- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- e2-257-494/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01946-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- D. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone
- Atsakovas
- V. L.
- Advokatai
- Jevgenija Dubrovskaja
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.11.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovei Ilonai Ramaškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu, kuriame prašo:
1.1. nutraukti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą Dianos ir V. L. santuoką;
1.2. nustatyti sūnaus D. L. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. L.;
1.3. priteisti iš atsakovo po 300 Eur išlaikymą sūnui D. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės;
1.4. suteikti tėvui galimybę laisvai bendrauti su sūnumi, iš anksto suderinus su motina laiką bei vietą;
1.5. palikti ieškovei santuokinę pavardę – L.;
1.6. priteisti iš atsakovo visas atstovavimo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. L.. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – jis girtauja, nesirūpino šeimos gerove, neprisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, neišlaiko sūnaus, savo elgesiu buityje atsakovas daro vaikui neigiamą įtaką bei rodo blogą pavyzdį. Būtent dėl atsakovo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, kaip nurodo ieškovė, jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovei yra žinoma, kad 2019 m. lapkričio 3 d. atsakovas buvo sulaikytas už vairavimą girtas, jam buvo skirta 900 Eur dydžio bauda bei 11 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones. Mano, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Jis nėra ieškovei lojalus, negerbia ieškovės, jis neremia jos nei moraliai, nei materialiai. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių nemato prasmės tęsti bendrą santuokinį gyvenimą ir taikytis su atsakovo neatsakingu, priešingu šeimos interesams, elgesiu. Mano, kad jų santuoka yra iširusi ir bendras tolimesnis gyvenimas yra negalimas.
3. Santuokos metu nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto, automašinų įgyta nebuvo, todėl dalintino turto nėra. Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei su atsakovu priklauso iki santuokos įgytas 0,1450 ha žemės sklypas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovei 9/29, o atsakovui priklauso 20/29 dalys). Asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso 3/16 dalys paveldėto po tėvo mirties 2 kambarių buto bendro 44,62 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi 2007 metais iki santuokos sudarymo įgytą 1 kambario butą bendro 32,33 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu. (duomenys neskelbtini) Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi įgytą iki santuokos sudarymo automobilį ,,VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
4. Kaip nurodė ieškovė, ji rūpinuosi ir prižiūri sūnų, todėl sūnaus D. L. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Neprieštarauja, kad atsakovas laisvai bendrautų su sūnumi, iš anksto suderinęs su ieškove laiką ir vietą.
5. Dabartiniu metu, kaip nurodyta patiklintame ieškinyje, ieškovė gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1 kambario bute. Kadangi nuosavo busto ji neturi, po santuokos nutraukimo planuoja išsinuomoti butą ir kartu su sūnumi persikelti ten gyventi. Sūnaus išlaikymo kaštai dėl busto nuomos padaugės ir per mėnesį vidutiniškai sieks bendra suma apie 500-600 Eur. Išlaidos būsto nuomai, komunaliniai mokesčiai – 200 Eur, maistas – 200 Eur, vaistai, vitaminai, higienos prekės – 40 Eur, kanceliarinės prekės mokyklai, knygos – 30 Eur, drabužiai, avalynė –50 Eur, patalynė, rankšluosčiai, kitos buities prekės – 20 Eur, laisvalaikis, vasaros poilsis – 30 Eur, futbolo būrelis – 20 Eur, telefonas – 5 Eur.
6. Kaip nurodo ieškovė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas. Ieškovė nurodė, kad ji dirba mokytoja, vidutiniškai gauna 500-600 Eur atlygimą per mėnesį. Atsakovas dirba elektros montuotoju, turi pajamų, privalo rūpintis savo vaiku, padengti dalį gyvenamojo busto nuomos išlaidų bei teikti jam materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis. Bendrų kreditorinių įsipareigojimų ir kreditorių neturi, ieškovė asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi, o duomenų dėl atsakovo kreditorius ieškovė neturi.
7. Reikalavimą dėl privalomosios mediacijos įgyvendino. Mano, kad jų šeimos neįmanoma atkurti, todėl netikslinga taikyti terminą susitaikymui. Išlaikymo iš atsakovo ieškovė nereikalauja. Nurodė, kad abu yra visiškai veiksnūs.
8. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą teikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, 50 procentų atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų, ir paskirti advokatę Jevgenija Dubrovskaja, kurios darbo vieta yra adresu Naugarduko 91-214, Vilnius, tel. 2752838, atstovauti ieškovės interesams pirmosios instancijos teisme bei rengiant procesinius dokumentus.
9. Kaip nurodoma patikslintame ieškinyje, ieškovė negali pateikti įrodymų apie tai, kad atsakovas buvo baustas administracine tvarka. Informatikos bei ryšio departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsisakė suteikti tokią informaciją. Todėl prašo minėtą informaciją išreikalauti.
Šalies argumentai
10. Teisme gauta Tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad susipažinusi su bylos medžiaga ir vadovaudamasi CK 3.178 straipsnio 2 dalimi teikia išvadą nagrinėjamoje byloje. Ieškovė, pateikdama ieškinį, prašo nepilnamečio sūnaus D. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas, su Tarnybos vyriausiuoju specialistu bendravo telefonu, tačiau jam savo nuomonės dėl sūnaus gyvenamosios vietos neišsakė. Atsakovas teismui nėra pateikęs atsiliepimo, todėl jo nuomonė dėl D. L. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio vaikui priteisimo nėra aiški.
11. Kaip nurodyta išvadoje 2020 m. rugsėjo 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė lankėsi dabartinėje motinos ir vaiko gyvenamoje vietoje bei išklausė D. L. nuomonę. Apsilankymo metu nepilnametis nurodė, kad: „gyvena su mama, o tėtis – N. Vaikas teigė, jog su tėčiu bendrauja retai, po pamokų, kartų su mama, nueina pas tėtį į svečius. Pasak vaiko, su tėčiu nieko neveikia, retai perka dovanas, dažniausiai nuperka maisto. D. L. sakė, jog su mama sutaria gerai, kartu žiūri televizorių, mama nuveža ir parveža iš mokyklos, kai reikia padeda paruošti namų darbus, eina pasivaikščioti. D. L. nurodė, jog nori likti gyventi su mama, nes čia įdomiau, ramiau. Vaikas sakė, jog nenori likti su tėčiu vienu du, norėtų, kad mama dalyvautų susitikimuose, anot vaiko, jam nejauku likti tik su tėčiu.“
12. 2020 m. rugsėjo 25 d. surašytas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 1TSD-3108, kuriame nurodoma, jog ieškovė su sūnumi gyvena vieno kambario nuomojamame bute su visais patogumais. Gyvenamoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, lavintis, mokytis, leisti laisvalaikį. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją ir aplinkybę, kad vaikas išreiškė norą gyventi su motina, Tarnyba mano, kad D. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Pastebėjo, kad tiek ieškinyje, tiek ir apsilankymo metu, ieškovė akcentuoja atsakovo alkoholio vartojimo problemą.
13. Tarnyba nurodo, jog eškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymo kaštai per mėnesį sudaro 500-600 Eur ir ieškinyje pateikė vaiko poreikius. D. L. paaiškino, kad šiuo metu dirba mokytoja Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), o jos atlyginimas yra apie 600 Eur per mėnesį, taip pat gauna 60 Eur per mėnesį dydžio išmokąvaikui. Tarnyba vadovaudamasi Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašu nurodė, kad atsakovas nuo 2020 m. liepos 24 d. yra registruotas teritorinėje Užimtumo tarnyboje ir gauna 454,29 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką. Tarnyba, įvertinusi šalių turtinę padėtį ir susiklosčiusią teismų praktiką, vaiko poreikius bei faktą, kad vaikas gauna 60 Eur dydžio išmoką ir tai, jog sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio priteisimo neturi būti nukrypstama nuo lygįų dąlių principo, mano, kad D. L. reikalaujama išlaikymo suma vaikui yra per didelė, todėl iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina suma turi būti nedidesnė nei 270 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
14. Tarnyba nurodė, kad CK 3.59 straipsnyje numatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
15. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnyje įvardinta taisyklė, kad teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 numatyta, kad atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi apskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, patenkintų kiekvieną iš aptariamų vaiko poreikių. Kadangi vienas iš pagrindinių principų priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra proporcingumo principas, tai reiškia, kad būtina surasti pusiausvyrą tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties. Kaip nurodo kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, kad „vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį“. Kaip nurodė Tarnyba, vadovaujantis šia kasacinio teismo suformuota nauja teisės taikymo taisykle darytina išvada, kad D. L. išlaikymui priteistina suma turi būti apskaičiuojama pagal formulę: vaiko poreikių įvertinimas atimant išmoką vaikui ir likusią sumą dalinant abiem tėvam lygiomis dalimis arba proporcingai jų turtiniai padėčiai.
16. Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 25 d. Vaiko nuomonės akto Nr. ĮTSO-3109 matyti, kad Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė A. B. lankymosi šeimoje metu bendravo su ieškovės D. L. ir atsakovo V. L. vaiku – D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Mokosi (duomenys neskelbtini), 4-oje klasėje. Sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje.
17. Susitikimo tikslas: Išklausyti nepilnamečio nuomonę vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo pavedimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
18. Susitikimo vieta: ieškovės D. L. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko nuomonės/vaiko pažiūrų ir norų išsiaiškinimas: su vaiku buvo bendrauta jo kambaryje, mamai nedalyvaujant. Su D. L. pokalbis vyko rusų kalba. Pokalbio metu berniukas buvo uždaras, nekalbus. D. L. nurodė, jog gyvena su mama, o tėtis – N. Vaikas teigė, jog su tėčiu bendrauja retai, po pamokų, kartu su mama, nueina pas tėtį į svečius. Pasak vaiko, su tėčiu nieko neveikia, retai perka dovanas, dažniausiai nuperka maisto. D. L. sakė, jog su mama sutaria gerai, kartu žiūri televizorių, mama nuveža ir parveža iš mokyklos, kai reikia padeda paruošti namų darbus, eina pasivaikščioti. D. L. nurodė, jog nori likti gyventi su mama, nes čia įdomiau, ramiau. Vaikas sakė, jog nenori likti su tėčiu vienu du, norėtų, kad mama dalyvautų susitikimuose. Anot vaiko, jam nejauku likti tik su tėčiu.
19. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iki santuokos su atsakovu gyveno 11 metų kartu. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad neatsižvelgia į vaiko poreikius, neprisideda prie vaiko auginimo, išlaikymo, visus reikalus su mokykla tvarko viena ieškovė. Atsakovas savo gaunamo atlyginimo šeimai neskirdavo, tenkindavo tik savo asmeninius poreikius. Dažnai būdavo išgėrimų. Fizinio ar psichologinio smurto nenaudojo. Kartą dėl atsakovo elgesio ieškovė kreipėsi į policiją, bet ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) prancūzų kalbos mokytoja. Į rankas gauna 650 Eur. Taip pat gauna išmoką už vaiką apie 70 Eur, tai yra visos jos pajamos. Nuosavybės turi: dalį buto Vilniuje, palikimas po tėvo mirties ir ketvirtadalis žemės prie Vilniaus. Transporto priemonių neturi. Bendrai santuokoje turto neįgijo. Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. atskirai gyvena su atsakovu. Atsakovas su vaiku bendrauti iniciatyvos nerodo, pinigų neduoda, tik paskambina. Ji pati vaikui per mėnesį skiria po 300 Eur, nes reikia vaiką aprengti, pamaitinti, vaikas lanko futbolo treniruotes, už kurias reikia mokėti po 20 Eur per mėnesį. Vaikas specialių poreikių neturi. Kas susiję su atsakovo kaltės klausimu, daugiau papildomų įrodymų neturi.
20. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, išlaikymas vaikui turi būti nedidesnis nei 230 Eur per mėnesį. Su atsakovu buvo bendrauta tik telefonu, o bendraujant su vaiku buvo nustatyta, kad vaikas su atsakovu bndrauja minimaliai, vaikas išreiškė poziciją, kad nori gyventi su mama.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. L. ir atsakovas V. L. turi nepilnametį vaiką D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, su vaiku nebendrauja, kartais paskambina.
22. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir vaiko bei atsakovo bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui D. L., gim. (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, palikti jai santuokinę pavardę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
23. Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.
24. CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės motyvuodama tuo, kad ji su atsakovu negyvena nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovo kaltė pasireiškia, kad neatsižvelgia į vaiko poreikius, neprisideda prie vaiko auginimo, išlaikymo, visus reikalus su mokykla tvarko viena ieškovė. Atsakovas savo gaunamo atlyginimo šeimai ankščiau neskirdavo, tenkindavo tik savo asmeninius poreikius. Dažnai vartodavo alkoholį.
26. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).
27. Šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, Tarnybos užfiksuota šalių nepilnamečio vaiko nuomonė patvirtina, jog atsakovas negyvena kartu su ieškove, šeima nesirūpina, neremia, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo ir tokiu būdu pažeidžia savo, kaip sutuoktinio, pareigas.
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių teismui nepateikė, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis).
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad šalių santuoka yra iširusi, dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas.
30. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tenkintinas visiškai. D. L. ir V. L. santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos
31. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.
32. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, t. y. vaiko motina D. L.. Byloje nustatyta, kad nepilnametis gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. Atsakovas dėl minėtos aplinkybės atsiliepimo nepateikė, išvadą teikianti institucija nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymui su jo motina. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina D. L. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).
33. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).
34. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi D. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš anksto suderinęs su ieškove laiką ir vietą. Byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl ieškovės prašymas, jog vaikas su tėvu bendrautų tik iš anksto suderinęs su ieškove laiką ir vietą, tenkintinas visiškai.
35. Pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
36. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
37. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
38. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo pajamos susijusios su darbo santykiais yra apie 450 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas iki 2021 m. vasario 23 d. gavo išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, vidutiniškai po 276,97 Eur, o nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB ,,Barbora“, kur Sodros duomenims, jo gautas darbo užmokestis 2021 m. vasario 24 d. – 2021 m. vasario 28 d. buvo 183,59 Eur. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas susijusias su darbo santykiai teismui nepateikė. Iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina (2020 m. liepos 16 d. duomenimis) 17088 Eur; 0,1450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovui priklauso 20/29 dalis), kurio vidutinė rinkos kaina (2020 m. liepos 16 d. duomenimis) 18333 Eur ir automobilis ,,VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Daugiau duomenų teismas apie atsakovo kilnojamą ar nekilnojamą turtą neturi.
39. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga: išlaidos būsto nuomai, komunaliniai mokesčiai – 200 Eur, maistas – 200 Eur, vaistai, vitaminai, higienos prekės – 40 Eur, kanceliarinės prekės mokyklai, knygos – 30 Eur, drabužiai, avalynė –50 Eur, patalynė, rankšluosčiai, kitos buities prekės – 20 Eur, laisvalaikis, vasaros poilsis – 30 Eur, futbolo būrelis – 20 Eur, telefonas – 5 Eur.
40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020).
41. Nagrinėjamu atveju nurodytos mėnesio išlaidos nepilnamečiam vaikui siekia beveik 600 Eur, kas didžiausią dalį sudaro maistas – 200 Eur ir išlaidos būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams – 200 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį nėra protingo dydžio ir galimai ne visai atitinka vaiko realius poreikius. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kad nepilnamečio vaiko maitinimosi įpročiai yra specifiniai, kad jam būtų reikalingas papildomas specifinis maitinimas, dėl ko ir susidarytų tokios išlaidos maistui. Tai viena. Antra, kritiškai vertintina ir išleidžiama pinigų suma būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams – 200 Eur. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir nepagrindė minėtų išlaidų dydžio būtinumo. Teismas neabejoja, kad tokios išlaidos egzistuoja, tačiau nemano, kad jų dydis, kurį nurodė ieškovė, iš tikrųjų atitinka realius vaiko poreikius. Trečia, ieškovė nurodydama vaikų išlaikymui priteistinas sumas, nepagrindė ar ji pati galės teikti nepilnamečiams vaikams lygiavertį piniginį išlaikymą, kokio prašo priteisti iš atsakovo.
42. Teismas pažymi, kad vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius. Pažymėtina, kad atsakovo gaunamas pajamos susijusios su darbo santykiais, iš turimų duomenų, nėra didelės, tačiau ieškovas turi kilnojamo ir nekilnojamo turto. Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateiktas atsakovo atsiliepimas šiuo klausimu.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 650 Eur, ji dirba Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini), mokytojos pareigose. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu priklauso iki santuokos įgytas 0,1450 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (ieškovei 9/29, o atsakovui priklauso 20/29 dalys). Asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso 3/16 dalys paveldėto po tėvo mirties 2 kambarių buto bendro 44,62 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
44. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.
45. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. L. priteistinas išlaikymas, mokamas po 210,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnį).
46. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).
47. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
48. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
49. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių.
50. CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis); ii) turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka. Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).
51. Santuokos metu šalys neįgijo jokio nekilnojamojo ar kito registruoto kilnojamojo turto (CK 3.59 straipsnis).
52. Remiantis bylos medžiaga ir valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis šalys solidarių kreditorinių įsipareigojimų neturi.
53. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovas savo pozicijos dėl pavardžių po santuokos nutraukimo neišreiškė, todėl atsakovo pavardė nekeičiama. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė „L.“, atsakovui paliekama jo turima pavardė – „L.“.
54. Teismas neturi duomenų, kad sutuoktiniai reikalautų vienas kito išlaikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintini 70 procentų.
56. Byloje pateiktas 2020 m. liepos 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriame nurodyta, kad ieškovei suteiktina 50 procentų antrinė teisinė pagalba, t. y, ji atleista 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat byloje pateikta 2020 m. lapkričio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad išlaidų suma siekia 234 Eur. Atsižvelgiant į tai, pasakytina, kad iš ieškovės priteistina 35,10 Eur išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Minėtą sumą sudaro: 234 / 50 proc. = 117 Eur; 117 Eur x 70 proc. / 100 proc. = 81,9 Eur; 117 Eur - 81,90 Eur = 35,10 Eur. Iš atsakovo priteistina 198,90 Eur, minėta sumą sudaro: 117 Eur + 81,90 Eur = 198,90 Eur.
57. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys tenkintinas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra vertintinas 75 Eur. Ieškovė sumokėjo 37,50 Eur žyminio mokesčio. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra turtinis, kuris taip pat apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Kadangi, kaip jau minėta, ieškovės ieškinys tenkintinas 70 procentų, todėl iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris skaičiuotinas taip: 12 mėn. x 300 Eur. x 1 vaikas x 3 proc. x 75 proc = 81 Eur; 81 Eur x 50 proc. = 40,50 Eur; 40,50 Eur x 20 proc. = 8,10 Eur. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, kurio suma 72,90 Eur, kuris skaičiuotinas taip: 12 mėn. x 300 Eur. x 1 vaikas x 3 proc. x 75 proc = 81 Eur; 81 Eur – 8,10 Eur = 72,90 Eur; 72,90 Eur + 37,50 Eur = 110,40 Eur.
58. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 5,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš ieškovės valstybės naudai priteistina – 1,19 Eur, o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. L. (V. L.) kaltės.
Ieškovei D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę „L.“, atsakovui V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), palikti pavardę ,,L.“.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. L., a. k. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš anksto suderinęs su ieškove D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) laiką ir vietą
Priteisti iš atsakovo V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo iki jo pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti vaiko motiną D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 44,39 Eur (keturiasdešimt keturi eurai 39 ct) (kas sudaro 35,10 Eur išlaidos susijusios su advokato pagalba, 8,10 Eur žyminis mokestis, 1,19 Eur pašto išlaidos), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 314,08 Eur (tris šimtus keturiolika eurų 8 ct) (kas sudaro 198,90 Eur išlaidos susijusios su advokato pagalba, 110,40 Eur žyminis mokestis, 4,78 Eur pašto išlaidos), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.