- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 2S-1708-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00188-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos glorija“, L. J.
- Ieškovas
- I. Č., J. Č.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos glorija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų I. Č. ir J. Č. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos glorija“ ir L. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Jonavos glorija“ ir subsidiariai iš atsakovės L. J. ieškovų naudai 31 057,31 Eur nuostolių bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško prievolės įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Jonavos glorija“ nuosavybės teise priklausantį turtą ieškinio reikalavimo ribose, o jo nesant arba nepakankamai visai sumai padengti, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovės sąskaitose. Esant nepakankamai įmonės turto ir lėšų, areštuoti subsidiarios skolininkės L. J. nuosavybės teise valdomą turtą ieškinio reikalavimo ribose, o jo nesant arba esant nepakankamai sumai padengti, areštuoti pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose. Nurodo, kad atsakovė pardavė ginčo turtą, šį faktą nuslėpė nuo teismo ir ieškovų. Pateikti įrodymai patvirtina įmonės direktorės nesąžiningumą. Šioje situacijoje galimo teismo sprendimo įvykdymas ne tik, kad galimai pasunkės, bet ir gali būti iš viso neįmanomas įvykdyti, nes pinigus daug lengviau paslėpti. Įmonėje be pačios direktorės daugiau darbuotojų nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovės UAB „Jonavos glorija“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises 31 057,31 Eur sumai. Turto (turtinių teisių) nesant ar esant nepakankamai, teismas nurodė areštuoti atsakovės UAB „Jonavos glorija“ pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Teismas taip pat subsidiariai areštavo atsakovės L. J. nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises 31 057,31 Eur sumai. Turto (turtinių teisių) nesant ar esant nepakankamai, teismas nurodė areštuoti atsakovės L. J. pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nenustatė, kad ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Teismo vertinimu, patikslinto ieškinio reikalavimų suma atsakovėms vertintina kaip didelė pinigų suma. Iš VĮ Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Jonavos glorija“ už paskutinius trejus metus (2015–2017) finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia, paskutinį kartą minėti dokumentai teikti už 2014 metus, iš kurių matyti, jog 2014 metais įmonė veikė nuostolingai. 2014 metais įmonėje buvo tik vienas darbuotojas – direktorė L. J., o įmonė veiklos nevykdo. Duomenų, kad situacija būtų pasikeitusi, nėra. Įmonė nekilnojamojo turto neturi, vieninteles turėtas patalpas (duomenys neskelbtini), pardavė 2018 m. vasario 5 d., transporto priemonių neturi. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Jonavos glorija“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovų reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, todėl teismas nepagrįstai vertino, jog egzistuoja būtinųjų sąlygų visetas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, kad pirmoji būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja, teismas privalėjo šią savo išvadą motyvuoti, tačiau šiuo atveju teismas to nepadarė, dėl ko skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta.
5.2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino faktinių bylos aplinkybių. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovai yra skolingi atsakovei UAB „Jonavos glorija“ didelę pinigų sumą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-904-773/2017 sprendimo, kurio jie geranoriškai nevykdo, pagrindu. Todėl teismui patenkinus ieškovų ieškinį, dalis priteistų sumų gali būti patenkinta ir padengta UAB „Jonavos glorija“ lėšomis, kurios yra ieškovų žinioje.
5.3. Kaip ne kartą buvo akcentuota tarp šalių vykusiuose teisminiuose procesuose, UAB „Jonavos glorija“ jau ilgą laiką jokios ūkinės veiklos nevykdo. Šią aplinkybę nustatė ir teismas, remdamasis pateiktais duomenimis, 2014 m. įmonės balansu. Atitinkamai, tokiu atveju suprantama, jog finansinė įmonės padėtis šiuo metu negali keistis žymiai. Todėl teismo išvada, jog tokios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nelogiška ir nepakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
5.4. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, jog subsidiariai areštuojamas ir atsakovės L. J. turtas, tačiau nutartyje teismas visiškai nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šios atsakovės atžvilgiu.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai I. Č. ir J. Č. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Tarp ieškovų ir atsakovių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Ieškovai pateiktu ieškiniu prašo priteisti 31 057,31 Eur nuostoliams atlyginti, kas yra pripažįstama didele pinigų suma, o atsakovės turtinė padėtis atlikus pirminį vertinimą pripažintina kritine. Atsakovė, paduodama atskirąjį skundą, galėjo pateikti duomenis, įrodančius jos gerą turtinę padėtį ar galimybes garantuoti ieškinio reikalavimo užtikrinimą jos pasirinktu būdu. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog jo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir yra tikimybė kitokiomis priemonėmis nei prašė ieškovai užtikrinti galimo sprendimo įvykdymą.
6.2. Ieškovai pateikė įrodymus, kad atsakovės ketina ginčo patalpas parduoti, ir tik vėliau sužinojo, kad jos jau parduotos, tačiau neabejotinai įmonės vadovė ir pagrindinė akcininkė, kuriai priklauso beveik 60 procentų akcijų, atsakovė L. J. žinojo ir nuo teismo bei ieškovų nuslėpė šią svarbią informaciją. L. J. taip pat žinojo apie ieškovų ruošiamą turtinio pobūdžio pretenziją. Toks informacijos nuslėpimas neabejotinai vertinamas kaip nesąžiningumas. Dėl to abejoti laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybe nėra pagrindo. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia, įmonė veiklos nevykdo, įmonėje vienas darbuotojas - direktorius L. J.. Dėl šių aplinkybių teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra racionalus būdas ieškovų interesams užtikrinti.
6.3. Skundžiamoje nutartyje teismui nenurodžius, jog jis preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė L. J. prašo atsakovės UAB „Jonavos glorija“ atskirąjį skundą patenkinti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo nenustatyta, tačiau aritmetinis skirtingu pagrindu pareikštų reikalavimų neatitikimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Ieškovai ieškinio tekste yra pasisakę tik dėl 18 482,27 Eur, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones 31 057,31 Eur sumai yra akivaizdžiai nepagrįstas.
7.2. Kaip teisingai nurodė apeliantė, teismas nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ir atsakovės L. J. atžvilgiu. Ieškinyje nurodomos tik aplinkybės, kurios neva tai pagrindžia L. J., kaip įmonės direktorės, nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu, pardavus turtą, tačiau nenurodoma jokių aplinkybių, susijusių su subsidiaria L. J. atsakomybe.
7.3. Teismas, nagrinėdamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apie tai atsakovams nepranešęs, nors ieškovai tokio prašymo net nepateikė, neįvertino, kiek taikomos laikinosios apsaugos priemonės įtakos proceso šalių padėtį ir, ar nesuteiks taikomomis priemonėmis nei vienai šaliai perdėto pranašumo. Atsakovė L. J. šiuo metu jokių už atlygį gaunamų pajamų neturi, jos pajamas sudaro tik senatvės pensija, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja jos galimybes tinkamai gintis byloje gaunant atstovavimą, susimokėti būtinąsias išlaidas už būstą ir maistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
6. Nagrinėjamu atveju ieškovai yra pareiškę turtinį reikalavimą atsakovėms, prašydami iš jų subsidiariai priteisti 31 057,31 Eur, kuriam užtikrinti ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovių nuosavybės teise priklausantį tokios vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė ieškovų nurodytas laikinąsias apsaugos priemones abiejų atsakovių atžvilgiu.
7. Nors atskirąjį skundą padavė tik atsakovė UAB „Jonavos glorija“, tačiau jame suformuluotas prašymas panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, taigi ir tą jos dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovės L. J. atžvilgiu. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą reiškia teisę ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 5 straipsnis). CPK nenustato galimybės, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, vienam asmeniui ginti teisme kito asmens teises, todėl šiuo atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Tuo pačiu pažymėtina, jog atsakovė L. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo patenkinti apeliantės UAB „Jonavos glorija“ atskirąjį skundą ir nutartį panaikinti nesiunčiant skundo apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsiliepime nurodo argumentus, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastu (pagal ieškinio sumą), tiek jų taikymu atsakovės L. J. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į atskirąjį skundą gali būti pateikiami per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos ir juose turi būti išdėstyta savo nuomonė dėl paduoto atskirojo skundo argumentų pagrįstumo. Pažymėtina, kad CPK nenumato galimybės šalims ar byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimu į atskirąjį skundą reikšti reikalavimų pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei atsiliepimą grįsti argumentais dėl kurių ginčo nekėlė pats apeliantas. Byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su priimta teismo nutartimi, gali paduoti atskirąjį skundą, kuris turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus (CPK 338 straipsnis). Kaip minėta, šiuo atveju atsakovė L. J. atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteikė, todėl jos atsiliepime į atskirąjį skundą pareikšti reikalavimai bei nurodyti argumentai, dėl kurių ginčo nekėlė apeliantė, nevertinami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1066-943/2018).
10. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja abi nurodytos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, apeliantės teigimu, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir neegzistuoja reali grėsmė neįvykdyti būsimo teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo.
11. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas preliminarų ieškovų pareikštų reikalavimų vertinimą, savo išvadų iš esmės nedetalizavo, tačiau tai nereiškia, kad tokio vertinimo teismas iš viso neatliko. Pažymėtina, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Iš pareikšto patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovių, siekdami subsidiariai prisiteisti patirtus nuostolius dėl to, kad jų vertinimu buvo nepagrįstai nutraukta pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškinyje nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovų manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovams teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors šiuo atveju apeliantė atskirajame skunde nemažai dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui, tačiau su tuo susiję apeliantės dėstomi argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti nagrinėjami šioje proceso stadijoje. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus sprendžiama, ar egzistuoja visos sąlygos priteisti ieškovams prašomų nuostolių atlyginimą. Kita vertus, vien šios sąlygos nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi turi būtų nustatytas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
12. Sprendžiant dėl grėsmės neįvykdyti būsimo teismo sprendimo, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Kaip minėta, ieškovai prašo iš atsakovių subsidiariai priteisti 31 057,31 Eur.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
14. Nors šiuo atveju ieškinio reikalavimas yra dėl nuostolių atlyginimo priteisimo subsidiariai iš abiejų atsakovių, tačiau galima situacija, kad ieškinio tenkinimo atveju nuostoliai būtų priteisti tik iš vienos iš atsakovių, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatytų, jog nuostolius ieškovai patyrė tik dėl vienos iš atsakovių veiksmų (neveikimo). Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbi abiejų atsakovių turtinė padėtis ir jų sąžiningumas. Kiek tai susiję su apeliante, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jos turtinė padėtis nėra gera. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pati apeliantė atskirajame skunde. Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Jonavos glorija“ už paskutinius trejus metus (2015–2017) finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia, paskutinį kartą minėti dokumentai teikti už 2014 metus, iš kurių matyti, jog 2014 metais įmonė veikė nuostolingai. 2014 metais įmonėje buvo tik vienas darbuotojas – direktorė L. J., o įmonė veiklos nevykdo, registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Duomenų, kad nuo 2014 m. apeliantės turtinė padėtis būtų pagerėjusi, byloje nėra. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškinio suma apeliantei didelė.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad yra pagrįstų abejonių dėl apeliantės sąžiningumo. Ieškovų kartu su patikslintu ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpas (duomenys neskelbtini), 2018 m vasario 5 d. pardavė. Nors ieškovai nagrinėjamoje byloje ir nesiekia prisiteisti apeliantės parduoto turto natūra, tačiau su apeliantės vienintelio turto neišsaugojimu, šio fakto nuslėpimu, galimu gautų lėšų už šį turtą paslėpimu susijusios aplinkybės, leidžia abejoti apelianės sąžiningumu bei suponuoja išvadą, kad apeliantė gali vengti būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymo. Šios išvados nepaneigia ir apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl šalių turimų priešpriešinių reikalavimų. Šioje nagrinėjamos civilinės bylos proceso stadijoje, nesant patenkintiems ieškovų pareikštiems ieškinio reikalavimams, kaip ir nesant įsiteisėjusio tokią išspręsto ginčo baigtį nustatančiam teismui sprendimui, kuriuo būtų konstatuota šalių viena kitos atžvilgiu turimų reikalavimų teisių atitiktis sąlygoms, kurios yra būtinos tam, kad būtų galima atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atsisakyti taikyti nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones apeliantės atžvilgiu.
16. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.