Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-276-260/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-06
Bylos Nr.: 2A-276-260/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-02196-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „J. G.“, uždarajai akcinei bendrovei „J. G.“, „J. G.“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Du-Čia“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-276-260/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02196-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „J. G.“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-43-559/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Du-Čia“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „J. G.“ dėl įpareigojimo perimti patalpas ir žalos atlyginimo, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „J. G.“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Du-Čia“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Du-Čia“ 2016 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2016 m. rugsėjo 9 d. su patikslintu ieškiniu, kuriuose prašė teismo įpareigoti atsakovę UAB „J. G.“ perimti iš ieškovės negyvenamas patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), nustatant 14 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, bei nurodyti, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skirtina 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną dieną iki sprendimas bus įvykdytas bei priteisti kasdieninę periodinę 26,23 Eur dydžio piniginę kompensaciją jos patiriamai žalai kompensuoti, kasdieninę žalą pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki patalpų perėmimo dienos, bet neilgiau kaip už 3 mėnesius.

Ieškovė nurodė, kad UAB „J. G.“ 2007 m. spalio 5 d. pardavė, o I. Č. nupirko negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2007 m. spalio 8 d. UAB „Du-Čia“ šias patalpas išsinuomojo iš patalpų savininkės I. Č.. Nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2017 m. gruodžio 25 d. (sutarties 1.4 punktas) ir registruota Registrų centre. 2013 m. balandžio 12 d. UAB „J. G.“ vienašališkai nutraukė patalpų pardavimo-pirkimo išsimokėtinai sutartį. Dėl to buvusi patalpų savininkė I. Č. dėl vienašališko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir naujoji patalpų savininkė UAB „J. G.“ dėl nuostolių atlyginimo ir nuomos sutarties nutraukimo kreipėsi su ieškiniais į teismą. Teismai netenkino UAB „J. G.“ reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl UAB „Du-Čia“ ir toliau nuomojosi negyvenamas patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), iš UAB „J. G.“. Patalpos buvo naudojamos ieškovės vykdomai gamybai - (duomenys neskelbtini). Atsakovė, pasinaudojusi sutarties 4.1 punktu, nutraukė nuomos sutartį ir 2016 m. birželio 8 d. raštu ieškovę UAB „Du-Čia“ informavo apie pareigą atlaisvinti patalpas ir „tinkamai pasirengti sklandžiam jų perdavimui“. Pasibaigus nuomos sutarties 4.1 punkte nurodytam 3 mėnesių įspėjimo terminui, ieškovė per 2 darbo dienas atlaisvino patalpas, tačiau atsakovė taip ir neatvyko jų perimti. Ji tik imitavo savo veiklą, tačiau faktiškai nebendradarbiavo su ieškove ir pastarajai sudarė tokias sąlygas, kad UAB „Du-Čia“ negalėtų įvykdyti atsakovės pretenzijų. Atsakovės reikalavimai prieštaravo nuomos sutarties sąlygoms. Atsakovė neišsiuntė įspėjimo jo surašymo dieną. Nepasibaigus sutartyje nurodytam terminui atsakovė su antstoliu atvyko perimti patalpas. Vienašališkas nuomos sutarties pakeitimas neinformavus UAB „Du-Čia“ negalimas, todėl nebuvo vykdomas ir pripažįstamas. Savo veiksmais atsakovė ieškovei sudarė sutarčiai ir įstatymui prieštaraujančią situaciją, trukdė ieškovės gamybos procesą. Ieškovė patalpas atlaisvino tada ir tokiu būdu, kaip nurodė sutartis ir dėl patalpų perdavimo kreipėsi į atsakovę kelis kartus informuodama ir derindama datą, siųsdama raginimus atsakovę perimti patalpas. Tai buvo daroma ne tik žodžiu, bet ir raštu. Ieškovės atsakovei siųsta korespondencija grįžo neįteikta. Galiausiai ieškovė antstolės pagalba 2016 m. rugpjūčio 9 d. įteikė UAB „J. G.“ direktorei L. J. pranešimą dėl patalpų perdavimo-priėmimo. Į šį pranešimą atsakovė atsakė nurodydama, jog 2016 m. rugpjūčio 18 d. 10 val. ar 2018 m. rugpjūčio 18 d. 13 val. kartu su antstoliu atvyks perimti patalpų ir užfiksuoti jų būklę. Nurodytu laiku ieškovės perduodamos patalpos buvo tinkamai paruoštos, atsakovė jokių pretenzijų neturėjo, tačiau po ilgos ir detalios patalpų apžiūros, atsakovė atsisakė patalpas perimti. Savo atsisakymą motyvavo išsigalvotomis aplinkybėmis. Jokių teisinę prasmę turinčių pretenzijų, trukdančių perimti turtą, nepareiškė. Savo neveikimu atsakovė pažeidė Negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 punktą 3.1.2, šalių lygiateisiškumo principą. Siekdama išvengti galimų nuostolių (patalpos nėra priduodamos apsaugai ir juose ūkinė veikla nevykdoma), ieškovė savo lėšomis pasamdė asmenį saugoti šias patalpas ir už tai jam moka atlyginimą. Todėl prašo kompensuoti ieškovei (dėl atsakovės neveikimo) su atsakovės patalpų saugojimu susijusias išlaidas. Patalpų priežiūrai ieškovė 2016 m. rugpjūčio 18 d. pasamdė prižiūrėtoją, kuriam moka atlyginimą bei su tuo susijusius mokesčius valstybei. Žalos prevencijos vienos dienos sąnaudos sudaro 26,23 Eur. Kiek laiko reikės rūpintis atsakovės turtu ieškovė nežino. Todėl prašė ieškovės naudai iš atsakovės priteisti periodines išlaidas nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki laikotarpio, kai atsakovė perims patalpas.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „J. G.“ 2016 m. spalio 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo perimti iš ieškovės negyvenamąsias patalpas palikti nenagrinėtą, o reikalavimą dėl baudos ir kasdienės žalos priteisimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra nelogiškas ir teisiškai ydingai suformuluotas. Teismas neturi galimybių fiziškai priversti atsakovę perimti patalpas. Teismui priėmus tokį sprendimą, jis negalėtų būti įvykdytas. Ieškovė galėtų prašyti, jog teismas nustatytų, kad ieškovė nuo konkrečios datos savo pareigą perduoti patalpas atsakovei įvykdė tinkamai. Tačiau šis klausimas byloje visiškai neaktualus, kadangi 2016 m. rugpjūčio 18 d. UAB „J. G.“ direktorė L. J. ginčo patalpas perėmė, tik nepasirašė ant ieškovės iš anksto parengto perdavimo - priėmimo akto teksto, kuris buvo parengtas neteisingai nurodant faktines aplinkybes. Jokio pašalinio asmens, kuris neva turėtų tas patalpas saugoti, atsakovė nei ginčo patalpose nei šalia jų niekada nėra mačiusi ar sutikusi. Todėl laikė, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų ir reikalavimo dėl nuostolių priteisimo.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „J. G.“ 2016 m. lapkričio 7 d. pateikė teismui priešieškinį ir 2017 m. balandžio 14 d. patikslintą priešieškinį, kuriuose prašė teismo priteisti iš ieškovės 23 475,63 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ginčo patalpos priklauso UAB „J. G.“. Kadangi nuomininkas UAB „Du-Čia“ pareigos mokėti nuomos mokestį niekada nevykdė, nuomos sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. Antstoliui A. Š. konstatavus, kad ieškovė pagaliau atlaisvino patalpas, ieškovė jas 2016 m. rugpjūčio 19 d. faktiškai perėmė. Tada paaiškėjo, kad nuomininkas nevykdė sutartinių pareigojimų ir nuomotas patalpas smarkiai ir tikėtina sąmoningai nuniokojo. Teismo nutartimi paskirta teismo ekspertizė nustatė, jog atkuriant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklę, būtinos sąnaudos, skaičiuojant atkuriamosios vertės kaštų nustatytu būdu, yra 23 475,63 Eur, todėl šią sumą prašė priteisti iš ieškovės.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Du-Čia“ su patikslinto priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė teismo juos atmesti.

Ieškovė nurodė, kad ekspertės dokumentų komplektas nėra aiškus ir apsunkina ieškovės galimybes gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Akte nėra jokio nuotraukų aprašymo, neaišku, kokios patalpos buvo apžiūrėtos ir į ką turėtų būti atkreiptinas dėmesys. Nuotraukose užfiksuotos ne visos patalpos priklauso UAB „J. G.“. Nėra nei vienos patalpos bendro vaizdo, dėl to negali spręsti, apie kurios nors patalpos stovį, nors ekspertizės dokumentuose teigiama, kad reikia remontuoti viską. UAB „J. G.“ skelbimuose, kurie patalpinti internetiniuose puslapiuose, patalpos nėra nuniokotos. Skelbimai patalpinti iki ekspertei apsilankant patalpose, todėl sprendė, kad patys patalpų savininkai prieš atvykstant ekspertei jas ir nuniokojo. Ekspertizė atlikta remiantis negaliojančiais teisės aktais, todėl tokia ekspertizė negali būti galiojanti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės UAB „Du-Čia“ ieškinį ir patikslintą ieškinį bei atsakovės UAB „J. G.“ priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2007 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė UAB „J. G.“ pardavė I. Č. kartu su sutuoktiniu J. Č. negyvenamąją patalpą – buitinio aptarnavimo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Po sutarties sudarymo I. Č. su ieškove UAB „Du-Čia“ 2007 m. spalio 8 d. sudarė terminuotą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią įgytas patalpas išnuomojo ieškovei iki 2017 m. gruodžio 25 d. Nustatytas nuomos mokestis – 100 Lt/mėn. (28,96 Eur/mėn.). Sutarties 3.2.5 punkte nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų kapitalinį remontą pagal priedą Nr. 2, priežiūrą ir einamąjį remontą. Sutarties 3.2.6 punkte nuomininkas įsipareigojo atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. Sutarties priedu Nr. 1 (perdavimo-priėmimo aktu) I. Č. nuomojamas patalpas perdavė nuomininkui, o akte nurodė, kad patalpos yra paruoštos kapitaliniam remontui, taip pat nurodė suvartoto vandens ir elektros skaitiklių rodmenis. Sutarties priede Nr. 2 šalys susitarė dėl numatomo kapitalinio remonto apimties ir darbų pasidalijimo, t. y. nuomininkas įsipareigojo: pakeisti 7 langus, nupirkti visas medžiagas kapitaliniam remontui, santechnikos darbams reikalingas medžiagas, apšildymo įrengimui reikalingas medžiagas medžiagos, projektą, įrengti katilinės, elektros instaliacijai reikalingas medžiagas ir projektą, vidaus duris (4 vnt.), įrengti bendro naudojimo patalpas (tualetai, laiptinė, koridoriai), pasirūpinti priešgaisrinės ir apsaugos sistemų projektais, atlikti montažą ir įgyti medžiagas, įvesti internetinę liniją, įgyti grindų dangos medžiagas. Nuomotojas įsipareigojo: atlikti stogo remontą, parengti ir patvirtinti rekonstrukcijos planą, paruošti patalpas kapitaliniam remontui (demontavimo darbai), išvežti šiukšles ir statybinį laužą, pakeisti 8 langus, atlikti statybinius darbus (sienų ir lubų remontą), atlikti santechnikos darbus (vandentiekio ir kanalizacijos kapitalinį remontą), įrengti apšildymą (jo montažą), įrengti elektros instaliaciją (montažą), grindų dangą (montažą). Ieškovė minėtose patalpose iki nuomos sutarties nutraukimo vykdė gamybinę-ūkinę veiklą – patalpose buvo įrengta (duomenys neskelbtini). Turto pirkėjams nevykdant 2007 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti daikto kainą, atsakovė sutartyje nustatyta tvarka vienašališkai 2013 m. balandžio 12 d. liudijimu nutraukė patalpų pardavimo-pirkimo sutartį. I. Č. ir J. Č. šį vienašalį sutarties nutraukimą ginčijo teisme. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-598/2014 ieškovų ieškinys buvo atmestas. Šioje dalyje teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 4 d. išsprendus ginčą kasacinės instancijos teisme (civilinė byla Nr. 3K-3-641-313/2015). Tokiu būdu UAB „J. G.“ nutraukus patalpų pardavimo-pirkimo sutartį, šios patalpos faktiškai 2016 m. sausio 6 d. aktu grįžo atsakovės UAB „J. G.“ nuosavybėn. Remiantis CK 6.494 straipsniu, pasikeitus nuomojamo daikto savininkui, 2007 m. spalio 8 d. nuomos sutartis liko galioti naujajam savininkui, t. y. UAB „J. G.“. Apie tai ieškovė buvo informuota 2013 m. balandžio 22 d. raštu dar iki teisminių ginčų. Susigrąžinusi ginčo patalpas, atsakovė 2016 m. kovo 15 d. raštu informavo ieškovę, kad remiantis 2007 m. spalio 8 d. nuomos sutarties 4.1 punktu, ši sutartis bus nutraukta 2016 m. birželio 15 d., t. y. įspėjo ieškovę (nuomininkę) apie vienašališką sutarties nutraukimą įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Vėliau 2016 m. birželio 8 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad 2016 m. birželio 16 d. kartu su antstoliu atvyks perimti patalpas. Antstolis A. Š. 2016 m. birželio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad 2016 m. birželio 16 d. nuvykus į vietą, patalpos ir nuosavybės dokumentai atsakovei nebuvo perduoti, atsakovės atstovė atsisakė pasirašyti perdavimo aktą, nes ieškovė iš šių patalpų faktiškai dar nebuvo išsikėlusi, o ieškovės atstovas pateikė kita data surašytą perdavimo akto projektą. L. J. taip pat buvo įteiktas 2016 m. birželio 11 d. ieškovės pranešimas, kad išsikraustant iš patalpų, bus demontuoti patalpų būklę pagerinę daiktai: dujinis patalpas apšildantis katilas, radiatoriai ir vamzdynas, kuriuo tiekiamas karštas vanduo į radiatorius, priešgaisrinė ir saugos signalizacija, elektros instaliacija, kondicionierius ir ventiliacijos privedimo sistema. Iš vėlesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. šalys siuntė viena kitai įvairius raštus, kuriais ragino perimti ir perduoti nuomojamas patalpas, tačiau šie raštai arba buvo tinkamai kitai šaliai neįteikti arba į juos nereaguojama. Paskutinį kartą ieškovė per antstolį 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu informavo atsakovę, kad ši nereaguoja į ieškovės daugkartinius raginimus perimti patalpas ir prašo per dvi savaites informuoti apie galimybę perimti patalpas. Atsakovė, reaguodama į šį raginimą, 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. pranešimais informavo ieškovę, kad atvyks perimti patalpas 2016 m. rugpjūčio 18 d. Nurodytą dieną atsakovės atstovė L. J. kartu su antstoliu nuvyko į vietą perimti patalpas, jai ieškovės atstovas pateikė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, kurį atsakovės atstovė atsisakė pasirašyti, o akto pastabose nurodė, kad patalpos perduodamos netinkamu būdu, inventorinė byla neperduota. Antstolis A. Š. 2016 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 18 d. užfiksavo perduodamų patalpų būklę (didžiosiose patalpose matomos sienose neužtaisytos skylės, sienų tinkas nusilupęs, atvira elektros instaliacija, nėra radiatorių, kabinete sienose matomos neužtaisytos skylės, atvira elektros instaliacija, koridoriaus lubos netvarkingos, nubyrėjęs tinkas). Antstolis taip pat patikrino dujų ir elektros skaitiklių rodmenis, kurie buvo įrašyti į perdavimo-priėmimo aktą, įjungė elektrą, nustatė, kad visose patalpose dega šviesa. Ieškovės atstovė pateikė atsakovei raktus, tačiau atsakovės atstovė raktų nepriėmė ir akto nepasirašė, nurodė, jog neperduota inventorinė byla ir patalpų perdavimas neatitiko reikalavimų. Ieškovė iš ginčo patalpų išsikėlė laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., o būtent 2016 m. birželio 22 d. 2 bei išsikraustydami demontavo tam tikrus įrenginius, nurodytus ieškovės 2016 m. birželio 11 d. rašte. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad patalpas faktiškai savo žinion perėmė sekančią dieną – 2016 m. rugpjūčio 19 d., ir pakeitė duryse spynas. Atsakovei atsisakius pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą, ieškovė tikslu užtikrinti šio turto apsaugą ir išvengti nuostolių, 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarė darbo sutartį su O. N., kurio pareigos buvo prižiūrėti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nustatytas vienos darbo dienos darbo užmokestis – 20 Eur (su socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokomis – 26,23 Eur) ir 40 val. darbo savaitės trukmė. Už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. ieškovė paskaičiavo jos patirtas išlaidas, susijusias su papildoma patalpų priežiūra – 1 653,24 Eur, iš jų: 1 140 Eur darbo užmokestis, 120,28 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, 390,44 Eur socialinio draudimo įmokos ir 2,52 Eur garantinio fondo įmoka. SEPA mokėjimo nurodymai ir asmens sąskaitos duomenys patvirtina, jog ieškovės darbuotojui O. N., laikotarpiu nuo už 2016 m. rugpjūčio iki gruodžio mėnesio buvo priskaičiuota iš viso 1680,28 Eur darbo užmokesčio, faktiškai išmokėta – 1409,25 Eur.

Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 2 204,20 Eur turtinę žalą teismas nurodė, jog šis ieškinio reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir dėl to atmestinas. Nurodė, jog byloje dalyvaujančius byloje asmenis sieja sutartiniai teisiniai santykiai – 2007 m. spalio 8 d. nuomos sutartyje nustatytos nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos. Šios sutarties 3.1.2 punkte nuomotojas (teises perėmusi atsakovė) įsipareigojo pasibaigus nuomos terminui arba nutraukus sutartį, priimti iš nuomininko nuomojamas patalpas sudarant perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovė savo reikalavimą ir žalos atsiradimą kildina iš nuomos sutartyje nuomotojui nustatytos pareigos nevykdymo. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir šalių atstovų paaiškinimų nustatė, kad nors 2016 m. rugpjūčio 18 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktas nuomotojo atstovo nebuvo pasirašytas, tačiau atsakovės direktorė L. J. teismo posėdyje patvirtino, kad patalpas faktiškai perėmė iš ieškovės sekančią dieną – 2016 m. rugpjūčio 18 d., ir tai buvo išreikšta aktyviais veiksmais – pakeistos patalpų spynos, o ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma. Todėl teismas vertino, kad faktinis patalpų perdavimas įvyko 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir ieškovė laikoma tinkamai įvykdžiusi įstatyme nustatytą pareigą grąžinti daiktą nuomotojui, dėl šios priežasties konkrečiu atveju ieškovei nebuvo jokio pagrindo samdyti asmenį šių patalpų priežiūrai po faktinio nuomojamo daikto perdavimo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie patalpų perėmimą ir ji apie tai nežinojo iki 2016 m. gruodžio mėn. laikė paneigta ieškovės atstovės I. Č. paaiškinimais, kad ieškovės samdytas asmuo pranešdavo apie tai, kas vyksta patalpose, pranešė ir apie pakeistas spynas. Ieškovei jau nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo žinoma, kad atsakovė pakeitė patalpų spynas, t. y. ieškovė nebegalėjo ne tik šiomis patalpomis naudotis, bet ir užtikrinti jų saugumo. Todėl visiškai neaišku, kokiu tikslu buvo samdomas asmuo šių patalpų, į kurias ieškovė patekti jau nebegalėjo, priežiūrai ir apsaugai. Pati ieškovė patvirtino, kad šis asmuo tik periodiškai atvykdavo pažiūrėti šių patalpų būklės, t. y. jo darbo vietoje pastoviai nebuvo (nors nustatytas darbo laiko rėžimas – 40 darbo valandų savaitė), be to neaišku, ar tokia darbo vieta iš viso buvo, todėl abejotina, ar šis asmuo galėjo kokiu nors būdu užtikrinti patalpų saugumą, kad būtų išvengta ateityje galimų nuostolių, kaip kad nurodė ieškovė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš nuomojamų patalpų išsikėlė dar 2016 m. birželio 22 d., o patalpų prižiūrėtoją pasamdė tik nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d., po to, kai atsakovė atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą. Tokie ieškovės veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl patirtų išlaidų būtinumo ir reikalingumo bei laikytini nepagrįstais, nes kol patalpos buvo ieškovės žinioje, ji nematė būtinumo užtikrinti patalpų saugumą, o poreikis pasamdyti papildomai asmenį šias patalpas prižiūrėti dėl neaiškių priežasčių atsirado iš esmės tuo pačiu momentu, kai atsakovė patalpas faktiškai perėmė ir pakeitė jose spynas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės patirtos išlaidos, susijusius su papildomo asmens samdymu patalpų priežiūrai, nebuvo būtinos ir nebuvo priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais (neveikimu). Taip pat teismas pažymėjo, kad neįrodytas ir ieškovės reikalaujamas priteisti žalos dydis (2 204,20 Eur), nes ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovės samdomam darbuotojui už nurodytą laikotarpį buvo priskaičiuotas ženkliai mažesnis darbo užmokestis (1 680,28 Eur). Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų ir nepaaiškino, kokiu pagrindu reikalauja priteisti iš atsakovės papildomai 523,92 Eur žalos atlyginimo, kuo grindžiama yra ši suma. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio bei ieškovės turėtų išlaidų (žalos) būtinumo fakto, teismas ieškovės patikslintą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų atlyginti turtinę žalą teismas nurodė, jog atsakovė UAB „J. G.“, reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia teismo paskirtos ekspertizės akto paskaičiavimais, kurie atsirado nuomininkei nevykdant sutartinių pareigojimų ir sąmoningai niokojant nuomojamas patalpas. Teismas nustatė, kad 2007 m. spalio 8 d. nuomos sutarties 3.2.5 punkte ir sutarties priede Nr. 2 šalys susitarė dėl numatomo kapitalinio remonto apimties ir darbų pasidalijimo. 2007 m. rugpjūčio 3 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte aprašyta patalpų būklė kaip normali, kad patalpos tinkamos naudoti pagal jų paskirtį, kad langai ir durys mediniai, apšildymas vietinis elektra, sienų ir kitų konstrukcijų būklė patenkinama, galimas kosmetinis remontas, stogas suremontuotas, grindų danga – linoleumas, fojė – plytelės. Patalpose išvardyti esantys įrenginiai: vandentiekis, radiatoriai ir šildymo vamzdžiai, elektros skydinė ir instaliacija, priešgaisrinė sauga, ventiliacija su ištraukiamąja galia, elektriniai boileriai (2 vnt.). Tačiau byloje apklaustos liudytojos parodė, kad ginčo patalpos iki jų pardavimo Č. (2007 m. spalio 5 d.) buvo ilgą laiką nenaudojamos ir apleistos, jų faktinė būklė iš esmės pasikeitė būtent po to, kai jas išsinuomojo ieškovė UAB „Du-Čia“, patalpose buvo padarytas remontas, patalpos pritaikytos įmonės vykdomai veiklai – siuvyklai ir ši veikla buvo vykdoma iki ieškovės išsikraustymo iš šių patalpų (2016 m.). Ieškovei išsikrausčius iš patalpų, jos buvo sutvarkytos, šiukšlės išvežtos. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendime konstatavo, kad patalpų nuomininkė UAB „Du-Čia“ atliko patalpų rekonstrukciją, pritaikydama šias patalpas siuvyklos veiklai, kad po rekonstrukcijos pagal sutartį įgytų bendro naudojimo patalpų sąskaita siuvyklos bendras plotas padidėjo nuo 149,86 kv. m iki 184,02 kv. m, atitinkamai padidėjo ir patalpų rinkos vertė. Eksperto A. Z. 2016 m. gegužės 24 d. parengtame ginčo patalpose atliktų statybinių pagerinimo darbų apraše išvardyti 2007 m. atlikti statybiniai pagerinimo darbai. Todėl įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė nevykdė sutartyje ir jos priede Nr. 2 nustatytos pareigos atlikti nuomojamų kapitalinį remontą yra nepagrįsti, dėl ko juos atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „J. G.“ prašo panaikinti 2017 m. spalio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, jog ieškovės atliktas kapitalinis remontas buvo atliktas tinkamai, šių išvadų nepagrindė byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat, nors savo iniciatyva rėmėsi vėliau panaikintu Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu kitoje byloje, vykusioje tarp ginčo šalių dėl ginčo patalpų, tačiau pačią ginčo nuomos sutartį vertino izoliuotai nuo minėtos bylos. Atsakovė neginčijo paties kapitalinio remonto atlikimo fakto. Neteisingai nustatęs įrodinėjimo dalyką, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai neteisingas išvadas.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nuo 2013 metų jokių pretenzijų dėl daiktų demontavimo ieškovei nereiškė ir ginčų šiuo klausimu tarp šalių nebuvo iki priešieškinio byloje pateikimo (2016 m. lapkričio 7 d.). Šalys ginčo patalpų pirkimo - pardavimo sutarties bendru sutarimu taip ir nenutraukė, tai padarė atsakovė vienašališkai šalims taip ir nesutarus dėl nutraukimo sąlygų. Tačiau iki 2016 m. vasaros UAB „Du-Čia“ naudojosi ginčo patalpomis, kuriose buvo įrengimai, todėl reikšti kažkokias pretenzijas atsakovė neturėjo jokio pagrindo. Be to, gavusi ieškovės 2016 m. birželio 11 d. pranešimą apie įrenginių demontavimą, atsakovė pateikė savo reikalavimą atlaisvinti patalpas bei nurodė, jog nuomininkas gali atskirti tik tuos pagerinimus, kurie nepadaro žalos patalpoms, priešingu atveju jam kyla pareiga padarytą žalą atlyginti. Todėl negalima laikyti, jog atsakovės elgesys sudarė ieškovei pagrindą tikėtis, jog ji sutinka, kad nurodyti įrengimai būtų atskirti be jokio atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai vertino, jog 2016 m. rugpjūčio 18 d. patalpų perėmimo metu, atsakovė atsisakė pasirašyti perdavimo - priėmimo aktą ne dėl patalpų būklės, o dėl visiškai kitų priežasčių. Nurodo, jog ši faktinė aplinkybė (kad atsakovė atsisakė pasirašyti patalpų priėmimo aktą ne dėl patalpų būklės) negali būti vertinama kaip nustatyta, nes atsakovė nepasirašė ieškovės parengto akto tame tarpe ir dėl jame nurodytų aplinkybių, jog ji neturi pretenzijų ir ateityje jų nereikš, kas vienareikšmiškai neatitiko jos valios ir ketinimų. Be to, ieškovė priėmimo - perdavimo akte nurodė, jog visos teisės bei pasekmės šalims yra išaiškintos, su kuo atsakovė taip pat kategoriškai nesutiko, nes niekas priėmimo - perdavimo akte nurodyto išaiškinimo neatliko. Teismas nustatė, jog ieškovė patvirtino, kad išsikraustydama iš patalpų, ji išmontavo dalį įrenginių, atsakovei šios aplinkybės realiai paaiškėjo tik perėmus patalpas 2016 m. rugpjūčio 19 d. (dar 2016 m. birželio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota patalpų būklė patvirtina, kad patalpose visi nurodyti įrengimai buvo), o 2016 m. lapkričio 7 d. buvo pareikštas reikalavimas atlyginti žalą. Laiko, jog žalos padarymo faktas yra įrodytas ne tik rašytiniais įrodymais ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, bet ir ieškovės pripažinimu, todėl vienareikšmiškai vertintinas, kaip įrodytas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog ekspertas privalėjo vertinti darbus, kuriuos reikėtų atlikti iki nuomos sutarties sudarymo. Kadangi nuomininkas privalėjo grąžinti nuomotojui tokios būklės patalpas, kokios jos buvo iki nuomos sutarties sudarymo. Ginčo patalpos turėjo būti grąžintos savininkui remiantis nuomos sutartimi - po kapitalinio ir einamojo remonto darbų, todėl eksperto paskaičiuota atkuriamoji vertė yra teisinga.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas remiantis ne objektyviais byloje esančiais įrodymais, o prielaidomis, t. y. liudytojos D. K. paaiškinimais, kuri pati patvirtino, jog ginčo patalpose jau ilgą laiką nėra buvusi, todėl jos teiginiai apie užlietas patalpas tėra ilgą laiką draugiškus santykius su I. Č. palaikiusios kaimynės prielaidos.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados yra itin nenuoseklios ir prieštaringos. Nurodydamas, jog išnuomoto turto pabloginimo faktas iki patalpų perdavimo atsakovei momento nenustatytas, teismas privalėjo pasisakyti, kodėl atmeta ieškovės padarytą faktų pripažinimą arba kodėl nevertina šių veiksmų kaip žalos padarymo patalpoms.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, jog didžioji dalis atkuriamųjų darbų nepriskirtini ieškovės kompetencijai, nenurodė, kuo remiantis daroma tokia išvada. Teismo paskirtas ekspertas vertino, kokio dydžio sąnaudos yra būtinos skaičiuojant atkuriamosios vertės kaštų nustatymo būdu, atkuriant patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) būklę, atsižvelgiant į 2007 m. spalio 8 d. nuomos sutartyje ir jos prieduose numatytus nuomininko įsipareigojimus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir prasilenkia su byloje surinktais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, susijusias su nuomos sutarties šalių teisėmis ir pareigomis bei jų teise sutartimi pakeisti įstatyminę prezumpciją, visiškai neteisingai taikė procesines teisės normas, netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą bei įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Du-Čia“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisiškai motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia netikslumais ir aplinkybėmis kurios niekados neegzistavo, klaidingu 2007 m. spalio 8 d. Negyvenamų patalpų nuomos sutarties aiškinimu. Apeliaciniame skunde atsakovė pripažino (apeliacinio skundo 2 lapas 5 pastraipa „atsakovė neginčijo paties kapitalinio remonto atlikimo fakto“) kapitalinio remonto atlikimą. Ieškovė pripažįsta kapitalinio remonto atlikimą. Be to, ji taip pat atliko ir einamąjį remontą, nors sutarties taisyklės to neįpareigoja atlikti. Įrodymų, kad einamasis remontas nebuvo atliktas byloje nėra. Apeliantė teigia, jog ieškovė patalpų savininkui prieš terminą nutraukus nuomos sutartį, privalėjo grąžinti naujai suremontuotas patalpas, tačiau tokiai aplinkybei pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas gilindamasis į reikalavimo esmę aiškinosi kokios būklės patalpos buvo prieš sudarant nuomos sutartį 2007 metais, bei lygino jas su sutarties nutraukimo metu buvusia patalpų būkle, taip pat išsiaiškino ką savo susitarimais buvo aptariusios nuomos sutarties šalys. Apeliantės nepagrįsti kaltinimai dėl patalpų suniokojimo nepasitvirtino. Patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą, apeliantės UAB „J. G.“ iniciatyva remiantis sutarties 4.1 punktu - „Kiekviena sutarties šalis turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius“. Nuomos sutartis nebuvo nutraukta kitu sutartyje aptartu pagrindu. UAB „J. G.“ perimant turtą pretenzijų dėl jo būklės neturėjo, todėl laikytina, kad sutarties pažeidimų nebuvo. Ekspertizę buvo pavesta atlikti apeliantės pasirinktai ekspertei. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neva netinkamai suformuluoto klausymo ekspertei yra nepagrįstos ir prieštaraujančios CPK II skyriaus principams. Pirmos instancijos teismo sprendimo 12 lapo 4 pastraipoje teismas išsamiai pasisakė dėl ekspertizės išvados, su šiais teismo argumentais ieškovė pilnai sutinka. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai ir jos duoti paaiškinimai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prieštarauja vieni kitiems, klaidina teismą dėl to jie turi būti vertinami kritiškai. Ieškovė pateikė jos kaltę paneigiančius įrodymus, tuo tarpu apeliantė įrodymų patvirtinančių jai padarytos žalos faktą ir dydį, neteisėtus ieškovės veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmu ir žalos, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šis teismas ieškovės patikslinto ieškinio dėl įpareigojimo perimti patalpas ir žalos atlyginimo bei atsakovės patikslinto priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo reikalavimus atmetė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Du-Čia“ kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę UAB „J. G.“ perimti iš ieškovės negyvenamas patalpas bei priteisti patirtą, kasdieninę periodinę 26,23 Eur žalą, ją skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki patalpų perėmimo dienos, bet ne ilgiau nei kaip už 3 mėnesius. Atsakovė UAB „J. G.“ pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovės UAB „Du-Čia“ priteisti 23 475,63 Eur nuostolių atlyginimui, bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Šiuos reikalavimus ji kildino iš neva netinkamo 2007 m. spalio 8 d. Negyvenamų patalpų nuomos sutarties vykdymo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Ieškovė teismo sprendimo neskundė. Atsakovė UAB „J. G.“ su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys atmestas, sutiko ir jos neskundė, tačiau, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neįvertinus esminių faktinių aplinkybių byloje, pažeidžiant materialines bei procesines teisės normas ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde pateiktų argumentų.

Apeliaciniame skunde, kaip vertina teisėjų kolegija, nepagrįstai atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su ginčo patalpų, ieškovės grąžintų atsakovei, būklės nustatymu.

Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010), vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Apeliantė teigia, jog Nuomos sutartimi šalys susitarė: 3.2.5 p. - suderinus su Nuomotoju, savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų kapitalinį remontą, priežiūrą ir einamąjį remontą; 3.2.6 p. - Nuomininkas įsipareigoja pilnai atlyginti Nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jei tai įvyksta dėl Nuomininko kaltės; 3.2.8. p . - Nuomininkas įsipareigoja nutraukus sutartį perduoti nuomojamas patalpas su visais jose padarytais pertvarkymais, kurie negali būti atskirti nuo patalpų nepadarant žalos jų būklei; 5.1. str. numatė, kad Nuomininkas atlygina Nuomotojui dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Ieškovė, patalpų savininkei prieš terminą nutraukus nuomos sutartį, privalėjo grąžinti ginčo patalpas tokios būklės, dėl kokios šalys susitarė sudarydamos ginčo patalpų nuomos sutartį, t. y. po kapitalinio remonto, einamojo remonto, tvarkingas ir nenuniokotas, o to nesant, privalėjo jai atlyginti dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius. Apeliantės teigimu, kadangi ieškovė Nuomos sutartimi prisiimtų pareigų neįvykdė, todėl privalo jai atlyginti atsiradusius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, išsamiai motyvuodamas, visiškai pagrįstai pripažino, kad ieškovė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi prisiimtas pareigas įvykdė tinkamai, t. y. atliko ginčo patalpų kapitalinį remontą, jas tvarkė ir prižiūrėjo. Atsakovė UAB „J. G.“ nurodomoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų, priešingai, kaip matyti iš jos apeliacinio skundo, apeliantė savo apeliaciniame skunde neginčija ir pripažįsta faktą, jog ieškovė atliko ginčo patalpų kapitalinį remontą, tačiau nurodo, jog atsakovės nuostoliai atsirado dėl ieškovės neatliktų ginčo patalpų einamųjų remontų, tačiau nurodomoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Pripažindama, kad paminėti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pačioje Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje šalys nesitarė dėl einamųjų remontų atlikimo, o, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog ieškovė neatliko nei kapitalinio, nei einamojo remonto. Priešingai, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tuo metu (prieš terminą nutraukiant sutartį), kuomet ginčo patalpomis naudojosi ieškovė, jos buvo prižiūrimos ir tvarkingos, atsakovė sutarties nutraukimo momentu ar iki jos nutraukimo nebuvo pareiškusi ieškovei jokių pretenzijų dėl netinkamos patalpų priežiūros ar niokojimo.

Apibendrindama nurodytas išvadas teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, jos teismui pateikti įrodymai nėra pakankami tam, kad leistų kaip labiau tikėtiną vertinti atsakovės poziciją, jog ieškovė nebuvo atlikusi ginčo patalpų einamųjų remontų ir ginčo patalpas atsakovei perdavė tokios būklės, kurią būtų galima vertinti netinkama. Priešinga išvada paneigtų civilinių santykių apibrėžtumo ir sutarties laisvės principus, skatintų neapdairų ir nerūpestingą civilinių santykių subjektų elgesį, sukurtų galimybę remiantis prielaidomis nuginčyti aiškų ir nedviprasmišką, laisva valia prisiimtą įsipareigojimą, t. y. neatitiktų lygiateisiškumo ir proporcingumo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.4 straipsnis, 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė išsikeldama iš ginčo patalpų jas pablogino ir suniokojo, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių visiškai nevertino. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip įrodymais nepagrįstą prielaidą, kuri nepaneigia skundžiamame sprendime, remiantis byloje surinktais įrodymais, padarytos išvados.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovės pozicijos nenuoseklumą nurodant bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Tvirtindama, kad ieškovė neatliko ginčo patalpų kapitalinio remonto, vėliau (apeliaciniame skunde), šią aplinkybę pripažino, nurodydama, jog ieškovė ginčo patalpas suniokojo, nepaisydama šios aplinkybės, patalpas iš ieškovės perėmė nepareikšdama jai jokių pretenzijų. Siekdama įrodyti, kad ieškovė atsakovei ginčo patalpas perdavė suniokotas, be kapitalinio ir einamųjų remontų, atsakovė šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Toks atsakovės elgesys dar kartą patvirtina jos argumentų tarpusavio nesuderinamumą, o tai leidžia abejoti atsakovės pozicijos pagrįstumu (CPK 185 straipsnis).

Nesutikdama su apeliantės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi šališkų liudytojų paaiškinimais dėl ginčo patalpų būklės, teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad antstolio A. Š. (pasirinkto ir kviesto apeliantės) 2016 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės (ginčo patalpų perdavimo-priėmimo metu), jog apeliantė jokių pretenzijų nuomininkei (ieškovei) susijusių su ginčo patalpomis ir jų būkle neturėjo ir nereiškė, patvirtina aplinkybę, jog atsakovė neįrodė bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinį skundą atmetus, tenkinamas ieškovės UAB „Du-Čia“ prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, jos turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur (t. 3, b. l. 104-105). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl ieškovei iš atsakovės UAB „J. G.“ priteisiamos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės UAB „J. G.“ turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Atmesdama apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikdama iš esmės nepakeistą teisėjų kolegija kartu sprendžia, kad ginčijamu sprendimu liko neišspręstas klausimas dėl žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atsakovei paduodant priešieškinį buvo atidėtas, priteisimo. Nustatyta, kad, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už ieškinį (pradinį ar priešieškinį), kurio suma 23 330,51 Eur, atsakovė UAB „J. G.“ turėjo sumokėti 525 Eur žyminį mokestį, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovės UAB „J. G.“ žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 138-139). Vadovaujantis CPK 84 straipsniu atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, pareigos sumokėti žyminį mokestį klausimas išsprendžiamas teismui priimant sprendimą. Kadangi skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovės priešieškinio reikalavimai atmesti iš atsakovės UAB „J. G.“ valstybės naudai priteistinas 525 Eur žyminis mokestis už priešieškinį. (CPK 96 straipsnis).

Nustatyta, kad už apeliacinį skundą atsakovė UAB „J. G.“ turėjo mokėti 525 Eur žyminį mokestį. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovės UAB „J. G.“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 3, b. l. 93-94). Kadangi atsakovės „J. G.“ apeliacinis skundas atmestas iš jos valstybės naudai priteistinas 525 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 4,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį, papildomai priteisiant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „J. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „J. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Du-Čia“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „J. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 4,48 Eur (keturių eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas