Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17988-722/2025 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams T. J. ir B. J. dėl materialinės paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinės ir profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. V..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovų T. J. ir B. J. išlaikymą (materialinę paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas baigs Kauno technologijų mokymo centro studijas, priteisti iš atsakovų ieškovo A. J. bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog iki 2025 m. sausio 8 d. buvo nepilnametis, išlaikymas iš tėvų buvo priteistas. Tapus pilnamečiu, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius jam išmokėjo 5 250 Eur vienkartinę išmoką įsikurti. Ieškovo buvusiai globėjai L. V. pridėjus dar 200,00 Eur, jis įsigijo automobilį. Ieškovas kas mėnesį gauna iš savivaldybės išmoką vaikui 122,50 Eur ir 455,00 Eur dydžio globos (rūpybos) išmoką, iš viso 577,50 Eur per mėnesį. Ieškovui šių gaunamų pajamų nepakanka, jis mokosi Kauno technologijų mokymo centro dieniniame skyriuje, todėl prašo išlaikymą (paramą) priteisti iš jo tėvų.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (patikslintą ieškinį), juo su reikalavimais nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad neapsiribojo vien išlaikymo sūnui teikimu, jis dar apmokėjo dalį ieškovo operacijos išlaidų, kelionių (į kurias ieškovas taip ir nevyko), du kartus ieškovo vairuotojo mokymo kursus, dovanojo dovaną gimtadieniui. Ieškovas 2025 m. liepos 11 d. baigė vidurinę mokyklą ir po šios datos iki 2025 m. rugsėjo 1 d. nesimokė jokioje vidurinėje, aukštojoje ar profesinėje mokykloje ir nedirbo. Nors ieškovas nurodė, kad po mokyklos baigimo padidėjo jo išlaidos, jų nedetalizavo, nenurodo, nepateikti duomenys apie jo galimybę dirbti po paskaitų, jo mokymosi grafikas, užimtumas, duomenys, ar jam mokama stipendija. Ieškovo turtinė padėtis yra gera, jis įsigijo automobilį, taigi turi piniginių lėšų ne tik jam įsigyti, bet ir jį prižiūrėti, išlaikyti. 2025 m. sausio–rugpjūčio mėnesių ieškovo pajamos sudarė 9 739,60 Eur, per šį laikotarpį ieškovui buvo teiktas 2 200 Eur išlaikymas, taigi jo bendros pajamos sudarė 995,00 Eur. Tokios pajamos gali patenkinti ne tik būtinuosius ieškovo poreikius. Iš jo sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovas dalyvauja azartiniuose žaidimuose. Jis nesinaudoja nemokama advokato pagalba, turi lėšų sudaryti sutartį su advokatu. Atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, turi du nenaujus automobilius, jo vidutinis darbo užmokestis 1 680 Eur/mėn.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, L. V. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, juo su reikalavimais sutiko. Nurodė, kad po jos ir atsakovo T. J. ištuokos (2023 m. sausio mėn.) atsakovo T. J. sūnus A. J. pasirinko gyventi ne su tėvu, bet su ja, ji buvo paskirta vaiko rūpintoja. A. J. ji augino nuo vaikystės, jų santykiai visada buvo labai geri. 2024 m. lapkričio 28 d. tarp jos ir atsakovo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti sūnui A. J. išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Šią sumą atsakovas A. J. moka ir jam sulaukus pilnametystės. Atsakovė B. J. sūnui A. J. sulaukus pilnametystės išlaikymo nebeteikia. A. J. 2024 m. buvo nustatyta kairio klubo antrinė koksartrozė. Ligos gydymui ir prevencijai reikalingos lėšos, sveikas maistas, įvairūs papildai, nuolatinė fizinė veikla. Ieškovas A. J. palaiko artimą ryšį su seserimi, gyvenančia Kaune, ją nuolat lanko.

5. Atsakovė B. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu, civilinė byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovės B. J. materialinės paramos ieškovui A. J. 1 334,18 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. liepos 11 d., kol ieškovas mokėsi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; priteisti iš atsakovės B. J. materialinę paramą A. J. po 100 Eur nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovas mokysis profesinės mokyklos – Kauno technologijų mokymo centro – dieniniame skyriuje, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo T. J. materialinę paramą A. J. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovas mokysis profesinės mokyklos – Kauno technologijų mokymo centro – dieniniame skyriuje, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.200 straipsniu, numatančiu, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, nurodė, jog iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo (paramos) įsiskolinimas. Šie terminai nepraleisti, ieškovas dėl materialinio išlaikymo (paramos) priteisimo jam tapus pilnamečiu ir besimokant vidurinėje mokykloje į teismą kreipėsi 2025 m. balandžio 29 d.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui tapus pilnamečiu ir toliau besimokant gimnazijoje atsakovas materialinį išlaikymą (paramą) teikė. Pažymėjo, kad ieškovas nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintuose ieškiniuose nereiškė reikalavimų priteisti iš atsakovų materialinį išlaikymą (paramą) ją indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė B. J. ieškovui sulaukus pilnametystės jokios paramos jam neteikė.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai neprivalėjo mokėti ieškovui materialinį išlaikymą (paramą) nuo 2025 m. liepos 11 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d., nes ieškovas tuo metu jau nesimokė vidurinėje ir dar nesimokė profesinėje mokykloje. Todėl ieškovo reikalavimą dėl materialinės paramos priteisimo iš atsakovų nuo 2025 m. liepos 11 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. atmetė.

10. Vertindamas atsakovų galimybes teikti materialinę paramą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad abu tėvai darbingi, atsakovas T. J. gauna vidutiniškai po 1 680 Eur/mėn. atlyginimą, atsakovė B. J. 2025 m. spalio 1 d. – 2025 m. spalio 31 d. laikotarpiu gavo 1 817,44 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių, kitų išlaikytinių atsakovai neturi. Atsakovo ligos nesudaro pagrindą konstatuoti, kad jo sveikatos būklė sunki, gydymui reikalinga skirti daug lėšų, jis dirbti negali, jo darbingumas ribotas. Atsakovai savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, atsakovas turi transporto priemonių, atsakovė transporto priemonių neturi. Atsakovas T. J., nepaisant to, kad teikė išlaikymą sūnui pagal taikos sutartį su L. V., 2024 m. apmokėjo 1 275,00 Eur A. J. operacijos išlaidas, pervedė kelionei 773,00 Eur.

11. Vertindamas ieškovo turtinę padėtį ir teisę į materialinį išlaikymą tapus pilnamečiu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nekilojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę. Ieškovo pajamos besimokant vidurinėje mokykloje buvo 877,50 Eur (122,50 Eur išmoka vaikui, 455,00 Eur globos (rūpybos) išmoka, 300,00 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas). Tai viršija minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydį, kuris 2025 m. yra 777,00 Eur atskaičius mokesčius. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovui 2025 m. gegužės mėnesį valstybės sumokėta 5 250,00 Eur vienkartinė įsikūrimo išmoka, panaudota automobilio įsigijimui, priskaičiuojama prie bendrų ieškovo pajamų ir vertinama nustatant jo turtinę padėtį. Todėl ieškovo pajamos nuo 2025 m. sausio iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio buvo 9 739,60 Eur (išmoka vaikui, vienkartinė išmoka įsikurti, globos (rūpybos) išmoka). Laikytina, kad vidutiniškai ieškovo pajamos nuo 2025 m. sausio iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio buvo 1 217,45 Eur kas mėnesį, ši suma žymiai viršija 1 MMA. Nuo 2025 m. spalio mėnesio ieškovo pajamos yra 455,00 Eur globos (rūpybos) išmoka.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad besimokant vidurinėje mokykloje nėra galimybės moksleiviui dirbti, nes užduodama daug namų darbų, reikia ruoštis vidurinės mokyklos baigimo egzaminams. Todėl ieškovas, besimokydamas vidurinėje mokykloje, neturėjo galimybės dirbti. Materialinė parama jam už šį laikotarpį galėtų būti priteista, jeigu jis neturėtų pakankamai pajamų ir būtų reikalingas paramos. Kaip nustatyta bylos rašytiniais įrodymais, ieškovo gautos pajamos laikotarpiu nuo pilnametystės iki vidurinės mokyklos baigimo viršijo 1 MMA (777 Eur), todėl materialinė parama iš tėvų jam nepriteistina. Tėvas ieškovui materialinę paramą teikė jam sulaukus pilnametystės savanoriškai, be indeksavimo. Ieškovo motina B. J. prie ieškovo išlaikymo jam sulaukus pilnametystės ir besimokant vidurinėje mokykloje neprisidėjo. Abu ieškovo tėvai turi įvertinti, kad valstybė jų sūnaus išlaikymui skyrė ir dar skiria globos (rūpybos) išmokas, sulaukus pilnametystės sumokėjo vienkartinę įsikūrimo išmoką, už kurią jis įsigijo automobilį.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pajamos nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. liepos mėnesio buvo pakankamos save išlaikyti, viršijo 1 MMA. Ieškovo tėvas išlaikymą minėtu laikotarpiu teikė, motina neteikė. Todėl, remiantis teisingumo principu, iš atsakovės B. J. ieškovui nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. liepos 11 d. priteisė materialinio išlaikymo (paramos) įsiskolinimą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš viso 1 334,18 Eur.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baigus vidurinę mokyklą ir dar nesimokant profesinėje mokykloje materialinė parama ieškovui negali būti priteista iš tėvų, nes nėra įstatyme nustatytų sąlygų: ieškovas turi mokytis vidurinėje ar profesinėje mokykloje (dieniniame skyriuje). Pradėjus mokytis nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. profesinės mokyklos dieniniame skyriuje būtina nustatyti, ar ieškovas pagal užimtumo grafiką turi sąlygas dirbti, tačiau ieškovo užimtumo paskaitose, praktiniuose užsiėmimuose grafikas, duomenys, ar ieškovui mokama stipendija, nepateikti. Ieškovo pajamos nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio – 455,00 Eur kas mėnesį, jis turi išlaidų bendrabučiui (40,00 Eur). Ieškovo pajamos besimokant profesinės mokyklos dieniniame skyriuje nesiekia 1 MMA (777 Eur), todėl jis negali iki galo savęs išlaikyti, nors nėra įrodymų, kad jis neturi galimybių dirbti ir negauna stipendijos.

15. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje tik rekomenduojama priteisti išlaikymą, kurio dydis yra 1 MMA. Ieškovas neprašo priteisti materialinę paramą ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, tačiau, taikydamas analogiją su materialinio išlaikymo priteisimu nepilnamečiams vaikams, iš atsakovų ieškovui pirmosios instancijos teismas priteisė materialinę paramą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovas mokysis profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, išlaikymo (paramos) sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui A. J. iš atsakovų T. J. ir B. J. materialinę paramą nuo 2025 m. liepos 11 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno po 300 Eur, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki ieškovas baigs Kauno technologijų mokymo centro dieninio skyriaus studijas, priteisti ieškovui iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl materialinės paramos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės B. J. palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir turėtų būti pakeistas. Civilinė byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, ne iki galo, pažeidžiant CK 3.192 straipsnio, 3.192¹ straipsnio reikalavimus, teismų praktiką.

16.2. Ieškovas teismui pateikė pakankamai įrodymų apie gaunamas pajamas, turtinę padėtį, išlaidas. Pirmosios instancijos teismo buvo prašyta, kad teismas įpareigotų atsakovus pateikti duomenis apie jų realią turtinę padėtį, gaunamas pajamas, tačiau to nebuvo padaryta ir reali atsakovų turtinė padėtis yra nežinoma.

16.3. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas (materialinė parama) iš biologinių tėvų yra akivaizdžiai per mažas. Atsakovė B. J. ieškovui materialinės paramos neteikė ir, mažai tikėtina, kad ji ateityje irgi teiks, o iš tėvo priteista 100 Eur dydžio materialinė parama yra akivaizdžiai per maža ir prieštaraujanti įstatymams bei teismų praktikai.

16.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo ieškovui priteista materialinė parama 100 Eur per mėnesį, tačiau ne atsakovas turi dengti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovas, kurio iš dalies buvo patenkintas ieškinys, turi apmokėti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas apeliantui jokių bylinėjimosi išlaidų neapmoka.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas T. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2025 m. gruodžio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos nenukrypo, įvertino visas sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus ir nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, nuspręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo ieškovui.

17.2. Apeliantas apsiriboja deklaratyviais teiginiais, bet nepateikia argumentų ir motyvų, dėl ko, jo nuomone, civilinė byla išnagrinėta neobjektyviai ir ne iki galo, pažeidžiant atitinkamus įstatymo reikalavimus, formuojamą teismų praktiką.

17.3. Atsakovas T. J. duomenis apie savo turtinę padėtį bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui teikė kartu su savo procesiniais dokumentais. Atsakovės B. J. duomenys apie jos turtinę padėtį buvo išreikalauti teismo iniciatyva.

17.4. Apeliantas ne tik kad nesusipažinęs su civilinės bylos dokumentais, bet ir su pačiu skundžiamu sprendimu, jo turiniu. Pirmosios instancijos teismas ypač detaliai aptarė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jas paskirstė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88, 93, 96 straipsnių nuostatomis, atitinkamai padarė užskaitas ieškovo ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl to pagrįstai iš ieškovo atsakovui buvo priteista atitinka dalis atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

17.5. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog iš tėvo (atsakovo) priteista materialinė parama yra akivaizdžiai per maža ir prieštaraujanti įstatymams ir teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl teiktinos materialinės paramos dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo pajamos 2025 m. sausio–rugpjūčio mėn. žymiai viršijo MMA. Dar daugiau, ieškovas gaunamas pajamas užuot leidęs poreikių, susijusių su išsilavinimo ir profesijos įgijimu, tenkinimui, leidžia sau virš 30 kartų reguliariai kiekvieną mėnesį daryti statymus azartiniuose žaidimuose.

17.6. Ieškovas visiškai nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti jam iš atsakovų materialinę paramą nuo 2025 m. liepos 11 d., nes toks reikalavimas prieštarauja teisiniam reguliavimui. Ieškovas 2025 m. liepos 11 d. baigė mokyklą, taigi po šios datos jau nesimokė vidurinėje mokykloje, taip pat nuo 2025 m. liepos 12 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. nesimokė ir jokioje aukštojoje ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Mokymosi sutarties pasirašymas niekaip nereiškia mokymosi pradžios.

18. Atsakovė B. J., trečiasis asmuo, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, L. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

20. Ieškovas apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai pats teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas, prašydamas jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio prašymo nemotyvavo, jokių tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė. Objektyvios būtinybės taikyti išimtį iš bendrosios bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Savo pozicijas dėl ginčo esmės ir dėl jo priimto sprendimo šalys turėjo galimybę išdėstyti ir yra išdėsčiusios apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį. Byloje esančių įrodymų visiškai pakanka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

23. Nenustačius būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašymas dėl tokios bylos nagrinėjimo formos atmestinas.

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai T. J. ir B. J. yra ieškovo A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (bylos lapas (toliau – b. l.) 5 tomas (toliau – t.) I). 2024 m. balandžio 9 d. Kėdainių r. savivaldybės mero potvarkiu A. J. nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoja paskirta trečiasis asmuo L. V. (buvusi pavardė – J.) (b. l. 9–10, t. I). 2024 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtinta L. V. (A. J. rūpintojos) ir atsakovo T. J. taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo vaiko A. J. išlaikymui teikti po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 8, t. I).

25. Ieškovas iki 2025 m. liepos 11 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, t. I), 2025 m. liepos 11 d. įgijo vidurinį išsilavinimą (b. l. 51, t. I). Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ieškovas mokosi Kauno technologijų mokymo centre pagal profesinio mokymo programą, kurios trukmė 22 mėn. (b. l. 139–140, t. I; b. l. 58, t. II).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo

26. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys atsakovams dėl paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo.

27. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo neobjektyviai, neišsamiai, pažeidė CK 3.192, 3.192¹ straipsnių reikalavimus, teismų formuojamą praktiką. Teigia, jog bylai pateikė pakankamai įrodymų apie savo gaunamas pajamas, turtinę padėtį ir išlaidas, teismo prašyta įpareigoti atsakovus pateikti duomenis apie realią jų turtinę padėtį, tačiau tai nebuvo padaryta, reali atsakovų turtinė padėtis nežinoma, priteista materialinė parama yra akivaizdžiai per maža. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

28. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – ir CK) 3.192¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.

30. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, o paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir paramos būtinumas turi būti pagrįstas įrodymais, įvertinus visas CK 3.192¹ straipsnio 1 daliai taikyti reikšmingas aplinkybes: paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui būtinumą ir tėvų galimybes ją teikti bei tai, ar paramą priteisti prašantis pilnametis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-194-219/2015).

32. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo ir atsakovų turtinę padėtį, pasisakė dėl paramos ieškovui būtinumo ir tokios paramos teikimo apimties, nustatė ginčui teisingai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas atitinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pajamos besimokant profesinės mokyklos dieniniame skyriuje nesiekia MMA, todėl jis negali iki galo savęs išlaikyti, nors ir nėra įrodymų, kad jis neturi galimybių dirbti ir negauna stipendijos, todėl priteisė ieškovui iš atsakovų materialinę paramą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno iš tėvų, iki ieškovas mokysis profesinės mokyklos dieniniame skyriuje.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog formuodamas kasacinio teismo praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).

34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apelianto nurodomų pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė šalių įrodinėtas aplinkybes dėl materialinės paramos ieškovui būtinumo, vertino byloje pateiktus įrodymus ir šių įrodymų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kurios viena kitai neprieštarauja. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas) ir savaime nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, tvirtindamas, kad civilinė byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, ne iki galo, tokius teiginius pagrindžiančių aplinkybių nenurodė (CPK 178 straipsnis), nepagrindė, kurios bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertinos ar pirmosios instancijos teismo įvertintos netinkamai, nenurodė, kuo pasireiškė pirmosios instancijos teismo neobjektyvumas ar kiti apelianto įvardyti proceso teisės normų pažeidimai.

36. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog reali atsakovų turtinė padėtis nežinoma ar pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovų pateikti duomenis apie jų realią turtinę padėtį. Pastebėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog duomenis apie savo turtinę padėtį (gaunamas pajamas, registruotiną turtą) atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė kartu su procesiniais dokumentais (b. l. 47–52, 134–135, t. I). Duomenis apie atsakovo T. J. gaunamas pajamas, taip pat duomenis apie atsakovės B. J. pajamas, registruotiną turtą (transporto priemones) pirmosios instancijos teismas išreikalavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kelių transporto priemonių registro, Nekilnojamojo turto registro (b. l. 55, t. I; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas atsakovų turtinę padėtį ir galimybę teikti ieškovui materialinę paramą nustatė įvertinęs byloje esančius įrodymus. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog byloje nebuvo atskleista tikroji atsakovų turtinė padėtis ir (ar) atsakovai savo turtinę padėtį slėpė, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas, teigdamas priešingai (CPK 178 straipsnis).

37. Apeliantas, be kita ko teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.192, 3.192¹ straipsnių reikalavimus. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

38. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo pareiga pasibaigia nepilnamečiam vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovui sulaukus pilnametystės ir dar besimokant vidurinėje mokykloje atsakovė jam materialinės paramos neteikė. Atsakovas nuo ieškovo pilnametystės iki ieškovas baigė vidurinio ugdymo įstaigą teikė 300,00 Eur išlaikymą (materialinę paramą). Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo laikotarpiu (2025 m. sausio – 2025 m. liepos mėn.) ieškovo pajamos viršijo vienos minimalios mėnesinės algos dydį, tai leidžia manyti, jog objektyvios būtinybės ieškovui gauti materialinę paramą iš jo tėvų nebuvo. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo akcentuojama aplinkybė, jog atsakovas teikė paramą jos neindeksuodamas, o ieškovas nereiškė reikalavimų priteisti jam iš atsakovų materialinį išlaikymą (paramą) jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nėra teisiškai reikšminga, kadangi nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje esančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, pagal CK 3.208 straipsnį, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas 300,00 Eur išlaikymą vaikui (ieškovui), kurio suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įsipareigojo teikti iki ieškovo pilnametystės. Nuo ieškovo pilnametystės atsakovas pareigos teikti 2024 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutartyje numatytos apimties išlaikymą (paramą) neturėjo.

40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pajamas 2025 m. sausio – 2025 m. liepos mėn., kurios buvo pakankamos ieškovui save išlaikyti, viršijo 1 MMA, nustatęs, jog atsakovas šiuo laikotarpiu paramą ieškovui teikė, o atsakovė B. J. neteikė, remdamasis teisingumo principu, ieškovui iš atsakovės priteisė materialinio išlaikymo (paramos) įsiskolinimą 1 334,18 Eur. Kadangi ieškovas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčija, apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl to nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.192, 3.192¹ straipsnių reikalavimus, jokių objektyvių aplinkybių ar duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, nenurodė.

41. Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, jog iš atsakovų ieškovui priteistos paramos dydis akivaizdžiai per mažas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami tokie kriterijai, kaip antai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Tačiau net ir nustačius išlaikymo pilnamečiam besimokančiam vaikui poreikį, toks išlaikymas (parama) negali būti priteisiamas nesant realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

42. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. ieškovo pajamas sudarė 9 739,60 Eur suma (b. l. 7, t. II), tai vidutiniškai per mėnesį sudarytų 1 217,45 Eur. Ieškovas iš jam išmokėtos 5 250 Eur vienkartinės įsikūrimo išmokos įsigijo transporto priemonę. Nuo 2025 m. spalio mėn. ieškovo pajamos yra 455 Eur (globos (rūpybos)) išmoka (b. l. 62, t. II). Ieškovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 13, t. I), jo vardu registruota viena transporto priemonė (b. l. 143, t. I). Atsakovo vardu registruotos trys transporto priemonės (b. l. 50, t. I.), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 51, t. I), gaunamas pajamas sudaro apie 1 680 Eur/mėn., jam diagnozuotos ligos (b. l. 133–134, t. I), tačiau byloje duomenų, leidžiančių manyti, jog turimi sveikatos sutrikimai esmingai riboja jo galimybes dirbti ir (ar) jis patiria didelių išlaidų tinkamai sveikatos būklei palaikyti, nėra. Atsakovės B. J. pajamas (neatskaičius mokesčių) sudaro apie 1 817,44 Eur, atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.

43. Procesiniuose dokumentuose (pradiniame ieškinyje) ieškovas nurodė, jog išlaidos jo poreikiams tenkinti sudaro 1 267 Eur/mėn. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje (2025 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 27 min. 30 sek. iki 34 min. 30 sek., nuo 35 min. 7 sek. iki 36 min. 30 sek., nuo 37 min. 50 sek. iki 38 min. 15 sek.) ieškovas paaiškino, jog jo poreikiams tenkinti reikalinga apie 1 000 Eur/mėn. (paaiškino, jog kas mėnesį reikia apie 320,00 Eur maistui, apie 60,00 Eur higienos priemonėms, apie 200,00 Eur avalynei ir rūbams, apie 70,00 Eur laisvalaikiui, 25,00 Eur sporto klubui, 50,00 Eur telefonui ir internetui, apie 20,00 Eur mokymosi priemonėms, apie 120,00 Eur vaistams ir vitaminams ir maisto papildams, apie 25,00 Eur kirpyklai, apie 200,00 Eur automobilio kurui, apie 35,00 Eur stomatologui (lankosi 4 kartus per metus), 40,00 Eur už bendrabutį, apie 100,00 Eur nenumatytoms išlaidoms, draugų gimtadieniams). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (ugdymo įstaigos pažyma) patvirtina, jog ieškovas patiria 40 Eur/mėn. išlaidas už bendrabutį.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos mėnesio išlaidos higienos priemonėms, avalynei, rūbams, automobilio kurui, stomatologui, telefonui ir internetui, maisto papildams, vaistams, apsilankymams pas stomatologą, nenumatytoms išlaidoms yra per didelės ir objektyviai nepagrįstos. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovo būtinoms išlaidoms yra reikalinga 730,00 Eur suma ( 320,00 Eur maistui, 20 Eur higienos priemonėms, 50,00 Eur avalynei ir rūbams, 70,00 Eur laisvalaikiui, 25,00 Eur sporto klubui, 20,00 Eur telefonui ir internetui, 20,00 Eur mokymosi priemonėms, 20,00 Eur vitaminams ir maisto papildams, 25,00 kirpyklai, 100,00 Eur automobilio kurui, 20,00 Eur stomatologui, 40,00 Eur už bendrabutį).

45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas byloje įrodymų, jog jis neturi galimybių dirbti ir (ar) negauna stipendijos, nepateikė. Duomenų, leidžiančių manyti, kad dėl užimtumo ugdymo įstaigoje ieškovas neturi galimybės ar sąlygų susirasti darbą, dirbti ne visą darbo dieną ir taip padengti dalį savo patiriamų būtinųjų išlaidų, byloje nėra – tokių apeliantas nepateikė.

46. Įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo priteistas materialinės paramos ieškovui dydis yra akivaizdžiai per mažas, prieštaraujantis įstatymams ar teismų praktikai, įvertinus ir tą aplinkybę, kad apeliantas dalį pinigų išleidžia azartiniams lošimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 100,00 Eur materialinę paramą iš kiekvieno iš tėvų, pažeidė proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Apeliantui nepateikus įrodymų apie tai, kad dėl užimtumo ugdymo įstaigoje neturi galimybės ar sąlygų susirasti darbą, dirbti ne visą darbo dieną ir taip padengti dalį savo patiriamų būtinųjų išlaidų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas turi galimybę pats įsidarbinti ir dirbti ne visą darbo dieną ir taip padengti dalį savo patiriamų būtinųjų išlaidų.

47. Pasisakydamas dėl paramos ieškovui priteisimo momento (ieškovas apeliaciniu skundu prašo jam paramą iš atsakovų priteisti nuo 2025 m. liepos 11 d.), apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas vidurinio ugdymo įstaigą pabaigė 2025 m. liepos 11 d., o mokytis Kauno technologijų mokymo centre pradėjo nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., taigi laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 12 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. ieškovas jokioje ugdymo įstaigoje nesimokė, tai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog, pagal CK 3.192¹ straipsnio nuostatas, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės, jeigu jie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad, jei pilnametis vaikas liepos–rugpjūčio mėn. nedirbo, tai nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo, jei pilnametis vaikas šį laiką išnaudojo su mokslo siekimu susijusiais tikslais (pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1279-264/2014; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1171-777/2020, 28 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas byloje tokių aplinkybių neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui materialinę paramą (išlaikymą) priteisė nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

48. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49. Apeliantas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

50. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo A. J. atsakovui T. J. priteisė 172,12 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teismas nustatė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 850 Eur, o atsakovo T. J. bylinėjimosi išlaidos – 650 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys atsakovui T. J. patenkintas 33,33 proc., atmestas 66,67 proc. Pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteisė 261,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteisė 433,35 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taip pat nurodė, kad užskaičius ieškovo ir atsakovo priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovui iš ieškovo priteistinos 172,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (433,35 Eur – 261,23 Eur).

51. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas).

53. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).

54. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias taisykles ar netinkamai paskirstė pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas byloje reiškė reikalavimą iš atsakovų priteisti materialinę paramą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, teisingai nustatė patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, todėl, remdamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tinkamai paskirstė ieškovo ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, keisti apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą nepakeistą.