- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- 3K-3-467/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algis Norkūnas (pirm.), Rimvydas Norkus, Gražina Davidonienė (pran.)
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, L. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, L. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisės pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. S. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir L. M. 1992 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti abišalę restituciją; pripažinti ieškovei, kaip I. M. įpėdinei, teisę privatizuoti pirmiau nurodytą gyvenamąjį namą; įpareigoti atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudaryti su ieškove gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį.
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė dėl nurodyto teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą ir prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jos finansinė padėtis yra sunki.
Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovei iki 2013 m. balandžio 30 d. teikimo, paskiriant advokatą ir apmokant ieškovei 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi prašymą tenkino, atleido ieškovę nuo dalies – 1111,59 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigojo ieškovę iki 2012 m. rugsėjo 28 d., įskaitytinai, sumokėti 1111,59 Lt žyminio mokesčio dalį. Teismas nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis iš tiesų nebuvo tokia gera, jog ji pajėgtų, labai nepakenkdama savo interesams, nepablogindama savo gyvenimo, buities sąlygų, sumokėti visą 2223,18 Lt dydžio žyminį mokestį, todėl, vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, atleido ieškovę nuo dalies (50 proc., t. y. 1111,59 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2013 m. sausio 29 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatė ieškovei naują terminą – iki 2013 m. vasario 25 d. sumokėti 1111,59 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymą. Kolegija nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o byloje pateikti įrodymai patvirtino, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto, gauna senatvės pensiją. Be to, ieškovė nepateikė į bylą duomenų apie sutuoktinio turimą turtą ir lėšų likutį banko sąskaitoje; teikdama apeliacinį skundą, žyminio mokesčio iš viso nesumokėjo. Kolegija pažymėjo, kad teismas atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo gali tik išimtiniais atvejais, tačiau šioje byloje tokių nenustatyta.
Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad 2007 metais jos sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį laikytinas žyminiu mokesčiu, sumokėtu už apeliacinio skundo padavimą. Aiškinant CPK 80 straipsnį 4 dalį ieškovė žyminį mokestį privalo mokėti ne tik pateikdama teismui ieškinį, bet ir atlikdama kitą procesinį veiksmą – teikdama apeliacinį skundą. Ieškovė nurodė 74 106 Lt ginčo sumą, nuo kurios ir turi būti mokamas žyminis mokestis. Dėl to kolegija nustatė ieškovei naują terminą iki 2013 m. vasario 25 d. sumokėti 1111,59 Lt žyminį mokestį, nes Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nustatytas terminas pasibaigė.
Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovei iki 2013 m. gruodžio 31 d. teikimo, paskiriant advokatą ir apmokant ieškovei 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 29 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Ji kasaciniame skunde nurodo, kad advokatai jos neinformavo, jog ji, paduodama ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, galėjo teismo prašyti atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apie tai, kad ji gali sumokėti penkiasdešimt procentų žyminio mokesčio sumos, sužinojo iš teisėjo, pateikė prašymą ir Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi šį tenkino. Apie tai, kad kasatorė gali būti atleista nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, sužinojo tuo metu, kai pateikė prašymą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl teisinės pagalbos kitoje byloje. Gautame sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo nurodyta, kad yra keičiamas jos pajamų lygis. Kadangi ieškovės finansinė padėtis nesikeitė daugelį metų, tai, kasatorės teigimu, tarnyba netinkamai įvertino jos pajamas, sutrukdė tinkamai įgyvendinti savo teises. Kasatorė bylą apeliacinės instancijos teisme vedė pati, todėl netinkamai nurodė priežastis, dėl kurių turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Dėl pasitikėjimo ankstesniais tarnybos sprendimais ir teisinių žinių stokos apeliaciniame skunde ji prašė užskaityti, jog 2007 metais sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį būtų laikomas žyminiu mokesčiu už apeliacinį skundą. Kasatorė negalėjo apeliacinės instancijos teismui tinkamai pateikti dokumentų, įrodančių jos turtinę padėtį, duomenų apie jos vyro gaunamas pajamas, nes nežinojo, kaip tinkamai pateikti dokumentus teismui, kai byla vedama rašytinio proceso tvarka, buvo įsitikinusi, jog įvyks teismo posėdis ir ji galės pateikti reikalingus dokumentus. Be to, kasatorė slaugė sunkiai sužeistą savo vyrą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens, turinčio teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, atleidimą nuo žyminio mokesčio, nes nepagrįstai įpareigojo kasatorę sumokėti penkiasdešimt procentų žyminio mokesčio, nors ji pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį yra asmuo, turintis teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, apmokant šimtą procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į ypač sunkią kasatorės turtinę padėtį, net penkiasdešimt procentų žyminio mokesčio dalies sumokėjimas būtų didelė našta.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, nes neatitiko CPK 351 straipsnio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto aiškinimo ir taikymo
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas, pagal kurį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreipimosi į teismą tvarką, nustatė bylinėjimosi išlaidų dydį, jų rūšis bei atlyginimo ir paskirstymo tvarką. Pagal CPK 80 straipsnį kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Kita vertus, įstatymų leidėjas, garantuodamas teisę kreiptis į teismą, suteikė teismui galimybę pagal besikreipiančių asmenų prašymą iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio, jeigu jie pateikia įrodymus dėl negalėjimo sumokėti visos mokesčio sumos (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų (CK 80 straipsnis). Atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo – viena iš žyminio mokesčių lengvatų. Jos yra priemonės, kuriomis pirmiausia siekiama užtikrinti asmenų teisę kreiptis į teismą.
Kasatorė nurodo, kad ji, teikdama ieškinį dėl gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, taip pat apeliacinį skundą, prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau apeliacinės instancijos teismui negalėjo tinkamai pateikti dokumentų, įrodančių jos turtinę padėtį, duomenų apie jos vyro gaunamas pajamas, nes nežinojo, kaip tinkamai tai padaryti. Byloje yra duomenų, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi kasatorės turtinę padėtį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovei iki 2013 m. gruodžio 31 d. teikimo, paskiriant advokatą ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (T. 5, b. l. 61).
Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą asmens teisę į gynybą, taip pat teisę turėti advokatą bei sudaryti galimybes asmenims ginti įstatymų garantuojamas savo teises ir teisėtus interesus civilinėse ir administracinėse bylose, 2000 m. kovo 28 d. priėmė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, kurio 1 straipsnyje nustatė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 3 punkte pateikta antrinės teisinės pagalbos apibrėžtis – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas; be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kasatorei nustatytas pirmas turto ir pajamų lygis bei nuspręsta jai teikti antrinę teisinę pagalbą apmokant 100 procentų teiktinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat atsižvelgiant į konkrečias šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad viso teismo proceso metu ieškovė aktyviai siekė įgyvendinti teisę kreiptis į teismą bei buvo sprendžiamas klausimas dėl teisinės pagalbos jai teikimo, siekiant užtikrinti tinkamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, turintiems teisę ją gauti, darytina išvada, jog ieškovė pagrindė savo prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo nutartis nustatyti ieškovei terminą žyminio mokesčio daliai sumokėti naikintina, nes ieškovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikiant ieškinį bei atitinkamai apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 2 dalis). Ieškovės sumokėtas 1161,59 Lt žyminis mokestis teikiant ieškinį (T. 1, b. l. 6, 82) taip pat jai grąžintinas vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 36,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau byloje nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nes ginčas dar neišspręstas iš esmės. Dėl to bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 87 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atleisti ieškovę L. Ž. nuo viso 2223,18 Lt dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
Grąžinti ieškovei L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Lt pagal 2007 m. kovo 26 d. mokėjimo kvitą ir 1061,59 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną litą 59 ct) Lt pagal 2007 m. gegužės 18 d. mokėjimo kvitą žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį pirmosios instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.