Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. K., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir perduotas Z. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas pistoletas „(duomenys neskelbtini)“ ir vienas šovinys, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant juos Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. K. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 9 d. apie 15.01 val., neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – C kategorijos lygiavamzdį, pusiau automatinį pramoninės gamybos pistoletą P6s modelio, skirtą šaudyti 8 mm kalibro, centrinio įskėlimo dujiniais šoviniais, bei 4 vnt. C kategorijos šaudmenų, kurie yra priskirti prie C kategorijos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų ir kuriems yra būtinas leidimas, tokį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neteisėtai laikė savo bute (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. gruodžio 9 d. apie 15.01 val., atvykę pagal iškvietimą policijos pareigūnai jį rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. K. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu J. K., teigiant, kad Z. K. nėra tinkama laiduotoja.

6. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina esant visas įstatyme – BK 40 straipsnyje – nustatytas sąlygas atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apylinkės teismas pasisakydamas dėl laidavimo instituto taikymo J. K., įvertino tai, kad jis dėl apysunkio nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalto pirmąjį kartą, yra pensininkas, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas bei pradėtus ikiteisminius tyrimus apylinkės teismas taip pat nenustatė, todėl padarė išvadą, kad J. K. ateityje laikytis įstatymų ir nenusikals. Pasisakydamas apie laiduotojos tinkamumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Z. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, sulaukusi pensijinio amžiaus. Z. K. žinojo, jog jos sutuoktinis laiko ginklą namuose, o policijos pareigūnams atvykus, ji parodė, kur yra laikomas ginklas. Su J. K. santuokoje gyvena 36 metus, gerai pažįsta vienas kitą bei yra įsitikinusi, jog sutuoktinis nedarys jokių nusikalstamų veikų. Kartu pasikalbėjo apie įvykį ir sutarė, jog ateityje tai nepasikartos, kalbėsis apie galimai ateityje iškilusias problemas. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Z. K. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo bei galinti daryti teigiamą įtaką J. K..

8. Tačiau prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir mano, kad Z. K. neatitinka laiduotojai keliamų reikalavimų, todėl ji negali būti laikoma tinkama laiduotoja. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą pritaria prokurorės skunde išsakytai pozicijai, kad Z. K. negali daryti teigiamos įtakos J. K..

9. Sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą svarbu įvertinti ne tik BK 40 straipsnyje įvirtintas formaliąsias sąlygas, bet ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis), t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.). Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kuriems yra keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui bei kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

10. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors Z. K. apibūdinančių savybių visuma yra teigiama: ji neteista, administracine tvarka nebausta, pensininkė, tačiau teisėjų kolegija spendžia, kad teigiamos įtakos sutuoktiniui daryti negali, nes, kaip visiškai pagrįstai apeliaciniame skunde pažymėjo prokurorė, jos pačios požiūris į ginklo laikymą namuose yra neatsakingas bei atsainus. Bylos duomenimis patvirtinta, kad Z. K. gyvendama su J. K. žinojo apie namuose laikomą ginklą ir ilgą laiką jokių aktyvių veiksmų dėl to nesiėmė. Ikiteisminio tyrimo metu Z. K. pripažino, kad jai yra žinoma, jog jos vyras galimai prieš 10 ar daugiau metų ginklą nusipirko iš bendradarbio. Ji vyro turėtą ginklą yra keletą kartų mačiusi, kai vyras jį paimdavo į rankas ir apžiūrinėdavo. Žinojo, kad vyras ginklą laikydavo namuose esančioje spintelėje (b. l. 39-40). Apklausiama pirmosios instancijos teisme Z. K. patvirtino, kad žinojo apie kambaryje ant spintos laikomą ginklą (b. l. 111). Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams Z. K. pasakė bei nurodė kur laikomas ginklas, neleidžia daryti išvados, kad ji yra atsakinga ir gali būti verta teismo pasitikėjimo. Kartu atkreipiant dėmesį, kad Z. K. tinkamumą būti laiduotoja pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje grindė tik prašyme dėl laidavimo nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 78), visiškai ignoruodamas teismo posėdžio metu Z. K. duotus parodymus, iš kurių matyti, kad apklausiama teisme ji visiškai nesuprato kas yra laidavimas bei parodė, kad ji bijo prisiimti atsakomybę, pažymėdama, kaip ji J. K. uždraus daryti naujas veikas, jis ne mažas vaikas, kad ji jį reguliuotų (b. l. 111). Z. K. galimos teigiamos įtakos pobūdžio J. K. teisėjų kolegija neįžvelgia ir įvertinusi tai, kad pati laiduotoja nurodo, jog ji nieko bendro su sutuoktiniu neturi, valgo atskirai, kiek jis gauna pensijos jis jai nesako, jis ją išnervuoja ir terorizuoja (b. l. 111). Šių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors Z. K. charakterizuojama teigiamai ir yra ilgametė J. K. sutuoktinė, tačiau ji negali būti laikoma tinkama laiduotoja, galinčia daryti auklėjamąjį poveikį pakankamai garbaus amžiaus sulaukusiam J. K., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl BK 40 straipsnio taikymo J. K. naikinamas.

11. Panaikinus BK 40 straipsnio nuostatų taikymą J. K. teisėjų kolegija toliau sprendžia baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, vertindama ar J. K. padaryta veika buvo tokia pavojinga, kad už tai jis būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

12. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo J. K. pripažinus kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nubausti arešto bausme, atidedant jos vykdymą. Atidėjimo laikotarpiu taikyti J. K. intensyvią priežiūrą - nustatant jo buvimo vietą - (duomenys neskelbtini)ir nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tai kontroliuoti elektroninio stebėjimo priemonėmis.

13. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

14. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. K. neteisėtai įgijo ir namuose laikė šaunamąjį ginklą – C kategorijos lygiavamzdį, pusiau automatinį pramoninės gamybos pistoletą P6s modelio, skirtą šaudyti 8 mm kalibro, centrinio įskėlimo dujiniais šoviniais, bei 4 vnt. C kategorijos šaudmenų, kurie yra priskirti prie C kategorijos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų ir kuriems yra būtinas leidimas.

15. Tačiau Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

16. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

17. BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti BK 37 straipsnio taikymą. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

18. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad, J. K. veikos – C kategorijos lygiavamzdžio, pusiau automatinio dujinio pistoleto P6s ir 4 vnt. C kategorijos šaudmenų įsigijimo ir laikymo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka ir nekelia tokio pavojaus visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi patį nusikaltimo dalyką, kitus sudėties požymių ypatumus bei svarbias bylai aplinkybes ir žalos atsiradimo galimybę.

19. Pažymėtina, kad J. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ginklą rado galimai 1999 - 2000 metais, be dėtuvės. Parodžius pistoletą tiek bendradarbiui, tiek pažįstamam policininkui jie patvirtino J. K., kad tai dujinis pistoletas ir leidimas laikyti šį ginklą tuo metu nebuvo reikalingas. J. K. patvirtino, kad iš šio pistoleto pabandymui yra iššovęs vieną dujinę kulką, o kitas tris ar keturias pasiliko. J. K. taip pat nurodė, kad praėjus galimai dviem metams prisiminė apie namuose spintoje padėtą pistoletą ir norėjo jį užregistruoti policijoje, tačiau nuėjus į policijos įstaigą (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad dujinių pistoletų neregistruoja, o šis toks nudėvėtas, be dėtuvės ir patarė geriau nusipirkti naują. Tuo tarpu 2011 – 2013 m. kai reikėjo registruoti dujinius pistoletus, J. K. apie savąjį visai buvo pamiršęs. Tikrai būtų užregistravęs, kaip priklauso, bet to nepadarė ne dėl tyčios, o dėl užmiršimo (b. l. 71-72). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes bei parodė, kad ginklą buvo nusinešęs ir į ginklų parduotuvę, tam, kad įsigytų tinkamus šovinius, parduotuvės darbuotojas pasakė J. K., kad čia dujinis pistoletas, kurio niekas neregistruoja. J. K. ginklo taip niekada ir neteko panaudoti, padėjo jį į spintą, taip ir stovėjo (b. l. 111). Apklausiama liudytoja Z. K. taip pat patvirtino, kad vyras ginklą laikė namuose esančioje spintoje, jis su ginklu niekur neidavo arba bent ji apie tai nežinojo (b. l. 39-40; 111). Šių duomenų kontekste, teisėjų kolegija spręsdama mažareikšmiškumo klausimą negali neįvertinti aplinkybės, kad iš tikrųjų ilgą laiką dujiniai pistoletai buvo laikomi ginklais, kuriems nereikalingas leidimas, ką nurodė ir pats J. K. duodamas parodymus, jog ginklą rado tuomet, kai dujiniai pistoletai dar nebuvo registruojami, kartu pažymint, kad nors pasikeitus įstatymo nuostatoms J. K. turimas ginklas buvo privalomas registruoti, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad J. K. rasto ginklo nenaudojo, jo nesinešiojo ir padėjęs į spintą, jį galimai užmiršo. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole esančios nuotraukos (b. l. 21), iš kurių matyti, kad ginklas ir keturi šoviniai buvo rasti sudėti į polietileninį maišelį, o tai tik įrodo, kad ginklas iš tikrųjų nebuvo nei naudojamas, nei nešiojamas, todėl natūralu, kad galėjo būti užmirštas, įvertinus ir J. K. garbų amžių (83 metai).

20. Vertinant padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, J. K. ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams taip pat nenustatyti, kartu pažymint, kad šeimyninio konflikto metu dėl kurio ir buvo iškviesta policija ginklas nebuvo naudojamas, taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui. Tuo tarpu J. K. nurodytas aplinkybes, kad jis per visą ginklo laikymo laikotarpį pabandymui buvo iššovęs tik vieną dujinę kultą patvirtina ir 2021 m. sausio 15 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog tirti buvo pateikti trys šoviniai ir vienas išautas šovinys, t .y. C kategorijos šaudmens dalis, o tai tik įrodo, jog J. K. nusikalstama veika nebuvo tokia pavojinga, kad galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

21. Teisėjų kolegija įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga J. K. už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors J. K. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

22. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. K., kurią sudaro 49,50 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas iš dalies. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti J. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija spendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš J. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pritaikius BK 37 straipsnį J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo bei bylą nutraukti.

Nepriteisti iš J. K. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.