Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-704-924/2014 pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui R. V., trečiasis asmuo J. N., dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti: 1) išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo studijų aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą pradžios (2013-09-01) iki studijų aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą pabaigos, bet ne ilgiau iki sukaks 24 metai; 2) 5200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių; 3) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad geranoriškai su atsakovu dėl išlaikymo teikimo susitarti nepavyko. Kadangi atsakovas nuo 2012-06-06 iki 2013-08-01 išlaikymui nuo pilnametystės iki baigė vidurinę mokyklą yra skyręs 1300 litų, todėl mano, kad nuo 2012-06-06 iki 2013-08-01, t.y. už 13 mėnesių, atsakovo R. V. išlaikymo įsiskolinimas yra 5200 Lt (500 Lt x 13 mėn. - 1300 Lt = 5200 Lt). Išlaikymas ieškovei reikalingas, nes ji įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kurio Odontologijos fakultete nuolatine studijų forma studijuoja burnos higienos programą ir yra pirmo kurso studentė. Negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti studijoms. Studijos yra mokamos. Vieno studijų semestro kaina yra 3819 Lt. Per mėnesį patiriamos būtinos išlaidos, įskaitant ir mokestį už studijas, sudaro 1983,37 Lt. Kadangi gyvena bendrabutyje, taip pat turėjo ir papildomų 1130 Lt išlaidų. Asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Valstybinio studijų fondo sprendimu yra paskirta valstybės remiama paskola studijų kainai apmokėti. Išlaikymui per mėnesį mama skiria 600 Lt, o likusią sumą - seneliai J. ir R. Z..

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vien tai, kad ieškovei reikalingas išlaikymas nuo pilnametystės iki baigė vidurinio ugdymo programą, šių lėšų poreikis negali būti perkeliamas tėvams, jei tai iš esmės pablogina jų finansinę padėtį arba jeigu tėvai neturi galimybių išlaikymui teikti. Atsakovas neturi galimybių teikti išlaikymo savo pilnametei dukrai, o 600 Lt išlaikymas per mėnesį iš esmės pablogintų jo finansinę padėtį, kadangi atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus. Nors atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro apie 2500 Lt, tačiau jis turi finansinių įsipareigojimų bankui, areštuotas jam priklausantis nekilnojamasis turtas. Ieškovei iki jos pilnametystės susidariusį išlaikymo įsiskolinimą jau yra sumokėjęs.

Trečiasis asmuo J. N. su ieškiniu sutiko bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad iki ieškovės pilnametystės atsakovas nepilnai teikė dukrai priteistą išlaikymą, todėl sulaukus pilnametystės buvo susidariusi 3050,57 Lt neteikto išlaikymo skola. Per mėnesį dukros išlaikymui J. N. skiria apie 600 Lt, o likusią sumą – ieškovės seneliai. Skirti didesnio išlaikymo dukrai negali, nes jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra 1500 litų, o taip pat turi išlaikyti dar du savo nepilnamečius vaikus taip pat turi finansinių įsiskolinimų bankui. Nuo 2012-06-06 iki 2013-08-01 atsakovas lėšas dukros išlaikymui skyrė ne periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis, bet epizodiškai per kelis kartus. Iš viso per nurodytą laikotarpį atsakovas yra skyręs apie 1300 Lt. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovas išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams teikia turtu, o ne periodinėmis išmokomis, o paskolos mokėjimas negali būti vertinamas kaip atsakovo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. V. ieškovei M. V. po 350 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-10-18) iki kol ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, tačiau ne ilgiau, nei jai sueis 24 metai, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, ir 2300 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė yra pilnametė, tačiau ne vyresnė nei 24 metų, mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakultete nuolatine studijų forma. Ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino turto, transporto priemonių, niekur nedirba, kadangi mokosi dieniniame skyriuje. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje pagal nuolatinės studijų formos programą, jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra gavusi valstybės remiamą paskolą studijų kainai sumokėti, be to yra kreipusis dėl socialinės stipendijos skyrimo, kuri šiuo metu yra 390 Lt per mėnesį, sprendė, kad jos pateiktas jai teiktino išlaikymo dydžio paskaičiavimas yra nepagrįstai išdidintas.

Teismas nurodė, kad atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus, sprendė, todėl negali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti dukters tol, kol ji, sąžiningai ir pažangiai mokydamasi, įgys universitetinį išsilavinimą pirmai kvalifikacijai įgyti.

Teismas pažymėjo, kad priteisiant išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, išlaikymas priteisiamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir nepilnamečiam vaikui. Ieškovė 2012 m. birželio 6 d. tapo pilnamete, tačiau tuo metu dar mokėsi Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje. Ieškovei M. V., įgijus vidurinį išsilavinimą, 2013-07-12 išduotas Brandos atestatas (b. l. 13), nuo tada ir laikoma, kad ieškovė baigė mokslus. Ieškovė patvirtino, kad jos poreikiai besimokant vidurinėje mokykloje buvo mažesni, nei studijuojant universitete. Ieškovės motina, trečiasis asmuo J. N., taip pat nurodė, kad tarp vaiko tėvų buvo susitarimas dėl atsakovo vaikui kas mėnesių teiktino išlaikymo, t.y. po 200-250 Lt. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas išlaidas, kurios patvirtintų, jog jai tapus pilnamete ir besimokant vidurinėje mokykloje jos poreikiai bei patirtos išlaidos iš esmės būtų pasikeitę, todėl ieškovei teiktinas išlaikymas už laikotarpį nuo 2012-06-06 iki 2013-07-12 sudaro 1750 Lt (250 Lt x 12 mėn. ir 6 d. – 1300 Lt). Kadangi ieškovė, baigusi mokslus gimnazijoje, dirbo bei gavo pajamas, o studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete pradėjo tik nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., todėl iš atsakovo taip pat priteistinas išlaikymas (parama) ieškovei nuo 2013-09-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 700 Lt. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Dėl paramos būtinumo ir dydžio pilnamečiui vaikui. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iš jo priteista 350 Lt išlaikymas pilnametei dukrai, kadangi nei įstatymuose, nei Konstitucijoje nenustatyta, kad tėvai turi išlaikyti pilnamečius vaikus. Pareigą išlaikyti dukrą atsakovas visada vykdė. Ieškovė savų pareigų tėvui vengia: su atsakovu nebendrauja, jo nelanko ir tėvas jai reikalingas tik dėl pinigų. Ieškovė privalėjo pasitarti su atsakovu, ar jis bus pajėgus teikti jai reikalingą išlaikymą studijoms. Tėvai privalo išlaikyti pilnamečius besimokančius vaikus tik tuo atveju, jeigu turi tokią galimybę. Teismas neįvertino to fakto, kad atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymą pilnametei dukrai. Teismas šioje byloje aiškinosi ieškovės poreikius ir norus, o ne paramos būtinumą, jos galimybes gauti lėšų įsidarbinus ir užsiimant papildoma veikla. Ieškovė mokosi valstybės nefinansuojamoje vietoje, tačiau prie šių išlaidų atsakovas prisidėti neturi, kadangi ieškovė gauna valstybės remiamą paskolą studijų kainai sumokėti. Ieškovė kiekvieną mėnesį taip pat gauna socialinę stipendiją, kuri sudaro 390 Lt. Išlaikymas pilnamečiui vaikui gali būti teikiamas tik tuo atveju, jeigu tokia pareigą yra įmanoma įvykdyti ir dėl to nenukenčia pats tėvas arba kiti jo nepilnamečiai vaikai. Šiuo atveju yra pažeidžiami visi iki tol paminėti aspektai, kadangi atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymo ir dėl to nukenčia ne tik jo paties, tačiau ir kitų nepilnamečių vaikų interesai.

2. Dėl netinkamai vertintų įrodymų. Atsakovo manymu, teismo vertinimas, kad paskolos buvimo faktas nėra laikytinas atsakovo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, nes paskola naudojama turtinės padėties pagerinimui, yra neteisingas ir nesąžiningas, kadangi teismas privalėjo vertinti tai, kad atsakovo pasiimtos paskolos parodo jo įsipareigojimus, kuriuos jis privalo vykdyti kiekvieną mėnesį, todėl teismas vertindamas atsakovo finansinę būklę privalo atsižvelgti į tai, kad šios dvi paskolos kiekvieną mėnesį yra išskaičiuojamos iš atsakovo darbo užmokesčio. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas išsiskyręs su antrąja žmona buvo priverstas pasiimti paskolą būstui ir jo remontui. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas kiekvieną mėnesį pagal galimybes prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Toks vertinimas taip yra nesąžiningas ir neteisingas, kadangi teismas prioritetą teikia pilnamečio, suaugusio asmens interesams, o ne nepilnamečių vaikų, kuriems parama yra būtina ir kurie tikrai neturi jokios galimybės pasirūpinti savo lėšomis, kokią galimybė turi pilnametis suaugęs asmuo. Kauno apylinkės teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens, ieškovės motinos turtinė padėtis yra sunki, kadangi ji turi nekilnojamąjį būstą, mėnesinės pajamos sudaro 1500 Lt ir augina du nepilnamečius vaikus. Atsakovo nuomone, toks vertinimas yra klaidingas ir neteisingas, kadangi ieškovės motina gyvena santuokoje, kas reiškia, kad buvo privaloma detalizuoti ne trečiojo asmens konkrečias pajamas, iš kurių ji išlaiko du nepilnamečius vaikus, bet privalu atsižvelgti į sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę bei į tai, kad prie vaikų išlaikymo prisideda jų biologinis tėvas ir ieškovės motina nepilnamečius vaikus išlaiko ne viena. Šiuo nagrinėjamu atveju, atsakovo finansinė padėtis yra kur kas sunkesnė nei įvertino teismas. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

3. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas su priteistu išlaikymo įsiskolinimu kategoriškai nesutinka, kadangi atsakovas nebuvo nutraukęs teikti išlaikymo ieškovei jai sulaukus pilnametystės. Kad atsakovas teikė ieškovei išlaikymą įrodo tas faktas, kad ji tuo laikotarpiu jokių pretenzijų neturėjo ir į teismą nesikreipė. Teismas ieškovei priteisė įsiskolinimą ir už vasaras, per kurias ieškovė nesimokė ir dirbo. Visų pirma, vasarą ieškovė nepatyrė tokių išlaidų, kokias paprastai patiria mokslo metų laikotarpiu, todėl visiškai nelogiška priteisti jos išlaikymą atsakovui už tą laikotarpį, kurį ji nesimokė ir kurio metu ji dirbo.

4. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškovės prašymą tenkino visiškai, nors pats ieškinys buvo tenkinamas iš dalies. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 4 d. atsakovui priteisė sumokėti ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai rėmėsi šia norma, kadangi viso proceso metu atsakovas elgėsi drausmingai, padoriai, atvyko į teismo posėdį, nevilkino proceso ir sąžiningai vykdė visas civilinio proceso pareigas.

Ieškovė M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad apeliacinį skundą pateikė atsakovo atstovė advokato padėjėja E. D., nors pagal Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. nuostatas neturėjo to atlikti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, bet to nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti terminą apeliantui pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.

Ieškovė atsikirsdama į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl paramos būtinumo ir dydžio pilnamečiui vaikui. Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija, kad nei įstatymu, nei Konstitucija nenustatyta, kad tėvai turi išlaikyti savo pilnamečius vaikus, kadangi įstatymas reglamentuoja tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės.

Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad atsakovas kaip tėvas savo pareigas atlieka tinkamai, o ieškovė savo pareigų vengia, kadangi atsakovas kaip tėvas savo pareigų visada vengė, išlaikymą teikė nepilnai dėl ko susidarydavo įsiskolinimai. Atsakovui iškėlus sąlygą, kad paramos teikimas studijoms yra galimas tik jei ieškovės mama atsiims vykdomąjį raštą iš antstolių kontoros dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo rodo, kad atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovo priekaištas ieškovei kaip vaikui dėl to, kad ji kreipėsi į tėvą tik dėl pinigų yra neetiškas.

Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškovė yra savanaudė ir neatsižvelgia į atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų finansinę padėtį. Tai, kad ieškovė neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies rodo, kad ji atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Be to, byloje pateikti įrodymai rodo, kad atsakovas turi finansinių galimybių prisidėti prie ieškovei, studijų laikotarpiu, būtino išlaikymo. Atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai neeliminuoja jo išlaikymo pareigos. Antroji atsakovo kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2013-03-26, kai ieškovė mokėsi paskutinėje gimnazijos klasėje, o paskolos tikslas - būsto remontas. Akivaizdu, kad paskola buvo siekiama pagerinti atsakovo turimo turto būklę, o ne atsakovui pragyventi, todėl atsakovo kreditorinių įsipareigojimų savo turto būklei pagerinti jokiais būdais negalima laikyti trukdžiu teikti savo vaikui išlaikymą.

Atsakovo teiginys, kad ieškovės pajamos per mėnesį, jei būtų paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, sudarytų 1090 litų, neatitinka tikrovės. Ieškovės išlaidos per mėnesį, atskaičius mokestį už studijas, yra 1346,87 Lt. 390 Lt stipendija ieškovei buvo skirta todėl, kad visa jos šeima yra socialiai remtina. 350 Lt socialinės paramos apie kurią skunde nurodo atsakovas, ieškovė negauna, todėl teigti, kad ieškovės pajamos per mėnesį yra pakankamos yra nesąžininga. Nepagrįstos atsakovo prielaidos, kad ieškovės mama siekia nusišalinti nuo prievolės mokėjimo.

Ieškovė nurodo, kad atsakovo nuomonė dėl jo patiriamų išlaidų per mėnesį bylos nagrinėjimo metu keitėsi kelis kartus. Apeliaciniame skunde atsakovo pateikta dar kitokia jo išlaidų per mėnesį skaičiavimo lentelė, kurioje duomenys apie išlaidas, vertinant jas matematine prasme, yra pateikiami neteisingai. Atsakovas neteisingai pateikia savo išlaidų per mėnesį rūšis, kadangi ankstesniuose savo teiginiuose nurodo, kad namų apyvokos daiktams įsigyti naudojo paskolos lėšas; prie išlaidų taip pat priskiria išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nors išlaikymo prievolė nepilnamečiams vaikams yra įvykdyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Ieškovė nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde pateikiamuose teismų praktikos pavyzdžiuose bylos nebuvo analogiškos, bylų faktinės aplinkybės nebuvo identiškos šios bylos atveju.

2. Dėl netinkamai vertintų įrodymų. Su tokia atsakovo pozicija negalima sutikti, kadangi pirmos instancijos teismas išsamiai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus. Ieškovė sutinka su teismo pozicija, kad atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai yra skirti jo turtinės padėties pagerinimui ir kaip jau buvo minėta anksčiau, negali būti priežastimi neprisidėti prie išlaikymo. Atsakovas prieš pasiimdamas paskolas turėjo įvertinti aplinkybes ar jis galės prisiimtus įsipareigojimus vykdyti. Išlaikymas atsakovo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės yra priteistas turtu ir atsakovas išlaikymo prievolės savo nepilnamečiams vaikams neturi, nes ją yra įvykdęs įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Byloje buvo pateikti ir įvertinti duomenys apie trečiojo asmens turtinę padėtį. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovo ir trečiojo asmens turtinės padėties, teisingai taikė materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą bei argumentuotą sprendimą.

3. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Laikotarpyje nuo 2012-06-06 iki 2013-08-01 atsakovas lėšas ieškovės išlaikymui skyrė ne periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, bet epizodiškai per kelis kartus. Iš viso per nurodytą laikotarpį atsakovas yra skyręs apie 1300 Lt. Atsakovas išlaikymą ieškovei teikė tik jai prašant. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiu, kad teismas neteisingai priteisė išlaikymo įsiskolinimus už vasaros laikotarpius, nes pajamas ieškovė iš darbinės veiklos gavo dirbdama vasarą jau baigusi vidurinę mokyklą, o ne joje besimokydama. Abu tėvai privalo remti ir skatinti vaikus, pradėjusius siekti vidurinio išsilavinimo, nepaisant to, kad tuo laiku, kai asmuo mokosi vidurinėje mokykloje, yra pilnametis. Taigi akivaizdu, jog išlaikymo skola pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinėje mokykloje ir siekiančiam vidurinio išsilavinimo turi būti priteista.

4. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas ieškovė prašė teismo priteisti įvertinusi priežastis dėl ko jos susidarė. Išlaidos susidarė dėl to, kad atsakovas geranoriškai nesutiko teikti išlaikymo savo pilnametei dukrai. Jeigu atsakovas būtų sutikęs teikti išlaikymą, ieškovė nebūtų turėjusi pagrindo kreiptis į teismą.

Trečiasis asmuo J. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad laikosi ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų. Nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimų, teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės nuostatas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, tinkamai vadovavosi teismų praktika taikant išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui instituto nuostatas, priėmė visapusiškai pagrįstą, motyvuotą, argumentuotą ir teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo naikinti Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų.

Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė informaciją apie trečiojo asmens finansinę padėtį t.y. 2010-03-23 paskolos sutartį, paskolos grąžinimo ir palūkanų grafiką, mokėjimo nurodymą dėl 400 Lt mokėjimo pagal sutartį Nr.TP140018, Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyriaus pažymą apie Ž. N. įregistravimą darbo biržoje bei pažymą apie asmens negautas išmokas, medicininį pažymėjimą dėl M. V., paskolos sutarties Nr.10-00080 grąžinimo ir palūkanų tvarkaraštį. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė nurodo, kad su atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodytus įrodymus iškilo būtinybė pateikti tik gavus atsakovo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė turėjo galimybę pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, tačiau jų neteikė ir sunkią trečiojo asmens finansinę padėtį pagrindžiančių aplinkybių neįrodinėjo. Taip pat dalis pateiktų įrodymų (dėl Ž. N.) nesusiję su nagrinėjama byla, kadangi pateikti duomenys apie asmenį, kuris nėra bylos šalimi. Iš pateikto mokėjimo nurodymo neaišku ką patvirtina atliktas 400 Lt mokėjimas. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų nepriima į bylą ir šiais įrodymais nesirems, spręsdamas kilusį ginčą.

Dėl paramos būtinumo ir jos dydžio pilnamečiui vaikui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecijos teise, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-467/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. mokosi Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Odontologijos fakulteto dieniniame skyriuje. Studijos valstybės nefinansuojamos, mokestis už semestrą – 3819 Lt. Valstybinio studijų fondo sprendimu ieškovei yra paskirta valstybės remiama paskola studijų kainai apmokėti. Ieškovė yra kreipusis dėl socialinės stipendijos skyrimo. Atsiliepimo į apeliacinį skundą duomenimis minėta stipendija ieškovei yra paskirta nuo 2014 m. kovo mėnesio. Stipendijos dydis – 390 Lt. Ieškovė transporto priemonių nuosavybės teise neturi, taip pat neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Nedirba. Trečiasis asmuo bei ieškovės seneliai gera valia prisideda prie ieškovės išlaikymo. Trečiojo asmens pajamos sudaro apie 1500 Lt darbo užmokestis, turi gyvenamąjį namą, turi dvi transporto priemones. Trečiasis asmuo taip pat turi du nepilnamečius vaikus. Apelianto gaunamas darbo užmokestis yra apie 2500, turimą turtą sudaro butas ir garažas, šis turtas yra įkeistas paimtos paskolos grąžinimo užtikrinimui. Apeliantas turi du nepilnamečius vaikus, kuriems išlaikymas priteistas turtu – butu.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovei būtina materialinė parama, nes: 1) ji išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, t. y. kreipėsi dėl socialinės stipendijos skyrimo, valstybės remiamos paskolos studijų kainai apmokėti suteikimo; 2) nedirba, nes šią galimybę riboja siekis pažangiai mokytis, bei dieninė studijų forma (paskaitų lankymas, ruošimasis joms ir pan.); 3) neturi jokio nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto; 4) gaunamos pajamos 390 Lt (socialinė stipendija) nėra pakankamos mokymuisi ir pragyvenimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esamų duomenų apie ieškovės studijas, jos turtinę padėtį, taip pat apie tėvų gaunamas pajamas, jų darbingą amžių visiškai pakako, atsižvelgiant į materialiosios teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir aktualius Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pirmos instancijos teismui konstatuoti apelianto išlaikymo prievolės pilnamečiam vaikui (ieškovei) buvimą.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neįvertino to fakto, kad atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymą pilnametei dukrai, kad priteisus išlaikymą dėl to nukenčia ne tik jo paties, bet ir kitų jo nepilnamečių vaikų interesai, kad teismas šioje byloje aiškinosi ieškovės poreikius ir norus, o ne paramos būtinumą, jos galimybes gauti lėšų įsidarbinus ir užsiimant papildoma veikla. Iš byloje esančių duomenų: ieškovės 1 kurso 2013/2014 m. pavasario semestro tvarkaraščio tinklelio matyti, kad paskaitos, praktiniai užsiėmimai vyksta ištisai 5 darbo dienas, šeštadieniai skirti studentų savarankiškam darbui, todėl papildomai dirbti ir užsidirbti mokslo metais ieškovė neturi galimybių. Gavusi paskolą studijoms ir stipendiją – 390 Lt/mėn., kitų galimybių gauti papildomų pajamų studijų laikotarpiui neturi. Apeliantas iš esmės neginčija aplinkybės, kad atėmus mokestį už mokslą (636, 50 Lt/ mėn.), kitos ieškovės pateiktos skaičiavimo lentelės išlaidos mėnesiui sudaro apie 1300 Lt, iš kurių teisėjų kolegijos nuomone, 1000 Lt (maistui, drabužiams, avalynei, higienai, mokymosi priemonėms) pripažintinos būtinomis, tenkinančiomis minimalius suaugusio žmogaus poreikius. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių, besimokydama niekur nedirba dėl to, kad mokosi dieniniame skyriuje, savo jėgas ir laiką skiria mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Pirmos instancijos teismas taip pat išanalizavo tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad atsižvelgiant į trečiojo asmens turtinę padėtį, nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkelti vien vaiko motinai ar kitiems asmenims. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į mokslą, sveikatą, besimokant aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje, jai būtina finansinė ne tik motinos, bet ir tėvo parama, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams. Pažymėtina, kad pats apeliantas pirmos instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė teisminę praktiką, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio nustatymo pilnamečiams vaikams t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 pilnamečiui vaikui priteisė 400 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteistas 350 Lt dydžio išlaikymas yra nedidelis, todėl, atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį, nėra pagrindo spręsti, kad jo turtinė padėtis bei išlaikytinių interesai dėl priteisto išlaikymo ieškovei, iš esmės pablogės.

Dėl netinkamai vertintų įrodymų.

Atmestini apelianto argumentai dėl netinkamai vertintų įrodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai pasisakė tiek dėl atsakovo, tiek dėl trečiojo asmens finansinės padėties, atsakovo prisiimtų įsipareigojimų kredito įstaigoms bei jo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje esantys duomenys apie abiejų tėvų turtinę padėtį, patvirtina, kad apelianto turimas turtas - butas, garažas, automobilis, trečiojo asmens (ieškovės mamos) turtas - ½ dalis namų valdos, du automobiliai. Byloje pateikti duomenys apie abiejų tėvų gautas pajamas 2013 m. spalio-gruodžio mėn. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 179 str. 3 d., patikrino SODROS duomenis apie abiejų tėvų gautas pajamas 2014 m. sausio-liepos mėn., iš kurių matyti, kad jos nepasikeitė nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Todėl kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad jo turtinė padėtis yra sunki ar blogesnė nei trečiojo asmens (ieškovės mamos). Iš byloje esančių duomenų (nekilnojamojo turto registro išrašų 2013-11-13 dienai, Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimo civ. byloje Nr.2-837-237/2012) matyti, kad atsakovo antroji santuoka nutraukta bendru sutuoktinių pareiškimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui iki pilnametystės perdavė 2 kambarių butą. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams teikia turtu – butu, o nepilnamečių vaikų motinos pareiškimas apie tai, kad tėvas prie vaikų išlaikymo prisideda ir kitomis formomis neįrodo, kad jis faktiškai turi neįvykdytą išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams prievolę. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovo paimtos paskolos būstui įsigyti ir jo remontui, mokėjimas nelaikytinas atsakovo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, nes gautos lėšos naudojamos kaip tik turtinės padėties pagerinimui. Apelianto grąžinamų paskolų mėnesio įmokų bendra suma – 1379 Lt (būsto – 767 Lt, būsto remontui - 612 Lt). Todėl įvertinus apelianto turtinę padėtį nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas neturi galimybės teikti skundžiamu sprendimu priteistą 350 Lt dydžio išlaikymą ieškovei. Tai, kad apeliantui 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėn. iš darbo užmokesčio išskaityta po 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs iki ieškovės pilnametystės pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-161/1998, taip pat nepaneigia teismo išvadų dėl apelianto galimybių teikti priteisto dydžio išlaikymą pilnametei dukrai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad nei įstatymuose, nei Konstitucijoje nenustatyta, kad tėvai turi išlaikyti pilnamečius vaikus, kadangi įstatymas, šiuo atveju CPK aiškiai apibrėžia tėvų pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus. Šiuo klausimu taip pat pasisakyta Konstitucinio teismo 2007-06-07 nutarime.

Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Šiuo klausimus taip pat pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2012 m. birželio 6 d. tapo pilnamete, tačiau tuo metu dar mokėsi Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje, įgijo vidurinį išsilavinimą 2013-07-12 gavusi brandos atestatą. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimui, motyvams bei išvadai, kad apelianto už laikotarpį nuo 2012-06-06 iki 2013-07-12 teiktas išlaikymas buvo nepakankamas (iš viso 1300 Lt suma), kai turėjo pareigą kas mėnesį teikti po 250 Lt, todėl pagrįstai priteisė 1750 Lt išlaikymo įsiskolinimą (250 Lt x 12 mėn. ir 6 d. – 1300 Lt).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priteisto išlaikymo dydis nepažeidžia ir neapsunkina atsakovo finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu iš dalies teikė ieškovei išlaikymą – apie 100 Lt/mėn., iš viso 1300 Lt. Vien tai, kad ieškovė tuo laikotarpiu nesikreipė į teimą dėl išlaikymo priteisimo nereiškia, kad apelianto teikiamo išlaikymo dukrai pakako būtiniems poreikiams patenkinti, kad jos poreikiai būtų mažesni nei buvo iki jos pilnametystės. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Tai, kad asmuo nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukus pilnametystės, neturėtų atimti iš jo teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose (CK 3.200 str., 3.194 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2012). Antra, CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

Apelianto argumentai, kad teismas ieškovei priteisė įsiskolinimą ir už vasaras, per kurias ieškovė nesimokė ir dirbo, nepakankami ir nepaneigia išlaikymo reikalingumo, nes bylos duomenimis ieškovė dirbo 2013m. liepos ir rugpjūčio mėn., gaudama nedideles pajamas (jai išmokėtas 84, 27 lt darbo užmokestis) .

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nagrinėjamoje civilinėje byloje buvimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertino aplinkybes, kad byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl išlaikymo (paramos) ir jo įsiskolinimo priteisimo, atsakovas su ieškiniu nesutiko visiškai, ieškovės siekis prisiteisti išlaikymą (paramą) periodiniais mokėjimais bei jo įsiskolinimą teismo sprendimu negali būti laikomas pagrindu nustatinėti patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijas ir tai, kad ieškovė prašo priteisti patirtas išlaidas tik už ieškinio parengimą, kurios yra mažesnės už Teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 93 str. 4d. norma, kadangi viso proceso metu atsakovas elgėsi drausmingai, padoriai, atvyko į teismo posėdį, nevilkino proceso ir sąžiningai vykdė visas civilinio proceso pareigas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ji sumokėjo 400 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ši suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą, sprendžia, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovei iš apelianto priteistinos 400 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.