Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. T. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 25 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad 2017-02-02 apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupe su S. R., dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties, tyčia suduodamas V. P. alkūne į nugaros (sprando) sritį bei spirdamas keliu į pilvo sritį, pataikydamas į nukentėjusiojo V. P. ranką, po to kumščiais suduodamas nemažiau 5-6 smūgius nukentėjusiajam V. P. į galvą, krūtinę, nugarą, bei kartu su S. R. įsikibęs į nukentėjusiojo rūbus, pargriaudamas jį ant grindinio ir spirdamas gulinčiam nukentėjusiajam nemažiau tris kartus į krūtinės sritį, S. R. tyčia sudavus nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį koja spiriant nukentėjusiajam į galvą, bei trypiant nukentėjusiojo galvą kojomis, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. P. odos nubrozdinimus abiejų plaštakų delninių paviršių nykščio pakylose, kairės plaštakos- riešo vidiniame paviršiuje, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus IV-o artimojo pirštakaulio pamatinio galo projekcijoje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, galvos ir galvos smegenų sumušimą: dešinės kaktinės galvos smegenų skilties pamatinio paviršiaus sumušimo židinius, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinės kaktinės skilties pamatiniame paviršiuje bei smilkininės skilties priekinėje dalyje, Silvijaus vagos priekinėje dalyje, kraujo išsiliejimą dešinėje kaktinėje skiltyje, pakauškaulio lūžį kairėje, veido sumušimą: abiejų akių vokų poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu, žaizdą dešiniame skruoste, dešinės akies ragenos eroziją ir ekchimoma, dešinės akiduobės visų sienelių lūžius su oro pėdsakais, kaktikaulio lūžį dešinėje per dešiniosios akiduobės išorinę sienelę, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, viršutinio žandikaulio dešiniojo ančio visų sienelių skeveldrinius lūžius su išorinės sienos įspaudimu į ančios ertmę, dešiniojo pleištakaulio ančios užpakalinės sienelės ir kairiojo pleištakaulio ančio viršutinės sienelės lūžį, kraujo išsiliejimą abipus viršutinio žandikaulio, pleištakaulio ir kairiajame kaktikaulio ančiuose bei etmoidinėse celėse, dešinio skruostikaulio lūžį, abipusius nosikaulių lūžius, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą.

2. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, M. T. kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, tuoj pat, po panaudoto fizinio smurto ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su S. R., pasinaudojęs tuo, kad nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis dėl prieš tai panaudoto fizinio smurto, pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausantį 350 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung X Cover 3, IMEI (duomenys neskelbtini), 30 Eurų grynaisiais pinigais, tuo padarydamas nukentėjusiajam bendrą 380 eurų turtinę žalą.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka kaltinamasis M. T. 2017 m. liepos 25 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

6. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

8. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi kaltinamajam M. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikštų kaltinimų pagrįstumo, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas.

9.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. T. galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo M. T., nukentėjusiojo V. P., liudytojo J. K. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Skundo argumentų, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių M. T. kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija nenagrinėja, nes kaip jau minėta, kaltinamojo M. T. kaltės klausimas šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas.

10. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtina kardomosios priemonės – suėmimo sąlyga – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. M. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

11. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas M. T. pratęstas nustačius du pagrindus: kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, - į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12.1. M. T. kaltinamas apysunkio nusikaltimo nuosavybei padarymu, jis taip pat kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu, už šio jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų. Gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau ši aplinkybė negali būti lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tik įvertinus visų BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti kaltinamajam M. T. griežčiausią kardomąją priemonę. Bylos duomenimis M. T. praeityje Lietuvoje net šešis kartus teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimus jis teistas ir Danijos Karalystėje, baustas administracine tvarka, tai rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Iki sulaikymo jis dirbo, kaip tvirtina pats kaltinamasis, gyveno nuomojamame bute; su giminaičiais, gyvenančiais užsienyje, nebendrauja, tačiau jis nevedęs, byloje nėra duomenų, jog turėtų nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl su Lietuvos Respublika jo nesieja itin tvirti socialiniai ryšiai. Skunde kaltinamasis nurodo, jog jis turi motiną, brolių, seserų, turi sužadėtinę, ruošiami dokumentai, reikalingi jo gyvenamosios vietos deklaravimui, tačiau vien tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados apie tai, kad kaltinamasis saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje ir šių aplinkybių nepakanka paneigti egzistuojančią riziką, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas suėmimą pagrįstai pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog būdamas laisvėje dirbs ir atlygins padarytą žalą bei pažadas nebėgti (nesislėpti) nuo teismo, nepaneigia nurodyto suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankamas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne.

13. Taip pat pagrįstai Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

13.1. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

13.2. Jau minėta, kad M. T. ne kartą teistas, vėliausiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka. Kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti veikiant bendrininkų grupe. Nors kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, tačiau jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, pobūdis leidžia teigti, kad jis nusikalstamą veiką galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir padidina naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas pagrįstai.

14. Kaltinamasi M. T. yra suimtas nuo 2017 m. liepos 25 d., tačiau jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo kaltinamajam M. T. termino pratęsimo. Atsižvelgiant į M. T. asmenybės pavojingumą, ankstesnį elgesį, jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kita, švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Aptariamu atveju kaltinamojo pasislėpimo nuo teisingumo bei naujų nusikaltimų darymo pavojus gali būti pašalintas, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo M. T. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

16. Skunde kaltinamasis nurodo, jog nagrinėjant jo skundus dėl suėmimo termino pratęsimo, teismo posėdyje negalėjo dalyvauti prokuroras, kurio prašymu suėmimo terminas buvo pratęstas. Pažymėtina, kad ankstesnis prokuroro dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu svarstant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo klausimą, nėra kliūtis dalyvauti teismo posėdyje, kuriame (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamas suimtojo ar jo gynėjo skundas. Baudžiamojo proceso įstatymas tokių apribojimų nenumato.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. T. skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi kaltinamajam M. T. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.