Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-43-559/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-10
Bylos Nr.: 2-43-559/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-02196-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas: UAB „Du-Čia“
Atsakovas: Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Edvardas Bandariavičius, Inesa Arbočienė

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. 2-43-559/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02196-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.5

(S)JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, atsakovės direktorei L. J. ir atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Du-Čia“ patikslintą ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo perimti patalpas ir žalos atlyginimo, bei atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Du-Čia“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Du-Čia“ patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti iš ieškovės negyvenamas patalpas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“ esančias (duomenys neskelbtini) nustatant 14 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, bei nurodyti, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skirtina 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas bei ieškovei UAB „Du-Čia“ iš atsakovės priteisti kasdieninę periodinę 26,23 Eur dydžio piniginę kompensaciją jos patiriamai žalai kompensuoti kasdieninę žalą pradedant skaičiuoti nuo 2016-08-18 iki patalpų perėmimo dienos, bet neilgiau kaip už 3 mėnesius. Teismo posėdyje ieškovės atstovas Edvardas Bandariavičius patikslintą ieškinį palaikė iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš dalies reikalavimą yra įvykdžiusi, nebepalaikė savo reikalavimo dalyje dėl įpareigojimo atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti iš ieškovės negyvenamas patalpas ir patikslino reikalavimą dėl kasdieninės periodinės 26,23 Eur dydžio piniginės kompensacijos priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovės 2204,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-10-05 pardavė, o I. Č. pirko negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2007-10-08 UAB „Du-Čia“ šias patalpas išsinuomojo iš patalpų savininkės I. Č.. Nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2017-12-25 (sutarties 1.4 punktas) ir registruota registrų centre. 2013 m. balandžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nutraukė patalpų pardavimo-pirkimo išsimokėtinai sutartį. Dėl to buvusi patalpų savininkė I. Č. dėl vienašališko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir naujoji patalpų savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo ir nuomos sutarties nutraukimo kreipėsi su ieškiniais į teismą. Visų lygių teismai netenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl UAB „Du-Čia“ nuomojosi negyvenamas patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė per savo advokatę pripažino ir perėmė su nuomos sutartimi susijusias teises ir pareigas. Patalpos buvo naudojamos ieškovės vykdomai gamybai - siuvyklai. Atsakovė, pasinaudojusi sutarties 4.1 punktu, nutraukė nuomos sutartį ir 2016-06-08 raštu ieškovę UAB „Du-Čia“ informavo apie pareigą atlaisvinti patalpas ir „tinkamai pasirengti sklandžiam jų perdavimui“. Atsakovei žinoma pareiga šalims perduoti ir atitinkamai perimti nuomojamą turtą. Pasibaigus nuomos sutarties 4.1 punkte nurodytam 3 mėnesių įspėjimo terminui, ieškovė per 2 darbo dienas atlaisvino patalpas, tačiau atsakovė taip ir neatvyko perimti patalpų. Ji tik imitavo savo veiklą, tačiau faktiškai nebendradarbiavo su ieškove ir pastarajai sudarė tokias sąlygas, kad UAB „Du-Čia“ negalėtų įvykdyti atsakovės pretenzijų. Atsakovės reikalavimai prieštaravo nuomos sutarties sąlygoms. Savo įspėjimą atsakovė neišsiuntė jo surašymo dieną, o su antstoliu atvyko perimti patalpas net nepasibaigus sutartyje nurodytam terminui. Vienašališkas nuomos sutarties pakeitimas neinformavus UAB „Du-Čia“ negalimas, todėl jų nebuvo vykdomas ir pripažįstamas. Savo veiksmais atsakovė ieškovei sudarė sutarčiai ir įstatymui prieštaraujančią situaciją, trukdė ieškovės gamybos procesą. Ieškovė patalpas atlaisvino tada ir tokiu būdu, kaip nurodė sutartis ir dėl patalpų perdavimo kreipėsi į atsakovę kelis kartus informuodama ir derindama datą, siųsdama raginimus atsakovę perimti patalpas. Tai buvo daroma ne tik žodžiu, bet ir raštu. Siunčiama korespondencija grįžo, nes paštu siųsto laiško atsakovė neėmė. Galiausiai ieškovės buvo pasirinktas (nors ir brangesnis) pranešimo būdas per antstolės kontorą ir 2016-08-09 antstolei pavyko įteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei L. J. pranešimą dėl patalpų perdavimo-priėmimo. Į šį pranešimą atsakovė sureagavo ir atsakė, jog kartu su antstoliu atvyks perimti patalpų ir užfiksuoti jų būklę, tačiau atsakovė ir toliau nenustojo klaidinusi. Ji atsiuntė du jos pasirašytus laiškus, pirmame nurodė, jog atvyks rugpjūčio 18 d. 10 val., o kitame - rugpjūčio 18 d. 13 val. Ieškovės atstovai 2016-08-18 nepaisant atsakovės nesąžiningumo, atvyko perduoti patalpas abiem nurodytais laikais. Ieškovų perduodamos patalpos buvo tinkamai paruoštos, atsakovai jokių pretenzijų neturėjo. Tiek atsakovei, tiek ir su ja dalyvavusiems asmenims buvo sudarytos visos jų pageidaujamos sąlygos apžiūrėti patalpas, daryti nuotraukas, įrašus ir t.t. Buvo aprodytos ne tik nuomojamos patalpos bet ir daugiau. Be to jai aprodyti skaitikliai, fiksuoti duomenys ir viskas ką tik atsakovė pageidavo, tačiau atsakovė po pakankamai ilgos ir detalios patalpų apžiūros atsisakė jas perimti. Savo atsisakymą motyvavo išsigalvotomis aplinkybėmis. Jokių teisinę prasmę turinčių pretenzijų, trukdančių perimti turtą, nebuvo pareikšta. Savo neveikimu atsakovė pažeidė Negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 punktą 3.1.2, šalių lygiateisiškumo principą. Siekiant išvengti galimų nuostolių (patalpos nėra priduodamos apsaugai ir juose ūkinė veikla nevykdoma), ieškovė savo lėšomis pasamdė asmenį saugoti šias patalpas. Jam mokamas atlyginimas, tačiau tai nesusiję su ieškovės įmonės veikla, tai susiję su atsakovės interesų, jos turto apsauga. Dėl to prašo kompensuoti ieškovei (dėl atsakovės neveikimo) kilusią žalą saugant, prižiūrint atsakovės turtą. Patalpų priežiūrai ieškovė 2016-08-18 pasamdė prižiūrėtoją, kuriam yra mokamas atlyginimas bei valstybei sumokami mokesčiai. Žalos prevencijos vienos dienos sąnaudų paskaičiavimas - 26,23 Eur. Kiek laiko reikės rūpintis atsakovo turtu nežino, tačiau kaip matyti šie nuostoliai yra neišvengiami ir periodiniai, tačiau mano, jog per 3 mėnesius atsakovė sugebės perimti turtą. Prašo ieškovės naudai iš atsakovės priteisti šias periodines išlaidas nuo 2016-08-18 iki laikotarpio, kai atsakovas perims patalpas.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškinio reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti ir reiškia patikslintą priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovės UAB „Du-čia“ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 23 475,63 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsikirtime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra nelogiškas ir teisiškai ydingai suformuluotas, nes teismas neturi galimybių fiziškai priversti atsakovą patalpas perimti. Teismui priėmus tokį sprendimą, jis negalėtų būti įvykdytas. Šiuo atveju ieškovė nebent galėtų prašyti, jog teismas nustatytų, jog ieškovė nuo konkrečios datos savo pareigą perduoti patalpas atsakovei įvykdė tinkamai. Tačiau šis klausimas byloje visiškai neaktualus, nes 2016-08-18 atvykusi su antstoliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. J. ginčo patalpas perėmė, tik nepasirašė ant ieškovės iš anksto parengto perdavimo - priėmimo akto teksto, nes jis buvo parengtas akivaizdžiai nelogiškai ir neteisingai nurodant faktines aplinkybes. Taigi, iš esmės ginčo dėl to, jog patalpos atsakovės buvo perimtos 2016-08-18, nėra. Atsakovės pastangomis nedelsiant buvo pakeisti raktai, atsakovė pradėjo ieškovės nuniokotų patalpų parengimo remontui darbus. Jokio pašalinio asmens, kuris neva turėtų tas patalpas saugoti, atsakovė nei ginčo patalpose nei šalia jų niekada nėra mačiusi ar sutikusi. Todėl ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų ir reikalavimas priteisti nuostolius yra neįrodytas.

Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad po ilgo bylinėjimosi galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ginčo patalpos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi nuomininkas UAB „Du-čia“ pareigos mokėti nuomos mokestį niekada nevykdė, nuomos sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. Dėl su nuomos mokesčiu susijusių nuostolių atlyginimo pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1337-722/2016. Antstoliui A. Š. konstatavus, kad ieškovė pagaliau atlaisvino patalpas, ieškovė jas 2016-08-19 faktiškai perėmė. Tada paaiškėjo, kad nuomininkas nevykdė sutartinių pareigojimų ir nuomotas patalpas smarkiai ir tikėtina sąmoningai nuniokojo. Teismo nutartimi paskirta teismo ekspertizė nustatė, jog atkuriant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklę, būtinos sąnaudos, skaičiuojant atkuriamosios vertės kaštų nustatytu būdu, yra 23 475,63 Eur, todėl prašo iš ieškovės priteisti 23475,63 Eur. 2007 m. spalio 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 3.2. punktas numatė nuomininko įsipareigojimus, konkrečiai 3.2.5. punktas - suderinus su Nuomotoju, savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinierinių tinklų kapitalinį remontą, priežiūrą ir einamąjį remontą. Nuomos sutarties 3.2.6. punktas numatė, jog Nuomininkas įsipareigoja pilnai atlyginti Nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų bloginimu, jei tai įvyksta dėl Nuomininko kaltės. Nuomos sutarties 3.2.8. punktu Nuomininkas įsipareigojo nutraukus sutartį duoti nuomojamas patalpas su visais jose padarytais pertvarkymais, kurie negali būti atskirti nuo patalpų nepadarant žalos jų būklei. Nuomos sutarties 5.1. punktas numato, kad Nuomininkas atlygina nuomotojui dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Tą pačią dieną pasirašytas sutarties priedas Nr. 2 patvirtino nuomotojo ir nuomininko susitarimą dėl kapitalinio remonto, kuriuo nuomininkas įsipareigojo dėl darbų ir medžiagų (7 langų pakeitimas, visos medžiagos kapitaliniam remontui, santechnikos darbai (medžiagos), apšildymo įrengimas (medžiagos, projektas, katilinės įrengimas), elektros instaliacija (medžiagos, projektas), vidaus duris (4 vnt.), bendro naudojimo patalpų įrengimas (tualetai, laiptinė, koridoriai), priešgaisrinės ir apsaugos sistemų projektai, montažas ir medžiagos; internetinės linijos įvedimas, grindų danga (medžiagos)). Nuomininkas turėjo atlikti nurodytus darbus ir nepabloginęs patalpų būklės perduoti jas pasibaigus nuomos santykiams nuomotojui. Ilgai negalėjusi perimti patalpų dėl ieškovės kaltės (jos nebuvo atlaisvintos - patalpose vyko gamyba), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei atvykus su antstoliu pagaliau buvo konstatuota, jog UAB „Du-čia“ ginčo patalpose veiklos nebevykdo, o patalpas atlaisvino, todėl jas galima perimti. Kartu antstolis A. Š. konstatavo faktinę patalpų būklę. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog nuomininkas nesilaikė Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir smarkiai nuniokojo patalpas. Nors antstoliui fiksuojant šalių susitikimą patalpos tinkamai perduotos nebuvo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. J. iniciatyva 2016-08-19 ji patalpas perėmė savo žinion. Padarytą žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Teismo paskirta ekspertizė (2017-03-29 ekspertizės aktas Nr. 2-43-559/2017) patvirtina, kad nuomininko nuniokotų patalpų atkūrimo išlaidos yra 23 475,63 Eur, todėl ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovo.

Šalies argumentai

Ieškovė su patikslinto priešieškinio reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ekspertės dokumentų komplektas nėra aiškus ir apsunkina ieškovės galimybes gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Akte nėra jokio nuotraukų aprašymo, neaišku, kokios patalpos buvo apžiūrėtos ir į ką turėtų būti atkreiptinas dėmesys. Esamose nuotraukose užfiksuotos ne visos patalpos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra nei vienos patalpos bendro vaizdo, dėl to negali spręsti, apie kurios nors patalpos stovį, nors ekspertizės dokumentuose teigiama, kad reikia remontuoti viską. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimuose, kurie patalpinti internetiniuose puslapiuose, patalpos nėra nuniokotos. Skelbimai patalpinti iki ekspertei apsilankant patalpose, todėl darytina išvada, kad patys patalpų savininkai prieš atvykstant ekspertei jas ir nuniokojo. Ekspertizės akto 1.4 p. nurodyta, kad „Lubų paviršiai pažeisti šildymo parametrų patalpose nebuvimo. Būtina paviršius atkurti naujai. 1.5 p. Sienų paviršiai pažeisti šildymo parametrų patalpose nebūvimo. Būtina paviršius atkurti naujai. Siuvykloje dirbant siuvėjoms šildymo parametrai buvo palaikomi. Atsakovei nuo 2016-08-19 faktiškai perėmus patalpas derėjo pasirūpinti, kad žiemos metu patalpos nenukentėtų. Ekspertės išvados 1.6 p. nurodoma, kad „Grindų paviršiai nusidėvėję, atskiruose vietose stebima siūlių tarp plytelių irimas. Dangas reikia atkurti naujai“. Kaip matyti iš atsakovo pardavimų skelbimų nuotraukų grindų danga buvo gera. Be to jokiuose dokumentuose nėra fiksuota, jog UAB „Du-Čia“ įsipareigotų atlikti grindų dangos remontą. Net ir eksperto akte 4.10 p. nurodyta, kad ši įmonė 2007-10-08 įsipareigojo pateikti grindų dangą. Nėra jokių abejonių, kad grindų danga buvo pateikta. Taip pat mano, kad nuo 2007 m. iki 2017 metų gamybinėse patalpose jos vietomis ir galėtų nusidėvėti, tai yra natūralus procesas. Dėl elektros instaliacijos 1.2 p teiginio „Elektros instaliacija išardyta, reikia atkurti naujai“. Antstolis A. Š. savo 2016-08-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodo: UAB „Du-Čia“ atstovė I. Č. įjungia elektros skaitiklį, perduodamuose patalpose įjungiama elektra. Matau, kad visuose patalpose šviesa dega. Užfiksavus, kad patalpose yra elektra, UAB „Du-Čia“ atstovė I. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei L. J. pateikia elektros skaitliuko raktą. Jei antstolis ir ekspertas teisus, tai darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgiasi nesąžiningai. Teismo statybos techninės ekspertizės akte 2017.03.29 Nr. 2-43-559/2017 nurodoma, jog ekspertė vadovavosi STR 1.06.03:2002, STR 1.08.02:2002, t. y. negaliojančiais norminiais dokumentais. Aukščiau nurodyti teisės aktai nuo 2017.01.01 neteko galios. Negaliojančiais teisės aktais paremta ekspertizė negali būti galiojanti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas Edvardas Bandariavičius ieškovės ieškinio reikalavimus palaikė iš dalies, pripažino, kad atsakovė po ieškinio pateikimo reikalavimą perimti patalpas yra įvykdžiusi, šioje dalyje ieškinio reikalavimo nepalaiko, palaiko reikalavimą atlyginti 2 204,20 Eur žalą. Papildomai nurodė, kad atsakovai delsė perimti turtą, nors buvo susitarta konkrečią dieną atlikti šiuos veiksmus. Tik vykstant parengiamajam procesui, atsakovė deklaravo turto perėmimo procesą Registrų centre bei teisme 2016 m. lapkričio pabaigoje. Ieškovė ne savo valia buvo priversta samdyti asmenį, kad saugotų patalpas, iš kurių ieškovė jau buvo išsikrausčiusi. Tai patvirtina Sodros dokumentai bei kiti dokumentai. Patirta žala – 2204,20 Eur žala. Jo nuomone, priešieškinis yra atmestinas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė dar 2007 m. atliko sutartyje numatytus patalpų remonto darbus. Atsakovei buvo žinomas patalpų remonto faktas bei mastas. Atlikta ekspertizė nėra susijusi su šia byla, nes ekspertė pasisakė dėl tokių klausimų, kurie nekelia abejonių. Pavyzdžiui, antstolis savo aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad elektra patalpose buvo. Per dešimt metų aišku medžiagos yra susidėvėję. Be to iš internetinių nuotraukų matyti, kad patalpos rengiant jas pardavimui atrodė patraukliai, o ekspertizės metu jos jau buvo nuniokotos, tai reiškia kad pati atsakovė pablogino patalpų būklę. Patalpų būklė pablogėjo ir dėl to, kad atsakovė jų nešildė.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė I. Č. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovės direktorė su antstoliu atvyko perimti patalpas 2016-08-18. Apžiūrėjo patalpas, buvo pasiūlyta pasirašyti perėmimo aktą ir paimti raktus, direktorė atsisakė perimti patalpas ir padarė akte įrašą. Dėl patalpų būklės jokių pastabų tuo metu nebuvo. Patalpų perėmimas įvyko 2016-08-18, bet dokumentų nepasirašė. Registrų centre pasakė, kad negali išregistruoti nuomos, nes nėra kitos šalies pasirašyto dokumento. Jie dėl to negalėjo ir kitų sutarčių nutraukti. Patalpų prižiūrėtojas O. N. pradėjo dirbti 2016-08-19, jo darbo vieta buvo nurodytose patalpose. Jis turėjo kelis kartus per dieną atvykti ir patikrinti patalpas bei pranešti, kas patalpose vyksta. Faktiškai tokio bendro abiejų šalių pasirašyto patalpų perdavimo-priėmimo akto nėra. Ieškovė iš patalpų išėjo 2016-06-22. Kurį laiką jų saugumu rūpinosi ji kartu su direktore. Dėl patalpų remonto – keitė stogo dangą, darė rekonstrukciją, šalino pertvaras ir padidino plotą. Patalpų paruošimas ir šiukšlių išvežimas - sutampa; buvo pakeisti 8 langai (pakeitė I. Č.); sienų ir lubų remontas – remontas buvo atliktas ūkiu būdu (savo jėgomis); vandentiekio ir kanalizacijos remontas – tas pats; apšildymo įrengimas ir montažas – savininkai turėjo pasirūpinti, kokiu būdu patalpas apšildyti, dalis sienų buvo apklijuotos putoplastu, vėliau nupirktas kondicionierius ir šildymo lempos – jų montavimas; buvo padarytas pagrindinis elektros įvadas naujai; grindų danga – turėjo pasirūpinti, kas išklos tas plyteles. Ieškovė pakeitė 7 langus, pirko visas medžiagas kapitaliniam remontui (sienoms, luboms, dvejiems tualetams įranga ir medžiagos) organizavo katilinės įrengimą (reikėjo medžiagų ir projekto, padaryti ventiliaciją ir specialų apšvietimą). Katilas buvo reikalingas vandeniui šildyti ir iš dalies patalpų šildymui, jis yra šiuo metu kitose patalpose, nes yra ieškovės balanse. Buvo pakeistos 4 vidaus durys. Bendro naudojimo patalpų įrengimas – padidinus plotą, buvo daromi remontai ir bendro naudojimo patalų, buvo įrengtos dvi kabinos tualetuose. Pagal susitarimą Č. vykdė darbus, o ieškovė pirko medžiagas. Ieškovė turėjo savo veiklai įrengti priešgaisrinę signalizaciją ir saugos signalizaciją. Signalizacija veikė iki ieškovės išėjimo. Internetinė linija buvo įvesta. Nuotraukose matosi kabelis, tik jiems išeinant sutartis buvo nutraukta. Grindys buvo padarytos iš lentelių, medžiagos joms buvo nupirktos. Patalpas saugojo iki 2016-12-08, kol jai pavyko gauti iš Registrų centro išrašą, iš kurio matyti, kad sutartis nutraukta. 2007 m. patalpų būklė buvo prasta, langai išdaužyti, pilna vandens (kiauras stogas), jos senai nebuvo naudojamos, todėl pirmiausiai remontuojamas buvo stogas, po to statomi langai, remontas užtruko virš keturių mėnesių. Patalpų paskirties jie nekeitė, jos liko gamybinės paskirties, o paliko patalpas, kurias galima pritaikyti bet kokiai veiklai. Patalpas paliko tvarkingas, išplautas, be šiukšlių. Pasiėmė tik tai, kas buvo ieškovės nuosavybė pagal buhalterinius dokumentus. Pati atsakovė siūlė susirinkti savo daiktus ir išeiti, pretenzijų dėl to nebuvo. Ekspertizės nuotraukos padarytos fragmentais, sienos nebuvo tokios baisios, galėjo pažeisti ir patalpų nešildymas. Kitoje ekspertų išvadoje yra visiškai kita informacija, kad patalpos yra geros būklės. L. J. buvo pateiktas 2016-06-11 dokumentas, kuriame nurodyti daiktai, kuriuos turėjo išsinešti iš patalpų ieškovė. Ekspertizės akte darbų sąrašas identiškas su darbų kiekio žiniaraščiu, kuris buvo pateiktas anksčiau. Neaišku, pagal kokius teisinius dokumentus buvo nustatytos darbų apimtys, pavyzdžiui, kiek reikia rozečių ar radiatorių. Jie neįsipareigojo padaryti naujo remonto, neįvertintas nusidėvėjimas, nes remontas buvo darytas 2007 m. Elektra buvo palikta, nors ne tokia kokia buvo, nes ieškovės veiklai buvo reikalingi papildomi laidai įrengimų pajungimui. Be to į lentelę yra įskaičiuoti bendro naudojimo patalpų ir sienų remontai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė advokatė Inesa Arbočienė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovės samdomas žmogus yra artimai palaikantis santykius su I. Č. mama, jokio poreikio jo samdyti nebuvo. Atsakovė tam pritarimo neišreiškė. Nėra įrodymų, patvirtinančių faktinį darbo užmokesčio mokėjimą, todėl reikalavimas visiškai nepagrįstas. Priešieškinį prašo tenkinti. Eksperto išvadą nenuginčyta, todėl ja reikia vadovautis. Nuomininkui tenka pareiga išlaikyti daiktą, tai ir einamąjį remontą nuomininkas privalėjo atlikti. Patalpos buvo nuniokotos sąmoningai. Patalpos nebuvo šildomos dėl to, kad ieškovė pasiėmė šildymo katilą. Žala buvo padaryta kaltais ieškovės veiksmais. Išankstinius ketinimus ir sąmoningą elgesį ieškovės įrodo 2016-06-11 pranešimo turinys. Patalpos nuniokotos dėl to, kad po ieškovės išsikraustymo sąmoningai buvo nuimtas katilas, radiatoriai, išdraskyta elektros instaliacija, apgadintos sienos ir kt. Įrodymų, kad patalpas nuniokojo atsakovė, nėra. Patalpų būklė du kartus fiksuota antstolio, po to ekspertės. Patalpų būklė iki 2007 m. nuomos sutarties sudarymo jai nėra žinoma, taip pat nėra žinoma, kokia šildymo sistema buvo iki to laiko. Priešieškinio reikalavimas grindžiamas ekspertizės aktu. Jeigu patalpos naudojamos ilgą laiką, tai einamąjį remontą nuomininkas privalo atlikti.

Atsakovės direktorė L. J. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pirmą kartą perdavinėjo patalpas 2016-07-16, tačiau jų neįleido. Po to ji matė, kad rugpjūčio antroje pusėje ieškovė kraustosi iš patalpų. Ji gavo pranešimą apie patalpų perdavimą ir 2016-08-18 su antstoliu nuvyko perimti. Ji paprašė inventorinės knygos, tačiau jai pasakė, kad knyga pamesta ir jai buvo numesti raktai, kurių ji nepaėmė. Akto ji nepasirašė. Dėl netinkamo ieškovės ir jos atstovo elgesio ji akto nepasirašė. Patalpos buvo anksčiau komercinės paskirties, po to I. Č. pakeitė į gamybines patalpas. Parduodant patalpas, jos buvo sutvarkytos, stogas suremontuotas, padarytas kosmetinis remontas, vienas langas buvo įtrūkęs. Buvo kondicionierius, buvo ventiliacija, šildymas, elektra, šviestuvai. Remontas buvo darytas 2001-2003 m. Perimant patalpas dabar buvo nuimti radiatoriai (15 vnt.). Pradžioje buvo šildoma elektra, po to kai I. Č. pirko patalpas, jie pakeitė šildymą į dujinį. Jų boileris buvo nuimtas. Buvo priešgaisrinė sistema įrengta, o dabar nebuvo. Ieškovė pasididino elektros galią, todėl pasidarė kitą elektros instaliaciją. Perimant patalpas, ji nerado kondicionieriaus, išardyta ventiliacija. Visas rozetes išėmė, nuėmė šviestuvus. Išėmus dujų katilą, liko skylė patalpoje, sienos apsilupę, apipeliję. Po jų remonto, ieškovė nieko nedarė patalpose, nes tokia būklė po dešimties metų negali būti. Kai perėmė patalpas, jie prašė ieškovės atlyginti nuotolius bent už pastaruosius ketverius metus vykdytą veiklą tose patalpose. Ieškovė vengė bendravimo. Jai nebuvo žinoma apie patalpų apsaugą po ieškovės išsikėlimo. Patalpas jie perėmė sekančią dieną, kai pakeitė spynas – 2016-08-18. Ji nežino, kokie remonto darbai buvo atlikti, nes tuo metu patalpų savininkė buvo I. Č. ir ji turėjo žinoti. I. Č. buvo pateikusi 2007-10-09 prašymą dėl sutikimo rekonstrukcijos ir nuomos iki 2017-12 mėn. ir ji sutikimą davė. Nuomos sutartį nutraukė pagal 4.1 punktą. 2016 m. lapkritį buvo įvykusi avarija(duomenys neskelbtini) pusėje, o jų patalpos nenukentėjo. Žiemą patalpos buvo šildomos elektra (oro pūtikliai (30-50 vnt.), po to paaiškino, kad – tepaliniai radiatoriai 2 vnt.). Elektros skydinė naujai buvo pastatyta dėl UAB „Du Čia“ poreikių, nes jiems reikėjo didesnės galios. Atsakovei pakako mažesnės galios. Ieškovė griovė pertvaras, keitė patalpų paskirtį, todėl ir reikėjo remonto. Atsakovė dar 2013-02-25 raštu pareikalavo iš ieškovės atstatyti patalpas į pradinę padėtį.

Liudytoja D. K. teismo posėdyje parodė, kad atsakovės kirpykla daug metų nedirbo ir prieš atsikraustant, patalpos buvo labai apleistos (vamzdžiai surūdiję, sienos nubyrėję), stogas neremontuotas, vanduo bėgo net iki pirmo aukšto. Remontavo I dirbo daug žmonių ir ilgai. Paskutiniu metu patalpos buvo tvarkingos, gražios, langai sudėti, stogą jie (ieškovė) dengė, nes kai buvo kirpykla – ji prie stogo remonto neprisidėjo. 2016 m. lapkričio mėnesį buvo didelė avarija, bėgo vanduo, dvi dienas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmonės, jie sutvarkė lietaus kanalizaciją, būtent ginčo patalpose. Prieš išsikraustymą UAB „Du Čia“ tas patalpas sutvarkė, viską išplovė, kad būtų tvarkinga. Išsikrausčius ieškovei, buvo uždėtos grotos. Jai nežinoma, ar tas patalpas kas nors saugojo. Žiemos metu patalpos nebuvo šildomos, nes ten buvo labai šalta. Ieškovė tvarkė patalpas labai gražiai, kaip namie. Ji tose patalpose buvo prieš vienerius ar dvejus metus. Ji jokių pretenzijų ieškovei neturi.

Liudytoja I. S. teismo posėdyje parodė, kad ji dirbo pirmame aukšte siuvyklėlėje. Antrame aukšte prieš pardavimą tos patalpos buvo tarsi landynė, labai apleistos, langai mediniai, tualeto nebuvo, šviesos nebuvo, sienos sutrūkinėję ir apsilupę, nuo stogo bėgo vanduo, ten rinkosi benamiai, jiems yra tekę net kviesti policiją. Patalpos buvo baisios, net durų nebuvo. Kai atsikraustė I, ji viską sutvarkė. Ji pati tame pastate dirbo apie 12-15 metų, išėjo prieš pusantrų metų. Ieškovė tose patalpose statė plastikinius langus, dažė ir tinkavo sienas, įvedė elektrą, padarė laiptinėje apšvietimą, įrengė tualetą, sudėjo plyteles. Statybininkai dirbo 3-4 mėnesius. Sudėtos naujos durys, sudėtos grindys. Prieš tai buvo viskas tarybinėmis medžiagomis daryta, apleista. Ji pati naudojosi ieškovės sutvarkytu tualetu, nes anksčiau eidavo į kitą pastatą. Nuo stogo vanduo dažnai bėgdavo per liūtis, žiemą ar pavasarį.

Liudytojas A. Z. teismo posėdyje parodė, kad jis atlieka statinių, konstrukcijų ir skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizes. Turėjo užsakymą atlikti ekspertizę pagerinimo darbų nuomojamose patalpose. Prieš metus (tiksliai neprisimena) jis lankėsi vietoje įmonės direktorės užsakymu. Jie jam nurodė, kokie yra atlikti darbai, jis juos užfiksavo ir remdamasi inventorinės bylos duomenimis, atliko skaičiavimus pagal darbų atlikimo datą. Sienų ir apdailos pažeidimai gali atsirasti dėl kelių priežasčių, jeigu dažai lupasi, krenta ar pelija, tai priklauso nuo temperatūrinio ir drėgmės rėžimo. Jeigu patalpa nešildoma ir jeigu naudotos gipso medžiagos, tai apdaila gali būti gana smarkiai pažeista. Pelėsis – dėl perteklinės drėgmės kondensavimosi. Teisės aktai nustato, kokia patalpose turi būti temperatūra, o minimali temperatūra turėtų būti 18 laipsnių. Jeigu patalpa užlieta, tai pažeidimas matosi iš karto, tam ilgo laiko nereikia. Prabėgimo žymės - lieka dėmės rudais krašteliais. Plytelių siūlės gali taip pat įtrūkti, jeigu nesilaikoma temperatūros režimo patalpose. Elektros šildymas tokios patalpose neracionalus. Patalpos yra didelės, todėl 7 kw neužtektų. Elektros instaliacija, atitinkanti reikalavimus, patalpose buvo, jis trūkumų nepastebėjo. Jeigu plytelės neatšokusios, jų siūles užtaisyti galima be problemų. Jis vertinimą atliko dėl to, kad ieškovė ruošėsi iš tų patalpų išsikelti. Jis patalpas apžiūri ir patvirtina, kad tas darbas padarytas ar ne. Kai apžiūrą atliko, gamyba vyko, patalpų būklė buvo normali. Teisės aktais nustatyto periodiškumo paprastajam remontui nėra nustatyta, daroma, jeigu yra reikalas. Apie jo būtinumą, sprendžia pats savininkas, jeigu tai nekliūna priežiūrą vykdančioms institucijoms, tai ir nėra reikalo naudoti papildomas jam lėšas. Jis patvirtino, kad patalpos buvo normalios būklės. Pažiūrėjus ekspertizės nuotraukas (4,5), paaiškino, kad jo apžiūros metu tokio vaizdo nebuvo, lubos buvo normalios, kabėjo šviestuvai, be atsilupinėjimų, plėmų, įbrėžimų. Ekspertizės 9 lape sienų plėmai panašūs į pelėsį (kampe tikrai), arba nusitrynę gali būti kitose vietose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad 2007 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. ZB-1614), atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė I. Č. kartu su sutuoktiniu J. Č. negyvenamąją patalpą – buitinio aptarnavimo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45). Po sutarties sudarymo I. Č. su ieškove UAB „Du-Čia“ 2007 m. spalio 8 d. sudarė terminuotą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 (toliau –2007-10-08 nuomos sutartis); (1 t., b. l. 9), pagal kurią įgytas patalpas išnuomojo ieškovei iki 2017 m. gruodžio 25 d. Nustatytas nuomos mokestis – 100 Lt/mėn. (28,96 Eur/mėn.). Sutarties 3.2.5 punkte nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų kapitalinį remontą pagal priedą Nr. 2, priežiūrą ir einamąjį remontą. Sutarties 3.2.6 punkte nuomininkas įsipareigojo atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. Sutarties priedu Nr. 1 (perdavimo-priėmimo aktu) I. Č. nuomojamas patalpas perdavė nuomininkui, o akte nustatyta, kad patalpos yra paruoštos kapitaliniam remontui, taip pat nurodyti suvartoto vandens ir elektros skaitiklių rodmenys. Sutarties priede Nr. 2 (1 t., b. l. 13) šalys susitarė dėl numatomo kapitalinio remonto apimties ir darbų pasidalijimo, t. y. nuomininkas įsipareigojo: pakeisti 7 langus, nupirkti visas medžiagas kapitaliniam remontui, santechnikos darbams reikalingas medžiagas, apšildymo įrengimui reikalingas medžiagas medžiagos, projektą, įrengti katilinės, elektros instaliacijai reikalingas medžiagas ir projektą, vidaus duris (4 vnt.), įrengti bendro naudojimo patalpas (tualetai, laiptinė, koridoriai), pasirūpinti priešgaisrinės ir apsaugos sistemų projektais, atlikti montažą ir įgyti medžiagas, įvesti internetinę liniją, įgyti grindų dangos medžiagas. Nuomotojas įsipareigojo: atlikti stogo remontą, parengti ir patvirtinti rekonstrukcijos planą, paruošti patalpas kapitaliniam remontui (demontavimo darbai), išvežti šiukšles ir statybinį laužą, pakeisti 8 langus, atlikti statybinius darbus (sienų ir lubų remontą), atlikti santechnikos darbus (vandentiekio ir kanalizacijos kapitalinį remontą), įrengti apšildymą (jo montažą), įrengti elektros instaliaciją (montažą), grindų dangą (montažą). Ieškovė minėtose patalpose iki nuomos sutarties nutraukimo vykdė gamybinę-ūkinę veiklą – patalpose buvo įrengta siuvykla.

Turto pirkėjams nevykdant 2007 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti daikto kainą, atsakovė sutartyje nustatyta tvarka vienašališkai 2013 m. balandžio 12 d. liudijimu nutraukė patalpų pardavimo-pirkimo sutartį. I. Č. ir J. Č. šį vienašalį sutarties nutraukimą ginčijo teisme. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-598/2014 (1 t., b. l. 59) ieškovų ieškinys buvo atmestas. Šioje dalyje teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 4 d. išsprendus ginčą kasacinės instancijos teisme (civilinė byla Nr. 3K-3-641-313/2015). Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus patalpų pardavimo-pirkimo sutartį, šios patalpos faktiškai 2016 m. sausio 6 d. aktu (1 t., b. l. 58) grįžo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) nuosavybėn. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.494 straipsniu, pasikeitus nuomojamo daikto savininkui, 2007-10-08 nuomos sutartis liko galioti naujajam savininkui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai ieškovė buvo informuota 2013-04-22 raštu dar iki teisminių ginčų (1 t., b. l. 27).

Susigrąžinusi ginčo patalpas, atsakovė 2016 m. kovo 15 d. raštu informavo ieškovę, kad remiantis 2007-10-08 nuomos sutarties 4.1 punktu, ši sutartis bus nutraukta 2016 m. birželio 15 d., t. y. įspėjo ieškovę (nuomininkę) apie vienašališką sutarties nutraukimą įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Vėliau 2016-06-08 pranešimu (1 t., b. l. 33) atsakovė informavo ieškovę, kad 2016-06-16 kartu su antstoliu atvyks perimti patalpas. Antstolis A. Š. 2016-06-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 110-17-1 (2 t., b. l. 48) konstatavo, kad 2016-06-16 nuvykus į vietą, patalpos ir nuosavybės dokumentai atsakovei nebuvo perduoti, atsakovės atstovė atsisakė pasirašyti perdavimo aktą, nes ieškovė iš šių patalpų faktiškai dar nebuvo išsikėlusi, o ieškovės atstovas pateikė kita data surašytą perdavimo akto projektą. L. J. taip pat buvo įteiktas 2016-06-11 ieškovės pranešimas (2 t., b. l. 34), kad išsikraustant iš patalpų, bus demontuoti patalpų būklę pagerinę daiktai: dujinis patalpas apšildantis katilas, radiatoriai ir vamzdynas, kuriuo tiekiamas karštas vanduo į radiatorius, priešgaisrinė ir saugos signalizacija, elektros instaliacija, kondicionierius ir ventiliacijos privedimo sistema. Iš vėlesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-06-06 iki 2016-08-18 šalys siuntė viena kitai įvairius raštus, kuriais ragino perimti ir perduoti nuomojamas patalpas, tačiau šie raštai arba buvo tinkamai kitai šaliai neįteikti arba į juos nereaguojama. Paskutinį kartą ieškovė per antstolį 2016-08-04 raštu (1 t., b. l. 18) informavo atsakovę, kad ši nereaguoja į ieškovės daugkartinius raginimus perimti patalpas ir prašo per dvi savaites informuoti apie galimybę perimti patalpas. Atsakovė, reaguodama į šį raginimą, 2016-08-15 ir 2016-08-16 pranešimais (1 t., b. l. 20, 22) informavo ieškovę, kad atvyks perimti patalpas 2016-08-18. Nurodytą dieną atsakovės atstovė L. J. kartu su antstoliu nuvyko į vietą perimti patalpas, jai ieškovės atstovas pateikė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, kurį atsakovės atstovė atsisakė pasirašyti, o akto pastabose nurodė, kad patalpos perduodamos netinkamu būdu, inventorinė byla neperduota, I. Č. su advokatu elgiasi nesąžiningai, nemandagiai ir pašiepiamai. Antstolis A. Š. 2016-08-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 110-16-23 (2 t., b. l. 52) 2016-08-18 užfiksavo perduodamų patalpų būklę (didžiosiose patalpose matomos sienose neužtaisytos skylės, sienų tinkas nusilupęs, atvira elektros instaliacija, nėra radiatorių, kabinete sienose matomos neužtaisytos skylės, atvira elektros instaliacija, koridoriaus lubos netvarkingos, nubyrėjęs tinkas). Antstolis taip pat patikrino dujų ir elektros skaitiklių rodmenis, kurie buvo įrašyti į perdavimo-priėmimo aktą, įjungė elektrą, nustatė, kad visose patalpose dega šviesa. Ieškovės atstovė pateikė atsakovei raktus, tačiau atsakovės atstovė raktų nepriėmė ir akto nepasirašė, nes neperduota inventorinė byla ir patalpų perdavimas neatitiko reikalavimų.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė iš ginčo patalpų išsikėlė laikotarpyje nuo 2016-06-16 iki 2016-08-18, ieškovės atstovė I. Č. teismo posėdyje patvirtino, kad patalpas jie atlaisvino 2016-06-22 bei išsikraustydami demontavo tam tikrus įrenginius, nurodytus ieškovės 2016-06-11 rašte (1 t., b. l. 34). Nors atsakovės atstovė 2016-08-18 nepasirašė patalpų perdavimo-priėmimo akto, tačiau teismo posėdyje patvirtino, kad patalpas faktiškai savo žinion perėmė sekančią dieną – 2016 m. rugpjūčio 19 d., ir pakeitė duryse spynas.

Ieškovės paaiškinimu, atsakovei atsisakius pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą, ieškovė tikslu užtikrinti šio turto apsaugą ir išvengti nuostolių (nes ieškovė iš šių patalpų jau buvo faktiškai išsikėlusi), 2016-08-18 sudarė darbo sutartį (1 t., b. l. 7) su O. N., kurio pareigos buvo prižiūrėti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) Nustatytas vienos darbo dienos darbo užmokestis – 20,00 Eur (su socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokomis – 26,23 Eur;) ir 40 val. darbo savaitės trukmė (1 t., b. l. 35). Už laikotarpį nuo 2016-08-19 iki 2016-12-08 ieškovė paskaičiavo jos patirtas išlaidas, susijusias su papildoma patalpų priežiūra - 1653,24 Eur, iš jų: 1140 Eur darbo užmokestis, 120,28 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, 390,44 Eur socialinio draudimo įmokų ir 2,52 Eur garantinio fondo įmoka (2 t., b. l. 39). Iš kitų teismui pateiktų dokumentų - SEPA mokėjimo nurodymų ir asmens sąskaitos duomenų (3 t., b. l. 33-37) matyti, kad ieškovės darbuotojui O. N. už 2016 m. 08-12 mėnesius buvo priskaičiuota iš viso 1680,28 Eur darbo užmokesčio, faktiškai išmokėta – 1409,25 Eur.

Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti turtinę žalą.

Ieškovė UAB „Du-Čia“, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo išsikelti iš nuomojamų patalpų įvykdė, teismo posėdyje patikslinusi savo reikalavimą dalyje dėl žalos atlyginimo, prašo priteisti iš atsakovės 2204,20 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro ieškovės patirtos išlaidos, susijusius su ginčo patalpų priežiūra laikotarpyje nuo 2016-08-18 iki 2012-12-08. Ieškovės paaiškinimu, kad atsakovės atstovė atsisakė pasirašyti 2016-08-18 patalpų perdavimo-priėmimo aktą, ji laikė, kad nuomotos patalpos nebuvo tinkamai perduotos ir tam, kad ateityje išvengti papildomų atsakovės pretenzijų, pasamdė asmenį, kuris turėjo rūpintis nurodytų patalpų priežiūra, kol patalpos bus tinkamai perimtos atsakovės. Ieškovės paaiškinimu apie tai, kad atsakovė patalpas perėmė savo žinion, ieškovei tapo žinoma tik šio proceso metu – 2016-12-08 gavus informaciją ir VĮ Registrų centro, kad 2017-10-08 nuomos sutartis viešame registre išregistruota. Ieškovės nuomone, būtent dėl atsakovės nepagrįsto vengimo perimti nuomojamas patalpas, jai teko patirti išlaidas, susijusias su patalpų priežiūra, kurias vertina kaip nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės kaltės.

Ieškovės patikslintas reikalavimas priteisti iš atsakovės 2204,20 Eur turtinei žalai atlyginti yra laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Šioje byloje dalyvaujančius byloje asmenis sieja sutartiniai teisiniai santykiai – 2007-10-08 nuomos sutartyje nustatytos nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos. Šios sutarties 3.1.2 punkte nuomotojas (teises perėmusi atsakovė) įsipareigojo pasibaigus nuomos terminui arba nutraukus sutartį, priimti iš nuomininko nuomojamas patalpas sudarant perdavimo-priėmimo aktą (1 t., b. l. 9). Ieškovė savo reikalavimą ir žalos atsiradimą kildina iš nuomos sutartyje nuomotojui nustatytos pareigos nevykdymo.

Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

CK 6.535 straipsnio, reglamentuojančio nuomojamo pastato ar statinio perdavimą, 2 dalis nustato, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, nuomotojo pareiga perduoti pastatą, statinį ar įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai pastatas, statinys ar įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas, o straipsnio 4 dalis nustato, kad pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal šio straipsnio nustatytas taisykles, t. y. sistemiškai aiškinant šio straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad pasibaigus pastato nuomos sutarčiai, nuomininko pareiga perduoti pastatą nuomotojui laikoma įvykdyta, kai pastatas faktiškai perduodamas nuomotojui arba pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas. Nuomotojo atsisakymas priimti nuomininko perduodamą daiktą nepaneigia daikto perdavimo fakto, o nuomotojo atsisakymas pasirašyti patalpų priėmimo – perdavimo aktą po to, kai šios patalpos buvo faktiškai atlaisvintos, neturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007). Įstatymų leidėjas, nustatydamas nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti išsinuomotą daiktą, šios pareigos įvykdymą sieja su faktišku turto perdavimu nuomotojui arba patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu, tačiau nė vieno iš šių būdų nesuabsoliutina. Tais atvejais, kai pasibaigus negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, nuomininkas faktiškai atlaisvina negyvenamąsias patalpas turėdamas tikslą jas perduoti nuomotojui, o nuomotojas vengia pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą, pripažintina, jog nuomotojas atsisako priimti patalpas, o nuomininkas savo ruožtu yra tinkamai įvykdęs CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą grąžinti nuomotojui daiktą. Iš esmės išsinuomoto turto grąžinimas reiškia nuomotojo galimybę toliau naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, o patalpų perdavimo-priėmimo aktas yra vienas iš įstatyme nurodytų įrodymų, jog nuomininkas savo pareigą yra įvykdęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

Konkrečiu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad nors 2016-08-18 patalpų perdavimo-priėmimo aktas nuomotojo atstovo nebuvo pasirašytas, tačiau atsakovės direktorė L. J. teismo posėdyje patvirtino, kad patalpas faktiškai perėmė iš ieškovės sekančią dieną – 2016-08-18, ir tai buvo išreikšta aktyviais veiksmais – pakeistos patalpų spynos, o ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma. Tokiu atveju darytina išvada, kad faktinis patalpų perdavimas įvyko 2016-08-19 ir ieškovė laikoma tinkamai įvykdžiusi įstatyme nustatytą pareigą grąžinti daiktą nuomotojui, todėl konkrečiu atveju ieškovei nebuvo jokio pagrindo samdyti asmens šių patalpų priežiūrai po faktinio nuomojamo daikto perdavimo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie patalpų perėmimą ir ji apie tai nežinojo iki 2016 m. gruodžio mėn. yra paneigta ieškovės atstovės I. Č. paaiškinimais, kad ieškovės samdytas asmuo pranešdavo apie tai, kas vyksta patalpose, bei apie pakeistas spynas. Ieškovei jau nuo 2016-08-19 buvo žinoma, kad atsakovė pakeitė patalpų spynas, t. y. ieškovė nebegalėjo ne tik šiomis patalpomis naudotis, bet ir užtikrinti jų saugumo. Tokiu atveju visiškai neaišku, kokiu tikslu buvo samdomas asmuo šių patalpų, į kurias ieškovė patekti jau nebegalėjo, priežiūrai ir apsaugai. Pati ieškovė patvirtino, kad šis asmuo tik periodiškai atvykdavo pažiūrėti šių patalpų būklės, t. y. jo darbo vietoje pastoviai nebuvo (nors nustatytas darbo laiko rėžimas – 40 darbo valandų savaitė), be to neaišku, ar tokia darbo vieta iš viso buvo, todėl abejotina, ar šis asmuo galėjo kokiu nors būdu užtikrinti patalpų saugumą, kad būtų išvengta ateityje galimų nuostolių, kaip nurodė ieškovė. Pažymėtina, kad ieškovė iš nuomojamų patalpų išsikėlė dar 2016-06-22 (kaip patvirtino ieškovės atstovė), o patalpų prižiūrėtoją pasamdė tik nuo 2016-08-18, po to, kai atsakovė atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą. Tokie ieškovės veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl patirtų išlaidų būtinumo ir reikalingumo bei laikytini nepagrįstai, nes kol patalpos buvo ieškovės žinioje, ji nematė būtinumo užtikrinti patalpų saugumą, o poreikis pasamdyti papildomai asmenį šias patalpas prižiūrėti dėl neaiškių priežasčių atsirado iš esmės tuo pačiu momentu, kai atsakovė patalpas faktiškai perėmė ir pakeitė jose spynas.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Taigi nukentėjusiajai šaliai gali būti atlyginamos tik būtinos ir protingos išlaidos.

Konkrečiu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovės patirtos išlaidos, susijusius su papildomo asmens samdymu patalpų priežiūrai, nebuvo būtinos ir nebuvo priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais (neveikimu).

Teismas taip pat pažymi, kad yra neįrodytas ir ieškovės reikalaujamas priteisti žalos dydis (2204,20 Eur), nes ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovės samdomam darbuotojui už nurodytą laikotarpį buvo priskaičiuotas ženkliai mažesnis darbo užmokestis (1680,28 Eur). Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų ir nepaaiškino, kokiu pagrindu reikalauja priteisti iš atsakovės papildomai 523,92 Eur žalos atlyginimo, kuo grindžiama yra ši suma.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovei neįrodžius patirtos turtinės žalos dydžio bei ieškovės turėtų išlaidų (žalos) būtinumo fakto, patikslintas ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl priešieškinio reikalavimų atlyginti turtinę žalą.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasi teismo paskirtos ekspertizės akto paskaičiavimais, patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 23475,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes, jos nuomone, nuomininkas nevykdė sutartinių pareigojimų ir nuomotas patalpas smarkiai ir tikėtina sąmoningai nuniokojo.

Iš ieškinyje nurodytų motyvų bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovė savo reikalavimą atlyginti padarytą turtinę žalą grindžia sutartinės prievolės, numatytos 2007-10-08 nuomos sutarties 3.2.5 punkte (atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą pagal sutarties priedą Nr. 2) nevykdymu ir padarytos žalos, išsikraustant iš nuomojamų patalpų ir demontavus tam tikrus įrenginius, ir tokiu būdu pabloginus patalpų būklę.

2007-10-08 nuomos sutarties 3.2.5 punkte ir sutarties priede Nr. 2 šalys susitarė dėl numatomo kapitalinio remonto apimties ir darbų pasidalijimo. 2007-08-03 patalpų perdavimo-priėmimo akte (2 t., b. l. 18) aprašyta patalpų būklė kaip normali, kad patalpos tinkamos naudoti pagal jų paskirtį, kad langai ir durys mediniai, apšildymas vietinis elektra, sienų ir kitų konstrukcijų būklė patenkinama, galimas kosmetinis remontas, stogas suremontuotas, grindų danga – linoleumas, fojė – plytelės. Patalpose išvardyti esantys įrenginiai: vandentiekis, radiatoriai ir šildymo vamzdžiai, elektros skydinė ir instaliacija, priešgaisrinė sauga, ventiliacija su ištraukiamąja galia, elektriniai boileriai (2 vnt.). Tačiau byloje apklaustos liudytojos D. K. ir I. S. vienareikšmiškai parodė, kad ginčo patalpos iki jų pardavimo Č (2007-10-05) buvo ilgą laiką nenaudojamos ir apleistos: per neremontuotą stogą per sienas bėgo vanduo, langai mediniai, seni, tualeto nebuvo, šviesos nebuvo, sienos sutrūkinėję ir apsilupę, durų nebuvo arba jos buvo nerakinamos, todėl lengvai galėjo patekti pašaliniai asmenys. Liudytojos patvirtino, kad stogo dalis virš atsakovei priklausiusių patalpų nebuvo suremontuota, atsakovė prie stogo remonto neprisidėjo. Liudytojų parodymais nustatyta, kad patalpų faktinė būklė iš esmės pasikeitė būtent po to, kai jas išsinuomojo ieškovė UAB „Du Čia“, patalpose buvo padarytas remontas, kuris vyko kelis mėnesius, patalpos pritaikytos įmonės vykdomai veiklai – siuvyklai ir ši veikla buvo vykdoma iki ieškovės išsikraustymo iš šių patalpų (2016 m.). Ieškovei išsikrausčius iš patalpų, jos buvo sutvarkytos, šiukšlės išvežtos.

Kapitalinio remonto sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punkte, kuriame nurodytas, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendime konstatavo, kad patalpų nuomininkas UAB „DU Čia“ atliko patalpų rekonstrukciją, pritaikydamas šias patalpas siuvyklos veiklai, kad po rekonstrukcijos pagal sutartį įgytų bendro naudojimo patalpų sąskaita siuvyklos bendras plotas padidėjo nuo 149,86 kv. m iki 184,02 kv. m, atitinkamai padidėjo ir patalpų rinkos vertė.

Eksperto A. Z. 2016 m. gegužės 24 d. parengtame ginčo patalpose atliktų statybinių pagerinimo darbų apraše (3 t., b. l. 54) yra išvardyti 2007 m. atlikti bendrastatybiniai pagerinimo darbai, iš jų: pakeisti mediniai langai į plastikinius, suremontuotas stogas, pastato lauko siena sumontuota orinė dujotiekio trasa, naujas elektros įvadas, sumontuotos ir nudažytos pakabinamos lubos glaistytos ir išlygintos, o kai kur apšiltintos sienos, skirtingose patalpose grindų danga (linoleumas) pakeista nauja laminatų grindlenčių danga arba keraminėmis plytelėmis, sumontuotos naujos pertvaros, sumontuotos naujos durys, pakeistas nuotekų ir šalto vandens vamzdynas, koridoriuje sumontuotas praustuvas, tualete – įrengtos lubos ir sutvarkytos sienos, sumontuoti du klozetai, įrengtos kabinų durys, pakeistas nuotekų ir vandens vamzdynas bei kt.

Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė nevykdė sutartyje ir jos priede Nr. 2 nustatytos pareigos atlikti nuomojamų kapitalinį remontą yra nepagrįsti, todėl atmestini. Akivaizdu, kad norint pradėti gamybinę veiklą apleistose ir tam nepritaikytose patalpose, buvo būtinas remontas, kuris, kaip patvirtino ir liudininkai, buvo atliktas. Tai, kad patalpų plotas po rekonstrukcijos padidėjo, taip pat patvirtina, kad jos buvo iš esmės pertvarkytos, pagerintos. Byloje pateiktose patalpų fotonuotraukose (2 t., b. l. 76-94, 119-131, 3 t., b. l. 56-58) užfiksuota patalpų būklė akivaizdžiai neatitinka liudytojų apibūdintai bei 2007-10-03 akte aprašytai patalpų būklei. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina tą faktą, kad po 2007-10-08 nuomos sutarties sudarymo patalpos buvo suremontuotos ir pritaikytos ieškovės vykdomai veiklai. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šie darbai neatitiko teisės aktų nustatytų tokiems darbams keliamų reikalavimų, arba, kad buvo neatlikta dalis sutartyje numatytų darbų, t. y. neįrodė, jog ieškovė nevykdė ar netinkami įvykdė 2007-10-08 nuomos sutarties 3.2.5 punkte ir sutarties priede Nr. 2 nustatytus įsipareigojimus, todėl ieškovės argumentai šiuo atžvilgiu yra atmestini, kaip nepagrįsti. Be to pažymėtina, kad pagal sutarties priede Nr. 2 nustatytas darbų apimtis ir jų pasidalijimo funkcijas, ieškovė privalėjo atlikti tik dalį darbų, t. y. iš esmės parengti dokumentaciją, parūpinti remontui reikalingas medžiagas, pakeisti dalį langų (7 vnt.), įrengti katilinę, priešgaisrinę ir saugos sistemas, internetinę liniją ir pan. Visi kiti remonto darbai (sienų, lubų ir grindų), apšildymo įrengimas, elektros instaliacija, santechnikos darbai teko patalpų pirkėjai I. Č.. Todėl neaišku, kuo yra grindžiamas reikalavimas dėl netinkamo sutartyje nustatyto įsipareigojimo vykdymo tik patalpų nuomininkui, kai esminiai remonto darbai turėjo būti atlikti paties nuomotojo.

Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad atsakovei 2016-08-19 faktiškai perėmus patalpas, paaiškėjo, kad jos smarkai ir tikėtina sąmoningai nuniokotos, tačiau ieškinyje nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, apibūdinančios nuniokojimo faktą, t. y. konkrečiai nenurodyta, kokios patalpos ar jų dalis nuniokota, kokie yra padaryti konkretūs mechaniniai pažeidimai, dėl kurių patalpos negali būti naudojamos pagal jų paskirtį. Atsakovė remiasi 2016 m. rugpjūčio 22 d. antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 110-16-23 (2 t., b. l. 52), kuriame antstolis užfiksavo perduodamų patalpų būklę (didžiosiose patalpose matomos sienose neužtaisytos skylės, sienų tinkas nusilupęs, atvira elektros instaliacija, nėra radiatorių, kabinete sienose matomos neužtaisytos skylės, atvira elektros instaliacija, koridoriaus lubos netvarkingos, nubyrėjęs tinkas). Antstolis taip pat įjungė elektrą, nustatė, kad visose patalpose dega šviesa. Tačiau šios antstolio nustatytos aplinkybės nepatvirtina patalpų nuniokojimo fakto, arba fakto, jog patalpų būklė yra ženkliai blogesnė, negu buvo perduota 2007 metais pirkėjams. Ieškovė patvirtino, kad išsikraustydama iš patalpų, ji išmontavo dalį įrenginių: kondicionierių, dujų katilą, radiatorius su šildymo vamzdžiais, elektros instaliaciją (palikus pagrindinį įvadą), priešgaisrinės saugos ir saugos instaliaciją bei ventiliacijos gaubtuvą. Šių įrenginių demontavimas galimai galėjo turėti įtakos patalpų būklės pabloginimui, tačiau pažymėtina, kad atsakovei apie ieškovės ketinimą šiuos įrenginius pasiimti buvo žinoma dar nuo 2013 metų, ir šie veiksmai buvo atlikti nuomotojo sutikimu, nes atsakovės vadovė L. J. savo 2013-02-25 laiške, adresuotame I. Č. aiškiai nurodė, kad sutinka, jog UAB „Du-Čia“, nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį, pasiimtų ieškovei priklausantį inventorių, kuris aprašytas priede Nr. 1 (2 t., b. l. 30, 31). Taip pat apie įrenginių demontavimą atsakovė buvo papildomai informuota 2016-06-11 pranešimu (2 t., b. l. 34), kuris buvo įteiktas atsakovės atstovei 2016-06-16, tačiau atsakovė nuo 2013 metų jokių pretenzijų dėl šių daiktų demontavimo ieškovei nereiškė ir ginčų šiuo klausimu tarp šalių nebuvo iki priešieškinio šioje byloje pateikimo (2016-11-07). Be to 2016-08-18 patalpų perėmimo metu, atsakovė atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą ne dėl patalpų būklės, o visiškai dėl kitų priežasčių (netinkamo ieškovės atstovų elgesio ir techninės apskaitos bylos dokumentų neperdavimo).

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Atsakovės teigimu, patirtos žalos dydį ir faktą be minėto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo patvirtina teismo eksperto atliktos Teismo statybos techninės ekspertizės aktas Nr. 2-43-559/2017 bei atkuriamosios vertės paskaičiavimas (2 t., b. l. 69-97). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-305/2012).

Konkrečiu atveju atliktos ekspertizės išvados yra daugiau susijusius su patalpų būklės ir atkuriamųjų kaštų vertinimu ekspertizės atlikimo momentu (2017 m., kovo mėn.), kai patalpos nuo 2016-08-19, t. y. septynis mėnesius, buvo atsakovės žinioje. Ekspertas paskaičiavo, kad atstatomieji darbai kainuotų 23475,63 Eur, t. y. tiek kainuotų darbai, kuriuos reikia atlikti, kad patalpos būtų grąžintos ne į buvusią padėtį iki nuomos sutarties sudarymo, o būtų faktiškai naujai suremontuotos ir įrengtos. Atkuriamosios vertės skaičiavime (2 t., b. l. 73) yra išvardyti remonto darbai ir jų vertė, kuriuos reikia atlikti, tačiau kurių ieškovė nebuvo įsipareigojusi atlikti pagal nuomos sutarties priedą Nr. 2, didžioji dalis šių darbų buvo nuomotojo kompetencijoje.

Pažymėtina, kad patalpų būklė, užfiksuota eksperto A. Z. 2016-05-24, t. y. likus mėnesiui iki ieškovės išsikraustymo iš patalpų, taip pat jų būklė, užfiksuota pačios atsakovės fotonuotraukose, kurios buvo patalpintos internetinėje svetainėje Alio.lt kartu su pardavimo skelbimais (2 t., b. l. 118-131), skiriasi nuo patalpų būklės, užfiksuotos ekspertizės metu (2017 m. kovo mėn.), todėl neatmetama galimybė, jog patalpų būklė iš esmės galėjo pablogėti 2016-2017 m. žiemos sezono metu, t. y. kai patalpos septynis mėnesius buvo atsakovės žinioje. Liudytojos D. K. paaiškinimu, atliktų darbų aktu ir kitais dokumentais (2 t., b. l. 134-136) nustatyta, kad 2016 m. lapkričio mėnesį dėl lietaus kanalizacijos įrenginių gedimo buvo užlietos patalpos pastate, iš jų ir ginčo patalpos, priklausančios atsakovei, dėl ko galimai galėjo nukentėti patalpų lubų ir sienų būklė, be to patalpos žiemos sezono metu nebuvo tinkamai šildomos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir 2007 m. patalpos buvo šildomos elektra, tokia sistema faktiškai išliko ir patalpų grąžinimo metu, tačiau iš teismui pateiktos elektros energijos suvartojimo ataskaitos matyti, kad atsakovės patalpose žiemos laikotarpiu buvo suvartotas nedidelis elektros energijos kiekis. Visos šios aplinkybės galimai turėjo įtakos ir vertinant patalpas ekspertizėms metu, todėl daryti vienareikšmiškai išvadą, kad patalpos buvo nuniokotos tik dėl ieškovės kaltės nėra pagrindo, atitinkamai nėra pagrindo remtis ir byloje atlikta ekspertize, nes išnuomoto turto pabloginimo faktas iki patalpų perdavimo atsakovei momento byloje nenustatytas, o didžioji dalis atkuriamųjų darbų nepriskirtini ieškovės kompetencijai.

CK 6.500 straipsnyje nustatyta - jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007). Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo.

Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties šalys susitarė dėl nuomojamų patalpų remonto darbų, o pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, perduoti patalpas nuomotojui su visais jose padarytais pertvarkymais, kurie negali būti atskiriami nuo patalpų, nepadarant žalos jų būklei (Sutarties 3.2.5 ir 3.2.8 punktai).

Šioje byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovės išnuomoto daikto būklė pablogėjo dėl ieškovės kaltės ir dėl to būtų sumažėjusi turto vertė ar daikto funkcionalumas, nes: 1) atsakovė neįrodė ieškovės įsipareigojimų, nustatytų nuomos sutarties 3.2.5 punkte ir priede Nr. 2 neįvykdymo fakto; 2) atsakovė neįrodė, jog faktinė patalpų būklė, sudarant nuomos sutartį, buvo geresnė, negu jų būklė patalpų perėmimo momentu (2016-08-19), t. y. sumažėjo patalpų vertė; 3) galiojant nuomos sutarčiai, tarp šalių nekilo nesutarimų dėl netinkamo patalpų naudojimo pagal paskirtį ir atsakovės vykdomų pertvarkymų pritaikant patalpas savo veiklai, atsakovė tam buvo davusi sutikimus; 4) teismo sprendimu buvo konstatuotas pertvarkytų patalpų rinkos vertės padidėjimas, o ne sumažėjimas; 5) atsakovės atstovas davė sutikimą nuomininkui demontuoti dalį įrenginių ir dėl jų pretenzijų nereiškė iki priešieškinio teismui pateikimo; 5) patalpų perėmimo metu (2016-08-18) nebuvo pareikštos pretenzijos dėl patalpų būklės; 6) nuomos sutartis nutraukta ne sutarties 4.2.2 punkte nurodytu atveju (kai pabloginama patalpų būklė), o vienašališkai įspėjus nuomininką prieš tris mėnesius sutarties 4.1 punkte numatytu atveju.

Teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti priešieškinį, todėl jis yra atmestinas.

Patikslintus ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos ar jų dalis iš kitos šalies nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Patikslintus ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė