Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus, Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. T. ir S. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo V. P. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš S. R. ir M. T. solidariai priteista: V. P. 350 eurų turtinei ir 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 419,60 eurų nukentėjusiojo V. P. gydymo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

M. T. (toliau – ir M. T.) ir S. R. (toliau – ir S. R.) nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2017 m. vasario 2 d. apie 00.20 val. viešoje vietoje – prie pastato, esančio Šeimyniškių g. 1, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupe, dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties, tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. (toliau – ir V. P.) sveikatą, sekančiomis aplinkybėmis: M. T. sudavė V. P. alkūne į nugaros (sprando) sritį bei spyrė keliu į pilvo sritį, pataikydamas į nukentėjusiojo V. P. ranką, po to kumščiais sudavė nemažiau 5-6 smūgių nukentėjusiajam V. P. į galvą, krūtinę, nugarą, bei kartu su S. R. įsikibę į nukentėjusiojo rūbus pargriovė jį ant grindinio, po ko M. T. spyrė gulinčiam nukentėjusiajam nemažiau tris kartus į krūtinės sritį, S. R. tyčia sudavė nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį koja spiriant nukentėjusiajam į galvą, bei trypiant nukentėjusiojo galvą kojomis, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam V. P. padarė odos nubrozdinimus abiejų plaštakų delninių paviršių nykščio pakylose, kairės plaštakos – riešo vidiniame paviršiuje, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus IV-o artimojo pirštakaulio pamatinio galo projekcijoje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, galvos ir galvos smegenų sumušimą: dešinės kaktinės galvos smegenų skilties pamatinio paviršiaus sumušimo židinius, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinės kaktinės skilties pamatiniame paviršiuje bei smilkininės skilties priekinėje dalyje, Silvijaus vagos priekinėje dalyje, kraujo išsiliejimą dešinėje kaktinėje skiltyje, pakauškaulio lūžį kairėje, veido sumušimą: abiejų akių vokų poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu, žaizdą dešiniame skruoste, dešinės akies ragenos eroziją ir ekchimoma, dešinės akiduobės visų sienelių lūžius su oro pėdsakais, kaktikaulio lūžį dešinėje per dešiniosios akiduobės išorinę sienelę, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, viršutinio žandikaulio dešiniojo ančio visų sienelių skeveldrinius lūžius su išorinės sienos įspaudimu į ančios ertmę, dešiniojo pleištakaulio ančios užpakalinės sienelės ir kairiojo pleištakaulio ančio viršutinės sienelės lūžį, kraujo išsiliejimą abipus viršutinio žandikaulio, pleištakaulio ir kairiajame kaktikaulio ančiuose bei etmoidinėse celėse, dešinio skruostikaulio lūžį, abipusius nosikaulių lūžius, ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą.

M. T. ir S. R. nuteisti dar ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, tuoj pat, po panaudoto fizinio smurto ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam V. P., veikdami bendrininkų grupe, pasinaudoję tuo, kad nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis dėl prieš tai panaudoto fizinio smurto, pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausantį 350 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung X Cover 3, IMEI (duomenys neskelbtini), 30 eurų grynaisiais pinigais, tuo padarydami nukentėjusiajam V. P. bendrą 380 eurų turtinę žalą.

Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nuteistojo S. R. apeliacinio skundo argumentų

Dėl ikiteisminio tyrimo kokybės

Dėl nuteistojo S. R. dalyvavimo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme

Nagrinėjamoje byloje S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2017 m. vasario 2 d. apie 00.20 val. viešoje vietoje – prie pastato, esančio Šeimyniškių g. 1, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupe su M. T., dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties, tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą bei tęsdami nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, pasinaudoję tuo, kad nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis dėl prieš tai panaudoto fizinio smurto, pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausantį 350 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung X Cover 3 ir 30 eurų grynaisiais pinigais, tuo padarydami nukentėjusiajam V. P. bendrą 380 eurų turtinę žalą.Iš nuteistojo S. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu bylos įrodymų vertinimu ir remiantis juo padarytomis teismo išvadomis dėl jo dalyvavimo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Nuteistasis S. R. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigia, kad byloje nėra patikimų jo kaltumą patvirtinančių įrodymų. Nuteistojo M. T. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl nepatikimi, kitų, jo kaltumą patvirtinančių įrodymų (vaizdo įrašo, liudytojų parodymų) byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo S. R. apeliacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių ir remiantis jomis padarytų teismo išvadų dėl S. R. dalyvavimo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme.Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo S. R. apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė kaltinamųjų, nukentėjusiojo, byloje apklaustų liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizę ir remiantis ja padarė motyvuotas, bylos faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl S. R. dalyvavimo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, su kuriomis nesutikti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nuteistasis S. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis 2017 m. vasario mėnesio pradžioje buvo Lietuvoje (į Vokietiją išvyko antroje vasario pusėje, apie 20 dieną) ir bendravo su nuteistuoju M. T.. Taip pat nuteistasis S. R. pripažino, kad kartu su M. T. žiemą, vasario mėnesį, už 30 eurų pridavė lombarde, esančiame netoli (duomenys neskelbtini) turgaus, mobilaus ryšio telefoną ir gautus už jį pinigus pasidalino tarpusavyje. Tačiau S. R. kategoriškai neigė kartu su M. T. sumušęs ir apiplėšęs nukentėjusįjį V. P. ir teigė nežinantis, kokiomis aplinkybėmis M. T. įgijo lombarde priduotą telefoną. Nuteistojo S. R. teigimu, M. T., duodamas jį kaltinančius parodymus, apkalba (t. 4., b. l. 88). Analogišką poziciją nuteistasis S. R. nurodo ir savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo S. R. teiginiai dėl jo nedalyvavimo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme yra paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma, kurią sudaro: nuteistojo M. T., iš dalies nukentėjusiojo V. P., liudytojos D. B. parodymai, 2017-07-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, 2017-06-08 Specialisto išvadoje Nr. G 562/2017(01), 2017-10-19 apžiūros protokole, apžiūrint vaizdo įrašą gautą iš Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios, užfiksuoti duomenys, ir kiti rašytiniai bylos dokumentai. Nukentėjusysis V. P. viso proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad 2017-02-01 vakare, netoli Žaliojo tilto, prie Šv. Rapolo bažnyčios jis buvo užpultas dviejų nepažįstamų vaikinų, kurie jį sumušė, suduodami smūgius į galvą, veidą ir kitas kūno vietas, ir iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną Samsung X Cover 3 bei apie 30 eurų grynųjų pinigų. Nukentėjusysis jį užpuolusius vaikinus apibūdino kaip jauno amžiaus, vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo, tamsiais darbužiais apsirengusius vaikinus, iš kurių vienas avėjo tamsios spalvos batus, o kitas – sportinius batelius. Pirminės apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad abu jį užpuolę vaikinai buvo tamsiais plaukais (t. 1, b. l. 142), tačiau pirmosios instancijos teisme, tikslinant šią aplinkybę, nukentėjusysis parodė, kad jam galėjo pasirodyti, kad abu vaikinai buvo tamsiais plaukais, nes buvo tamsus paros metas (t. 4, b. l. 89). Detaliau nukentėjusysis apibūdinti jį užpuolusių vaikinų negalėjo, nes jų neįsidėmėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusysis buvo užpultas tamsiu paros metu (naktį), kad užpuolusius asmenis matė tik akimirką, prasilenkdamas, taip pat į tai, kad pirmas smūgis nukentėjusiajam į galvos sritį buvo suduotas iš nugaros, o vėliau dėl daugybinių sužalojimų (tarp jų ir galvos srityje) nukentėjusysis prarado sąmonę ir ją atgavo tik ligoninėje, daro išvadą, kad nukentėjusysis dėl objektyvių aplinkybių negali atpažinti ir detaliai apibūdinti jį užpuolusius asmenis. Tačiau nukentėjusiojo parodymus apie jo užpuolimo aplinkybes patvirtina 2017-02-02 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 17-26) ir 2017-10-19 apžiūros protokole, apžiūrint vaizdo įrašą gautą iš Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios, (t. 2, b. l. 20-21, 22-24) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusiojo nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis buvo užpultas ir sumuštas dviejų tamsiais drabužiais apsirengusių asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus iš V.P. pagrobto mobiliojo ryšio telefono IMEI kontrolę buvo nustatyta, kad kitą dieną po nusikalstamos veikos padarymo į pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną buvo įstatyta SIM kortelė, kuria naudojasi M. T.. 2017-07-25 sulaikytas ir kaip įtariamasis apklaustas M. T. prisipažino sumušęs V. P. ir paėmęs iš jo telefoną, pinigus ir pakankamai išsamiai ir detaliai nurodė šio įvykio aplinkybes. Kaip įtariamasis apklaustas M. T. parodė, kad 2017-02-01 apie 22.30 val. jis su S. R. išėjo į miestą prasiblaškyti ir eidami Šeimyniškių gatve link Žaliojo tilto sutiko jaunuolį, kuris praeidamas tarp jų, per vidurį, juos užkabino ir nieko nesakęs nuėjo link bažnyčios, todėl jie nutarė vaikiną paauklėti. Jis (M. T.) pasivijęs vaikiną, trenkė jam alkūne į sprandą, po to su juo susistumdė, tada priėjo S. R. ir taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nukentėjusįjį pargriovus ant žemės jam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, po to iš nukentėjusiojo buvo paimtas telefonas Samsung bei grynieji pinigai, kuriuos jie pasidalino tarpusavyje. Kitą dieną jis su S. R. iš nukentėjusiojo pagrobtą telefoną Samsung už 40 eurų pridavė į (duomenys neskelbtini) esantį lombardą, o gautus už telefoną pinigus pasidalino tarpusavyje (t. 2, b. l. 69-72). Nuteistasis M.T. parodymus apie įvykio aplinkybes prie Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 94-100). Iš esmės tapačias įvykio aplinkybes nuteistasis M. T. nurodė ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 t., b. l. 85-90) bei pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 86-88), šiose apklausose papildomai nurodydamas tik tai, kad jo ir nukentėjusiojo kontakto metu, jam iš rankų iškrito mobilaus ryšio telefonas ir sudužo jo ekranas, ir tai buvo pretekstas pradėti konfliktą su nukentėjusiuoju. Palyginus tarpusavyje bylos proceso metu duotus nuteistojo M. T. parodymus apie S. R. dalyvavimą nusikaltimų padaryme matyti, kad jie buvo iš esmės nuoseklūs ir nekintantys. Nuteistasis M. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vienodai teigė, kad jis kartu su S. R. sumušė nukentėjusįjį V. P. ir iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau pridavė į lombardą, o gautus pinigus pasidalino, bei nukentėjusiojo piniginėje rastus grynuosius pinigus, kuriuos taip pat pasidalino su S. R.. Nuteistojo M. T. nurodytos nukentėjusiojo sumušimo aplinkybės iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais ir vaizdo įraše, gautame iš Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios, užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis (t. 2, b. l. 20-21, 22-24), kurios detaliai išdėstytos skundžiamame teismo nuosprendyje (8 lapas), todėl šiame procesiniame sprendime nekartojamos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad 2017 m. vasario mėn. L. Š. į lombardą atnešė priduoti du mobiliojo ryšio telefonus ,,Samsung X Cover 3“, juodos spalvos; vienas telefonas buvo priduotas 2017-02-03, šio telefono pirkimo pardavimo aktas buvo surašytas M. T. vardu, nes ji pateikė savo asmens dokumentą, o kitas telefonas buvo atneštas 2017-02-06 ir pirkimo pardavimo aktas buvo surašytas S. R. vardu, nes pastarasis pateikė savo asmens dokumentus. Byloje yra šiuos liudytojos D. B. parodymus patvirtinantys prekių pirkimo-pardavimo aktai (t. 2, b. l. 16, 17). Liudytojai D. B. pasiūlius atpažinti asmenis, apie kuriuos ji davė parodymus, liudytoja iš jai pateiktų atpažinimui asmenų nuotraukų atpažino L.Š., kaip asmenį atnešusį priduoti telefonus MRT Samsung X Cover 3; M. T. kaip asmenį pateikusį savo asmens dokumentą 2017-02-03, L. Š. priduodant telefoną MRT Samsung X Cover 3, bei S. R. kaip asmenį pateikusį savo asmens dokumentą, L. Š. 2017-02-06 atnešus priduoti MRT Samsung X Cover 3 (t. 2, b. l. 6-8; 9-11; 12-14). 2017-06-08 Specialisto išvadoje Nr. G 562/2017 (01) nurodyta, kad V. P. dėl galvoje ir veide padarytų sužalojimų visumos nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir visumoje, galvoje esantys sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui. Nustatyti, kurie konkretūs galvos sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius, o kurie griūvant, nėra galimybės. Pakauškaulio lūžis ir galvos smegenų sumušimo židiniai galėjo būti padaryti tiek nugriuvus, tiek ir suduodant smūgį (smūgius) į pakaušio kairę pusę. Veido sužalojimų mastas ir pobūdis būdingesnis daugkartiniam smūgių sudavimui kietais bukais daiktais; vienkartiniam griuvimui nebūdingas (t. 1, b. l. 162-167). Taigi Specialisto išvadoje nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekis, pobūdis, lokalizacija neprieštarauja nuteistojo M.T. ir nukentėjusiojo V. P. nurodytoms nukentėjusiojo užpuolimo ir sužalojimo aplinkybėms, o tai leidžia daryti išvadą, kad tiek nukentėjusysis V. P., tiek nuteistasis M. T. duoda teisingus parodymus apie byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.Nuteistasis S. R. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių M. T. galėtų siekti jį nepagrįstai apkalbėti. Priešingai, nuteistasis S. R. parodė, kad jo ir M. T. santykiai buvo draugiški, jie bendraudavo, kartu išgerdavo, jis iš M. T. skolindavosi pinigų, ir nurodė nežinantis, kodėl M. T. duoda jį kaltinančius parodymus (t. 4., b.l. 88). Nuteistojo S. R. skundo teiginiai, kad M. T. jį apkalbėjo dėl galimai pareigūnų jam daryto neleistino poveikio, yra deklaratyvūs, nes nepagrįsti jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad nuteistajam M. T. būtų daromas neteisėtas poveikis, tokių faktų nenurodė ir nuteistasis M. T.. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sunkus sveikatos sutrikdymas V. P. ir plėšimas buvo padarytas bendrais S. R. ir M. T. veiksmais ir kad abu jie veikė kaip vykdytojai (bendravykdytojai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 25 straipsnis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-36/2013 ir kt.). Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Sunkus kūno sužalojimas pripažįstamas padarytas bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konflikto su nukentėjusiuoju iniciatoriai buvo abu nuteistieji, nakties metu užstoję praeinančiam nukentėjusiajam kelią ir konkliudentiniais veiksmais prašydami nukentėjusiojo cigaretės. Nukentėjusiajam, praeinat pro jam kelią užstojusius nuteistuosius ir netyčia sukontaktavus su jais, nuteistasis M. T., įsižeidęs dėl, jo manymu, nepagarbaus nukentėjusiojo elgesio ir neatsiprašymo, pasivijo nukentėjusįjį ir pradėjo prieš jį smurtinius veiksmus: tyčia rankos alkūne trenkė nukentėjusiajam iš nugaros į sprando sritį, po to spyrė keliu į pilvo sritį, kumščiais sudavė ne mažiau kaip 5-6 smūgius nukentėjusiajam į galvą, krūtinę, nugarą. Prie M. T. pradėtų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį prisidėjo ir S. R., kuris bendrais veiksmais su M. T., pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir kartu su M. T. sudavė gulinčiam nukentėjusiajam į kūną kojomis: M. T. ne mažiau trijų smūgių į krūtinės sritį, S. R. ne mažiau kaip vieną smūgį kojomis į galvą, ir taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam galvos ir veido sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistųjų M. T. ir S. R. naudoto smurto pobūdis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams patvirtina jų susitarimą veikti bendrai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistieji M. T. ir S. R. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir abu, kaip bendravykdytojai, yra atsakingi už kilusius padarinius. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pakanka BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, kurie patvirtina S. R. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme ir jo bendrininkavimą su M. T.. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo S. R. prašymą – panaikinti skundžiamą teismo nuosprendį jo nuteisimo dalyje ir jį išteisinti.

Dėl nuteistojo M. T. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis M. T. pripažįsta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bendrai su S. R. sutrikdę nukentėjusiajam V. P. sveikatą ir po to iš nukentėjusiojo paėmę mobilaus ryšio telefoną ir grynuosius pinigus (30 eurų), tačiau teigia, kad jam netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta neteisinga, per griežta bausmė, todėl prašo: jo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti: iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgus į byloje nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sumažinti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo M. T. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai dėl netinkamo BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 180 straipsnio 1 dalies taikymo prieštarauja apelianto ginčijamų BK normų aiškinimo ir taikymo praktikai, o nuteistojo skundo teiginiai dėl neteisingai paskirtos bausmės prieštarauja skundžiamo teismo nuosprendžio turiniui ir bylos medžiagai.

Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Pagal teismų praktiką nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013).Iš skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad M. T., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., 2017 m. vasario 2 d. apie 00.20 val., viešoje vietoje – prie pastato, esančio Šeimyniškių g. 1, Vilniuje, dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties, tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyto nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų, kurios pasireiškė menkaverte dingstimi, nemotyvavo ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ,,Kaltinamieji be jokios dingsties užpuolė nukentėjusįjį, stipriai jį sumušė, padarydami sunkų sveikatos sutrikdymą, po ko pagrobė jo asmeninius daiktus“. Todėl pripažintina, kad skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomoji dalis nėra nuosekli. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies nenuoseklumą vertina ne kaip esminį BPK pažeidimą, o kaip teismo nuosprendžio turinio trūkumą, kuris neįtakoja teismo nuosprendžio teisėtumo bei nesukelia nuteistiesiems jų teisinę padėtį bloginančių pasekmių.Nagrinėjamoje byloje surinktais ir teisme ištirtais bei įvertintais įrodymais (nuteistojo M. T., nukentėjusiojo V. P., liudytojo J. K., kuris rado sužalotą nukentėjusįjį, parodymai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys, įvykio vietos apžiūros ir 2017-10-19 apžiūros protokolo, apžiūrint vaizdo įrašą iš Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios, duomenys, 2017-06-08 Specialisto išvada Nr. G 562/2017 (01) ir kiti rašytiniai bylos įrodymai) nustatyta, kad 2017 m. vasario 2 d. nakties metu, t.y. apie 00.20 val., viešoje vietoje – prie pastato, esančio Šeimyniškių g. 1, Vilniuje, buvo tyčia sunkiai sutrikdyta V. P. sveikata. Byloje nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką bendrais veiksmais įvykdė M. T. ir S. R.. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis M. T. neneigė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kartu su S. R. smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tačiau teigė, kad dėl tokių jų veiksmų kaltas nukentėjusysis, kuris, praeidamas pro jį (M. T.), užkabino jam petį ir dėl to jam iš rankų iškrito telefonas ir įskilo jo ekranas; kadangi nukentėjusysis jo neatsiprašė, jis pasivijo nukentėjusįjį ir pradėjo smurtinius veiksmus, prie tokių jo veiksmų vėliau prisidėjo ir kartu su juo buvęs R. R. (t. 4, b. l. 56-88). Minėta, kad nuteistasis S. R. neigia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvęs su M. T. ir smurtavęs prieš nukentėjusįjį (t. 4, b. l. 88). Nukentėjusysis V. P. teisme parodė, kad jam naktį grįžtant iš miesto kelią užstojo du asmenys, prašydami cigaretės, tačiau jis pralindo tarp jų ir nuėjo. Jis negirdėjo, ar asmenys jam kažką sakė, nes jo ausyse buvo ausinės. Užlipęs laiptais prie įėjimo į bažnyčios vidinį kiemą pajuto smūgį į pakaušį, jam aptemo akyse, matė tik prieš jį smurtaujančių asmenų batus, po to nieko neatsimena, sąmonę atgavo tik ligoninėje. Jis nepastebėjo, kad praeidamas pro jam kelią užstojusius asmenis būtų netyčia išmušęs iš rankų telefoną (t. 4, b. l. 89-90). Teisėjų kolegija, sugretinusi nuteistojo M. T. ir nukentėjusiojo V. P. parodymus apie konflikto pradžią, daro išvadą, kad nuteistojo M. T. nurodyta aplinkybė, kad jam, prasilenkiant su nukentėjusiuoju, įvyko kontaktas, byloje surinktais įrodymais nepaneigta. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai nukentėjusiojo elgesyje įžvelgti tyčinius veiksmus, dėl kurių nuteistajam M. T. iš rankų būtų iškritęs telefonas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad nakties metu du asmenys jam užstojo kelią, todėl jis buvo priverstas pralysti pro jam kelią užstojusius asmenis ir dėl to tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų galėjo įvykti kontaktas, tačiau tokioje situacijoje nėra jokios nukentėjusiojo kaltės. Priešingai, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji savo elgesiu tyčia išprovokavo kontaktinę situaciją su nukentėjusiuoju ir tai buvo dingstis, kuri pripažintina menkaverte, pradėti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad nukentėjusiajam V. P. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl menkavertės dingsties (dėl netyčinio nukentėjusiojo ir nuteistųjų kontakto prasilenkiant), siekiant išreikšti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, save jam priešpastatyti. Tokiais veiksmais nuteistieji pademonstravo aiškų žmogaus negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Byloje nėra duomenų, kad nuteistųjų viešoje vietoje padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo dalykinių, tarnybinių santykių, kurios paneigtų chuliganiškų paskatų buvimą kaltininkų veikoje.Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal aptariamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes pripažįsta, kad M. T. ir S. R., veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. vasario 2 d. apie 00.20 val., viešoje vietoje – prie pastato, esančio Šeimyniškių g. 1, Vilniuje, dėl chuliganiškų paskatų – menkavertės dingsties, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą, todėl nuteistųjų M. T. ir S. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

Dėl BK 180 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015; 2K-349-648/2017). Plėšimas nuo kvalifikuotos vagystės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. T. ir S. R., veikdami bendrininkų grupe, pasinaudoję tuo, kad nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis dėl prieš tai panaudoto fizinio smurto, pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausantį 350 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung X Cover 3 ir 30 eurų grynaisiais pinigais, tuo padarydami nukentėjusiajam V. P. bendrą 380 eurų turtinę žalą. Nuteistųjų kaltė įvykdžius šią nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų, skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma. Nuteistasis M. T., duodamas parodymus apie plėšimo aplinkybes, parodė, kad pradėjus smurtauti prieš nukentėjusįjį, tą pačią sekundę kilo sumanymas paimti ir jo telefoną. Telefoną paėmė S. R., o jis ištraukė piniginę ir paėmė pinigus. Tuo metu nukentėjusysis gulėjo ant žemės ir dar priešinosi. Iš nukentėjusiojo paimtus pinigus ir gautus pinigus už priduotą į lombardą nukentėjusiojo telefoną jis pasidalino su S. R. (t. 4, b. l. 86-88). Minėta, kad nuteistasis S. R. neneigė, kad M. T. į lombardą pridavus mobilaus ryšio telefoną ir gavus už jį 40 eurų, jis gavo pusę šios sumos (t. 4, b. l. 88), o ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. patvirtino, kad M. T. ir S. R. 2017 m. vasario mėn. pradžioje į lombardą pridavė mobilaus ryšio telefonus Samsung ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius dokumentus – prekių pirkimo-pardavimo aktus (t. 2, b. l. 16, 17). Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad M. T. ir S. R., veikdami bendrininkų grupe, įvykdė plėšimą, o ne vagystę, kaip apeliaciniame skunde teigia apeliantas nuteistasis M. T..Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo M. T. ir jo bendrininko S. R. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų; už plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis) – areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų.Nuteistajam M. T. už plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis) paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams, už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. T. bausmes, atsižvelgė į tai, kad padaryti baigti, tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalys). Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Priešingai nei teigia apeliantas nuteistasis M. T., teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į byloje nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi nusikaltęs. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. P. pradėjo M. T. ir tik po to prie jų prisidėjo nuteistasis S. R., todėl pripažintina, kad M. T. vaidmuo buvo aktyvesnis už bendrininko S. R., ir ši aplinkybė yra reikšminga bausmės skyrimui. Iš nuteistojo M. T. asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas 6 kartus, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimus), baustas administracine tvarka, tai leidžia daryti išvadą, kad M. T. nėra linkęs laikytis įstatymų ir iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro. Iš byloje esančio SODROS DB išrašo matyti, kad M. T. nuo 2017-05-04 iki sulaikymo 2017-07-25 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 28). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nuteistajam M. T. už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalis) ir plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis) paskyrė laisvės atėmimo bausmes, parinkdamas bausmių dydžius, mažesnius nei minėtų straipsnių sankcijose nustatyti bausmės vidurkiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam M. T. parinktos bausmės rūšys ir nustatyti bausmių dydžiai yra teisingi ir švelninti paskirtas bausmes nėra pagrindo. Taip pat nuteistajam M. T. tinkamai taikytos BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatos ir paskirta teisinga galutinė subendrinta bausmė.Nuteistajam S. R. už plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis) paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. R. bausmes, atsižvelgė į tai, kad padaryti baigti, tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalys). Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)) ir nenustatytą nuteistojo S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš nuteistojo S. R. asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis teistas 2 kartus (už plėšimus, vagystes ir kt.), baustas administracine tvarka, todėl konstatuotina, kad S. R. nelinkęs laikytis įstatymų ir iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro. Nuteistasis S. R. iki suėmimo nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nuteistajam S. R. už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalis) ir plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis) paskyrė laisvės atėmimo bausmes, parinkdamas bausmių dydžius, mažesnius nei sankcijose nustatyti bausmės vidurkiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. R. parinktos bausmių rūšys ir nustatyti bausmių dydžiai yra teisingi, todėl nėra pagrindo nuteistajam S. R. švelninti paskirtų bausmių. Taip pat nuteistajam S. R. tinkamai taikytos BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatos ir skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta teisinga subendrinta bausmė už jo įvykdytas dvi nusikalstamas veikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam S. R. bendrinant skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes su ankstesniu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai (ne visa apimtimi) taikytos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Dėl to skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. R. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, padarė 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. birželio 7 d. S.R. buvo priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis. Iš šio teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad S. R. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirtas 89 parų areštas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinam sulaikyme nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. gegužės 9 d., ir suėmime nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2017 m. birželio 7 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir nuspręsta laikyti, kad S. R. yra atlikęs bausmę (t. 3, b. l. 123-133). Esant byloje nustatytoms, 45 punkte nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai, bendrindamas nuteistajam S. R. bausmes, taikė BK 63 straipsnio 9 punkto nuostatas. Tačiau teismas, bendrindamas skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su ankstesniu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitė bausmės visiškai atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, t.y. nuteistojo atlikto 89 parų arešto. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 9 punktą ir dėl to skundžiamas teismo nuosprendis S.R. nuteisimo dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, lengvinant nuteistojo S. R. teisinę padėtį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, į S. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę visiškai atliktą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendį, t.y. 89 paras arešto, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.