- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 2K-651/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Vladislovas Ranonis, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- mažametės V
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal:
BK 153 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems;
BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų;
BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalė laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalimis paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimą keturiolikai metų.
Iš R. K. priteista V. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendis pakeistas: pašalinta iš nuosprendžio aplinkybė, kad R. K. mažametei V. L. demonstravo pornografinio turinio vaizdo įrašus.
Kita Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, bute, esančiame, Kaune, (duomenys neskelbtini, sistemingai atliko veiksmus, tvirkinančius mažametę V. L., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent, naudodamas vulgarius išsireiškimus ir pavadinimus, pasakojo mažametei apie lytinius santykius tarp vyro ir moters, demonstravo jai pornografinio turinio vaizdo įrašus bei, naktimis tame pačiame kambaryje lytiškai santykiaudamas su nukentėjusiosios motina R. D., žadindavo nukentėjusiąją, kad ši stebėtų ir girdėtų lytinį aktą. Šiais veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnyje.
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), sistemingai, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios mažametės V. L., gim. (duomenys neskelbtini), valią – liepė laižyti jo lytinius organus, lietė ir laižė jos lytinius organus, lietė savo lytiniu organu mažametės lytinius organus. Šiais veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 17 d. iki 2007 m. spalio 21 d., nusivežęs mažametę V. L., gim. (duomenys neskelbtini), į Karmėlavos mišką, apie 700 metrų nuo UAB „Lanx“ degalinės, esančios Kauno r., (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad mažametė V. L. jo bijo dėl ankščiau pavartotos seksualinės prievartos, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, liepęs V. L. nusiauti sportinius batelius, nusimauti kelnes, pėdkelnes, kelnaites ir atsisėsti ant jo kelių, jam pačiam sėdint ant miške buvusios automobilio sėdynės, vieną kartą bandė įvesti savo lytinį organą į mažametės V. L. makštį, tačiau, mažametei pajutus skausmą, savo veiksmus nutraukė, nusikalstamos veikos nebaigdamas dėl mažametės kūno anatominių savybių, t. y. dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Šiais veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo teismą panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad bylos duomenys, neva jis nuo 2006 m. iki 2008 m. gyveno su R. D., neatitinka tikrovės, nes jis tuo metu buvo ką tik sugrįžęs ir užsienio ir gyveno Kaune, Kapsų g. (iki 2007 m. pabaigos). Tai patvirtino liudytojai R. K. ir J. A.
Kasatorius taip pa teigia, kad 2007 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo išvykęs į Angliją ir grįžo 2007 m. balandžio 16 d., po apsistojo viešbutyje (duomenys neskelbtini), susirado darbą ir išvyko į Klaipėdą, tačiau šie duomenys byloje neužfiksuoti.
Kasatoriaus teigimu, su nukentėjusiosios motina R. D. bendravo nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, o šiuo laikotarpiu nukentėjusioji gyveno su savo tėvu, tačiau šios informacijos byloje taip pat nėra, ji nebuvo tirta.
Kasatorius pažymi, kad grįžęs iš Klaipėdos, įsidarbino statybų firmoje, kur dirbo iki 2007 m. rugsėjo 9 d., gyveno 30 km už Kauno, o pas R. D. atvažiuodavo tik savaitgaliais.
Kasatorius nurodo, kad nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. iki 2007 m. spalio 12 d. buvo išvykęs į Vokietiją. Grįžęs į Lietuvą, apsigyveno pas pažįstamą, įsidarbino statybų firmoje, kur dirbo iki 2007 m. spalio 25 d., o nuo 2007 m. spalio 26 d. iki 2007 m. lapkričio mėnesio pabaigos dirbo jau kitoje statybinėje firmoje, gyveno kartu su kitais darbininkais, tačiau šie asmenys nebuvo apklausti.
Kasatorius pažymi, kad nėra nei vieno liudytojo, galinčio parodyti, kad jis naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją mažametę ar būtų ją tvirkinęs.
Taip pat kasatoriaus nurodo, kad nuo 2007 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2008 m. kovo mėnesio vėl buvo išvykęs į Daniją, grįžęs į Lietuvą įsidarbino statybų firmoje ir gyveno pas dėdę (duomenys neskelbtini) prie Žaliųjų ežerų. Tai patvirtino A. K. ir jo žmona A. K.
Kasatorius teigia, kad nebuvo apklausti namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (kuriame jis gyveno su nukentėjusiosios motina R. D.), gyventojai. Kasatorius nurudo, kad R. D. jam yra skolinga 10 000 Lt, dėl ko ir kilo šis konfliktas.
Kasatorius nurodo, kad nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu nedavė parodymų. Kasatorius teigia, kad buvo suimtas net nepateikus įtarimo, todėl iš jo buvo atimta teisė gintis.
Be to, kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją nuo 2007 m. spalio 17 d. iki 2007 m. spalio 21 d., nes tuo metu jis dirbo firmoje (duomenys neskelbtini). Kasatorius pažymi, kad A. P. ir R. A. P. teisme parodė, kad jis vieną kartą buvo nukentėjusiąją atsivežęs į degalinę, kurioje dirbo 2007 m. rudenį.
Kasatorius pažymi, kad nebuvo atlikta teismo medicinos ekspertizę, kuri nustatytų, ar buvo bandyta išžaginti mažametę nukentėjusiąją.
Kasatorius nurodo, kad nebuvo apklausti psichologas, psichiatras ir vaiko teisių apsaugos darbuotojas siekiant nustatyt, ar nukentėjusioji nemeluoja. Taip pat nėra atlikta teismo medicinos ekspertizė siekiant nustatyti, ar kasatorius kėsinosi išžaginti nukentėjusiąją ar ne.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad nežiūrint pakankamai didelės skundo apimties, esminiai kasatoriaus R. K. nesutikimo su pirmos instancijos teismo priimtu nuosprendžiu bei apeliacine nutartimi motyvai sietini su neišsamiu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu. Tačiau baudžiamosios bylos medžiaga neleidžia teigti, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti tokio pobūdžio pažeidimai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu. Iš byloje esančių pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas ištyrė bei patikrino visas esmines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai įvertinti teisėtais būdais gauti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, išdėstytos jų pagrindu nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės R. K. kaltės ir atsakomybės klausimams išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikė išvadas, paaiškinančias, kodėl kasatoriaus parodymai pagrįstai atmesti ir kodėl remiamasi įrodymais, patvirtinančiais nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismo nutartyje konstatuota, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl R. K. kaltės įvykdžius BK 153 straipsnyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje numatytais nusikaltimais yra teisingos, jos grindžiamos išsamiais, nuosekliais mažametės nukentėjusiosios V. L. parodymais, atskleidžiančiais, kokie buvo kasatoriaus veiksmai tvirkinant mažametę V. L., sistemingai tenkinant su ja lytinę aistrą bei kėsinantis atlikti su ja prievartinius lytinius santykius. Nukentėjusiosios parodymų patikimumas įvertintas bei patvirtintas liudytojų R. D., R. N. ir N. N., D. G. ir kitų liudytojų parodymais. Reikšmingų aplinkybių nuteistojo kaltei pagrįsti nustatymas grindžiamas ir kitais įrodymais (teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadomis, medicinos specialisto išvada bei liudytoja apklaustos gydytojos J. M. K. parodymais, rašytiniais bylos dokumentais, įvykio vietos apžiūra). Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu jis negyveno kartu su R. D. bei jos dukra V. L., todėl nusikaltimo padaryti negalėjo, taip pat buvo ištirtos ir įvertintos tiek pirmos tiek apeliacinės instancijos teismuose. Tai, kad nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, t.y. nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. birželio mėnesio, R. K. gyveno kartu su R. D. bei jos dukra V. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, patvirtina ne tik pastarųjų parodymai, bet ir kaimynystėje gyvenusios liudytojos A. P., nukentėjusiosios mokytojų D. G., I. B. parodymai, rašytiniai dokumentai iš kurių matyti, kad R. K. savo gyvenamąją vietą nurodydavo būtent butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Vadinasi ši nuteistojo versija pagrįstai teismų buvo atmesta. Nuteistojo skundo argumentas, kad nukentėjusiosios motina R. D. buvo jam skolinga ir dėl to jį apkalbėjo nusikaltimų padarymu, pateiktas tik kasaciniame skunde. Jis nepatvirtintas jokia bylos medžiaga ir vertintinas kaip siekis bet kokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas, dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas ne nukentėjusiosios motinos, o atskirai gyvenančio tėvo V. L. iniciatyva. Taigi nuteistojo R. K. kaltė nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje padarymu grindžiama išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, t. y. nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pagal teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas kasatoriaus veikoms taikytas tinkamai. Iš byloje esančių 1-os bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolų matyti, kad nuteistajam R. K. buvo užtikrintos teisės dalyvauti procese bei naudotis BPK 22 straipsnyje numatytomis teisėmis. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ar apeliacinės instancijų teismai pažeidė rungimosi principą ar suvaržė kokias nors jo gynybos teises.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pinuos instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu. Todėl prašau nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir R. K. nuteisimo pagrįstumo
Visų pirma, kolegija pažymi, kad pagal BKP 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų.
BPK 369 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, o to paties Straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Kasatoriaus skunde pateikti argumentai susiję su faktinių bylos aplinkybių vertinimu, savitu jų interpretavimu siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 153 straipsnį, BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 4 dalį. Pagrindinis kasatoriaus skundo argumentas susijęs su tuo, kad jis pas nukentėjusiosios motiną R. D. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), gyveno tik savaitgaliais, todėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.
Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius nenurodo bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, susijusių su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu ar esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, o jo motyvai dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo atkartoja jo apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos išsamias ir detalias išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas.
Atsakydamas į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismo išdėstytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms ir motyvuotai atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus.
Kolegija laiko, kad teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir kasatoriaus padarytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius pagal BK 153 straipsnį ir BK 150 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad tvirkino ir seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją tiksliai nenustatytu laikotarpiu, t. y. nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio, todėl kasatoriaus skundo argumentas, kad jis pas nukentėjusiosios motiną R. D. gyveno tik savaitgaliais, neturi reikšmės sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kurią jis padarė išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio kasatorius nors ir ne pastoviai, su trumpomis pertraukomis, vis tik gyveno pas nukentėjusiosios motiną R. D. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Iš liudytojos A. P. (R. D. kaimynė) parodymų matyti, kad kasatorius nuo 2007 m. gyveno kartu su R. D., o liudytojos D. G. ir I. B. (nukentėjusiosios mažametės mokytojos) parodė, kad 2007-2008 m. nukentėjusiajai mokantis antroje klasėje kasatorius lydėdavo nukentėjusiąją į mokyklą ir iš mokyklos, laukdavo jos per pertraukas.
Kasatorius teigia, kad nėra nei vieno liudytojo, galinčio parodyti, kad jis tvirkino mažametę ar naudojo prieš ją fizinį smurtą, o byloje neatlikta teismo medicinos ekspertizė, kuri patvirtintų, ar buvo bandyta išžaginti mažametę nukentėjusiąją. Tačiau teismas, vadovaudamasis pačios mažametės nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei rašytinais bylos duomenimis (teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės aktas, specialisto išvada sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti) padarė pagrįstas išvadas dėl kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties buvimo jo veiksmuose.
Mažametė nukentėjusioji tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė vienodus ir esminėse detalėse sutampančius apie kasatoriaus prieš ją naudotą seksualinę prievartą, o teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės išvados tik patvirtino, kad tokios išsamios žinios apie lytinius santykius galėjo atsirasti dėl to, kad nukentėjusioji stebėjo savo mamos ir kasatoriaus lytinius santykius, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ji buvo verčiama ne tik stebėti lytinį santykiavimą, bet kasatorius su ja atliko ir kitokio pobūdžio prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus, t. y. ir pasinaudodamas bejėgiška jos būkle dėl mažametystės oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą bei pasikėsino ją išžaginti.
Nukentėjusiosios motinos R. D. parodymus, kad nukentėjusiajai atsirado šlapinimosi sutrikimų, ji skundėsi skausmu išoriniuose lytiniuose organuose patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja gydytoja ginekologė J. M. K., kuri, apžiūrėjusi nukentėjusiąją, nustatė lytiniam išnaudojimui būdingas iškarpėles mergystes plėvės žiede. Kartu gydytoja paaiškino, kad nustatyti, ar tai yra dirbtinis sužalojimas, galima tik per 2-4 dienas nuo sužalojimų padarymo, kai įkirpų kraštai būna pakraujavę. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją mažametę galimai buvo panaudota lytinė prievarta.
Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 153 straipsnį, BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestas.