Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 93-63 netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2021 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 93-63 nutarta netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 71 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, todėl nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Nuteistasis, atlikdamas bausmę, devynis kartus pažeidė pataisos įstaigos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos devynios drausminės nuobaudos (paskutinė nuobauda skirta 2020 m. rugsėjo 4 d.), kas rodo, kad net laisvės atėmimo bausmė įtakos nuteistojo elgesiui nedaro, nuteistasis pažeidinėja nustatytą tvarką, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Be to, nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamo veikos padarymui, tačiau pataisos namuose išvadų nepadarė ir buvo baustas keturis kartus drausmine tvarka už alkoholio ar jų surogatų vartojimą. Be to, vis dar išlieka pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie dar įtaką nuteistojo elgesiui - kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros/apribojimų pažeidimai; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teigiami nuteistojo pataisos procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 6 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 6 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, skirta 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 6 mėn. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. kovo 4 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 71 balą, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. kovo 8 d. nutarimu netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. kovo 4 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. kovo 8 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam M. T. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo ne kartą teistas, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, taip pat jam buvo skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau ankstesni teistumai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė – nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, nuteistojo kriminalinė bei smurtinio elgesio istorija, teisės pažeidimų modelis yra vieni iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jau po Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtino paleidimo buvo paskatintas, nuo 2021 m. sausio 14 d. bausmę atlieka Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme, priešingai - nuteistasis per bausmės atlikimo laiką net devynis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo skirtos devynios drausminės nuobaudos, dalis iš jų – galiojančios ir šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, kaip visiškai teisingai nurodo Komisija savo nutarime, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Juolab, kad Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus patvirtina, jog M. T. nevykdo 2018 m. spalio 15 d. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nesiekia pasitaisyti iš esmės, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis, paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals vėl.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Sutiktina su Komisijos nutarime nurodytais motyvais, jog abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia M. T. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros/apribojimų pažeidimai; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų, taip pat jau anksčiau minėti minėta kriminalinė smurtinio elgesio istorija; teisės pažeidimų modelis. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis kas kiek laiko renkasi situacijas, kurios skatina nusikalstamumą; geba save analizuoti, tačiau savęs vaizdas nėra pakankamai susiformavęs, vertybinės nuostatos netvirtos; vertina situacijas išskirtinai iš savo pozicijos, siekia sudaryti teigiamą, sau palankų įspūdį; lengvai pasiduoda kitų neigiamai įtakai, kartoja tas pačias klaidas; būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, siekiant kitų paklusnumo; stebimi menki konfliktų sprendimo įgūdžiai; žema tolerancija frustracija, asmenybiniu aspektu, trūksta reiklumo sau, savęs vaizdas vienpusiškas; gali būti lengvai sunervinamas, išprovokuojamas; apie savo ateities planus kalba nekonkrečiai, abstrakčiomis frazėmis; mąstyme dominuoja konkrečiais samprotavimais grįsti teiginiai, remiantis savo patyrimu; požiūris į priežiūrą yra teigiamas, tačiau sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus trūksta valios ir vertybinės motyvacijos nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė - 71 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio atlikto vertinimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nesumažėjo, o priešingai - padidėjo trimis svertiniais balais, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 51 svertinis balas, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama M. T. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo M. T. skundas dėl Komisijos 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 93-63 netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 93-63 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.