- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- e2-1066-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00644-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- V. D.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. D. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. nutarčių, kuriomis atmesti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-3599-258/2018 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei „Vievio paukštynas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vievio paukščiai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti tarp atsakovių BAB „Vievio paukštynas“ ir UAB „Vievio paukščiai“ 2018 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti BAB „Vievio paukštynas“ verslo kompleksą sudariusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, buvusį ginčo sandorio objektu, uždraudžiant juo disponuoti ir bet kaip apsunkinti.Prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiami tuo, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti reali grėsmė, jog būsimas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, nes visas pagal ginčijamą sandorį neteisėtai perleistas turtas gali būti apsunkintas įsipareigojimais ar perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko ieškovui gali tekti inicijuoti naujus procesus. Be to, ieškovo nuomone, atsakovės yra nesąžiningos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. nutartimis atmetė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas nurodė, jog iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nėra pakankamo pagrindo prielaidai, jog atsakovės turi neįvykdytą prievolę kreditoriui (ieškovui) ir yra ieškovo skolininkės, t. y., ieškovas nepateikė duomenų patvirtinančių, kad jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei BAB „Vievio paukštynas“.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruosiuose skunduose apeliantas V. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkinti. Skundai grindžiami šiais argumentais:Apeliantas yra BAB „Vievio paukštynas“ kreditorius, jo reikalavimai patvirtinti atsakovės bankroto byloje.Teismas tokio pobūdžio bylose turėtų imtis aktyvių veiksmų ir išreikalauti trūkstamus įrodymus. Teismas ieškinio priėmimo metu negali analizuoti, ar apeliantas (ieškovas) turi teisę reikšti reikalavimą, kadangi tokią išvadą gali daryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.Atsiliepimuose į atskiruosius skundus atsakovė UAB „Vievio paukščiai“ teismo prašo skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:Ieškovas ne tik neįrodė ieškinio pagrįstumo, bet ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Atsakovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigą, turėjo teisę teismui teikti įrodymus, prašyti išreikalauti negalimus gauti įrodymus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.Atsiliepimuose į atskiruosius skundus atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ teismo prašė skundus atmesti, skundžiamas nutartis palikti nepakeistas ir skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pusę jos skiriant atsakovei. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:Apeliantas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu. Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Tokių priemonių taikymas negali būti nulemtas vien deklaratyviais ir nepagrįstais ieškovo samprotavimais.Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesprendė bylos iš esmės ir neatmetė ieškinio tuo pagrindu, jog ieškovas nėra atsakovės kreditorius.Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai naudojasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu.Ieškovas neįrodė esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nurodytų pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, jog apeliantas (ieškovas) galimai neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovėms. Taip pat teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje nėra įsiteisėjusios nutarties, kurioje būtų patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas.Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje Nr. B2-246-258/2018 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi pradinis kreditorius Te So TenElsenGmbH&Co su 2 226 205,67 Eur finansiniu reikalavimu pakeistas naujuoju kreditoriumi V. D.. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1093-370/2018 minėta nutartis palikta nepakeista. Nurodyta aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą ir apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, jog apelianto (ieškovo) finansinis reikalavimas yra patvirtintas atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atsakovų nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.)Nei ieškinyje, nei 2018 m. gegužės 3 d. pakartotiniame prašyme dėl tokių priemonių taikymo, ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl tokios grėsmės egzistavimo. Ieškovas apsiriboja hipotetiniais samprotavimais, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas faktiškai nebesukurtų šiuo ieškiniu siekiamų sukurti teisinių pasekmių ir būtų nebeįgyvendinamas, kadangi ginčo turtas tikėtinai būtų perleistas kitam asmeniui ar apsunkintas įkeitimu dėl ko ginčo turtas nebebūtų sugrąžintas natūra Bendrovei. Jokių papildomų grėsmės įrodymų nepateikta ir su byloje nagrinėjamais atskiraisiais skundais. Tai, kad ieškinys pareikštas, kaip nurodo ieškovas, bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesais, taip pat nėra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų motyvų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas neįrodė antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamas nutartis atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Dėl baudos skyrimo
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BAB „Vievio paukštynas“ teismo prašė apeliantui (ieškovui) skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tokie apelianto (ieškovai) sąmoningi veiksmai ir trukdymas procesui nenustatyti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį ir 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistas.