Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-837-221/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-17
Bylos Nr.: 2A-837-221/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00188-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas: I. Č., J. Č.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos glorija“, L. J.

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-837-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00188-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Č. ir J. Č., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos glorija“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. Č. ir J. Č. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos glorija“ ir L. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė teismo, nustačius ieškiniui senaties terminą, jį atnaujinti, iš atsakovės UAB „Jonavos glorija“ ir subsidiariai iš L. J. ieškovams priteisti 31 057,31 Eur piniginę kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovė I. Č. ir UAB „Jonavos glorija“ 2007 m. spalio 5 d. sudarė negyvenamųjų patalpų – buitinio aptarnavimo patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 149,86 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovei I. Č. nesumokėjus visos pinigų sumos iki nurodyto termino, atsakovė L. J. 2013 m. balandžio 12 d. Jonavos rajono 2-ajame notarų biure surašė liudijimą dėl patalpų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo. Ieškovai skundė sutarties nutraukimą, tačiau Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-598/2014 atmetė ieškinį. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-42-555/2015 panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą ir pripažino negaliojančiu UAB „Jonavos glorija“ vienašalį sutarties nutraukimą ir taikė restituciją. Patalpos VĮ Registrų centre buvo registruotos ieškovės I. Č. vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2015 panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl vienašalio sutarties nutraukimo, o bylą dėl nuostolių atlyginimo perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui iš naujo. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-323-254/2016 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria atsakovei buvo kompensuoti jos nuostoliai. Sudarant taikos sutartį, ieškovų nuostoliai buvo tik aptarti, nuspręsta, kad jie bus kompensuoti vėliau. Ieškovai vėl kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami priteisti jų įmokėtus pinigus pagal sutartį, atsakovė pareiškė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, susijusių su UAB „Du-čia“ patalpų nuoma ir nuomos sutarties pripažinimo apsimestine. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1337-722/2016 ieškovų ieškinį tenkino visiškai, atsakovės priešieškinį – iš dalies. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-904-773/2017 padidino priteistiną nuostolių dydžio sumą. Patalpų nuomininkė UAB „Du-čia“ pareiškė ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo perimti nuomojamas patalpas ir žalos atlyginimo, atsakovės pareiškė priešieškinį nuomininkei dėl žalos priteisimo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-559/2017 atmetė ieškinį ir priešieškinį. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-276-260/2018 sprendimą paliko nepakeistą. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties priėmimo, kai ginčo patalpos buvo grąžintos atsakovei UAB „Jonavos glorija“. Šalims derinant savo pozicijas prieš Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties priėmimą, atsakovės pripažino ieškovų nuostolių buvimo faktą. 2018 m. vasario 5 d. atsakovė L. J. pardavė 184,02 kv. m negyvenamąsias patalpas – siuvyklą. Buvo parduota ne tik atsakovei UAB „Jonavos glorija“, bet ir ieškovams priklausanti nekilnojamojo turto dalis. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovų ir nuomininkės lėšomis ir darbu įsigytos patalpos buvo pertvarkytos, jos pakito tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai. Po statybos užbaigimo patalpų plotas padidėjo iki 184,02 kv. m. Surašant liudijimą, atsakovė UAB „Jonavos glorija“ pripažino, kad nekompensavo pagerinto turto turėtų išlaidų. Ieškovai, būdami patalpų savininkais, 2012 metais padidino bendrą patalpų plotą nuo 149,86 kv. m iki 184,02 kv. m – atliko rekonstrukciją ir įsigijo papildomas patalpas. Po sutarties nutraukimo, atsakovė turėjo susigrąžinti tik tai, ką buvo pardavusi, tačiau užvaldė ir ieškovų nuosavybę – patalpų padidinimą – 34,16 kv. m. Iš šių užgrobtų patalpų atsakovės gavo pelną. Atsakovės UAB „Jonavos glorija“ nuostoliai dėl nuomos buvo skaičiuojami už 184,02 kv. m. plotą, todėl atsakovė privalo atiduoti jos neteisėtai gautas pinigų sumas už kito asmens patalpų dalį, t. y. 34,16/184,02 nuo Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi priteistos sumos, kas sudaro 3 656,95 Eur. Taip pat turi kompensuoti ir už atsakovėms perėjusią ieškovų nekilnojamojo turto dalį. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, patalpų 1 kv. m kainavo 289,89 Eur, vadinasi, užvaldytų patalpų vertė – 9 902,64 Eur. Patalpos pirkimo metu buvo apleistos, ieškovai savo lėšomis ir darbu jas suremontavo, įvedė dujas, pastatė elektros skydinę. Specialistas įvertino pagerinimą 12 575,04 Eur suma. Taip pat buvo išlaidos vidaus dujotiekio projektui – 181,5 Eur, paprastojo remonto projektui – 217,8 Eur, elektros įvado projektui – 600 Eur, topografinei nuotraukai – 100 Eur, dujų įvedimui su projektu išorės darbams – 772,25 Eur, VĮ Registrų centro duomenų nustatymui – 260,65 Eur, žemės mokesčiui – 218,72 Eur, langų pastatymui – 2 571,76 Eur, iš viso – 4 922,68 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Jonavos glorija“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį. Atsakovė UAB „Jonavos glorija“ nurodė, kad argumentas dėl patalpų dydžio ieškovų buvo keltas visose tarp šalių vykusiose bylose, teismai dėl to yra pasisakę, t. y. egzistuoja prejudiciniai faktai. Patalpose buvo atlikta ne rekonstrukcija, o paprastasis remontas. Viename iš pirmųjų ieškinių ieškovai savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė 2013 m. balandžio 12 d. liudijimu dėl sutarties nutraukimo, vėliau – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Ieškovai jau anksčiau suprato apie savo pažeistas teises, todėl praleido ieškinio senaties terminą ir jis turi būti taikomas, o ieškinys atmetamas. Ieškinio reikalavimo dalis dėl 4 922,68 Eur nepagrįsta įrodymais. Pirkimo–pardavimo sutarties objektas buvo ne tik 149,86 kv. m patalpos, bet ir bendro naudojimo patalpos, kurių plotas 45,45 kv. m ir kuriomis ieškovai įgijo teisę naudotis po sutarties sudarymo. Teisę naudotis ir atitinkamai keisti bendrojo naudojimo patalpų paskirtį ieškovai įgijo tik dėl 2007 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties. Nutraukus sutartį, ieškovė I. Č. turėjo grąžinti atgal tas pačias buitinio naudojimo patalpas ir bendro naudojimo patalpas, tačiau dėl remonto nuosavybės teise valdomų ir bendro naudojimo patalpų santykis buvo pasikeitęs. Ieškovai nepateikė duomenų apie nuosavybės teisės į 34,16 kv. m įgijimą. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi išspręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, jį skaičiavo būtent nuo 184,02 kv. m., tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra prejudicinis faktas.

4. Atsakovė L. J. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo netenkinti ieškinio. Atsakovė L. J. nurodė, kad ieškovai nepagrindė L. J. atsakomybės pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovų atsakovei UAB „Jonavos glorija“ po 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei L. J. po 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas sutiko su ieškovų teigimu, kad teisė reikalauti 31 057,31 Eur piniginės kompensacijos, kurią sudaro 9 902,64 Eur patalpų kaina, 3 656,95 Eur grąžintina nuomos mokesčio suma, 4 922,68 Eur už projektus, langus, žemės mokestį, Registrų centro duomenų nustatymą, dujų įvedimą, topografinę nuotrauką, 12 575,04 Eur už patalpų pagerinimo darbus, iš atsakovių ieškovams atsirado nuo 2015 m. gruodžio 4 d., kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsprendė šalių ginčą dėl vienašališko pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo panaikinimo, t. y. kai patalpos nuosavybės teise galutinai perėjo UAB „Jonavos glorija“ ir ieškovai sužinojo, kad jie neteko iki to laiko su pertraukomis (Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-42-555/2015 vienašališką pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pripažino negaliojančiu) turėtos nuosavybės, t. y. sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl šiuo pagrindu ieškinys negali būti atmestas.

7. Teismas konstatavo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-598/2014, 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1337-722/2016 nustatyta, jog patalpos padidėjo po atliktos rekonstrukcijos bendro naudojimo patalpų sąskaita, kurios ieškovams kartu su buitinio aptarnavimo patalpomis perėjo 2007 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (sutarties 2.1 punktas), todėl ieškovų nurodytas 34,16 kv. m patalpų padidėjimas šiame kontekste niekaip negali būti laikomas ieškovų nuosavybe, ieškovų teigimu, vėliau po sandorio nutraukimo neteisėtai perėjusia atsakovei UAB „Jonavos glorija“, nes jis (34,16 kv. m padidėjimas) buvo suformuotas iš patalpų, ieškovų įgytų iš atsakovės UAB „Jonavos glorija“ 2007 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o ne ieškovų įgytos kokiu kitu būdu (pvz. perkant iš trečiųjų asmenų ir pan.), taip pat kaip ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-904-773/2017 priteisti nuostoliai iš ieškovų atsakovei UAB „Jonavos glorija“ negali būti laikomi ieškovų nuostoliais tuo pagrindu, kad apeliacinės instancijos teismas neva netinkamai juos paskaičiavo, t. y. už 184,02 kv. m, o ne už 149,86 kv. m. Ieškovai, nesutikdami su teismo priteistų nuostolių dydžiu, jų paskaičiavimu, turėjo galimybę teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o ne kelti reikalavimus grąžinti dalį (už 34,16 kv. m) Kauno apygardos teismo nutartimi priteistų nuostolių šioje byloje. Nurodytų argumentų pagrindu teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovų reikalavimus priteisti 3 656,95 Eur nuostolius už neteisėtai gautas sumas pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje 2A-904-773/2017 ir 9 902,64 Eur už, kaip nurodo ieškovai, ieškovų 34,16 kv. m patalpų dalį, perėjusią atsakovei UAB „Jonavos glorija“.

8. Teismas nustatė, kad ieškovai, įrodinėdami atliktų darbų (be medžiagų) vertę, remiasi vieninteliu įrodymu, t. y. A. Z. sudaryta SKENA ataskaita, kad darbus atliekant ūkio būdu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudos (be medžiagų) – 12 575,04 Eur, tačiau į bylą nebuvo teikiami įrodymai, patvirtinantys realų ieškovų turėtų išlaidų dydį už darbą, o pateiktoje SKENA ataskaitoje įskaičiuoti ir pridėtinės vertės mokestis, socialinis draudimas, t. y. išlaidos, kurios realiai nebuvo patirtos, nes ieškovai apskritai neturėjo išlaidų už darbus, kadangi remontavo patys su šeimos nariais ir draugais, niekam nemokėjo pinigų, tačiau ataskaitoje nurodytą sumą prašo teismo priteisti iš atsakovių. Ieškovai, atlikdami darbus ūkio būdu ir už darbus niekam nemokėdami pinigų, patys prisiėmė riziką dėl galimų neapdairios veiklos neigiamų padarinių, todėl, priteisus prašomą sumą už darbus, ieškovai nepagrįstai praturtėtų atsakovių sąskaita. Teismas pažymėjo, kad ieškovai taip pat prašo priteisti išlaidas už vidaus dujotiekio projektą (181,5 Eur), paprastojo remonto projektą (217,8 Eur), elektros įvado projektą (600 Eur), topografinę nuotrauką (100 Eur), dujų įvedimą su projektu išorės darbams (772,25 Eur), langus (2 571,76 Eur) (ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šią sumą sudaro pirktų langų kaina) ir 260,65 Eur už VĮ Registrų centro duomenų nustatymą, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, ieškovai išlaidas grindžia 2018 metų skaičiuoklėmis internete, susirašinėjimais elektroniniu paštu su įmonėmis, rengiančiomis projektus, jų pasiūlymais ir jų nurodytomis orientacinėmis kainomis 2018 metais, taip pat UAB „Du-Čia“ išrašyta PVM sąskaita faktūra už jų pirktus langus, 2012 m. lapkričio 6 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo sutartimi. Teismas sprendė, kad ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina jų realiai išleistų sumų 2007 metais, nes pateiktuose įrodymuose sumos paskaičiuotos 2018 metais, t. y. praėjus 11 metų po realiai galimai patirtų išlaidų, kai visuotinai žinoma, kad paslaugų kainos nuolat kyla. Teismas, pažymėjęs, kad ieškovai nesiėmė priemonių gauti jų sumokėtas sumas patvirtinančių dokumentų kopijų iš paslaugas teikusių/prekes pardavusių įmonių, nepateikė įrodymų, kad negali gauti šių duomenų, sprendė, kad ieškovai neįrodė šių patirtų išlaidų.

9. Teismas nurodė, kad ieškovai visiškai neįrodinėjo, kaip pakito patalpų vertė dėl atliktų darbų, nes šalis turi teisę reikalauti atlyginti padarytas pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Teismas iš 2018 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties nustatė, kad patalpos buvo parduotos tik už 41 000 Eur, t. y. netgi už mažesnę kainą nei 2007 m. spalio 5 d. jas parduodant ieškovams (150 000 Lt arba 43 443 Eur). Be to, patalpomis ne vienerius metus disponavo patys ieškovai, buvo pritaikę jas su ieškove I. Č. susijusios įmonės UAB „Du-Čia“ veiklai ir išnuomoję, jose buvo vykdoma gamyba, iš jų gautos pajamos, todėl patalpos per beveik devynerius metus, kol jos buvo atgal perduotos atsakovei UAB „Jonavos glorija“, natūraliai nusidėvėjo.

10. Teismas sprendė, kad žemės mokesčio išlaidos susijusios su patalpų išlaikymu. Teismas, nustatęs, kad ieškovai iki patalpų perdavimo atsakovei UAB „Jonavos glorija“, 2016 metais patalpas buvo išnuomoję ir gavo kas mėnesį 100 Lt (28,96 Eur) nuomos mokestį, padarė išvadą, kad šios pajamos padengė sumokėtą žemės mokestį, todėl kaip nepagrįstą atmetė ieškinio reikalavimą dėl 218,72 Eur sumokėto žemės mokesčio priteisimo.

11. Teismas pažymėjo, kad dėl visų išlaidų atsakingi yra patys ieškovai, nes, sudarę pirkimo–pardavimo sutartį, nesumokėjo sutartos turto kainos nustatytu laiku, dėl ko sutartis buvo vienašališkai nutraukta ir turtas grąžintas atsakovei UAB „Jonavos glorija“, t. y. atsakovės niekaip neįtakojo ieškovų nurodytų nuostolių atsiradimo – ieškovai neįrodė atsakovių nei sutartinės, nei deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio).

12. Įvertinęs aplinkybes, kad byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialiųjų žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ta pati advokatė UAB „Jonavos glorija“ atstovavo visose iki tol tarp šalių nuo 2013 metų vykusiose bylose visose instancijose, kur buvo sprendžiami ginčai, kilę iš tos pačios 2007 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties, byloje realiai įvyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis, byla išnagrinėta per du teismo posėdžius, advokatės pateiktose sąskaitose teisinių paslaugų teikimo valandos įkainis (120 Eur) viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytą dydį, teismas sprendė, kad 2 520 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidos yra neproporcingos nagrinėjamam ginčui, todėl jas sumažino iki 1 800 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nevertinta, kad po sutarties nutraukimo, taikant restituciją, atsakovė turėjo susigrąžinti tik tai, ką buvo pardavusi. Atsakovė nepardavė 34,16 kv. m ploto, todėl ieškovai pagrįstai teikė teismui reikalavimą priteisti iš atsakovės kompensaciją už padidintą patalpų plotą, taip pat pagrįstai teikė reikalavimą priteisti 3 656,95 Eur perskaičiuotą nuomos mokestį atsakovei už didesnį nuomos plotą, kurį atsakovė įgijo nepagrįstai, nes ji negalėjo nuomoti ploto, kuris nebuvo jos nuosavybė.

1.2. Nepagrįstai spręsta, kad ieškovai neįrodė padidintų patalpų vertės. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, patalpų 1 kv. m kaina buvo 289,89 Eur, o bendra 34,16 kv. m patalpų vertė yra 9 902,64 Eur. Toks vertės nustatymo būdas yra leistinas ir pagrįstas.

1.3. Nepagrįsta išvada, kad 34,16 kv. m patalpų padidėjimas negali būti laikomas ieškovų nuosavybe. 2007 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartyje sutartas ir nurodomas parduodamas patalpų plotas 149,86 kv. m, patalpų kaina skaičiuojama nuo šio ploto. Šalių atžvilgiu taikius restituciją, atsakovei UAB „Jonavos glorija“ grąžinta 34,16 kv. m ploto daugiau, negu ji pardavė.

1.4. Pažeidžiant įrodymų vertinimo principus, padaryta nepagrįsta išvada, kad neįrodyta patalpų pagerinimo vertė. Specialisto išvada yra pakankamas įrodymas patalpų pagerinimo vertei nustatyti. Pagal specialisto išvadą apskaičiuota atliktų darbų vertė 15 305,65 Eur, o atėmus medžiagas susidarė 12 575,04 Eur suma. Teismui nustačius, kad dalis ataskaitoje nurodytų išlaidų nebuvo įrodyta, ieškinys gali būti mažinamas, tačiau teismas apie tai nepasisakė. Pateikti teismui įrodymai patvirtina ieškovų nurodomas išlaidas, o šios išlaidos yra skirtos atsakovių turto pagerinimui, remontui ir turi tam tikrą vertę, nes atsakovėms ateityje nereikės atlikti šių darbų. Atsakovė UAB „Jonavos glorija“ buvo informuota apie remontą ir davė tam sutikimą. Ginčo patalpų vidutinė vertė 2013–2016 metais buvo 51 975,5 Eur. Nėra nustatyta, kad ieškovai prašo priteisti didesnes pagerinimo išlaidas, negu daikto vertės padidėjimas.

1.5. Tinkamai neįvertinti liudytojų A. L., D. K., A. Z., I. S., A. K. parodymai. Liudytojai patvirtino aplinkybę, kad patalpos iš pradžių buvo drėgnos, šlapios, purvinos, nešildomos, remontuojamos po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Liudytojai nurodė atliekamų darbų apimtį, o pagerinimų vertę ieškovai įrodinėjo specialisto išvada.

1.6. Nepagrįstas skaičiavimas dėl ginčo patalpų vertės pirkimo–pardavimo metu. Aplinkybė, kad patalpos parduotos 2018 m. vasario 5 d. už 41 000 Eur, nesudaro pagrindo vertinti, jog tai reali pagerintų patalpų vertė. Pardavimo kaina nustatyta suinteresuoto asmens – atsakovės ir dar nesibaigus šalių ginčams. Tai, kad patalpos natūraliai nusidėvėjo, nesudaro pagrindo vertinti, jog patalpos nėra pagerintos. Atliktos investicijos į patalpas lieka visam laikui: dujų įvedimas, langų pakeitimas ir kt.

1.7. Nepagrįstai ieškovų pateikti įrodymai apie išlaidas už vidaus dujotiekio projektą, paprastojo remonto projektą, elektros įvado projektą, topografinę nuotrauką, dujų įvedimą su projektu išorės darbams, langus, VĮ Registrų centro duomenų nustatymą vertinti taip, kad įrodymai nepagrindžia turėtų išlaidų. Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina atliktus darbus ir, vertinant įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad ieškovų nurodomos išlaidos yra realios ir pagrįstos.

1.8. Nepagrįstai spręsta, kad žemės mokesčio išlaidos susijusios su patalpų išlaikymu. Atsakovių pareiga sumokėti žemės mokestį, o ieškovai mokėjo nuomos mokestį, nes kitaip nebuvo susitarta.

14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Jonavos glorija“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo motyvuojamąją dalį dėl ieškinio senaties taikymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisti iš ieškovų atsakovei UAB „Jonavos glorija“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Neteisingai įvertintas atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas nė vieno iš reikalavimų atžvilgiu nenurodė, kada sueina senaties terminas ir dėl visų reikalavimų pasisakė bendrai susiedamas ieškinio senaties termino pradžią su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Kadangi ieškinio faktinį pagrindą sudaro savarankiškai vienos nuo kitų nepriklausančios faktinės aplinkybės, kiekvieno iš faktinių pagrindų atžvilgiu teismas privalėjo vertinti ieškinio senaties termino pradžią. Dėl 9 902,64 Eur patalpų kainos ieškinio senaties terminas prasidėjo ieškovams gavus 2013 m. balandžio 12 d. liudijimą apie vienašalį ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. Savo tariamos teisės dėl 3 656,95 Eur grąžintino nuomos mokesčio pažeidimą ieškovai turėjo suvokti taip pat gavę 2013 m. balandžio 12 d. liudijimą apie vienašalį ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. Taip pat nelogiška ir neteisinga reikalavimui dėl 2007 metais patirtų 4 922,68 Eur skirtingų išlaidų ir 12 575,04 Eur patalpų pagerinimo darbų išlaidų atlyginimo taikyti ieškinio senaties termino pradžią siejant ją su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi.

2.2. Nepagrįstai sumažintos atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Nepagrįstas teismo argumentas, jog byla buvo nesudėtinga ir nereikalaujanti ypatingos kompetencijos. Ieškovai pareiškė reikalavimą keturiais skirtingais faktiniais pagrindais. Ieškovai ne mažiau kaip tris kartus tikslino ieškinį. Ieškovų atstovas sąmoningai pradėjo ne elektroninę, o „popierinę“ bylą, tokiu būdu smarkiai apsunkindamas galimybę tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (susipažinti su bylos medžiaga, bylos lapų numeracija, garso įrašais ir t. t. galima tik tiesiogiai atvykus į teismą). Parengiamasis teismo posėdis vyko itin ilgai, byloje buvo apklausta daug ieškovų pakviestų liudytojų, bylos nagrinėjimas iš esmės taip pat užtruko ilgiau nei vidutiniškai. Nuo 2013 metų ieškovai tiesiogiai patys arba per savo valdomą UAB „Du-čia“ nuolat teikia ieškinius su nepagrįstais reikalavimais. Šiuo metu ieškovai yra skolingi atsakovei itin didelę sumą pinigų, o išieškojimą atsakovės naudai iš ieškovų vykdo antstolis priverstinai, pervesdamas kas mėnesį minimalią sumą. Nepagrįstai pasinaudodami tikrai neišgalintiems asmenims skirta valstybės parama, ieškovai terorizuoja atsakovę ieškiniais, patys realiai dėl to nepatirdami jokių nepatogumų, todėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimas reiškia teisingumo ir protingumo principų pažeidimą.

Atsiliepimas

15. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės UAB „Jonavos glorija“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes dėl ieškinio senaties termino taikymo ir tinkamai jas įvertino.

3.2. Negalima teigti, kad dokumentinė byla apsunkina bylinėjimosi procesą ir iš esmės didina bylinėjimosi išlaidas. Vykdymo procese pervedamos piniginių lėšų sumos nėra reikšmingos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Tai, kad ieškovai naudojasi savo teise kreiptis į teismą, negalima vadinti terorizavimu.

16. Atsakovė UAB „Jonavos glorija“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Jonavos glorija“. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Patalpų remonto momentas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Ieškovai neįvardijo, kokiu būdu jie padidino patalpų plotą. Sutartimi dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo buvo perleistos nuosavybės teisės į 149,86 kv. m patalpas ir į 45,45 kv. m bendro naudojimo patalpas, kurių dalimi ieškovai vėliau ir „padidino“ patalpas. Ieškovai prašė teismo atlyginti nuostolius, dėl kurių neegzistavimo jau buvo pasisakęs teismas, o ne atiduoti jiems patalpas ar jų dalį.

4.2. Ieškovai apeliaciniame skunde kartoja ieškinio argumentus dėl „padidėjusio“ patalpų ploto, kuris neva jiems priklauso, ignoruodami anksčiau priimtus įsiteisėjusius prejudicinę galią turinčius teismų sprendimus. Gavusi 149,86 kv. m bendro ploto buitinio aptarnavimo patalpas ir 45,45 kv. m bendro ploto bendro naudojimo patalpas, 2013 m. balandžio 12 d. nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė I. Č. privalėjo grąžinti tas pačias patalpas – tiek buitinio aptarnavimo patalpas, tiek bendrojo naudojimo patalpas.

4.3. Realiai patirtų išlaidų ieškovai visiškai neįrodinėjo, o pateikė specialisto A. Z. paskaičiavimus, kiek būtų kainavęs analogiško remonto atlikimas. Apžiūrą A. Z. atliko 2016 m. gegužės 24 d., o jos metu vertino statybos darbus, atliktus 2007 metų spalio–gruodžio mėnesiais. Prieš dešimtmetį atliktų darbų apimtys buvo nurodytos tik pačios ieškovės ir tai nėra objektyvūs duomenys, kuriais remiantis gali būti pagrįstas ir įrodytas jos pačios reikalavimas. Ieškovai reikalauja iš atsakovės atlyginti išlaidas, kurių jie realiai nepatyrė, bet galbūt būtų patyrę, jei remontą būtų atlikęs rangovas įprastinėmis sąlygomis.

4.4. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2007 metais ginčo patalpų nuomininkė UAB „Du-čia“ tinkamai atliko savo pareigą atlikti einamąjį patalpų remontą. Aplinkybė, jog negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi su savo įmone ieškovai nusprendė dalį įmonei tenkančių nuomininko pareigų prisiimti patys, negali įtakoti atsakovės UAB „Jonavos glorija“ interesų, kuri šio susitarimo niekaip neįtakojo. Pareiga atlikti einamąjį remontą teko nuomininkei UAB „Du-čia“, todėl ieškovai iš viso neturi reikalavimo teisės, nes tai yra ieškovų ir jų įmonės UAB „Du-čia“ tarpusavio klausimai.

Šalies argumentai

4.5. Ieškovai prašė teismo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, todėl privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovės veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Ieškovai šių sąlygų neįrodinėjo, tik nurodė faktines aplinkybes, kurios, jų manymu, reiškia jų patirtus nuostolius.

4.6. Ieškovai nepateikė prašymo prijungti naują įrodymą, jo nemotyvavo, galimybę pateikti šį dokumentą jie turėjo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, todėl naujas įrodymas nepriimtinas.

Atsiliepimas

17. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų reikalavimas atlyginti žalą, priteistos atsakovėms bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Jonavos glorija“, atstovaujama direktorės L. J., ir ieškovė I. Č. 2007 m. spalio 5 d. sudarė negyvenamųjų patalpų–buitinio aptarnavimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Šias patalpas ieškovė įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškovu J. Č. už 150 000 Lt (43 443 Eur). Ieškovai turėjo atsiskaityti iki 2012 m. spalio 4 d. Kadangi ieškovai laiku neatsiskaitė, UAB „Jonavos glorija“ sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2013 m. balandžio 12 d. Tarp šalių nuo 2013 metų vyko ginčai dėl sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo.

21. 2018 m. sausio 29 d. ieškovai kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus su ieškiniu dėl žalos priteisimo. Ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus. Patikslintu ieškiniu prašė nustačius ieškiniui senaties terminą, jį atnaujinti, iš atsakovės UAB „Jonavos glorija“ ir subsidiariai iš L. J. ieškovams priteisti 31 057,31 Eur piniginę kompensaciją, 5 procentų procesines metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

22. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovai ir atsakovė UAB „Jonavos glorija“. Ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo motyvuojamąją dalį dėl ieškinio senaties taikymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisti iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

23. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, padarė klaidingas išvadas. Teismas neįvertino, jog atsakovė nepardavė 34,16 kv. m ploto, todėl ji galėjo susigrąžinti tik tai, ką pardavė. Nepagrįsta išvada, kad patalpų padidėjimas negali būti laikomas ieškovų nuosavybe. Ieškovai pagrįstai reiškė reikalavimą priteisti 9 902,64 Eur kompensaciją už padidintą patalpų plotą ir reikalavimą priteisti 3 656,95 Eur perskaičiuotą nuomos mokestį atsakovei už didesnį nuomos plotą. Teisėjų kolegija su apeliantų argumentais nesutinka.

24. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išvadas padarė iš įrodymų visumos.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovai klausimą dėl patalpų padidėjimo kėlė pirmiau nagrinėtose civilinėse bylose. Kad remontas ieškovės I. Č. įsigytose patalpose buvo atliktas ir pagal sutartį įgytų bendro naudojimo patalpų sąskaita patalpų plotas padidėjo nuo 149,86 kv. m iki 184,02 kv. m, konstatuota Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21-598/2014, taip pat Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1337-722/2016. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, UAB „Jonavos glorija“ nuostoliai paskaičiuoti taip pat už 184,02 kv. m ploto patalpas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad nagrinėjamoje byloje, tiek visose kitose tarp šalių vykusiose bylose apeliantai niekaip neįvardija, kokiu būdu jie padidino patalpų plotą. Atsakovė visose nagrinėtose bylose tvirtino, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovei buvo perleistos nuosavybės teisės į 149,86 kv. m negyvenamas patalpas bei į 45,45 kv. m bendro naudojimo patalpas, kurių sąskaita ieškovai patalpas padidino iki 184,02 kv. m ploto.

28. 2007 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad UAB „Jonavos glorija“ parduoda, o I. Č. kartu su sutuoktiniu J. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka negyvenamąją patalpą – buitinio aptarnavimo patalpas, kurių bendras plotas yra 149,86 kv. m su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 4-31 (0,86 kv. m), 4-32 (0,86 kv. m), 6-21 (38,24 kv. m), 6-24 (3,65 kv. m), 6-27 (1,84 kv. m), kas sudaro 45,45 kv. m. Taigi iš viso su bendro naudojimo patalpomis – 195,01 kv. m. Tą pačią dieną visos šios patalpos buvo perduotos ieškovams ir nuo 2007 m. spalio 8 d. registruotos Nekilnojamojo turto registre ieškovų vardu.

29. Nekilnojamojo turto registre nuo 2012 m. spalio 18 d. ieškovų vardu registruota 184,02 kv. m ploto negyvenamoji patalpa (6-15 13,07 kv. m, 6-16 81,88 kv. m, 6-17 3,87 kv. m, 6-18 79,18 kv. m. 6-19 6,02 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 4-31 (1/13 nuo 11,48 kv. m), 4-32 (1/3 nuo 2,58 kv. m), 6-21 (10/24 nuo 20,83 kv. m), 6-24 (1/3 nuo 10,96 kv. m), 6-27 (1/2 nuo 3,68 kv. m). Iš tokių duomenų spręstina, kad bendras negyvenamųjų patalpų plotas padidėjo bendro naudojimo patalpų (atkreiptinas dėmesys į patalpą 6-21) sąskaita, kas nurodyta ir nutarties 26, 27 punktuose.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2016 m. sausio 6 d. I. Č. buvusiai turto savininkei UAB „Jonavos glorija“ perdavė nutarties 29 punkte nurodytas patalpas (nurodant bendrą patalpų plotą 184,02 kv. m). Šiame nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo akte šalys patvirtino, kokiu pagrindu ir kada nuosavybės teisė perėjo turto savininkei. Jokių klausimų, jog perduodamas didesnis negu, kaip teigia apeliantai, įgytas plotas perdavimo akte nekeliama.

31. Tas pačias patalpas nuomininkė UAB „Du-Čia“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. perdavė UAB „Jonavos glorija“.

32. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pagrįstai atmesti ieškovų reikalavimai priteisti 3 656,95 Eur perskaičiuotą nuomos mokestį už didesnį nuomojamą plotą bei 9 902,64 Eur už atsakovei grąžintas didesnio ploto, kaip teigia apeliantai, patalpas.

33. Apeliantų teigimu, nepagrįstai spręsta, kad ieškovai neįrodė patalpų pagerinimo vertės (12 575,04 Eur), netinkamai įvertinti liudytojų parodymai, nepagrįstai spręsta, kad žemės mokesčio išlaidos susijusios su patalpų išlaikymu.

34. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas tinkamai neįvertino liudytojų parodymų, nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino atsižvelgdamas į įrodymų tarpusavio ryšį, t. y. vertino visumoje su kitais, tame tarpe ir su rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

35. Ieškovai reikalavimui dėl 12 575,04 Eur atlyginimo už atliktus remonto darbus ir pagerinimus ginčo patalpose pagrįsti pateikė specialisto A. Z. paskaičiavimus, t. y. paskaičiavimus, kiek būtų kainavęs analogiško remonto atlikimas, tačiau realiai patirtų išlaidų dydžio neįrodinėjo jokiais kitais įrodymais, apart liudytojų, tvirtinusių, kad įsigytose patalpose buvo daromas remontas, parodymais. A. Z. atlikti skaičiavimai vertintini kaip rašytinis įrodymas, o ne kaip eksperto išvada, kadangi jie neatitinka CPK 212–216 straipsnių reikalavimų. Vertinant šių skaičiavimų įrodomąją vertę, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip A. Z. nurodo ataskaitoje, apžiūrą jis atliko 2016 m. gegužės 24 d., o jos metu vertino statybos darbus, atliktus 2007 spalio-gruodžio mėnesiais, duomenis apie patalpose ūkio būdu atliktus darbus pateikė I. Č. Pritartina atsakovės atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą teiginiui, kad šios, pačios ieškovės atskleistos, faktinės aplinkybės apie beveik prieš dešimtmetį atliktų darbų apimtis, nelaikytini objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais ieškovų reikalavimą. Be to, byloje nustatyta, kad remonto darbai buvo atlikti ūkio būdu ir ieškovai už darbus niekam nemokėjo pinigų.

36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai ginčo patalpas buvo išnuomoję UAB „Du-Čia“, kuri įsipareigojo suderinus su nuomotoju savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų kapitalinį remontą, priežiūrą ir einamąjį remontą ir šį įsipareigojimą įvykdė. Pareigą nuomininkui atlikti einamąjį remontą numato ir CK 6.493 straipsnis. Taigi apeliantai atliko ne visus remonto darbus.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai atmestas ir reikalavimas priteisti 4 922,68 Eur (už vidaus dujotiekio projektą 181,50 Eur, paprastojo remonto projektą 217,80 Eur , elektros įvado projektą 600 Eur, topografinę nuotrauką 100 Eur, dujų įvedimą su projektu išorės darbams 772,25 Eur, Registrų centro duomenų nustatymą 260,65 Eur, žemės mokestį 218,72 Eur, langų pastatymą 2 571,76 Eur), nes šiems reikalavimas pagrįsti, išskyrus pažymą apie sumokėtą žemės mokestį, ieškovai nepateikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja. Pritartina apylinkės teismo motyvams ir dėl žemės mokesčio sumokėjimo konstatuojant, kad šios išlaidos susijusios su patalpų išlaikymu.

38. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantų pridėtos VĮ Registrų centro 2012 m. lapkričio 9 d. sąskaitos teisėjų kolegija nepriima ir nevertina. Ieškovai neteikia prašymo ją priimti, be to, turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis).

39. Nors apeliantai teigia, kad atsakovei grąžintas turtas buvo ženkliai pagerintas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į 2017 m. spalio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendime užfiksuotus I. Č. paaiškinimus teismo posėdžio metu. O būtent ji aiškino: „Jie neįsipareigojo padaryti naujo remonto, neįvertintas nusidėvėjimas, nes remontas buvo padarytas 2007 m.“

40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kolegija daro išvadą, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

41. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia sietina su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi, kuria galutinai išspręstas šalių ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir ginčo patalpų grąžinimo atsakovei. Apeliantės nuomone, kadangi ieškinio faktinį pagrindą sudaro visiškai savarankiškai vienos nuo kitų nepriklausančios faktinės aplinkybės, todėl kiekvieno iš faktinių pagrindų atžvilgiu teismas privalėjo vertinti ieškinio senaties termino pradžią. Apeliantės teigimu, ieškinio reikalavimui dėl 9 902,64 Eur patalpų kainos, dėl 3 656,95 Eur grąžintino nuomos mokesčio ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo tos dienos, kurią ieškovai sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y. jiems gavus 2013 m. balandžio 12 d. išduotą liudijimą apie vienašalį ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. Dėl 4 922,68 Eur skirtingų išlaidų sumos bei 12 575,04 Eur patalpų pagerinimo darbų atlyginimo taip pat negali būti siejama su minėta kasacinio teismo nutartimi.

42. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

43. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018). Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad didžiąją dalį nutarties 41 punkte minėtų išlaidų ieškovai patyrė būdami šio turto savininkais. Apylinkės teismas sutiko su ieškovais, kad teisė reikalauti visų nurodytų sumų ieškovams atsirado nuo tada, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai išsprendė šalių ginčą dėl vienašališko ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 4 d.

46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes ieškinio senaties termino skaičiavimo momentas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas teises. Iš bylos duomenų spręstina, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo gavę 2013 m. balandžio 12 d. išduotą liudijimą apie atsakovės UAB „Jonavos glorija“ vienašalį ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. Č. ir J. Č. jau 2013 m. birželio 26 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą ginčydami šį vienašalį pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, nurodydami, kad atsakovė užvaldė ieškovų 184,02 kv. m ploto patalpas, kad dėl įdėto darbo ir atliktų pakeitimų pakito turto vertė, dėl atsakovės kaltės ieškovai patyrė tiesioginius nuostolius prarasdami investuotas į turtą lėšas, turėjo didelių savo darbo sąnaudų ir pan. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme gautas 2018 m. sausio 29 d., todėl pripažintina, kad ieškovai praleido minėtą terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintini apeliantės prašomi motyvai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

47. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų nurodytos aplinkybės dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties priėmimo kai buvo galutinai išspręstas ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, nors ir nesudaro pagrindo su tuo sutikti, tačiau sudaro pagrindą teigti, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėta, kad ieškovai ginčijo vienašalį sutarties nutraukimą. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-598/2014 ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-42-555/2015 vienašalį nutraukimą pripažino negaliojančiu, taikė restituciją. Galutinai sutarties nutraukimas pripažintas pagrįstu minėta kasacinio teismo nutartimi. Nutartyje minėta ir tai, kad tarp šalių vyko ne vienas ginčas, kilęs iš ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Visa tai leidžia pripažinti, kad ieškovai buvo pakankamai aktyvūs. Praleisto termino atnaujinimas šiuo atveju atitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

49. Apeliantė UAB „Jonavos glorija“ nesutinka su sprendimo dalimi, kuria jos turėtos 2 520 Eur bylinėjimosi išlaidos sumažintos iki 1 800 Eur. Apeliantė nurodo, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Nesutinka su teismo argumentu, jog byla buvo nesudėtinga ir nereikalaujanti ypatingos kompetencijos. Pažymi, kad buvo pateikta popierinė byla, kas apsunkino pasiruošimą jai.

50. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovais, kad ieškinio pateikimas neelektroninių ryšių priemonėmis neapsunkina bylinėjimosi proceso ir iš esmės nedidina bylinėjimosi išlaidų.

51. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015 išaiškinta, kad, taikant šiuos kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas.

52. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad jos turėtas 2 520 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti sudaro 960 Eur už susipažinimą su ieškiniu, atsiliepimo parengimą, suderinimą su klientu; 480 Eur – už susipažinimą su atskiruoju skundu, atsiliepimo į jį parengimą, nurodytos keturios tam darbui skirtos valandos, vienos valandos kaina 120 Eur; 600 Eur ir 480 Eur – už pasirengimą, vykimą, dalyvavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose iš viso už devynias valandas, nurodant vienos valandos kainą 120 Eur.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, 960 Eur išlaidos už susipažinimą su ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 353,92 Eur (2017 metų 4 ketvirčio (užpraėjęs ketvirtis nustatomas pagal PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo datą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (884,8 Eur) x 0,4). Dėl to priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turi būti mažinama iki 353,92 Eur. Už pasirengimą, vykimą ir atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose pagal 2018 m. kovo 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2018-3/2, apmokėtą 2018 m. balandžio 19 d., pagrįstomis pripažintinos 442,4 Eur išlaidos (nurodytas valandų skaičius – 5, 2017 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 884,8 Eur, koeficientas – 0,1 už vieną valandą (8.19 punktas), 5 x 884,8 x 0,1), už pasirengimą, vykimą ir atstovavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, 2018 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje pagal 2018 m. lapkričio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2018-11/2, apmokėtą 2018 m. lapkričio 13 d., pagrįstomis pripažintinos 370,68 Eur išlaidos (nurodytas valandų skaičius – 4, 2018 metų 2 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 926,7 Eur, koeficientas – 0,1 už vieną valandą (8.19 punktas), 4 x 926,7 x 0,1). Teisėjų kolegija sprendžia, kad maksimalia atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma pripažintina 2 127 Eur. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovų atsakovei priteisė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.

54. Įvertinus 53 punkte nurodytas aplinkybes, pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo (ta pati advokatė atsakovei atstovavo visose iki tol tarp šių šalių nuo 2013 metų vykusiose bylose visose instancijose, kur buvo sprendžiami ginčai, kilę iš tos pačios 2007 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties, realiai įvyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis, byla išnagrinėta per du teismo posėdžius), teisėjų kolegija nemato pagrindo padidinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.

Dėl bylos baigties

55. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinami šie motyvai: „Teismas sutinka su ieškovų teigimu, kad teisė reikalauti šių sumų iš atsakovių ieškovams atsirado nuo 2015 m. gruodžio 4 d., kuomet LAT išsprendė šalių ginčą dėl vienašališko pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo panaikinimo, t. y. kai patalpos nuosavybės teise galutinai perėjo UAB „Jonavos glorija“ ir ieškovai sužinojo, kad jie neteko iki to laiko su pertraukomis (Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-42-555/2015 vienašališką pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pripažino negaliojančiu) turėtos nuosavybės, t. y. sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl šiuo pagrindu ieškinys negali būti atmestas“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (500 Eur), pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: „Teismas sutinka su ieškovų teigimu, kad teisė reikalauti šių sumų iš atsakovių ieškovams atsirado nuo 2015 m. gruodžio 4 d., kuomet LAT išsprendė šalių ginčą dėl vienašališko pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo panaikinimo, t. y. kai patalpos nuosavybės teise galutinai perėjo UAB „Jonavos glorija“ ir ieškovai sužinojo, kad jie neteko iki to laiko su pertraukomis (Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-42-555/2015 vienašališką pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pripažino negaliojančiu) turėtos nuosavybės, t. y. sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl šiuo pagrindu ieškinys negali būti atmestas“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos glorija“, įmonės kodas 156581847, iš apelianto J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos glorija“, įmonės kodas 156581847, iš apeliantės I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė