Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Elenos Vainienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. T. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. kaltinamas tuo, kad 2017 m. vasario 2 d., apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie pastato, esančio Šeimyniškių g. 1, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje su S. R., dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties, tyčia suduodamas V. P. alkūne į nugaros (sprando) sritį bei spirdamas keliu į pilvo sritį, pataikydamas į nukentėjusiojo V. P. ranką, po to kumščiais suduodamas nemažiau 5-6 smūgius nukentėjusiajam V. P. į galvą, krūtinę, nugarą, bei kartu su S. R. įsikibęs į nukentėjusiojo rūbus, pargriaudamas jį ant grindinio ir spirdamas gulinčiam nukentėjusiajam nemažiau tris kartus į krūtinės sritį, S. R. tyčia sudavus nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį koja spiriant nukentėjusiajam į galvą, bei trypiant nukentėjusiojo galvą kojomis, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. P. odos nubrozdinimus abiejų plaštakų delninių paviršių nykščio pakylose, kairės plaštakos- riešo vidiniame paviršiuje, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus IV-o artimojo pirštakaulio pamatinio galo projekcijoje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, galvos ir galvos smegenų sumušimą: dešinės kaktinės galvos smegenų skilties pamatinio paviršiaus sumušimo židinius, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinės kaktinės skilties pamatiniame paviršiuje bei smilkininės skilties priekinėje dalyje, Silvijaus vagos priekinėje dalyje, kraujo išsiliejimą dešinėje kaktinėje skiltyje, pakauškaulio lūžį kairėje, veido sumušimą: abiejų akių vokų poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu, žaizdą dešiniame skruoste, dešinės akies ragenos eroziją ir ekchimoma, dešinės akiduobės visų sienelių lūžius su oro pėdsakais, kaktikaulio lūžį dešinėje per dešiniosios akiduobės išorinę sienelę, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, viršutinio žandikaulio dešiniojo ančio visų sienelių skeveldrinius lūžius su išorinės sienos įspaudimu į ančios ertmę, dešiniojo pleištakaulio ančios užpakalinės sienelės ir kairiojo pleištakaulio ančio viršutinės sienelės lūžį, kraujo išsiliejimą abipus viršutinio žandikaulio, pleištakaulio ir kairiajame kaktikaulio ančiuose bei etmoidinėse celėse, dešinio skruostikaulio lūžį, abipusius nosikaulių lūžius, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą. Šiais savo veiksmais M. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, tuoj pat po panaudoto fizinio smurto ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje su S. R., pasinaudojęs tuo, kad nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis dėl prieš tai panaudoto fizinio smurto, pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausantį 350 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung X Cover 3, IMEI 354201/07/169063/6, 30 Eurų grynaisiais pinigais, tuo padarydamas nukentėjusiajam bendrą 380 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. T. laikinai sulaikytas 2017 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kurio terminas to paties teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo pratęstas dar 2 mėnesiams.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo M. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

Kaltinamojo M. T. skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo M. T., nukentėjusiojo, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, medicinos specialisto išvadoje bei kitoje bylos medžiagoje.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju M. T. kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam M. T. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad M. T. yra kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už pastarojo nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis M. T. yra nevedęs, iki sulaikymo neturėjo nuolatinės, pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau 6 kartus teistas. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad iki sulaikymo dirbo, turi sužadėtinę, su kuria ketina susituokti ir kartu gyventi, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad M. T., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. M. T. yra kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Baudžiamosios bylos duomenimis M. T. buvo 6 kartų teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, vagystes, plėšimus, skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus ir kitus nusikaltimus. Be to, M. T. daug kartų baustas administracine tvarka. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti, ir rodo, jog M. T. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs, toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jo nusikaltimai tik sunkėja. Be to, nors kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, tačiau įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, darytina išvada, kad M. T. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. T. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už M. T. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam M. T. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo M. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo M. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi kaltinamajam M. T. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 25 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.