi šie objektyviosios pusės požymiai turi būti pagrįsti bylos faktinėmis aplinkybėmis. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad R. M. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė ginklą ir šaudmenis. Aptariamoje byloje objektyviai nustatyta tik tai, kad klube (duomenys neskelbtini) po stalu buvo rastas pistoletas „V. T. Mod.635“ su šoviniais. Šį pistoletą su šoviniais rado ir paėmė liudytojas V. F. 2011-09-29 LP KTC specialisto išvada Nr. 140-(5743)-IS1-5572 nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas – pramonės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas Ekol&V. T. Mod. 635“ Nr. T662558, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šis dujinis pistoletas priskiriamas C kategorijos ginklams. Pistoletas tirti pateiktas be vamzdžio kanale buvusios pertvaros (ji išsukta) ir yra tinkamas šaudyti iš dalies (dėl išsuktos pertvaros neveikė ginklo automatika). Tirti pateikti penki šoviniai yra savadarbiai šaudmenys sudaryti iš sviedinio, parako užtaiso ir pramonės gamybos 8 mm kalibro garsinių šovinių tūtelių su kapsulėmis. Šie šoviniai pritaikyti šaudyti iš 8 mm kalibro dujinių pistoletų, neturinčių vamzdžių kanaluose pertvarų (1 t., 59-62 b. l.). Tačiau nei liudytojo V. F., nei paminėta specialisto išvada neįrodo, kad šiuo šaunamuoju ginklu ir jame buvusiais šaudmenimis disponavo R. M. Nors ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, jog jis muštynių vietoje rado pistoletą ir įsidėjo jį į savo rankinę, tačiau teisme R. M. tokių savo parodymų nepatvirtino. Jis parodė, jog įvykio metu jokio ginklo neturėjo ir jo nematė, o ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui nurodydamas, kad ginklą rado, save apkalbėjo, nes tokius parodymus jam patarė duoti advokatas, žadėdamas, kad už tai jis bus paleistas į laisvę, tačiau jis buvo apgautas, jo nepaleido (4 t. 147-151 b. l.). Pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys Nr.: 2K-194/2013, 2K-461/2011, 2K-179/2010, 2K-592/2010, 2K-285/2010 ir kt.). Nuteistojo R. M. teisme duoti parodymai byloje nepaneigti. Byloje nenustatytas nei vienas liudytojas, kuris pas R. M. būtų matęs ginklą ar šaudmenis. Specialisto išvadoje Nr. 140-(5744)-IS1-2592 konstatuota, kad ant tirti pateikto ginklo ir dėtuvės, paimtų 2011-08-20 apžiūrint įvykio vietą prie klubo (duomenys neskelbtini), rasti biologiniai pėdsakai yra netinkami asmens tapatybei nustatyti, o ant tirti pateiktų penkių šovinių, nerasta sutepimų, tinkamų biologinių pėdsakų DNR tyrimui atlikti (1 t., 56-57 b. l.). Taigi jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų R. M. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto disponavimo ginklu ir šaudmenimis, byloje nesurinkta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, daro išvadą, kad nuteistasis R. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

Apeliantas prisipažįsta įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio l dalyje, (dvi nusikalstamos veikos), tačiau mano, kad abi veikos turėtų būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes jis, įvykdęs nusikalstamą veiką prieš A. S., smurtą pavartojo ir prieš ją užtarusius A. A. S. ir S. J. Tokie apelianto teiginiai suprantami kaip prašymas dvi jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio l dalyje, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką.

Motyvuojamoji dalis

Toks apelianto prašymas atmestinas.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinės nutartys Nr.2K-P-412/2007, 2K-547/2012; 2K-651/2010; 2K-53/2012).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. M. padarė dvi tapačias nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, abi šios veikos padarytos tą pačią dieną, t. y. 2011-08-20, tačiau prieš skirtingus asmenis, skirtingose vietose, skirtingu būdu, skirtingomis aplinkybėmis. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurių apeliantas neginčija, matyti, kad apeliantas fizinį smurtą prieš A. S. panaudojo 2011-08-20 02.00 val. viešoje vietoje - klube (duomenys neskelbtini). Fizinis smurtas prieš A. S. buvo panaudotas po to, kai ši nesutiko su nuteistuoju pašokti ir išgerti. Fizinis smurtas prieš A. A. S. ir S. J. apelianto buvo panaudotas 2011-08-20, tačiau kitoje viešoje vietoje - prie įėjimo į klubą (duomenys neskelbtini), po to, kai R. M. smurtiniai veiksmai prieš A. S. jau buvo pasibaigę, o nukentėjusieji A. A. S. ir S. J. atėjo pasiaiškinti dėl apelianto ir A. S. konflikto aplinkybių. Taigi teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog nuteistojo R. M. veiksmai, panaudojant fizinį smurtą prieš A. S., A. A. S. ir S. J. nebuvo jungiami vieno sumanymo, todėl kvalifikuoti nuteistojo R. M. nusikalstamus veiksmus, atliktus prieš nukentėjusiuosius A. S., A. A. S. ir S. J. kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką nėra pagrindo.

Apeliantas skunde pagrįstai nurodo į nuosprendžio surašymo trūkumus, t.y. nuosprendžio nustatomosios dalies tam tikrą neatitikimą nuosprendžio rezoliucinei daliai. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas konstatavo, jog nustatyta, kad R. M. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. A. S. ir S. J., tačiau vėliau, kvalifikavęs šiuos R. M. veiksmus nusikaltimu, numatytu BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, skirdamas bausmę už šio nusikaltimo padarymą, nurodė, kad bausmė skiriama už nusikalstamus veiksmus prieš A. A. S. (skliaustuose nurodė tik nukentėjusiojo A. A. S. pavardę). Teisėjų kolegija, įvertinusi nuosprendyje aptartus įrodymus (nukentėjusiojo S. J., nukentėjusiojo A.A. S. parodymus bei apelianto pripažinimą smurtavus ir prieš S. J.) pripažįsta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, skiriant bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teismas nenurodydamas ir nukentėjusiojo S. J. pavardės, padarė rašybos klaidą, kuri nėra esminė ir keičianti nuosprendį.

Apeliantas skunde teigia, jog jis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir gailisi jas padaręs, todėl prašo šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia.

Toks apelianto prašymas atmestinas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis konstatuojama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu ar teisme asmuo savanoriškai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, visiškai pripažįsta esmines faktines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kritiškai vertina savo veiksmus, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, bando sušvelninti kilusius padarinius. Šioje byloje nuteistasis R. M. kaltu prisipažino ir parodymus apie 2011 m. rugpjūčio 20 d. savo atliktus veiksmus prieš nukentėjusiuosius A. S., A. A. S. ir S. J. davė tik 2011-10-10, t. y. po to, kai byloje jau buvo surinkta pakankami įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Todėl nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis negali būti pripažįstamas nei savanoriškas, nei nuoširdus, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas jau surinkus jo kaltę patvirtinančius įrodymus.

Apeliantas be pagrindo nurodo teismą buvus šališku. Teismas šališku pripažįstamas nustačius BPK 58 straipsnyje nurodytus nušalinimo pagrindus. Aptariamoje byloje tokių teismo nušalinimo pagrindų nenustatyta, jų apeliantas skunde ir nenurodė. Skunde teigiama, kad teismas nagrinėdamas bylą šiurkščiai pažeidė teisingumo, rungtyniškumo, objektyvumo principus bei apelianto teisę į teisingą ir nešališką teismą. Tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, todėl atmestini.

Dėl bausmių bendrinimo

Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės nuteistajam R. M. subendrintos, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ir ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paminėtas bausmes, skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodė Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio datą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas 2010 m. spalio 12 d., o ne 2010 m. gruodžio 7 d., kaip nurodoma skundžiamame Kauno apygardos teismo nuosprendyje (3 t., 170 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė ne nuosprendį, o nutartį, kuria patikslino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, papildomai nurodant: ,,Įpareigoti R. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms“ (3 t., 171 b. l.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad po Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio priėmimo aptariamoje byloje R. M. buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendis, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Šį bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies 9 punktu, buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas taikant kardomąją priemonę - suėmimą nuo 2010-06-22 iki 2010-11-10, ir bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-12 nuosprendį.

Taigi, kaip matyti iš aptartų bylos duomenų, nuteistajam R. M. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė yra du kartus subendrinta su skirtingais teismo nuosprendžiais: 1) su skundžiamu Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu ir 2) su Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, teisėjų kolegija mano esant tikslinga R. M. nustatyti galutinę subendrintą bausmę pagal abu minėtus nuosprendžius, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio dalį dėl R. M. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. M. dėl kaltinimų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. M. panaikinti BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. M. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir R. M. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu - 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudą, ir paskirti R. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į šiuo nuosprendžiu R. M. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo suėmimo laiką, išbūtą pagal baudžiamąją bylą Nr. 1-169-634/2013 (teisminio proceso Nr.1-20-1-00633-2010-9) nuo 2010-06-22 iki 2010-11-10 ir nagrinėjamoje byloje nuo 2011-08-20 iki 2013-11-11.

Pripažinti, kad R. M. pagal šį nuosprendį laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.