Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo

N. G. nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. 150 MGL dydžio (19 500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d., į paskirtą bausmę įskaičius laikino sulaikymo laiką nuo 2010 m. spalio 2 d. iki 2010 m. spalio 3 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, N. G. nustatytas 148 MGL dydžio (19240 Lt) baudos dydis, nuteistasis įpareigotas šią baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Iš N. G. nuspręsta išieškoti 194,45 Lt proceso išlaidų valstybei.

Pagal BK 199² str. 1 d. N. G. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. nuteistas už tai, kad padarė kontrabandą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis:

N. G., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės, t. y. kontrabanda, pergabenti cigaretes, bei atgabenus šias cigaretes į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai jomis disponuoti, 2010-10-02, apie 15 val., atvyko į Kucų kaimo prieigas Pagėgių sav., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos saugomą pasienio ruožą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priklausančiu automobiliu „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie Nemuno upės į kontrabandinių cigarečių atgabenimo ir perėmimo vietą. Būdamas kontrabandinių cigarečių gabenimo vietoje, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis prie Nemuno upės kranto nuolat stebėjo nusikaltimo darymo prieigas, taip sudarydami sąlygas kitiems bendrininkams iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną saugiai pergabenti kontrabandinį krovinį. Tęsiant iš anksto suplanuotus veiksmus, N. G. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims stebint vietovę ir tokiu būdu saugant kitus nusikalstamos veikos bendrininkus bei kontrabandinį krovinį nuo sulaikymo, 2010-10-02, 15 val. 45 min., ikiteisminio tyrimo metu du nenustatyti asmenys per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Nemuno upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, esantį Kucų kaimo prieigose, Pagėgių sav., motorine valtimi perplaukė per Nemuno upę, išvengiant muitinės kontrolės neteisėtai atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus: 12 000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 78 507 Lt. Tuomet nusikaltimo vietoje buvę kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys, vykdydami išankstinį susitarimą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, atgabenusių iš Rusijos Federacijos kontrabandines cigaretes, jas perėmė ir sukrovė į specialiai paruoštą cigarečių gabenimui automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas Kucų k. prieigose, Pagėgių sav., siekdamas išvengti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnų sulaikymo, tačiau būdamas nuvažiavęs nuo Nemuno upės kranto apie 1 000 metrų ir neturėdamas galimybės pasišalinti iš įvykio vietos, N. G. buvo sulaikytas VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų.

Ikiteisminio tyrimo metu N. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2004-05-26 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr. 4-31 ir 2010-06-11 įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto ir 3.3. papunkčio reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama <...> gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“, tai yra turėdami teisę gabenti tik po 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 redakcija) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai), minėtu automobiliu šias kontrabanda atgabentas cigaretes gabeno, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d.

Skirdamas bausmę N. G. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą, kaltininko asmenybę. Vienas iš pagrindinių teismo motyvų, lėmusių švelniausios rūšies bausmės paskyrimą recidyvistui, buvo nuteistojo sveikatos būklė. Atsižvelgęs į BK 61 str. nuostatas, teismas padarė išvadą, kad N. G. skirtina bausmė, atitinkanti baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį. Su tokiais teismo motyvais negalima sutikti. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė yra individuali prievartos priemonė, todėl ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Bausmės paskirtis yra galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Jos esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nors bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat įtakos turi konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime nurodė, kad „konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas“. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 str. 2 d. 5 p., kuriame numatyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis šiomis nuostatomis, akivaizdu, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. N. G. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 199 str. 1 d., yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, šią veiką jis padarė veikdamas tiesiogine, iš anksto apgalvota tyčia. Nusikaltimui buvo gerai pasiruošta, tam naudotas iš anksto cigarečių gabenimui paruoštas automobilis. Nuteistasis cigaretes kontrabanda gabeno turėdamas tikslą iš to užsidirbti, t. y. jis veikė savanaudiškais tikslais. N. G. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės finansų sistemai, kadangi kontrabanda pergabenus per Lietuvos Respublikos sieną cigaretes buvo išvengta sumokėti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių į valstybės biudžetą ir bendrai su cigarečių verte tai siekia 78 507 Lt. Neteisėtai gabentų cigarečių vertė daugiau nei du kartus viršijo įstatymo nustatytą minimalų dydį, būtiną baudžiamajai atsakomybei kilti. Šį sunkų tyčinį nusikaltimą N. G. padarė jau ne pirmą kartą ir turėdamas neišnykusį teistumą už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Jis 2007-12-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu jau buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 str. 1 d., padarymo ir nuteistas pinigine bauda. Taigi, N. G., būdamas anksčiau jau teistas už kontrabandos padarymą, neišnykus teistumui, padarė dar vieną sunkų analogišką nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 str. 1 d., laikytina nusikaltimų recidyvu, o N. G. - recidyvistu. Vien pastaroji aplinkybė, sutinkamai su BK 56 str. 1 d. nuostatomis, sąlygoja griežčiausios bausmės rūšies - laisvės atėmimo skyrimą. Be to, teistumas ir vėl daromos analogiškos nusikalstamos veikos rodo, jog bauda kaip bausmės rūšis N. G. elgesio nekeičia, jo nedrausmina, jis ir toliau elgiasi nusikalstamai - daro analogiškus sunkius nusikaltimus. Iš to seka, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai, N. G. paskyrus ne laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti. Viena iš esminių aplinkybių, nulėmusių teismo sprendimą skirti N. G. švelniausią bausmę už tokio nusikaltimo padarymą, t. y. piniginę baudą, buvo N. G. sveikatos būklė. Byloje yra nustatyta, kad dėl patirtos traumos eismo įvykio metu N. G. yra netekęs 60 procentų darbingumo. Nuteistojo sveikatos būklė iš tiesų yra svarbi aplinkybė ir į ją turi būti atsižvelgta skiriant bausmę. Tačiau šioje byloje ypač svarbu tinkamai įvertinti tai, jog N. G. dalinis darbingumas (nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), praeityje patirta trauma ir dėl to, kaip nurodė pats N. G., atsinaujinantys galvos, nugaros skausmai, diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, neturėjo jokios įtakos iš anksto suplanuotiems nusikalstamiems veiksmams realizuoti. Byloje yra nustatyta, kad pirmą kartą N. G. kontrabandą padarė būdamas visiškai sveikas. Po to jis pateko į eismo įvykį ir jo metu buvo sužalotas. Ir jau po šio eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų, 2010-10-02 padarė naują analogišką nusikaltimą, t. y. kontrabandą. Tai akivaizdžiai parodo, kad patirtos traumos ir pablogėjusi sveikatos būklė jam visiškai netrukdė toliau daryti analogiškas nusikalstamas veikas, nepakeitė šio asmens požiūrio į teisės aktų saugomas visuomenės vertybes. Ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad už ankstesnį analogišką nusikaltimą skirta švelniausia bausmė - bauda taip pat neturėjo jokio teigiamo auklėjamojo poveikio. Konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas, parinkdamas N. G. bausmės rūšį, duomenis apie jo sveikatos būklę įvertino formaliai, neatsižvelgdamas į tai, kad nustatyta sveikatos bei darbingumo būklė jam visiškai netrukdė ir neturėjo jokios įtakos nusikaltimų darymui, ir taip padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl nurodytų aplinkybių bausmės tikslai bus pasiekti N. G. paskyrus baudą. Kaip jau buvo nurodyta, N. G. padarytas nusikaltimas buvo gerai suplanuotas, tam iš anksto pasiruošta. Darant nusikaltimą dalyvavo ne vienas asmuo. Užkluptas nusikaltimo padarymo vietoje N. G. nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti, o siekdamas išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, nuvažiavo automobiliu su kontrabandiniu kroviniu. Persekiojamas pareigūnų nepakluso jų reikalavimui sustoti ir bandė pasprukti važiuodamas didžiuliu greičiu, o pamatęs ant kelio priverstinio stabdymo priemones, bandė jas apvažiuoti, tačiau užklimpo pažliugusioje pievoje. Taip sukėlė pavojų eismo saugumui, o taip pat pavojų ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Net ir tuomet, kai N. G. vairuojamas automobilis užklimpo, jis išlipęs iš automobilio bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas tik dėka fiziškai stipresnių pareigūnų. Tad nustatyti duomenys apie N. G. darbingumo lygį, sveikatos būklę turi būti įvertinti objektyviai ir negali turėti lemiamos reikšmės skiriant švelniausią bausmę. Visos šios aplinkybės rodo kur kas didesnį N. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl, remiantis aptartų aplinkybių visuma, nustačius N. G. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, o taip pat vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), nuteistajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė už sankcijos vidurkį.

Teismas taip pat nepagrįstai N. G. išteisino pagal BK 199² str. 1 d. Teismo motyvai ir padaryta išvada apie tai, kad N. G. pareigūnai sulaikė netoli Nemuno, kur į jo vairuojamą automobilį buvo sukrautos kontrabandinės cigaretės, t.y. jis buvo sulaikytas darant kontrabandą, todėl kitų nuteistojo veiksmų su kontrabandinėmis cigaretėmis papildomai kvalifikuoti pagal BK 199² str. 1 d. nereikia, neatitinka bylos aplinkybių bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Teismas, N. G. pripažindamas kaltu tik dėl kontrabandos pagal BK 199 str. 1 d., netinkamai įvertino šio nusikaltimo sudėties požymius. Šioje byloje yra svarbus tinkamas nusikaltimo, numatyto BK 199 str. 1 d., padarymo baigtumo momento nustatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 5.1. p. numatyta, kad kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento. Kontrabandinių cigarečių dėžių plukdymas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir sudėjimas į N. G. vairuojamą automobilį laikytinas baigtu nusikaltimu - kontrabanda. Tuo tarpu vėlesni N. G. veiksmai sudaro naują nusikalstamos veikos sudėtį. N. G., vairuodamas automobilį, kuriame buvo sukrautos cigaretės, paženklintos Rusijos Federacijos banderolėmis, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2004-05-26 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr. 4-31 ir 2010-06-11 įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „ Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutarti ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais - banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto ir 3.3. papunkčio reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims leidžiama <...> gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie gabena Įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <... > tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“, tai yra turėdami teisę gabenti tik 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 redakcija) patvirtintų Keleivių {vežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai), minėtu automobiliu šias kontrabanda atgabentas cigaretes gabeno, važiuodamas Kucų k. prieigose, Pagėgių sav. ir būdamas nuvažiavęs nuo Nemuno upės kranto apie 1000 metrų buvo sulaikytas VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų. Šių duomenų pagrindu konstatuotina, jog N. G., pažeisdamas nustatytą tvarką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tokie N. G. veiksmai traktuotini kaip neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, kas užtraukia atsakomybę pagal BK 199² str. 1 d., todėl jis turi būti pripažintas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

Prašo nuosprendžio dalį dėl N. G. išteisinimo pagal BK 199² str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį. N. G. pripažinti kaltu pagal BK 199² str. 1 d. ir paskirti jam 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-15 nuosprendį pakeisti ir N. G. pagal BK 199 str. 1 d. paskirti 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę N. G. paskirti laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-10-02 iki 2010-10-03. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis N. G. nurodo, kad teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, vertindamas įrodymus, kvalifikuodamas jo nusikalstamus veiksmus bei paskirdamas bausmę, teisingai išaiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir nepadarė jokių teisės normų pažeidimų. Prašo teismo nuosprendį palikti nepakeistą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis N. G. ir jo gynėja prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino N. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 1 d. Kad N. G., veikdamas bendrininkų grupe, padarė cigarečių kontrabandą, patvirtina paties nuteistojo N. G., liudytojų S. G., M. S. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, taip pat kiti teisme išnagrinėti, nuosprendyje išdėstyti, aptarti ir įvertinti įrodymai. Pats nuteistasis ir jo gynėja nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, prokuroro skunde ši nuosprendžio dalis irgi neginčijama, todėl nuosprendžio dalis dėl N. G. pripažinimo kaltu pagal BK 199 str. 1 d. plačiau neaptariama ir šiame nuosprendyje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

N. G. šioje byloje buvo kaltinamas ne tik pagal BK 199 str. 1 d., bet ir pagal BK 199² str. 1 d. Jis buvo kaltinamas tuo, kad nenustatytiems asmenims perėmus kitų asmenų iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Nemuno upę perplukdytas kontrabandines cigaretes ir jas sukrovus į N. G. vairuojamą automobilį ,,Audi 100 Avant“, nuteistasis tas cigaretes gabeno nurodytu automobiliu, siekdamas išvengti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnų sulaikymo, važiavo Pagėgių sen. Kucų k. prieigose, tačiau būdamas nuvažiavęs nuo Nemuno upės kranto apie 1000 metrų ir neturėdamas galimybės pasišalinti iš įvykio vietos, buvo sulaikytas VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų. Tokiu būdu, jis buvo kaltinamas tuo, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kaltinimo pagal BK 199² str. 1 d. dalis plačiau ir išsamiau aprašyta kaltinamajame akte, ši kaltinimo dalis jau buvo išdėstyta ir šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje.

Skundžiamu nuosprendžiu išteisinęs N. G. pagal BK 199² str. 1 d, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad N. G. pareigūnų buvo sulaikytas netoli Nemuno upės, kur į jo vairuojamą automobilį buvo sukrautos kontrabandinės cigaretės, t. y. jis buvo sulaikytas darant kontrabandą. Todėl, teismo nuomone, kitus N. G. veiksmus su kontrabandinėmis cigaretėmis, t. y. jų gabenimą, papildomai kvalifikuoti pagal BK 199² str. 1 d. nereikalinga. Nors teismo motyvai dėl N. G. išteisinimo pagal BK 199² str. 1 d. labai lakoniški ir neišsamūs, pats teismo sprendimas išteisinti N. G. pagal BK 199² str. 1 d., kolegijos nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad išteisindamas N. G. pagal BK 199² str. 1 d., teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, be to, toks teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Prokuroras skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 5.1 p. išaiškinimu apie tai, kad kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento. Remdamasis šiuo išaiškinimu prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje cigarečių kontrabanda buvo baigta tas cigaretes atplukdžius į Lietuvos Respublikos teritoriją ir sudėjus jas į N. G. vairuojamą automobilį. Tuo tarpu tolesni N. G. veiksmai, vairuojant automobilį ir gabenant jame sukrautas kontrabandines cigaretes, prokuroro nuomone, sudaro jau naujos, t. y. BK 199² str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Baudžiamasis kodeksas nauju BK 199² straipsniu, numatančiu atsakomybę už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, buvo papildytas Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymu Nr. X-272, įsigaliojusiu 2005 m. birželio 30 d., t. y. jau po to, kai buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“. Prokuroro skundo argumentas apie tai, kad teismas nesivadovavo jau suformuota teismine praktika, yra nepagrįstas. Prokuroro skunde remiamasi tik vieninteliu jau paminėto AT senato nutarimo Nr. 49 5.1 p. išaiškinimu apie tai, kada kontrabanda laikoma baigta. Šiame nutarimo punkte tikrai išaiškinta, kad kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento. Šis išaiškinimas svarbus įrodinėjant ir nustatant kontrabandos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat atribojant kontrabandą kaip baigtą nusikaltimą nuo pasikėsinimo padaryti šią nusikalstamą veiką. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad privalomus pateikti muitinei daiktus gabenant ne per muitinių postus ir tiems daiktams patekus į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas, nuo to momento kontrabandai tapus baigtai, bet kokie kaltininko iš karto po to su kontrabandos dalyku atlikti veiksmai gali būti vertinami tik kita, atskira nusikalstama veika ir kad tų veiksmų negali apimti tos pačios nusikalstamos veikos kontrabandos sudėtis.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 1 d. ir BK 199² str. 1 d., priskiriamos tame pačiame BK XXXI skyriuje išvardintiems nusikaltimams bei baudžiamiesiems nusižengimams ekonomiškai ir verslo tvarkai. Abiejų šių nusikalstamų veikų objektai labai panašūs. Kontrabandos pagrindinis objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Tačiau šiuo nusikaltimu taip pat pažeidžiama ūkininkavimo ir verslo tvarka, reguliuojanti vidaus rinkos plėtrą bei muitų politikos įgyvendinimą. Papildomas kontrabandos objektas taip pat yra finansų sistema, kadangi kontrabandos būdu gabenant daiktus siekiama nesumokėti muito mokesčių, biudžetas negauna įplaukų ir tuo padaroma žala valstybės finansų sistemai. Tuo tarpu BK 199² str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka. Tačiau ir šio nusikaltimo papildomas objektas irgi yra valstybės finansų sistema, nes nurodytais neteisėtais veiksmais su akcizais apmokestinamomis prekėmis yra siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iš valstybėje nustatytų mokesčių rūšių. Abi nusikalstamos veikos (BK 199 str. 1 d. ir BK 199² str. 1 d.) padaromos tik tiesiogine tyčia. Darydamas kontrabandą kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti. Tuo tarpu darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d., kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti.

Šioje byloje pripažinta įrodyta, kad N. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Tai patvirtina teisme išnagrinėti įrodymai ir dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti. Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandoje dalyvavusių nenustatytų asmenų buvo atskirtas. Teisme išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad N. G., susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su kitais nenustatytais asmenimis, 2010 m. spalio 2 d. nenustatytam asmeniui priklausančiu automobiliu „Audi 100 Avant“ atvažiavo prie Nemuno upės į kontrabandinių cigarečių atgabenimo ir perėmimo vietą. Atvykęs į tą vietą N. G. su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ant upės kranto stebėjo aplinką, taip sudarydami sąlygas kitiems bendrininkams iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną Nemuno upe pergabenti kontrabandinių cigarečių krovinį, o taip pat saugodami nusikaltimo bendrininkus ir kontrabandinį krovinį nuo sulaikymo. Tai reiškia, kad N. G., nors pats ir negabeno cigarečių per valstybės sieną (jas Nemuno upe perplukdė kiti asmenys), tačiau jis atliko kitus veiksmus, nulėmusius kitų bendrininkų veikas, todėl jo padaryta veika priežastingai susijusi su kitų bendrininkų padarytomis veikomis. Todėl teismas pagrįstai pripažino N. G. bendravykdytoju, pagrįstai pripažino jį kaltu ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 199 str. 1 d.

Pripažinti N. G. kaltu dar ir pagal BK 199² str. 1 d. nebuvo ir nėra pagrindo dėl kelių priežasčių. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kaip ir kaltinamajame akte, nurodoma, kad N. G. veikė turėdamas tikslą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, t. y. kontrabanda, pergabenti cigaretes bei atgabenus šias cigaretes į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtai jomis disponuoti. Tačiau su tokia išvada galima sutikti tik iš dalies. Apklaustas teisme N. G. nurodė, kad dėl patirtos galvos traumos įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau patvirtino perskaitytus parodymus, kuriuos buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet jis buvo parodęs, kad nepažįstamam asmeniui pasiūlius 500 Lt atlygį, sutiko nuo Nemuno upės kranto vežti kontrabandines cigaretes. Sutartu laiku jam paliktu automobiliu „Audi“ nuvažiavęs prie upės rado ten jau stovintį kitą automobilį „Subaru“ bei stovinčius dar apie 6 nepažįstamus asmenis. Matė per Nemuną iš Rusijos Federacijos atplaukiančią valtį, joje buvo du asmenys. Valčiai atplaukus penki asmenys iš valties ėmė dėžes ir krovė į jo vairuojamą „Audi“. Po to nepažįstami asmenys sulipo į „Subaru“, jis į „Audi“ ir pradėjo važiuoti. Pamatęs pasieniečių automobilį, norėdamas išvengti sulaikymo, jis apsisuko, pradėjo važiuoti pieva, bet automobilis ten užklimpo. Išlipęs iš automobilio, pradėjo eiti pėsčiomis, bet jį sulaikė. Kiti asmenys pabėgo nuvažiuodami automobiliu „Subaru“.

Šie paties N. G. parodymai ir kitos nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo tikslas nebuvo padaryti būtent dvi atskiras nusikalstamas veikas, t. y. cigarečių kontrabandą, o po to ir neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimu laikomas šių prekių pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Byloje nenustačius N. G. bendrininkų, nebuvo nustatyta ir tai, kur kontrabandinės cigaretės nuo upės kranto turėjo būti nugabentos. Pats nuteistasis apie tai nieko neparodė, tačiau nėra pagrindo netikėti, kad to jis ir nežinojo, nes vykdė tik kitų bendrininkų, nenustatytų šioje byloje asmenų nurodymus. Nėra pagrindo atmesti ir N. G. parodymų apie tai, kad pagal išankstinį susitarimą jis kontrabandines cigaretes tiesiog turėjo nuvežti buvo upės kranto. Šie jo veiksmai, kaip ir aplinkos stebėjimas nuo upės, irgi buvo sąlyga pagal išankstinį susitarimą veikti ir kitiems nusikaltimo bendrininkams, kurių tikslas buvo padaryti būtent cigarečių kontrabandą. Būtent į dalyvavimą šio nusikaltimo, t. y. kontrabandos, padaryme pirmiausia buvo nukreipta ir nuteistojo tyčia, todėl cigarečių gabenimas automobiliu nuo upės kranto jau vien dėl šios priežasties buvo N. G. dalyvavimo kontrabandoje požymiai.

Tokią išvadą patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta apie tai, kad N. G. buvo sulaikytas darant būtent kontrabandą, nes pareigūnai jo vairuojamą automobilį, kuriame buvo sukrautos kontrabandinės cigaretės, sulaikė netoli Nemuno upės. Tai patvirtina bylos duomenys. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad automobilis „Audi 100 Avant“ su 24 dėžėmis cigarečių rastas įklimpęs pievoje esančioje pelkėje. Iš prie šio protokolo pridėto plano-schemos matosi, kad šis automobilis surastas VSAT Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos teritorijoje. Pačiame kaltinime nurodoma, kad važiuodamas Kucų k. prieigomis ir siekdamas išvengti VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų sulaikymo, N. G., neturėdamas galimybės pasišalinti iš įvykio vietos, buvo sulaikytas pareigūnų nuvažiavęs nuo Nemuno upės kranto apie 1000 metrų. Iš to, kas išdėstyta šioje kaltinimo dalyje, matyti ne tik tai, kad N. G. buvo sulaikytas visai netoli Nemuno upės kranto vietos, kurioje į automobilį buvo sukrautos cigaretės. Pačiame kaltinime nurodoma, kad nuo upės kranto cigaretes nuteistasis vežė ne turėdamas tikslą neteisėtai nugabenti akcizais apmokestinamas prekes į kokią nors konkrečią vietą, o darė tai siekdamas išvengti savo paties ir kontrabandinio krovinio sulaikymo.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad cigarečių kontrabanda buvo baigta jas sukrovus į N. G. vairuojamą automobilį, o tolesni nuteistojo veiksmai tas cigaretes gabenant automobiliu, sudaro jau atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² str. 1 d., sudėtį. Apeliaciniame skunde nenurodoma apie tai, ar šios dvi veikos sudaro realiąją, ar idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Tačiau apeliaciniame skunde prokuroras prašo paskirti nuteistajam bausmes atskirai pagal BK 199 str. 1 d. ir BK 199² str. 1 d., o po to šias bausmes subendrinti apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. Paminėtu pagrindu teismas taiko bausmių apėmimą, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, o iš to sprendžiama, kad ir pats prokuroras pripažįsta, kad N. G. padarytos nusikalstamos veikos sudaro būtent idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Tai paneigia to paties apelianto skundo argumentus apie tai, kad N. G. iš pradžių padarė kontrabandą, o jau po to sekusiais kitais veiksmais padarė kitą atskirą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d. Šios ir visos kitos jau aptartos bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad pripažinti N. G. kaltu dar ir dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nėra pagrindo. Kaip jau buvo nurodyta, cigarečių gabenimas nuo upės kranto šiuo atveju buvo būtinas kitos nusikalstamos veikos, t. y. kontrabandos, požymis. Todėl teismas N. G. pagal BK 199² str. 1 d. pagrįstai išteisino nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Tuo tarpu apeliacinio skundo dalis dėl N. G. pagal BK 199 str. 1 d. neteisingai paskirtos bausmės iš dalies tenkinama.

Pagal BK 199 str. 1 d. teismas N. G. paskyrė 150 MGL dydžio (19500 Lt) baudą. Iš nuosprendžio matosi, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad N. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nuosprendyje nurodoma, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą ir kaltininko asmenybę. Nurodoma, kad N. G. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, nedirba, baustas administracine tvarka. Nurodoma ir apie tai, kad N. G. teistas, tačiau pažymėta, kad nuosprendžiu paskirtą baudą ir kitas baudas nuteistasis yra sumokėjęs. Teismas atsižvelgė dar ir į tai, kad N. G. yra patyręs sunkią traumą, netekęs 60 procentų darbingumo, įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ekspertai jam diagnozavo organinį asmenybės sutrikimą ir tendencingą elgesį. Nuosprendyje nurodoma, kad nuteistajam atsinaujina galvos ir nugaros skausmai, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – baudą.

Išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės kolegija pripažįsta pagrįstais, nes N. G. paskirta bausmė savo rūšimi yra neteisinga ir aiškiai per švelni.

Skiriant bausmę teismai vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės N. G. skyrimo motyvų matosi, kad daugelį BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių teismas tik formaliai paminėjo, tačiau šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Nebuvo atsižvelgta ir į kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimus.

Nustatęs po vieną N. G. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nors ir paminėjęs BK 61 straipsnį, teismas, nesilaikydamas to paties BK straipsnio 1, 2 d. reikalavimų, neįvertino šių aplinkybių reikšmės, pobūdžio ir tarpusavio santykio. N. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau iš bylos matosi, kad N. G. prisipažino kaltu ir davė parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes tik sulaikymo dieną vykusios pirmosios įtariamojo apklausos metu. Visų kitų apklausų metu, taip pat ir teisme jis jau nurodė, kad dėl sutrikusios atminties įvykio aplinkybių neprisimena, nors ir neneigia perskaitytų jo pirminių parodymų. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad N. G. pasienio apsaugos tarnybos pareigūnas pastebėjo dar tuo metu, kai kiti nenustatyti asmenys kontrabandinį cigarečių krovinį plukdė per Nemuną į Lietuvos pusę. Nuteistajam pradėjus važiuoti automobiliu iš įvykio vietos, pareigūnai šį automobilį persekiojo ir sulaikė N. G. įklimpusį su automobiliu ir jame sukrautu cigarečių kroviniu pievoje esančioje pelkėje. Tai reiškia, kad jau tuo metu pareigūnai faktiškai buvo surinkę neginčijamus jo kaltės įrodymus. Teisminėje praktikoje nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu šis prisipažinimas buvo nulemtas to, kad nusikalstama veika jau buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų. Nepaisant to, teismas šioje byloje N. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažino. Vis dėlto, įvertinant jau aptartas aplinkybes, nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju pagal savo pobūdį ir reikšmę tikrai nenusveria teismo pripažintos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jau buvo paminėta apie tai, kad teismas šioje byloje nepakankamai atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Nusikalstama veika, t. y. kontrabanda, buvo baigta, o padaryti šį nusikaltimą N. G. ruošėsi iš anksto ir už pažadėtą konkretų piniginį atlyginimą, t. y. veikė dėl savanaudiškų paskatų. Byloje nenustatyti kiti kontrabandoje dalyvavę N. G. bendrininkai, taip pat nėra pagrindo teigti, kad N. G. vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo pagrindinis arba kad jis būtų buvęs šio nusikaltimo organizatorius. Kita vertus, N. G. vaidmuo padarant kontrabandą tikrai nebuvo ir antraeilis, priešingai, jo vaidmuo buvo aktyvus ir jis buvo nusikaltimo bendravykdytojas. Vertinant padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti į tai, kad kontrabandos dalyko (cigarečių) vertė daugiau negu dvigubai viršija 250 MGL dydį, darant nusikalstamą veiką buvo panaudotas specialiai kontrabandinių cigarečių gabenimui pritaikytas automobilis.

Vertinant nuteistojo N. G. asmenybę, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys šį nuteistąjį iš esmės apibūdina tik neigiamai. N. G. anksčiau teistas, taip pat daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis ir apie tai pažymėta pačiame skundžiamame nuosprendyje. Jame nurodoma apie tai, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir kitas baudas N. G. yra sumokėjęs, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama vienareikšmiškai. Iš bylos matosi, kad dalį policijos prieš keletą metų paskirtų baudų nuteistasis sumokėjo tik 2010 m. pabaigoje arba dar vėliau, t. y. jau vykstant šios bylos ikiteisminiam tyrimui ir teisminiam nagrinėjimui. Tai, kad nuteistasis jam anksčiau paskirtas baudas sumokėjo, galima vertinti teigiamai. Kita vertus, iš bylos matosi, kad nepaisydamas skiriamų baudų, nuteistasis ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, o tai leidžia padaryti išvadą, kad baudos, kaip bausmės arba kaip nuobaudos jau neatitinka jų paskirties ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Apie tai pagrįstai nurodoma ir prokuroro apeliaciniame skunde.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas tinkamai neįvertino ir ankstesnio N. G. teistumo. Iš bylos matosi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu N. G. buvo nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. ir BK 199 str. 1 d. už vagystę ir veikiant organizuota grupe padarytą cigarečių kontrabandą. Šiuo nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė 100 MGL dydžio (125000 Lt) bauda. Naują nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 1 d., nuteistasis padarė neišnykus teistumui, todėl, vadovaujantis BK 27 str. 1 d., tai yra nusikaltimų recidyvas, o N. G. yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas į šią aplinkybę iš viso neatsižvelgė ir konkrečių motyvų, dėl kurių recidyvistui už sunkų nusikaltimą skyrė švelnesnės rūšies bausmę, nuosprendyje neišdėstė.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, skirdamas bausmę, didelę reikšmę skyrė nuteistojo sveikatos būklei, tačiau prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad šią aplinkybę teismas be pakankamo pagrindo pripažino lemiančia. Iš bylos matosi, kad N. G. nustatyta potrauminė silpnaprotystė, organinis arterinis sutrikimas (1 t., 188). Tiriant šią bylą nuteistajam buvo paskirtos dvi psichiatrijos ekspertizės. Stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad N. G. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu ar kitokiu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo ir neserga šiuo metu. Jam diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu N. G. irgi diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas bei tendencingas elgesys, kurie netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taikyti N. G. priverčiamąją medicinos priemonę nereikalinga (1 t., 178-181 b. l.). Prie bylos pridėtos ir pažymos apie N. G. gydymą ligoninėse, taip pat darbingumo lygio pažymos, iš kurių matosi, kad N. G. yra iš dalies darbingas, o jo netektas darbingumas yra 60 procentų. Tokia pažyma teismui buvo pateikta ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (2 t., 28,50 b. l.).

Vertinant nuteistojo sveikatos būklę, atkreiptinas taip pat dėmesys ir į stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą apie diagnozuotą N. G. tendencingą elgesį. Pažymėtina, kad šiuo atveju „tendencingas elgesys“ yra ne psichikos sveikatos sutrikimas, o ekspertizės metu nustatytas sąmoningas tiriamojo bandymas akcentuoti blogą sveikatos būklę, ypač atminties sutrikimus. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma apie tai, kad N. G. aktyviai akcentuoja patirtas traumas, atsakinėja „neatsimenu“, tačiau pokalbio eigoje į tuos pačius klausimus atsako teisingai. Stebima tiriamojo nuostata bloginti savo būseną primityviai aiškinant sutrikusia atmintimi. Šie duomenys ir pati ekspertizės išvada apie N. G. tendencingą elgesį faktiškai paaiškina ir jo elgesį ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, kai pirmosios apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu išsamiai parodęs apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, po to vykusių apklausų metu N. G. jau aiškino, kad dėl patirtų traumų nieko neprisimena.

Atsižvelgti į kaltininko sveikatos būklę skiriant bausmę yra būtina ir dėl to nekyla jokių abejonių. Kita vertus, tai negali nusverti ir visų kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, išvardintų BK 54 str. 2 d., taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kada kaltininkas susirgo, ir ar jis jau sirgo darydamas nusikalstamas veikas. Iš prie bylos pridėtų medicininių pažymų, taip pat stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės akto tiriamosios dalies matosi, kad lengvas protinis atsilikimas N. G. buvo diagnozuotas dar 2002 m. Avarijos metu sunkias traumas nuteistasis irgi patyrė dar 2006 m., dar kartą galvos traumą vėl patyrė 2009 m. lapkričio 21 d. (1 t., 152 b. l.), kai, remiantis policijos pažyma (1 t., 108 b. l.), būdamas neblaivus nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.

Iš jau paminėto ankstesnio 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio (1 t., 101-105 b.l.) matosi, kad N. G. jau tuomet buvo 2-os grupės invalidas, o iš šio nuosprendžio motyvų matosi, kad jau tuomet teismas atsižvelgė į N. G. invalidumą skiriant jam bausmę ir nubaudė jį bauda. Tačiau nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darė administracinės teisės pažeidimus ir vėl padarė analogišką sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 1 d. kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad nuteistasis jokių išvadų po pirmojo teismo nuosprendžio nepadarė, mokėjo jam paskirtas baudas ir vėl darė naujus teisės pažeidimus bei vėl padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Skunde taip pat pagrįstai nurodoma, kad sveikatos būklė nuteistajam nesutrukdė padaryti nusikaltimo, juo labiau, kad byloje nustatyta, jog darant kontrabandą N. G. atliko aktyvų vaidmenį, vairavo automobilį su kontrabandiniu kroviniu, bandė pabėgti nuo pareigūnų, o buvo sulaikytas tik automobiliui užklimpus pievoje, o patį bėgantį nuteistąjį pareigūnui pasivijus tarnybine transporto priemone.

Įvertinusi visas aptartas bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant vien tik į sveikatos būklę skirti N. G. sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę nebuvo pagrindo, o teismo paskirta bausmė savo rūšimi yra aiškiai per švelni. Įvertinus ir visas kitas jau aptartas aplinkybes, taip pat vadovaujantis BK 56 str. 1 d. reikalavimais, N. G. turi būti paskirta sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Šios rūšies bausmės paskyrimas šiuo atveju, kolegijos nuomone, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę bei BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį, taip pat ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vis dėlto skiriant nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę teisėjų kolegija irgi atsižvelgia į N. G. sveikatos būklę, todėl laisvės atėmimo bausmės dydį nuteistajam nustato dar artimesnį sankcijos žemutinei ribai negu apeliaciniame skunde prašo prokuroras.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad, vadovaujantis BK 66 str., teismas į paskirtą N. G. bausmę įskaitė tik jo laikino sulaikymo laiką nuo 2010 m. spalio 2 d. iki 2010 m. spalio 3 d. Tačiau BK 66 str. numatytam kardomajam kalinimui (suėmimui) prilyginamas ne tik laikinojo sulaikymo laikas (BPK 140 str.), bet ir laikas, praleistas stacionarioje ekspertizės įstaigoje, jei tiriant ar nagrinėjant bylą teisme reikia daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę. BPK 141 str. 1 d. nurodyta, kad įtariamąjį ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi atidavus į ekspertizės įstaigą, buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. Iš bylos matosi, kad N. G. paskyrus stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę, nuteistasis ekspertizės įstaigoje išbuvo nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. (1 t., 178 b. l.), šis laikas irgi įskaitomas į N. G. paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam N. G. paskirtos bausmės pakeisti.

Nuteistajam N. G. pagal BK 199 str. 1 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuteistojo N. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Į bausmę įskaityti N. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2010 m. spalio 2 d. iki 2010 m. spalio 3 d. ir teismo pschiatrijos ekspertizės įstaigoje buvimo laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. rugpjūčio 26 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.