Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeušo Osipovičiaus (Tadeuš Osipovič) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo Y. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir Y. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Y. B. paskirta sumokėti 300 MGL (15 000 MGL) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičius Y. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. (61 parą), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu atitinka 122 MGL dydžio baudą, nustatyta, kad Y. B. turi sumokėti 178 MGL (8 900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš Y. B. konfiskuota vilkiko IVECO STRALIS AS 440 ir puspriekabės KOGEL SN24 CARGO vertę atitinkanti pinigų suma - 17 380 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Y. B. nuteistas už tai, kad jis padarė didesnės nei 250 MGL dydžio vertės prekių kontrabandą, o būtent: jis 2019 m. balandžio 1 d. apie 11 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KOGEL S24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, tarp gabenamo krovinio - paslėpęs ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Pamūrinės k., gabeno privalomas muitinei pateikti prekes - cigaretes: „NZ Gold“ - 199 470 pakelių, „Korona Menthol Superslims“ - 100 500 pakelių, „Fest“ - 133 700 pakelių be Lietuvos Respublikos banderolių (paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis), kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. sudaro 1 419 236,30 Eur dydžio sumą.

2. Be to, Y. B. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: jis, pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2019 m. balandžio 1 d. apie 11 val., pasikėsino laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto, esančio Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Pamūrinės k., iki nenustatytos vietos, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vilkiku IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KOGEL S24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įvežtas bei puspriekabėje, tarp gabenamo krovinio paslėptas akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes: „NZ Gold“ - 199 470 pakelių, „Korona Menthol Superslims“ - 100 500 pakelių, „Fest“ - 133 700 pakelių, be Lietuvos Respublikos banderolių (paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis), kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. sudaro 1 419 236,30 Eur dydžio sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų dar neišvažiavęs iš ankščiau paminėto posto.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį: įvertina kėsinimosi dalyką, nusikalstamos veikos padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius bei priemones, žalos dydį ir kt. Šios aplinkybės leidžia nustatyti konkrečios nusikalstamos veikos didesnį arba mažesnį pavojingumo laipsnį, palyginti jį su tipiniu, tai nusikalstamų veikų rūšiai būdingu pavojingumu. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neskyrė pakankamai dėmesio padarytos kontrabandos pavojingumo laipsniui nustatyti bei įvertinti. Apsiribojo formaliu padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio nustatymu, nurodydamas, kad padaryti nusikaltimai priskiriami prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis).

3.4. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam už padarytas veikas bausmės rūšį – baudą, neatsižvelgė į tai, jog jis neturi Lietuvoje legalaus pragyvenimo šaltinio bei turto, iš kurio galima būtų išieškoti baudą, o taip pat išieškoti ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Net jeigu tikėti Y. B. deklaratyviais teiginiais apie turimas santaupas, kurie negali būti vertinami kaip garantas, užtikrinantis paskirtos baudos ir turto konfiskavimo įvykdymą, tai jis galėtų sumokėti tik apie 10 000 Eur. Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis apygardos teismo paskirtos bausmės atlikti nepajėgus, paskyrus baudą, nebūtų pasiekti ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, ši bausmė neatliktų savo paskirties.

3.5. Be to, apelianto teigimu, šiuo atveju nėra teisinių priemonių užtikrinti ir priverstinį baudos bei konfiskuoto turto išieškojimą. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (Valstybės žinios, 1994-06-08, Nr. 43-779) 52 straipsnyje numatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tačiau vadovaujantis šios dvišalės sutarties nuostatomis nėra teisinio pagrindo kreiptis į kompetentingas Baltarusijos Respublikos institucijas dėl Lietuvos teismo nuosprendžiu asmeniui paskirtos bausmės - baudos ar turto konfiskavimo pripažinimo ir priverstinio vykdymo. Tokios bausmių skyrimo praktikos laikosi ir teismai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337/2012).

3.6. Apeliantas pažymi ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir aptarė nuosprendyje bausmei individualizuoti reikšmingus kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, tačiau neatliko jų išsamaus vertinimo visų bylos aplinkybių kontekste. Nustatytos nusikalstamas veikas ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistojo pavojingumas nėra didelis, o įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas už byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytus nusikaltimus, nebūtų teisingas. Atsižvelgiant į išdėstytų nuteistojo asmenybę ir jo veikų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, tai, kad nustatyta viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apelianto manymu, Y. B. nepagrįstai parinkta bausmės rūšis - bauda. Nuteistajam už padarytas veikas turėjo būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės nei straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. Osipovičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. Osipovičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, paskirdamas Y. B. bausmę, teisingai įvertino sankcijos skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 41 straipsnis, 54 straipsnio 2 dalis) ir teisės taikymo klaidų nepadarė.

7. Atmestini skundo argumentai, kad nuteistojo atsakomybę sunkina aplinkybės, jog pastarasis tiesiogine tyčia veikė kelių valstybių teritorijoje pagal kruopščiai apgalvotą planą, turėdamas tikslą užsidirbti. Tiek (tiesioginė) tyčia, tiek ir tikslas gauti turtinę naudą jau savaime yra būdingas finansiniams ar mokestiniams nusikaltimams, tad tokios aplinkybės neturėtų papildomai sunkinti asmens teisinės padėties paskiriant sankciją (BK 2 straipsnio 6 dalis, 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu tai, kad nuteistasis pergabeno cigaretes už tam tikrą užmokestį, rodo kaip tik mažesnį jo veikos pavojingumą, nes jis nebūtų buvęs pagrindinis naudos gavėjas, jeigu, realizavus cigaretes, mokesčių sumokėjimo valstybei iš tiesų būtų buvę išvengta. Kontrabandos nusikaltimui savaime būdinga ir tai, jog asmuo veikia bent dviejų valstybių teritorijoje.

8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas, paskirdamas baudą, neatsižvelgė į Y. B. gaunamas pajamas bei teisinės pagalbos keblumus išieškoti baudą bei konfiskuotiną sumą Baltarusijos Respublikoje. Todėl teismo parinkta bausmės rūšis nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų. Kolegija pritaria apeliantui, kad parenkant bausmę gali turėti įtakos ir jos įgyvendinimo realumas. Kita vertus, minėta aplinkybė gali būti vertinama tik kartu su kitais BK 54 straipsnyje nurodytais kriterijais, kaip veikos pavojingumas, jos padarymo ypatybės, kaltininko savybės ir t. t., taigi tik išsamiai individualizuojant atsakomybę. Teisėta bausmė yra ta, kuri yra teisinga, bet nebūtinai ta, kuri įvykdoma. Kaip galima netiesiogiai spręsti iš BK 47 straipsnio 7, 8 dalių, laisvės atėmimas iš esmės nėra neįvykdomos baudos bausmės pakaitalas, kas ir suprantama atsižvelgiant į itin skirtingą šių bausmių rūšių poveikį nuteistam asmeniui. Priešingu atveju vien ta aplinkybė, kad asmuo gyvena užsienyje ir didelių pajamų neuždirba, skiriant bausmę jau neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą verstų svarstyti pirmiausia laisvės atėmimo bausmę, kas nebūtų teisinga. Tas pats galioja ir skunde nurodomų teisinės pagalbos ypatumų atžvilgiu, kuriems daryti įtaką nuteistasis apskritai negali. Papildomai pastebėtina, kad, vadovaujantis tais pačiais skunde keliamais argumentais nuteistajam (nekalbant apie proporcingumą) jau kaip netikslingą reikėtų panaikinti ir pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto vertės konfiskavimą, ko skunde prašoma nebuvo. Čia išdėstytų argumentų nekeičia ir apelianto cituojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337/2012: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bylą paduoto kasacinio skundo ribose, ir, nors neuždraudė skiriant bausmę neatsižvelgti į jos įvykdymo prognozę, tačiau ir nenurodė, kad šiai aplinkybei greta BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo kriterijų turėtų būti teikiama prioritetinė reikšmė. Tuo tarpu šie turi būti nustatomi ir vertinami atskirai kiekvienoje byloje.

9. Vertinant Y. B. veikos pavojingumą apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į didelį gabentų cigarečių kiekį, kurio muitinė vertė įskaitant mokėtinus mokesčius sudarė 1 419 236,3 eurų dydžio sumą. Kita vertus, byloje liko nepaneigti nuteistojo parodymai, kad jis cigaretes vežė paprašytas kito asmens už 1 500 Eur uždarbį. Taigi nors jis, gabendamas cigaretes sunkvežimiu, iš tiesų buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, tačiau bendrame (nepavykusio) cigarečių realizavimo išvengiant atitinkamų mokesčių kontekste jo vaidmuo buvo antraeilis. Y. B. gautina nauda yra itin nedidelė, palyginti su ta nauda, kurią iš šio nusikaltimo turėjo gauti veikos organizatorius ar organizatoriai. Papildomai pažymėtina, kad nors BK 199 straipsnio 3 dalies sudėtis to nereikalauja, tačiau individualizuojant atsakomybę atsižvelgtina į aplinkybę, kad vežamos cigaretės į apyvartą nepateko, žala padaryta nebuvo. Taip pat ir tai, kad Y. B. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas ir už kėsinimąsi neteisėtai disponuoti neapmokestintomis prekėmis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, jo veikos pavojingumo nedidina, nes abejomis veikomis pažeidžiamas tas pats teisinis gėris: valstybės finansai, išvengiant atitinkamų mokesčių.

10. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, vertindamas čia aptartas bausmės skyrimo aplinkybes kartu su kitomis – kad asmuo neteistas, dirba, yra palyginti jauno amžiaus, jam greta baudos buvo paskirtas autotransporto priemonės vertės konfiskavimas – teisės taikymo klaidų nepadarė. Apygardos teismas Y. B. nepaskyrė aiškiai per švelnios bausmės, tad savo diskrecijos ribų neperžengė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. Osipovičiaus apeliacinį skundą atmesti.