- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- eI-1264-505/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02271-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Kauno apylinkės teismo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. P-234 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados įgyvendinimo“.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė įsakymą Nr. P-243 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados įgyvendinimo“, kuriuo pareiškėjui A. Z. siūlė tobulinti kvalifikaciją. Įsakymas priimtas po pareiškėjo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadą Nr. V6-857. Pareiškėjo įsitikinimu įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes įsakymas priimtas pažeidus nustatytas procedūras bei neatsižvelgus ir neįvertinus visų aplinkybių, o būtent: tiesioginis vadovas nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau- ir Vertinimo taisyklių) 27 punkte nustatytos procedūros pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptarti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus (tiesioginis vadovas 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada siūlė pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją, o išvadą pateikė nagrinėti Vertinimo komisijai su pareiškėju taip ir neaptaręs pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų, negavęs ir neišklausęs pareiškėjo paaiškinimo dėl pareiškėjo atžvilgiu gautos (pateiktos) medžiagos)), nes 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykęs pokalbis buvo tik deklaratyvus, formalus), dėl to, kad Vertinimo komisija, vertinusi pareiškėjo veiklą, buvo šališka (pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados projektą tiesioginiam vadovui galimai rengė tiesioginio vadovo patarėja (I. V.), kuri tuo pačiu yra (buvo) ir Vertinimo komisijos pirmininkė, todėl Vertinimo komisijos pirmininkė (tiesioginio vadovo patarėja) buvo suinteresuota ginti jos parengtą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados projektą tiesioginiam vadovui, nes tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra Vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas, Vertinimo komisijos pirmininkės išankstinė nuomonė vertinimo komisijos nariams aptariant tiesioginio vadovo Vertinimo komisijai pateiktos pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados motyvuoto siūlymo pagrįstumą tiesiogiai ar netiesiogiai galėjo daryti įtaką ir kitų Vertinimo komisijos narių apsisprendimui balsuojant), neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinime nurodytus argumentus ir 2017 m. rugsėjo 26 d. priėmė neobjektyvią išvadą Nr. V6-857, kuria nemotyvuotai pritarė tiesioginio vadovo 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadai (Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus dėl įvairių aplinkybių ir epizodų, dėl kurių tiesioginis vadovas nusprendė inicijuoti pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, tačiau Vertinimo komisijos išvadoje visiškai nėra nurodyta, ar į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus buvo atsižvelgta, ar jie buvo vertinti, jei taip - kokie motyvai lėmė, kad nei vienas pareiškėjo argumentas nepasirodė pakankamai svarus). Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Šiuo pagrindu pareiškėjas kreipiasi į teismą ginčydamas tiesioginio vadovo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apylinkės teismas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovo įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Teisėjo padėjėjo A. Z. veiklos vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 22 punkto 2 papunkčiu, kuris patenka į pareiškėjo nurodytą Vertinimo taisyklių 27 punktą. Šiame punkte nurodyta, kad tiesioginis vadovas, pokalbio su valstybės tarnautoju metu, aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus. 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo įgyvendintas Vertinimo taisyklių 27 punktas – valstybės tarnautojas buvo iškviestas pokalbiui ir tarnybinės veiklos rezultatų aptarimui su tiesioginiu vadovu (teismo pirmininku). Aptarimo metu pareiškėjas buvo informuotas kokiu pagrindu vyksta aptarimas, tiesioginis vadovas pranešė apie A. Z. atžvilgiu gautus tris tarnybinius pranešimus, pasiūlė pasisakyti, o aplinkybė, jog pareiškėjas jų nekomentavo – nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad buvo nesilaikyta nustatytos procedūros, ar kad ji vyko tik formaliai. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo argumentus dėl nustatytos procedūros pažeidimo, kad tiesioginis vadovas nesuteikė galimybės pasiaiškinti ir tokio paaiškinimo nebuvimo svarbą, paneigia teismų praktika, kurioje nurodyta, kad net ir tuo atveju, jei pokalbio iš vis nebūtų buvę – tai nebūtų esminis pažeidimas, kadangi galimybė išdėstyti savo argumentus ir pateikti įrodymus vertinamajam yra sudaroma Vertinimo komisijos posėdyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nebuvo informuotas apie įsakymą dėl neeilinio jo tarnybinės veiklos vertinimo. Vertinimo taisyklių 31 punkte nurodyta, kad sprendimo dėl neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo kopija pateikiama Vertinimo komisijai. Vertinamiesiems apie planuojamą jų veiklos neeilinį vertinimą komisijoje yra pranešama raštu, kaip tai numato Vertinimo taisyklių 33 punktas. Pareiškėjui pranešimas buvo išsiųstas 2017 m. rugsėjo 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinimo komisija sudaryta Kauno apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-22. Šiuo įsakymu Vertinimo komisijos pirmininke paskirta I. V.. Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjui išsakius savo pamąstymus apie komisijos pirmininkės šališkumą, įvertinusi pareiškėjo argumentus, I. V. nutarė nenusišalinti. Pareiškėjo teismui pateiktame skunde nenurodytos naujos aplinkybės, kurios nebūtų įvertintos Vertinimo komisijoje, ir kurios patvirtintų A. Z. keliamas prielaidas apie galimą šališkumą, todėl tokie pareiškėjo samprotavimai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Vertinimo komisijai jis pateikė išsamius paaiškinimus, tačiau Vertinimo išvadoje visiškai nėra nurodyta, ar buvo į juos atsižvelgta ir kokie motyvai lėmė, kad nei vienas pareiškėjo argumentas nepasirodė pakankamai svarus, visa tai jam kelia abejonių dėl sąžiningumo, objektyvumo ir teisingumo principų taikymo pareiškėjo atžvilgiu. Komisija, įgyvendindama Vertinimo taisyklių nuostatas, tiek Komisijos posėdžio protokolą, tiek Komisijos išvadą surašė pagal minėtų taisyklių patvirtintas formas, kuriose nėra nurodyta, jog turi būti įrašomi Vertinimo komisijos argumentai ir motyvuotai, išdėstytos nuomonės dėl pritarimo/nepritarimo tiesioginio vadovo siūlymui. Visi šie argumentai ir motyvai yra aptariami posėdyje tarp Vertinimo komisijos narių jau nedalyvaujant pačiam vertinamajam, tačiau tai atsispindi prie protokolo pridedamame Vertinimo komisijos posėdžio metu daromame garso įraše, kuris vėliau perkeliamas į skaitmeninę laikmeną ir yra saugomas Kauno apylinkės teisme teisės aktų patvirtinta tvarka. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašė pareiškėjo A. Z. skundą kaip nepagrįstą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. P-243.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2017 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorei I. M., 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo teisėjai S. V. pateikus tarnybinius pranešimus dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėjo A. Z. tarnybinės veiklos, gavus Darbo drausmės komisijos 2017 m. gegužės 8 d. ataskaitą, Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr.V-237 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 22 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 30, 31 punktais, nusprendė atlikti valstybės tarnautojo- teisėjo padėjėjo A. Z. neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą.
Kauno apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Kauno apylinkės teismo karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (5 nariai) (toliau- ir Vertinimo komisija). Šiuo įsakymu Vertinimo komisijos pirmininke paskirta teismo pirmininko patarėja I. V..
Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo A. Z. tarnybinę veiklą, 2017 m. rugsėjo 26 d. pateikė išvadą Nr. V6-857, kuria pareiškėjo teisėjo padėjėjo A. Z. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė valstybės tarnautojui A. Z. tobulinti kvalifikaciją.
Kauno apylinkės teismo pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 10 dalimi, 17 dalies 2 punktu, ir atsižvelgdamas į Kauno apylinkės teismo karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadą Nr.V6-857, 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.P-243 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados įgyvendinimo“ pasiūlė teisėjo padėjėjui A. Z. tobulinti kvalifikaciją.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr.P-243 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados įgyvendinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, jog tiesioginis vadovas nesilaikė Vertinimo taisyklių 27 punkte nustatytos procedūros pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptarti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus.
Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 22 ir 22¹ straipsniai (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 01 01 iki 2018 01 01).
Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 22 dalies 2 punkte numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai iškyla abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos, vykdant jam suformuluotas užduotis.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 24 dalį Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui ar tarnybinės veiklos vertinimo išvadą dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai.
Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų (toliau- ir Vertinimo taisyklės)(aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013 03 15 iki 2018 09 11) 27 punkte numatyta, kad esant vienam iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 21, 22 ir 23 punktuose [Infolex – dalyse] nustatytų pagrindų, tiesioginis vadovas pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus.
Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas, manydamas esant tikslinga atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą vertinimo komisijoje, užpildo atitinkamą vertinimo anketą (prieš tai užpildytą ir valstybės tarnautojo) ir surašo išvadą. Jeigu yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į konkrečias aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba valstybės tarnautojas paskutinio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertintas nepatenkinamai, išvadą surašyti būtina. Išvadoje tiesioginis vadovas įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir teikia atitinkamą motyvuotą siūlymą (išskyrus tuos atvejus, kai vertinamas valstybės tarnautojas, kuris paskutinio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertintas nepatenkinamai): suteikti ar panaikinti valstybės tarnautojui atitinkamą kvalifikacinę klasę; pasiūlyti tobulinti valstybės tarnautojų kvalifikaciją; atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš pareigų; perkelti įstaigos vadovą (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai) ar karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ar perkelti karjeros valstybės tarnautoją į konkrečias aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, į kurias jis prašo būti perkeltas; perkelti karjeros valstybės tarnautoją į konkrečias aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, į kurias jis prašo būti perkeltas, ir suteikti jam ne aukštesnę už turėtą kvalifikacinę klasę (Vertinimo taisyklių 28 p.).
Pastebėtina, kad nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Vertinimo taisyklės nenustato, kad tiesioginio vadovo pokalbis su valstybės tarnautoju dėl jo tarnybinės veiklos rezultatų turi būti protokoluojamas ar fiksuojamas kitu būdu. Vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu (faktinio pokalbio tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jį vertinančio subjekto, skirto aptarti tarnautojo veiklos rezultatus, nebuvimas) ne kartą konstatavo, jog tokį procedūrinį pažeidimą, net jeigu jis nustatomas, nėra pagrindo pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti Vertinimo komisijos posėdyje (žr., pvz., 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje A756-1267/11, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009, 2012 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-265/12) ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, I dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, 2013 m., 495 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų aptarimo protokolo Nr.V6-790, 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo įgyvendintas Vertinimo taisyklių 27 punktas, reglamentuojantis pokalbio turinį ir eigą, t. y. valstybės tarnautojas A. Z. dalyvavo pokalbyje su tiesioginiu vadovu (teismo pirmininku) dėl tarnybinės veiklos rezultatų aptarimo (pareiškėjui buvo pateikta tiesioginiam vadovui pateikta medžiaga dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos, suteikta teisė būti išklausytam). Taigi aptarimo metu pareiškėjas buvo informuotas kokiu pagrindu vyksta aptarimas, tiesioginis vadovas pranešė apie dėl A. Z. tarnybinės veiklos gautus tris tarnybinius pranešimus, pasiūlė pasisakyti, o aplinkybė, jog pareiškėjas jų nekomentavo nėra faktinis pagrindas pripažinti, jog nebuvo įgyvendinta Vertinimo taisyklių 27 punkto nuostata (tiesioginis vadovas pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus). Tokiu būdu yra neapgrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog 2017 m. rugpjūčio 28 d. tiesioginio vadovo ir pareiškėjo pokalbis, trukęs vos apie 3-4 min., tebuvo tik formalus (deklaratyvus) procedūros, numatytos Vertinimo taisyklių 27 punkte, laikymasis, o ne realus, ir pokalbio metu nebuvo pasiekti jam keliami tikslai.
Be to, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas - valstybės tarnautojas – dalyvavo Kauno apylinkės teismo karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdyje ir turėjo galimybę išsakyti motyvuotus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus, pateikti įrodymus ir tai patvirtina bylos duomenys (paaiškinimai raštu, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ir tai dar kartą patvirtina, jog Vertinimo taisyklių 27 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad apie įsakymą dėl pareiškėjo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo pareiškėjas nebuvo informuotas.
Vertinimo taisyklių 30 punkte numatyta, kad tiesioginis vadovas išvadą ir karjeros valstybės tarnautojo rašytinį prašymą perkelti jį į konkrečias aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (jeigu toks prašymas yra gautas) per personalo administravimo tarnybą pateikia į pareigas priimančiam asmeniui, kuris priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo. Tuo atveju, kai tiesioginis vadovas kartu yra ir į pareigas priimantis asmuo, jis išvadą personalo administravimo tarnybai pateikia su sprendimu atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą.
Pagal Vertinimo taisyklių 33 punktą į pareigas priimantis asmuo apie būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui raštu, o Valstybės tarnybos departamentui – per Valstybės tarnautojų registrą.
Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-237 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“ nusprendė atlikti pareiškėjo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, o pareiškėjui pranešimas „Dėl neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo Vertinimo komisijoje„ šio įsakymo pagrindu buvo išsiųstas 2017 m. rugsėjo 8 d., kuriuo pareiškėjui buvo pranešta, kad pareiškėjo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas Vertinimo komisijoje vyks 2017 m. rugsėjo 26 d. 9.30 val. Kauno apylinkės teisme. Taigi šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas Vertinimo taisyklių 33 punkte numatytą pareigą įvykdė nepažeisdamas pareiškėjo teisės būti informuotam ir išklausytam (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, I dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, 2013 m., 496, 497 p.).
Pareiškėjas teigia, kad Vertinimo komisija, kurios sudėtį pareiškėjas laiko šališka, neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinime nurodytus argumentus ir 2017 m. rugsėjo 26 d. priėmė neobjektyvią išvadą Nr. V6-857, kuria nemotyvuotai pritarė tiesioginio vadovo 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadai Nr.V-6-841.
Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie eina pareigas, vadovo sudaryta vertinimo komisija. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos. Šio straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą.
Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje dėl savo neabejotino šališkumo negali dalyvauti tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas, kaip jį apibrėžia Vertinimo taisyklių 6 punktas, kadangi jis yra suinteresuotas ginti savo surašytą išvadą, kuri yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas, ir gali daryti įtaką kitų vertinimo komisijos narių apsisprendimui. Esant situacijai, kai dvejiems metams sudarytos vertinimo komisijos vienu iš narių yra tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas, surašęs valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, jis, vadovaudamasis minėtų Vertinimo taisyklių 5 punktu, nuo šios konkrečios vertinimo procedūros turi nusišalinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22¹ straipsnio 6 dalimi ir Vertinimo taisyklių 21 punktu, vertinime gali dalyvauti tik kaip vertinimo komisijos iškviestas vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1215/2010).
Iš 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. V6-841 matyti, kad šioje išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 22 dalies 2 punktą, tai yra pakankamas pagrindas perduoti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą atitinkamai vertinimo komisijai, kuri jos sudarymo bei kompetencijos nustatymo aspektais turi atitikti Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ straipsnio reikalavimus.
Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Kauno apylinkės teismo karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau- ir Vertinimo komisija). Šiuo įsakymu Vertinimo komisijos pirmininke paskirta teismo pirmininko patarėja I. V..
Pareiškėjas savo skunde ir bylos nagrinėjimo metu kelė prielaidas ir išsakė abejones dėl Vertinimo komisijos pirmininkės šališkumo. Šališkumą grindė tuo, jog ant 2017 m. liepos 17 d. posėdžių sekretorės I. M. tarnybinio pranešimo, kuriuo ji informavo teismo pirmininką apie įvykusį konfliktą su teisėjo padėjėju A. Z., teismo pirmininkas užrašė rezoliuciją, kurioje nurodė pirmininko patarėjai (I. V.) parengti įsakymą dėl teisėjo padėjėjo A. Z. neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo. Atsižvelgdamas į šią rezoliuciją, pareiškėjo manymu, 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados projektą tiesioginiam vadovui galimai rengė I. V., kuri galimai buvo suinteresuota ginti savo rengtą projektą, turėjo išankstinę nuomonę ir galėjo daryti įtaką kitiems komisijos nariams.
Pagal Vertinimo taisyklių 28 punktą po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas, manydamas esant tikslinga atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą vertinimo komisijoje, užpildo atitinkamą vertinimo anketą (prieš tai užpildytą ir valstybės tarnautojo) ir surašo išvadą (nagrinėjamu atveju - 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. V6-841), o pagal Vertinimo taisyklių 30 punktą tuo atveju, kai tiesioginis vadovas kartu yra ir į pareigas priimantis asmuo, jis išvadą personalo administravimo tarnybai pateikia su sprendimu atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą (nagrinėjamu atveju - Kauno apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. V-237 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“).
Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo pirmininko rezoliucija ant 2017 m. liepos 17 d. posėdžių sekretorės I. M. tarnybinio pranešimo buvo įvykdyta 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr.V-237, iš kurio turinio matyti, kad jo rengėja buvo būtent I. V., tačiau pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo surašyta dar 2017 m. rugpjūčio 30 d. Iš pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados matyti, kad vertinimo lentelė užpildyta pagal reikalavimus nurodant konkrečius balus bei pateikiant tiesioginio vadovo komentarus, rengėjo nuorodos ant dokumento nėra, nes kaip patvirtino liudytoju apklaustas Kauno apylinkės teismo pirmininkas D. K., pareiškėjo tiesioginis vadovas, būtent jis ją surašė ir ją pasirašė. Be to, pareiškėjo tiesioginis vadovas savo ranka įrašė pareiškėjo įvertinimo balą bei parašė pastabas apie A. Z. savęs įsivertinimą ir Karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje.
Esant minėtam teisiniam tarnybinių teisinių santykių reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, pripažintina, jog Kauno apylinkės teismo pirmininko patarėja I. V., būdama sudarytos vertinimo komisijos viena iš narių, ir nebūdama tiesioginiu vertinamo valstybės tarnautojo vadovu, surašiusiu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, vadovaudamasi minėtų Vertinimo taisyklių 5 punktu, nuo šios konkrečios pareiškėjo vertinimo procedūros neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nusišalinti.
Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog vertinimo komisijos pirmininkės, kuri tuo pačiu yra ir tiesioginio vadovo patarėja, ir nenusišalino nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, išankstinė nuomonė vertinimo komisijos nariams aptariant tiesioginio vadovo vertinimo komisijai pateiktos pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados motyvuoto siūlymo pagrįstumą tiesiogiai ar netiesiogiai galėjo daryti įtaką ir kitų vertinimo komisijos narių apsisprendimui balsuojant dėl siūlymo į pareigas priimančiam asmeniui (tiesioginiam vadovui) pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui ir taip buvo pažeistos Vertinimo taisyklių 38 ir 39 punktų nuostatos,
Vertinimo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad vertinimo komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai, o kai vertinimo komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė vertinimo komisijos narių.
Vertinimo taisyklių 38 punkte nurodoma, kad pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo pagrįstumą. Jeigu vertinamas valstybės tarnautojas, kurio veikla paskutinio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinta nepatenkinamai, vertinimo komisija aptaria tiesioginio vadovo pateiktą išvadą.
Pagal Vertinimo taisyklių 39 punktą pasibaigus tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo pagrįstumo aptarimui, balsuojama dėl siūlymo į pareigas priimančiam asmeniui pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui. Kai vertinama veikla valstybės tarnautojo, kuris paskutinio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertintas nepatenkinamai, vertinimo komisija balsuoja dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo ir komisijos siūlymo į pareigas priimančiam asmeniui. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl karjeros ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta 5 narių Vertinimo komisija, ir kad vertinant pareiškėjo A. Z. veiklą, vadovaujantis Vertinimo taisyklių 5 punktu, nusišalino komisijos narė – teismo kanclerė S. V., kuri tiesioginiam vadovui buvo pateikusi ataskaitą dėl Darbo drausmės komisijos atliktų patikrinimų (apie patikrinimo metu 2017 m. balandžio 25 d. nustatytą A. Z. darbo drausmės pažeidimą bei jo atsisakymą rašyti paaiškinimą). Pareiškėjo argumentus, kad likus 4 komisijos nariams ir jų balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą galėjo turėti būtent Vertinimo komisijos pirmininkė I. V., paneigia tiek Vertinimo komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdžio protokolas Nr.V6-856, tiek Vertinimo komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. išvada Nr.V6-857, kurioje visi nariai (išskyrus nusišalinusią S. V.) balsavo „už“, t. y. pritarti tiesioginio vadovo siūlymui pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai ir siūlyti tobulinti kvalifikaciją. Esant šioms faktinėms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, jog Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsai nebuvo pasiskirstę po lygiai, todėl ir nebuvo pažeista Vertinimo taisyklių 39 punkto nuostata dėl balsavimo rezultatų vertinimo. Pažymėtina, jog Vertinimo taisyklių 41 punkte numatyta galimybė Vertinimo komisijos nariui pateikti atskirąją motyvuotą nuomonę, jei jis nesutinka su siūlymu, tačiau nagrinėjamu atveju Vertinimo komisijos nariai šia teise nepasinaudojo, ir tai tik įrodo, jog buvo balsuota vienbalsiai.
Bylos nagrinėjimo metu ir pareiškėjas savo skunde nurodė, kad Vertinimo komisijai jis pateikė išsamius paaiškinimus, tačiau Vertinimo komisijos išvadoje visiškai nėra nurodyta, ar buvo į juos atsižvelgta ir kokie motyvai lėmė, kad nei vienas pareiškėjo argumentas nepasirodė pakankamai svarus, visa tai jam kelia abejonių dėl sąžiningumo, objektyvumo ir teisingumo principų taikymo pareiškėjo atžvilgiu.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17, 18 ir 19 punktai), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
Tokiu būdu vertinant Kauno apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr.P-243 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados įgyvendinimo“ pagrįstumą ir teisėtumą, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados apie tai, kad jis neturi kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei jo veiklos vykdant suformuluotas užduotis, yra pagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais (Kauno apylinkės teismo pirmininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.V-273 patvirtintas Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymas).
Teismo funkcijos turi apsiriboti Vertinimo komisijoje atliktos vertinimo procedūros atitikimo teisės aktuose nustatytiems kriterijams nustatymu ir paties įvertinimo objektyvumo patikrinimu, tam pakanka ištirti šalių paaiškinimus, komisijos nagrinėtą medžiagą, protokolą bei pateiktą garso įrašą, kuriame atsispindi pareiškėjo 2017 m. veiklos vertinimas Vertinimo komisijoje. Teismas neturėtų išplėsti ginčo dalyko tokiais duomenimis, kurie nebuvo nagrinėti ir vertinti Vertinimo komisijos posėdyje. Vertindamas pareiškėjo A. Z. 2017 m. tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, teismas privalo išanalizuoti valstybės tarnautojui iškeltas užduotis, jų įvykdymo vertinimo rodiklius bei užduočių įvykdymą, tačiau tai nereiškia, kad turi pateikti savo įvertinimą, pakanka pateikti argumentus, kodėl atliktas vertinimas negali būti laikomas objektyviu.
Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtinta valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, buvo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 metais neeilinis vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjo gebėjimai atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacija bei pasiekti rezultatai.
Pareiškėjo tiesioginio vadovo 2017 m. rugpjūčio 30 d. užpildytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. V6-841 dalyje „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas“ pareiškėjo pasiekti rezultatai įvertinti 2 balais (valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius). Vertinimo išvados dalyje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ šie gebėjimai įvertinti 2 balais bei nurodyta, kad rengdamas procesinio dokumento projektą, nepatikrindavo, ar nagrinėjamu atveju tinka nurodytos teisės normos, ar jos yra galiojančios, kokios teisės normos yra taikytinos byloje; tyčia nesilaikė teisėjos, su kuria priskirtas dirbti, raštiško nurodymo dėl rengiamo procesinio dokumento motyvavimo ir rezoliucinės dalies turinio, t. y. užuot pateikęs motyvuotus siūlymus dėl motyvavimo ir rezoliucinės dalies turinio, viršijo savo kompetencijos ribas surašydamas teisėjos nurodymų neatitinkančius procesinių dokumentų projektus; surašydavo procesinių dokumentų projektus nesilaikydamas atidumo, įsigilinimo į atliekamą darbą bei atsakingumo reikalavimų, nepabaigdavo sudėtingesnių dokumentų projektų; kėlė abejones savo lojalumu teismui, pasireiškusių Vidaus tvarkos taisyklių ignoravimu (2017 m. gegužės 8 d. ataskaita dėl darbo drausmės komisijos atliktų patikrinimų) bei nekolegiškais, bendradarbiavimo stoka pasižyminčiais santykiais su kitais teismo darbuotojais (2017 m. liepos 17 d. teismo posėdžių sekretorės I. M. ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. teisėjos S. V. tarnybiniai pranešimai). Vertinimo išvados dalyje „Kvalifikacijos vertinimas“ pateiktas kvalifikacijos anketoje gautas balas – 2 bei nurodyta, kad iškilus abejonėms dėl teisėjo padėjėjo atidumo, atsakingumo ir gebėjimo surašyti sudėtingesnius dokumentų projektus, teisėjo padėjėjui siūlytina dalyvauti mokymuose, kuriuose būtų stiprinami analizės ir pagrindimo gebėjimai. Atsižvelgiant į tai, kad turimais duomenimis teisėjo padėjėjui A. Z. trūksta komandinio darbo, paslaugumo, kolegiškumo įgūdžių, teisėjo padėjėjui siūlytina dalyvauti mokymuose, kuriuose būtų stiprinami supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą bei lyderystės įgūdžiai. Be to, teisėjo padėjėjui A. Z. siūlytina pasinaudoti savarankiško kvalifikacijos kėlimo galimybe. Vertinimo išvados dalyje „Bendras vertinimas“ pateiktas vertinimas – 2 balai, t. y patenkinamai, o dalyje „Siūlymai“ nurodyta: karjeros valstybės tarnautojui - teisėjo padėjėjui A. Z. tobulinti kvalifikaciją.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 13 dalį vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta, kad vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Taisyklių 54 punkte nurodyta, kad į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo.
Pagal Vertinimo taisykles, vertinimo skalės rodiklis - patenkinamai rekomenduojamas tuo atveju, kai pastebimi profesinių įgūdžių trūkumai, nepakankama kvalifikacija, užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir/arba nepakankamai gerai atliekamos funkcijos.
Taigi vertinant Kauno apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr.P-243 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados įgyvendinimo“ pagrįstumą ir teisėtumą svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados apie tai, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, pareiškėjui trūksta gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pareiškėjui trūksta kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, yra pagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010; 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013).
Kaip jau minėta, pareiškėjo pareigybės paskirtis – patarti teisėjams įstatymų ir kitų teisės aktų analizės, taikymo, sisteminimo klausimais, padėti rengti bylas nagrinėti teismo posėdyje. Pareigybės aprašyme nurodyta, kad pareiškėjas turi gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius teismų, teismų savivaldos sistemą, teismo procesą, viešąjį administravimą; būti gerai susipažinusiam su Europos Sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais, teismų praktika (Pareigybės aprašymo 6.2 p.); sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti teisės aktų projektų rengimo taisykles; procesinių ir kitų dokumentų rengimo metodiką (Pareigybės aprašymo 6.3 p.); gebėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, rengti išvadas (Pareigybės aprašymo 6.4 p.); turėti bendrų darbo kompiuteriu įgūdžių, mokėti dirbti MS, Windows aplinkoje ir su Microsoft Office programiniu paketu, naudotis šiuolaikine biuro technika (Pareigybės aprašymo 6.5 p.). Pareiškėjos pareigybei priskirtos šios pagrindinės funkcijos: rinkti teisėjui reikalingus įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, teisinę bei kitą informaciją, juos analizuoti, sisteminti ir teikti išvadas (Pareigybės aprašymo 7.1 p.); analizuoti rengiamų teismo posėdžiui bylų medžiagą, įvertinti ir apibendrinti teisės problemas, teikti motyvuotas išvadas dėl bylose esančių teisės aiškinimo ir problemų sprendimo, teikti pasiūlymus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo (Pareigybės aprašymo 7.2 p.); rengti procesinių dokumentų projektus (Pareigybės aprašymo 7.3 p.); vykdyti šiai pareigybei pavestas funkcijas, susijusias su LITEKO informacine sistema pagal priskirtą vaidmenį ir pavedimo apimtį (Pareigybės aprašymo 7.4 p.). Pareiškėjo pareigybei priskirtos ir kitos funkcijos: rengti dokumentų, susijusių su teisinės pagalbos prašymais ir teisiniu bendradarbiavimu, projektus (Pareigybės aprašymo 7.5. p.); teismo pirmininko, jo pavaduotojų, teisėjo pavedimu nagrinėti teisme gautus asmenų skundus, pareiškimus ar prašymus ir teikti savo pasiūlymus dėl juose iškeltų klausimų, rengti reikiamų raštų/atsakymų projektus (Pareigybės aprašymo 7.6. p.); rengti kitus teismo veiklos dokumentus (Pareigybės aprašymo 7.7.); teismo pirmininko pavedimu dalyvauti komisijų veikloje (Pareigybės aprašymo 7.8. p.); vykdyti pareigybei pavestas funkcijas, susijusias su teismų procesinių sprendimų skelbimu Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka (Pareigybės aprašymo 7.9. p.); vykdyti pareigybei pavestas funkcijas, susijusias su teismo pranešimų skelbimu specialiame interneto tinklalapyje, pagal teismo pirmininko patvirtintą tvarką (Pareigybės aprašymo 7.10. p.); vykdyti pareigybei pavestas funkcijas pagal teismo pirmininko patvirtintą Darbo su dokumentais, bylomis ir skundais tvarką (Pareigybės aprašymo 7.11. p.); teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojų ar kitų jų įgaliotų teismo tarnautojų pavedimu pavaduoti laikinai darbe dėl svarbių priežasčių nesančius teisėjų padėjėjus (Pareigybės aprašymo 7.12. p.); suteikti informaciją interesantams/proceso dalyviams, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Pareigybės aprašymo 7.13. p.); teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojų ar kitų jų įgaliotų teismo tarnautojų pavedimu apmokyti dirbti naujai priimtus teisėjų padėjėjus, teikti jiems tikslią bei operatyvią metodinę ir praktinę pagalbą, užtikrinančią tinkamą pasiruošimą darbui (Pareigybės aprašymo 7.14. p.); vykdyti kitus teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojų bei teisėjo, su kuriuo priskirtas dirbti, su teismo veikla susijusius pavedimus, kad būtų pasiekti teismo strateginiai tikslai (Pareigybės aprašymo 7.15. p.).
Taigi pareiškėjas, būdamas teisėjo padėjėju, turi patarti teisėjui ir padėti rengti bylas nagrinėti teismo posėdyje atlikdamas pagrindines pareigybės aprašymo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2017 metais buvo paskirtas dirbti su konkrečia teisėja, darytina išvada, kad kaip ir kokiu būdu (kokia apimtimi) jis turėjo atlikti minėtas funkcijas, priklausė nuo konkrečios teisėjos nurodymų. Pažymėtina, kad teisėjui nepavedus teisėjo padėjėjui vykdyti tam tikrų funkcijų ir / ar užduočių ir teisėjo padėjėjui jų dėl to nevykdant, nėra galimybės spręsti, jog teisėjo padėjėjas tų funkcijų ar užduočių negali įvykdyti tinkamai dėl profesinių įgūdžių stokos ir / ar netinkamos kvalifikacijos.
Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčijama aplinkybė, kad 2017 metais pareiškėjui buvo pavesta dirbti ir jis dirbo su teisėja S. V.. Tai reiškia, kad šiuo atveju tiek tiesioginiam vadovui, tiek Vertinimo komisijai vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą 2017 metais buvo svarbu išsiaiškinti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tuo, kokias užduotis vykdyti pareiškėjui buvo pavedusi minėta teisėja ir kaip šias užduotis atliko pareiškėjas.
Kadangi nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Vertinimo taisyklės nenumato, kokiuose šaltiniuose užfiksuota informacija remdamasis tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas gali įvertinti jam pavaldaus asmens tarnybinę veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015), teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, o būtent 2017 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorės I. M. tarnybinio pranešimo dėl teisėjo padėjėjo A. Z. tarnybinės veiklos turinį, ir jos parodymus bylos nagrinėjimo metu, 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos S. V. pateikto tarnybinio pranešimo dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėjo A. Z. tarnybinės veiklos turinį ir jos parodymus bylos nagrinėjimo metu, liudytoju apklausto Kauno apylinkės teismo pirmininko D. K., kuris yra pareiškėjo tiesioginis vadovas, parodymus, daro išvadą, kad tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą bei parengdamas pareiškėjo A. Z. 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. V6-841, iš esmės pagrįstai rėmėsi duomenimis, gautais pokalbio su pareiškėju metu, taip pat pokalbių su teisėjais, kurie dirbo su pareiškėju. Šie duomenys, teismo vertinimu, buvo pakankami spręsti apie pareiškėjo tarnybinėje veikloje 2017 metais pasiektus rezultatus ir tiesioginiam vadovui įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą.
Taigi šiuo atveju būtina vertinti ne tik tiesioginio vadovo gautus duomenis per pokalbį su pareiškėju, bet ir teisėjos S. V., su kuria dirbti buvo paskirtas pareiškėjas ir dirbo 2017 metais, 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo duomenis.
Šiame tarnybiniame pranešime dėl teisėjo padėjėjo A. Z. tarnybinės veiklos vertinimo nurodyta, kad pradėjus dirbti su paskirtuoju padėjėju A. Z. buvo aptarti darbo organizavimo klausimai, akcentuotas principinis reikalavimas - sąžiningai atlikti savo pareigas. Padėjėjui buvo nurodyta, kad vykdydamas savo funkcijas privalo būti atidus ir kruopštus, o pasitaikius atvejams, kai nesugebės ar nespės atlikti pavestų užduočių, privalo iš anksto apie tai informuoti teisėją. Be to, buvo atkreiptas dėmesys, kad teisėjo padėjėjas ir teismo posėdžių sekretorė privalo dirbti darniai ir suderintai, taip pat bendradarbiauti ir su kitais teismo darbuotojais, tinkamai atlikdamas savo funkcijas teismo darbe. Teisėja nurodė, jog padėjėjas bendrauja darbo klausimais su teisėja, sekretore ir kitais teismo darbuotojais, tačiau teisėja yra gavusi keletą žodinių nusiskundimų, kad jis stokoja paslaugumo, kolegiškumo, komandinio darbo įgūdžių: sekretorė skundėsi, kad prieš atostogas pernelyg vėlai pateikė didelį kiekį procesinių dokumentų, neatsižvelgdamas į jos fizines galimybes pabaigti darbą paskutinę dieną prieš atostogas; raštinės darbuotoja skundėsi, kad atsisakė padėti parengti raštą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui civilinėje byloje Nr. 2YT-16311-748/2017. Padėjėjas, prieš išeidamas tėvystės laisvadienių, 2017 m. gegužės 11-12 d. ir vėliau - kasmetinių atostogų (iš viso apie 6 savaitėms), trijų bylų: Nr. e2-12155-748/2017, Nr. e2-11078-748/2017, Nr. 2-12389-748/2017 neperdavė nei sekretorei, nei teisėjai. Tik gegužės 15 d. bylos buvo rastos jo kabinete, spintos lentynoje. Vėliau teisėjai A. Z. pasiaiškino, kad buvo surašęs dokumentus ir įkėlęs į „Susirašinėjimą“, o bylas galima buvo pasiimti, nes kabinetas nebuvo užrakintas.
Teisėja S. V., vertindama teisėjo padėjėjo A. Z. pavesto darbo atlikimo savalaikiškumą tarnybiniame pranešime nurodė, jog teisėjo padėjėjas įprastai nurodytu laiku patikrina reikalingus duomenis ir pristato teisėjai naujas bylas, teikia argumentuotas teisines išvadas dėl dokumentų priėmimo. Teisėjo padėjėjas laiku pateikia teisėjai naujai gautų bylų pristatymą, iškart paruošia teismo įsakymus ir leidimus. Rengdamas teisinių dokumentų projektus, padėjėjas dažniausiai juos parengia laikydamasis teisėjos nurodytų terminų. Pasitaikė atvejų, kai dokumentų projektai buvo parengti vėluojant keletą dienų, nes rengdamas dokumentus neįvertino įstatymuose nustatyto termino. Atkreipus padėjėjo dėmesį į tokius atvejus, jis aiškinosi dideliu darbo krūviu.
Vertindama teisėjo padėjėjo A. Z. atliekamo darbo kokybę, teisėja S. V., nurodė, kad teisėjo padėjėjas A. Z. per visą darbo laikotarpi pasižymėjo kaip kruopštus darbuotojas, rodė tam tikras pastangas atlikti darbą pagal nurodymus, tačiau ne visada atidžiai surašydavo procesinių dokumentų projektus ir jam ne visada pavykdavo išvengti elementarių klaidų. Kai kurios klaidos jo būdavo paaiškinamos, kaip atsiradusios dėl darbinės įtampos ir didelio darbo krūvio. Teisėjos nuomone, kai kurios klaidos būdavo padarytos dėl nepakankamo įsigilinimo į atliekamą darbą bei dėl atsakingumo stokos. Sudėtingesnius dokumentų projektus padėjėjas kartais pateikia nepabaigtus formuluoti ir rašyti. Surašydamas procesinių dokumentų projektus kai kada dalį teksto kopijavimo būdu perkelia iš kitos bylos procesinio dokumento, nesuderindamas su nagrinėjama byla, nepatikrindamas, ar nagrinėjamu atveju tinka nurodytos teisės normos, ar jos yra galiojančios, kokios teisės normos yra taikytinos byloje. Nurodė, jog buvo 2-3 atvejai, kai padėjėjas tyčia nesilaikė teisėjos raštiško nurodymo dėl rengiamo procesinio dokumento motyvavimo ir rezoliucinės dalies turinio ir pateikė teisėjai pasirašyti neįspėjęs ir nepaaiškinęs, kad surašė kitaip, nei buvo nurodyta. Teisėjai pastebėjus neatitikimus dokumentų projektuose duotiems nurodymams, paaiškindavo, kad pasitarė su savo kolegomis ir nusprendė, kad reikia rašyti kitaip, nei nurodė teisėja. Teisėjo padėjėjas reaguoja į teisėjos pastabas dėl pastebėtų jo darbo trūkumų ir akivaizdžiai stengiasi, tačiau tai nesudaro pagrindo neatsižvelgti į teisėjos pateiktą vertinimą.
Tai, jog teisėjo padėjėjas A. Z. stokoja bendradarbiavimo, komandinio darbo organizavimo įgūdžių su kitais teismo darbuotojais (teismo posėdžių sekretore) patvirtina ir 2017 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorės I. M. tarnybinio pranešimo dėl teisėjo padėjėjo A. Z. tarnybinės veiklos turinys.
Teismo posėdžių sekretorė I. M. tarnybiniame pranešime nurodč, kad Kauno apylinkės teisme ji dirba kartu su teisėja S. V. ir teisėjo padėjėju A. Z.. 2017 m. birželio 30 d. tarp jos ir teisėjo padėjėjo A. Z. įvyko konfliktas dėl darbo organizavimo. Nurodė, kad teismo posėdžių sekretorei ir teisėjai S. V. buvo numatomos kasmetinės atostogos nuo 2017 m. liepos 2 d. iki 2017 m. liepos 7 d., todėl ji apie dvi savaites prieš atostogas paprašė A. Z., kad visus jai numatytus atlikti darbus atiduotų kuo anksčiau ir nepaliktų paskutinei darbo dienai prieš atostogas. Jis pažadėjo pasistengti. Tačiau 2017 m. birželio 30 d. rytą atėjusi į darbą iš teisėjos S. V. gavo nemažai bylų, kuriose procesinio dokumento priėmimo data buvo 2017 m. birželio 29 d. Tai buvo civilinės bylos Nr. 2-16837-748/2017, sprendimas už akių į LITEKO sistemą įkeltas 2017 m. birželio 29 d. 15:52; Nr. e2-16200-748/2017, sprendimas už akių į LITEKO sistemą įkeltas 2017 m. birželio 29 d. 15:54, teisėja S. V. sprendimą už akių elektroniniu parašu pasirašė 2017 m. birželio 29 d. 16:28; Nr. eL2-19281-748/2017, nutartis į LITEKO sistemą įkelta 2017 m. birželio 29 d. 16:27, teisėja S. V. nutartį elektroniniu parašu pasirašė 2017 m. birželio 29 d. 17: 03; Nr. eL2-l 8991-748/2017, nutartis į LITEKO sistemą įkelta 2017 m. birželio 29 d. 16:27, teisėja S. V. nutartį elektroniniu parašu pasirašė 2017 m. birželio 29 d. 17:04; Nr.2-3006-748/2017, sprendimas už akių į LITEKO sutemą įkeltas 2017 m. birželio 29 d. 16:00; Nr.e2YT-19402-748/2017, nutartis į LITEKO sistemą įkelta 16:55, teisėja S. V. elektroniniu parašu pasirašė 17:02; Nr.e2-14877-748/2017, sprendimas už akių į LITEKO sistemą įkeltas 15:53, teisėja S. V. elektroniniu parašu pasirašė 16:29. Taip pat pažymėjo, kad anksčiau pasirašytus dokumentus ir bylas su procesiniais sprendimais iš teisėjos S. V. 2017 m. birželio 29 d. pasiėmė apie 16 val. 20 min. Taip pat 2017 m. birželio 30 d. po pietų, taip pat pasiėmė civilines bylas, kuriose reikėjo atlikti tam tikrus veiksmus, išsiųsti kopijas, išsiųsti šaukimus ir kt. Tai buvo civilinės bylos: Nr.2YT-14423-748/2017; Nr. 2-19348-748/2017; Nr. 2YT-18669-748/2017; Nr. eL2-18892-748/2017; Nr. 2-11513-748/2017, 2017 m. birželio 30 d. vyko posėdis; Nr. 2-19687-748/2017, paskelbta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių; Nr. 2-14637-748/2017; Nr. e2-19732-748/2017; Nr. eL2-19359-748/2017. Tarnybiniame pranešime teismo posėdžių sekretorė nurodė, jog matydama tokią situaciją, paklausė teisėjo padėjėjo A. Z., ar jis prisimena jos prašymą. Jis patvirtino, kad prisimena, tačiau pasakė (cituoja): „...Tai dabar mane turėtų graužti sąžinė už tai, kad dirbu savo darbą?“. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokia situacija buvo nebe pirma. Prieš kasmetines atostogas, kurios buvo nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. situacija buvo labai panaši ir netgi blogesnė, nes jai dėl tokio teisėjo padėjėjo elgesio teko ateiti į darbą jos kasmetinių atostogų metu (2016-12-29) ir pridėjo sąrašą bylų, kuriose „įvykis procese“ išsiųstos kopijos buvo atliktas 2016 m. gruodžio 29 d.). Pažymėjo kad A. Z. dienos darbus teisėjai pasirašyti ir peržiūrėti paduoda tik pačioje darbo dienos pabaigoje, taigi bylos teismo posėdžių skretorę pasiekia tik kitą dieną. Dėl tokio darbo organizavimo tiek jai, tiek teisėjai išsakant priekaištus A. Z. nereaguoja arba išsako nuomonę, kuri dažnu atveju prasilenkia su realybe. Teisėjo padėjėjo ir jos bendravimą lydi nuolatiniai konfliktai ir dėl darbo tvarkos, ir dėl asmeninių savybių. Taip pat pabrėžė, kad 2017 m. birželio 30 d. gautų bylų kiekį per vieną dieną sutvarkyti buvo fiziškai neįmanoma (prideda sąrašą bylų, kuriose išsiųstos kopijos 2017 m. birželio 30 d., 3 lapai).
Bylos nagrinėjimo metu liudytojomis apklaustos Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorė I. M., Kauno apylinkės teismo teisėja S. V. argumentuotai paaiškino, dėl kokių priežasčių jos pareiškėjo tarnybinę veiklą 2017 metais įvertino patenkinamai ir patvirtino bei paaiškino išsamiai tarnybiniuose parnešimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Apibendrindamas išdėstytą, teismas atmeta pareiškėjo skundo teiginį, jog tiesioginio vadovo surašyta 2017 m. rugpjūčio 30 d. karjeros valstybės tarnautojo teisėjo padėjėjo A. Z. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. V6-841 yra nepagrįsta objektyviais duomenimis.
Kaip jau minėta, tiesioginio vadovo surašyta vertinimo išvada apie valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas (žr., LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013). Vertinimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą (34.1 punktas); sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo (34.2 punktas) ir vertinimo komisijos išvados surašymą (34.3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina: valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, jeigu kyla abejonių dėl pakankamos įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos, gebėjimų atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jam nustatytų užduočių vykdymo arba yra pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš pareigų (35.1 punktas); ar pakankama valstybės tarnautojo kvalifikacija siūlomai kvalifikacinei klasei, jeigu yra tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę (35.2 punktas); ar karjeros valstybės tarnautojas atitinka specialiuosius reikalavimus, keliamus einančiajam pareigas, į kurias jis prašo būti perkeltas, ar gebės atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jeigu yra karjeros valstybės tarnautojo prašymas perkelti jį į konkrečias aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (35.3 punktas). Vertinimo taisyklių 36 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir šio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo parengtos tarnybinės veiklos vertinimo išvados nagrinėjimo.
Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis (bylos nagrinėjimo teismo posėdyje išklausęs 2017 m. rugsėjo 26 d. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą) bei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apklaustų liudytojų – Vertinimo komisijos narių R. P., V. K., A. L. – parodymus, sprendžia, jog Vertinimo komisijos pareiga patikrinti tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumą, išnagrinėti, apsvarstyti ir įvertinti valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta tinkamai, t. y. taip, kaip to reikalauja Vertinimo taisyklių 35, 36 punktų nuostatos.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjo pateiktų, kaip jis teigia, išsamių paaiškinimų dėl įvairių aplinkybių ir epizodų, dėl kurių tiesioginis vadovas nusprendė inicijuoti pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, neįvertinimo ir nepakankamo vertinimo, pripažįsta, jog jie yra nepagrįsti, nes Kauno apylinkės teismo valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai pateiktas pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimas (ir 2018 m. liepos 11 d. baigiamoji kalba) yra deklaratyvus, abstraktus ir taip pat nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (įrodymais), paneigiančiomis jau minėtuose tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes. Šalių paaiškinimai, komisijos nagrinėta medžiaga (ir pareiškėjo reikalauta Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), protokolas bei pateiktas garso įrašas, kuriame atsispindi pareiškėjo 2017 m. veiklos vertinimas Vertinimo komisijoje, patvirtina, kad Vertinimo komisija susipažino su vertinimo išvada, išklausė vertinamojo, Vertinimo komisija uždavė klausimų, susijusių su Vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis.
Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su atliktu pareiškėjo tarnybinės veiklos neeiliniu vertinimu 2017 metais, daro išvadą, kad atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kuriuose užfiksuoti duomenys, pagrindžiantys Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. V6-841 ir Vertinimo komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadoje Nr. V6-857 padarytas išvadas apie pareiškėjo veiklą 2017 metais, jog A. Z. trūksta komandinio darbo, paslaugumo, kolegiškumo įgūdžių, teisėjo padėjėjui siūlytina dalyvauti mokymuose, kuriuose būtų stiprinami supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą bei lyderystės įgūdžiai.
Taip pat pažymėtina, jog pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr.V6-841 pateiktą pasiūlymą tobulinti kvalifikaciją, teisėjo padėjėjas A. Z. jau dalyvavo mokymuose -seminaruose „Civilinės ir baudžiamosios teisės ir proceso aktualijos“ ir „Kokybės standartų taikymas“, ir tai pripažintina, jog pareiškėjas pripažino tarnybinės veiklos vertinimo išvadų pagrįstumą.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.