Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta apėmimo būdu subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, M. T. paskirta galutinė subendrinta 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 25 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. kovo 4 d.) – 2 metai 6 mėnesiai 21 diena.

3. Komisija 2021 m. kovo 8 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė M. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime sprendė, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas bei galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo pataisos procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. T. skundą dėl Komisijos 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant tuo, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam M. T. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. T. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš 2021 m. vasario 19 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam M. T. nustatoma vidutinė – 71 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo paskutinio 2019 m. rugsėjo 24 d. atlikto vertinimo M. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo trimis balais, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo itin didelių pokyčių koreguojant elgesį. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (51 balas), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės (ne)taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti M. T. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones vykdo tik iš dalies – 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo perkeltas į Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centrą, bet programos nebaigė, nes tris kartus buvo sulaikytas su mobilaus ryšio telefonu ir pašalintas iš reabilitacijos centro. Nuo 2021 m. sausio 14 d. nuteistasis pakartotinai priimtas į reabilitacijos centrą. Taip pat jis laisvėje turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su sugyventine, tačiau patekus į įkalinimo įstaigą santykiai su kitais šeimos nariais nutrūko, su jais nebendrauja ir neketina bendrauti išėjęs į laisvę. Nuteistasis sutiko dirbti pataisos įstaigos siūlomą darbą, tačiau neįsidarbino dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad buvo priimtas į reabilitacijos centrą. Vis dėlto nuteistasis nevykdė jam nustatytų priemonių įgyti išsilavinimą ir profesiją. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis ir tik po Komisijos 2021 m. kovo 8 d. nutarimo buvo pirmą kartą paskatintas (2021 m. balandžio 2 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje jam pareikšta padėka). Taigi, tai rodo, kad nuteistasis savo elgesį tik iš dalies koreguoja teigiama linkme. Pažymėtina, jog, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu byloje nenustatyta.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas M. T. yra šeštas, o padarytos nusikalstamos veikos yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai, padarymą. Be to, praeityje nuteistasis vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam keturis kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Dėl to manytina, kad anksčiau nuteistajam taikyta probacija teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei bei rodo, kad tinkamo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Šie faktai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, kas rodo, jog vertinamu atveju M. T. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Be to, M. T. bausmės atlikimo metu 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirtos nuobaudos. Pažymėtina, kad Komisijos posėdžio dienai (2021 m. kovo 4 d.) dar galiojo nuteistajam 2020 m. rugsėjo 4 d. paskirta paskutinė nuobauda. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Tuo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo kriminalinė bei smurtinio elgesio istorija, teisės pažeidimų modelis, priežiūros/apribojimų pažeidimai yra kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį M. T. nusikalstamumą. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti, jog jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

11. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad M. T. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kiti jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; jis negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nesugeba adaptuotis išorinėje aplinkoje, kas kiek laiko renkasi situacijas, kurios skatina nusikalstamumą, neadekvačiai reaguoja į specifines situacijas, nesugeba rasti optimalaus sprendimo iškilusioms situacijoms įveikti. Nuteistasis nelinkęs atvirauti apie save, nors geba save analizuoti, tačiau savęs vaizdas nėra pakankamai susiformavęs, vertybinės nuostatos netvirtos. Jis vertina situacijas išskirtinai iš savo pozicijos, siekia sudaryti teigiamą, sau palankų įspūdį. Nuteistasis pripažįsta, kad dažnai elgiasi neapgalvotai ir impulsyviai, lengvai pasiduoda kitų neigiamai įtakai, kartoja tas pačias klaidas. M. T. būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, siekiant kitų paklusnumo. Taip pat stebimi menki konfliktų sprendimo įgūdžiai, žema tolerancija frustracijai, trūksta reiklumo sau, savęs vaizdas vienpusiškas. Nuteistasis sutinka, kad gali būti lengvai sunervinamas, išprovokuojamas. Nors jis supranta, kad galima išvengti nusikaltimų ir turi galimybę rinktis kitokį gyvenimo būdą, tačiau retai sprendė savo problemas konstruktyviais būdais, remiantis visuotinai priimamomis normomis. Nuteistasis apie savo ateities planus kalba nekonkrečiai, abstrakčiomis frazėmis, mąstyme dominuoja konkrečiais samprotavimais grįsti teiginiai, remiantis savo patyrimu. Nors M. T. požiūris į priežiūrą yra teigiamas, tačiau sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus trūksta valios ir vertybinės motyvacijos.

12. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti minėtų kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Dėl to nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, turėtų dėti pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai koreguodamas jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčias įtakoti problemines sritis.

13. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu M. T. atžvilgiu teisėjų kolegijai taip pat kelia nuteistojo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Nuteistasis iki įkalinimo įgijęs devynių klasių išsilavinimą, specialybės neturi. Kaip jau minėta, pataisos įstaigoje nuteistasis nesimokė, profesijos neįgijo. Laisvėje darbinės patirties turi nedaug. Jis sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, tačiau nebuvo įdarbintas, kadangi buvo perkeltas bausmę atlikti reabilitacijos centre, kuriame dėl taikomų dinaminės priežiūros priemonių įsidarbinti neturi galimybės, o būryje trūksta darbo vietų. Nuteistojo išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ir darbinių įgūdžių stoka riboja galimybes įsidarbinti ir įtakoja nusikalstamą elgesį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis priteisto civilinio ieškinio savanoriškai nedengia, santaupų neturi, finansiškai padeda sugyventinė. Pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai 19 380,73 Eur sumai, tačiau padengta vos 217,99 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, turimi finansiniai įsipareigojimai, nestabili finansinė padėtis, išsilavinimo neturėjimas ir ilgalaikės darbinės patirties nebuvimas gali paskatinti M. T. vengti legalaus darbo ir slėpti oficialias pajamas ar net vėl nusikalsti. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šiose srityse M. T. nededa pakankamai pastangų.

14. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu. Nors nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriamos, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, išlieka aktualus. Nuteistasis pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui ir jam sunkiai sekasi jos atsikratyti. Sutiktina su skundo argumentu, kad nėra duomenų, jog nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas neblaivus. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendyje nustatyta, jog byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu M. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė nepripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Vis dėlto nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, o tai, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, leidžia abejoti, jog jis lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio, kas gali įtakoti netinkamą elgesį.

15. Taigi, įvertinus bylos medžiagą, teigti, jog, nuteistasis jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tai, jog M. T. elgesys pastaruoju metu keičiasi teigiama linkme, dar neleidžia spręsti apie pakankamai akivaizdžią nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Iš skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių M. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.