Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1171-777/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-15
Bylos Nr.: e2A-1171-777/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-02083-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas iš dalies.

Teisėjai: Jolanta Gailevičienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
Ieškovas: M. V.
Atsakovas: J. V.
Trečiasis asmuo: R. V.

Kategorijos

2.3.5.2.2Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės
2.3.5.3Kitos turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1171-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02083-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 2.3.5.3; 3.1.7.1.4; 3.1.7.6; 3.2.4.4 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. bei atsakovo J. V. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo R. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. V. nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gruodžio 6 d.) iki kol ieškovas baigs (duomenys neskelbtini) bakalauro studijas, t. y. iki 2023 m. birželio 30 d., bet ne ilgiau nei ieškovui sukaks 24 metai, paramą/išlaikymą po 400 Eur mokant kas mėnesį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos. Paramos – išlaikymo lėšas mokant ieškovui į jo asmeninę banko sąskaitą. Priteisti iš atsakovo paramos – išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 1 656,38 Eur, ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2019 m. gruodžio 6 d.) – 1 266,65 Eur, iš viso priteisiant 2 923,03 Eur išlaikymo – paramos skolą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Ieškovo tėvų R. ir J. V. santuoka buvo nutraukta 2016 m. balandžio 12 d. teismo sprendimu, kuriuo nuo 2015 m. lapkričio 13 d. priteistas išlaikymas po 202 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki ieškovo pilnametystės. Ieškovas (duomenys neskelbtini) tapo pilnametis. Atsakovas ieškovui sukakus pilnametystei, išlaikymo visiškai neteikė, nors ieškovas gimnaziją baigė 2019 m. liepos 18 d.. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ieškovas studijuoja (duomenys neskelbtini) nuolatine (dienine) forma bakalauro studijų I kurse. Numatoma studijų baigimo data – 2023 m. birželio 30 d..

2.2. Ieškovas nuo pirmadienio iki penktadienio lanko paskaitas universitete, kiekvieną penktadienį po paskaitų vyksta namo į Šilutės miestą, o sekmadienį vakare atvyksta į bendrabutį. Ieškovas teigia, kad per mėnesį reikalinga vidutiniškai virš 700 Eur poreikių patenkinimui, būna ir daugiau nei 800 Eur. Šiuo metu jį visiškai išlaiko mama. Ieškovas nurodo, kad yra pažangus studentas, parama – išlaikymas iš jo tėvų jam yra būtina ir reikalinga, nes jis šiuo metu neturi galimybių dirbti ir užsidirbti dėl mokymosi, neturi jokio savo turto, santaupų, o ir visas jo laisvas laikas yra skiriamas išskirtinai tik mokymuisi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui M. V. iš atsakovo J. V. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki kol M. V. baigs studijas (duomenys neskelbtini), išlaikymą pervedant į jo asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovui M. V. iš atsakovo J. V. 2 216 Eur išlaikymo skolą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad ieškovo studijų rezultatai liudija apie pažangų jo studijavimą (rudens semestro sesija baigta 2020 m. sausio 31 d., iš 30 kreditų atsiskaityta – 30, bendras vidurkis 7,2 balo; pavasario segmento sesija baigta – 2020 m. liepos 5 d., iš 30 kreditų taip pat atsiskaityta 30, bendras vidurkis 7,35 balo). Byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir ieškovo paaiškinimais nustatė, kad išlaikymo reikalaujantis pilnametis ieškovas yra rūpestingas vykdydamas savo pareigą mokytis (studijuoti).

4.2. Nurodė, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovas dėl savo užimtumo paskaitose (o anksčiau pamokose) negali dirbti, todėl darė išvadą, jog ieškovas šiuo metu neturi galimybės uždirbti pakankamai, kad oriai save išlaikytų. Todėl konstatavo, jog tam, kad ieškovas įgytų profesiją yra reikalinga jo tėvų parama.

4.3. Nurodė, kad įvertinus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu duotus dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiškinimus, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodytos išlaidos (išlaidų mėnesinės sumos) būtų neracionalios ar neprotingos. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti apie neapgrįstą ieškovo išlaidavimą ir (ar) nepasvertą prabangos prekių vartojimą. Teigė, kad atsakovo atstovo akcentuotos aplinkybės, susijusios su kvepalų (už 46,19 Eur), plaukų vaško (už 2,93 Eur) įsigijimo atvejais ir Klaipėdos mieste suteiktomis odontologijos paslaugomis (už bendrą 171 Eur sumą) taip pat neteikia pagrindo išvadų apie ieškovo ekonomiškumo stoką, susiformavimui (CPK 185 straipsnis).

4.4. Nurodė, kad nustatant (parenkant) konkretų priteistiną išlaikymo dydį teismas laiko reikšminga ir tai, kad ieškovas nesikreipė (nesidomėjo) dėl studijų paskolos gavimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų studentams teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame apraše yra nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos. Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Teigia, jog nors toks paties ieškovo pasyvumas (nesikreipimas dėl studijų paskolos gavimo) nešalina atsakovo paramos ieškovui būtinumo, į šią aplinkybę teismas atsižvelgia nustatydamas (šiuo atveju mažindamas) priteistiną iš atsakovo išlaikymo dydį.

4.5. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės atsakovui pačiam būtų reikalingas išlaikymas, į tai, kad vis tik abu tėvai (tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovas) turi pareigą remti ieškovą, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo pasirinktų studijų specifiką, jo pažangumą ir galimybių pačiam pasirūpinti studijoms reikalingomis lėšomis (ne)išnaudojimu, darė išvadą, kad 200 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atitiktų atsakovo galimybes tokį išlaikymą pilnamečiam sūnui teikti ir ši suma atsakovui nebūtų nepakeliama našta (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą dalyje, kurioje priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas ieškovui ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK normas dėl įrodymo įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Mano, kad teismas iš esmės ignoravo faktines aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad byloje nėra privalomos antros sąlygos, kuriai esant yra priteisiamas išlaikymas pilnamečiam vaikui, t. y. nėra atsakovo realių galimybių teikti išlaikymą ieškovui M. V.. Atsakovas teigia, jog jo finansinė padėtis yra prasta, kadangi yra neįgalus, jam nustatytas tik 50 procentų darbingumas, gauna netekto darbingumo pensiją tik 89,70 Eur.

6.2. Teigia, jog nors yra neįgalus, atsakovas pagal galimybes stengiasi dirbti, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis yra 112,70 Eur. Jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 202,4 Eur. Atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra neįgalus, jam pačiam reikalingos lėšos pragyvenimui, reikia sumokėti mokesčius, nusipirkti vaistų. Nurodo, jog Tauragės apylinkės teismui priteisus ieškovo išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tokiu būdu, susidaro situacija, kad jis pilnamečio sūnaus išlaikymui turi atiduoti visas savo mėnesio pajamas, tuo tarpu jam pačiam pragyvenimui, sumokėti mokesčiams, maistui, vaistams nelieka visiškai nieko, todėl mano, kad tai iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį.

6.3. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendime akcentavo, kad atsakovas turi 11 nekilnojamojo turto objektų, tačiau mano, kad teismas iš esmės nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog visas turtas yra nelikvidus, kadangi jis yra paveldėtas ir atsakovui priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais asmenimis, su kuriais nesutariama dėl tolesnio disponavimo šiuo turtu. Teigia, jog kyla ginčas, disponavimas šiuo turtu nepriklauso tik nuo atsakovo valios ir šis turtas jam jokių pajamų neduoda, priešingai, reikalingos lėšos šio turto išlaikymui.

6.4. Nurodė, kad už 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų atsakovas trečiajam asmeniui R. V. sumokėjo iš viso 11 500 Eur. Teigia, kad tai patvirtina 2018 m. spalio 22 d. atsakovo ir trečiojo asmens pasirašyta preliminari akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. 2019 m. kovo 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, visų akcijų bendra vertė 1 448 Eur. Tuo tarpu atsakovas R. V. sumokėjo daug kartų didesnę sumą, negu reali akcijų vertė. Teigia jog su R. V. buvo žodinis susitarimas, kad atsakovas jai sumokės žymiai daugiau negu akcijų reali vertė ir kad ši suma bus skirta sūnui M. V. jo studijų išlaidoms, žadėjo sūnui nupirkti automobilį. Mano, kad sumokėta didelė suma už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas taip pat žymiai pablogino atsakovo finansinę padėtį.

6.5. Teigia, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis net nesidomėjo valstybės remiamomis paskolomis studentams, kadangi jis mano, kad jam išlaikymą turi mokėti tėvai. Mano, kad toks ieškovo elgesys, rodo, jog ieškovas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, o besąlygiškai siekia lėšų studijoms teikimo naštą perkelti neįgaliam tėvui.

6.6. Mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Teigia, kad pirmos instancijos teismas nurodė mokyklos baigimo datą 2019 m. rugpjūčio 31 d., tačiau tokia teismo padaryta išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2019 m. lapkričio 20 d. pažyma, iš kurios matosi, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokėsi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 18 d.. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 11 d. pažymos matosi, kad ieškovas nuolatines (dienines) studijas šiame fakultete pradėjo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., tokiu būdu, iš pateiktų dokumentų matosi, kad ieškovas dar 2019 m. liepos mėnesį jau buvo baigęs gimnaziją, tačiau nedirbo ir neieškojo darbo. Darė išvadą, kad išlaikymo už 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui mokėti nėra pagrindo, kadangi išlaikymo priteisimas nesimokančiam pilnamečiam sūnui prieštarauja Civilinio kodekso 3.192¹ straipsniui.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus ir tenkinti ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

8.1. Nurodė, kad apeliantas tiek I instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė savo darbingumo lygį, gaunamas pajamas, tačiau mano, kad atsakovas, galimai slepia savo tikras pajamas. Teigia, jog šias aplinkybes galimai įrodo duomenys apie tai, kad atsakovas samdė privačiai advokatą, kuriam sumokėjo 800 Eur, samdo advokatą privačiai ir apeliacinėje instancijoje. Be to, atsakovas teigdamas, kad neturi santaupų ir apskritai piniginių lėšų, apart nurodytų, trečiajam asmeniui sumokėjo 11 500 Eur už akcijas, kai tuo tarpu atsakovo kaip vienintelio akcininko įmonėje pelnas yra minusinis. Mano, kad visos šios aplinkybės sudaro prielaidą, kad atsakovas galimai slepia savo tikras pajamas.

8.2. Nurodė, kad atsakovas turi 11 nekilnojamojo turto objektų, tačiau atsakovas teigia, jog jis yra nelikvidus. Pvz., kad didesnė nekilnojamojo turto vienetų dalis yra nedideli žemės ūkio paskirties sklypai, o jis nėra ūkininkas, neužsiima žemės ūkio veikla, todėl pastarieji žemės sklypai jokių pajamų neduoda, o tik turi išlaidų. Ieškovas kelia klausimą, kodėl atsakovas, būdamas verslininku, turintis supratimą apie verslą, pajamų gavimą, minėtų žemės sklypų nenuomoja ūkininkams ar neparduoda, nes žemės sklypus yra būtina prižiūrėti. Taip pat teigia, jog galimai atsakovas žemės sklypus nuomoja neoficialiai ir gauna lėšų. Arba kodėl jų neparduoda, jeigu nei jis, nei kitas bendrasavininkas jais nesirūpina, nėra ūkininkai.

8.3. Pažymėjo, kad atsakovas viso proceso metu nuolat įrodinėjo, jog jis pinigų neturi, turtas nelikvidus, tačiau visiškai nieko nepasisakė apie tai, ką jis daro ar žada daryti, kad pagerintų savo finansinę padėtį, t. y. teigia, jog atsakovas nuolat ieškojo priežasčių ir teismui jas įrodinėjo, dėl ko jo turtinė/finansinė padėtis yra bloga ir tik blogėja, o ne gerėja ir nėra būdų jos pagerinti. Teigia, jog tos pačios pozicijos atsakovas laikosi ir apeliaciniame skunde nurodydamas (7 punktas), kad turimo turto valdymas yra apsunkintas (bendroji dalinė nuosavybė su kitais asmenimis, nusidėvėjęs) ir šis turtas neduoda realių pajamų, o reikalauja išlaidų, kas ženkliai blogina jo turtinę padėtį.

8.4. Nurodė, kad iš atsakovo pateiktų oficialių dokumentų, jo pajamos per mėnesį sudaro 202,40 Eur, o per metus 2 428,80 Eur. Atsakovas išlaikytinių neturi, nes išlaikytiniai yra asmenys, kurie gyvena kartu su pareiškėju, todėl darė išvadą, kad jam priklausytų 100 procentų antrinė teisinė pagalba, tačiau atsakovas nusprendė samdyti advokatą privačiai, o tai ieškovo nuomone tik dar kartą įrodo iš tikro esant gerai jo finansinei padėčiai.

9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą dalyje, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl paramos/išlaikymo priteisti iš atsakovo J. V. ieškovui M. V., nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gruodžio 6 d.) iki kol ieškovas baigs (duomenys neskelbtini) bakalauro studijas, t. y. iki 2023 m. birželio 30 d., bet ne ilgiau nei ieškovui sukaks 24 metai, paramą-išlaikymą po 400 Eur, mokant kas mėnesį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos. Paramos-išlaikymo lėšas mokant ieškovui į jo asmeninę banko sąskaitą. Taip pat prašė pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą dalyje, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo J. V. ieškovui M. V. paramos-išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 1 656,38 Eur, ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2019 m. gruodžio 6 d.) – 1 266,65 Eur. Iš viso priteisti 2 923,03 Eur išlaikymo-paramos skolą ir papildomai prie teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimu priteistos 2 216 Eur skolos priteisti 707,03 Eur, t. y. kad visa suma susidarytų 2 923,03 Eur, t. y. tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą toje dalyje pilna apimtimi. Priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

10.1. Nurodė, kad pilnamečius vaikus reikalingus paramos turi išlaikyti abu tėvai, tuo tarpu ieškovą nuo ieškovo pilnametystės iki ieškinio padavimo išlaikė tik jo mama. Teigia, jog ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (pilnametystės) iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. už kiekvieną mėnesį skaičiuojant po 202 Eur (kaip kad buvo priteista nepilnamečiam ieškovui), iš viso skola – 1 656,38 Eur. Pažymi, jog ieškovas laikotarpiu nuo pilnametystės, kol mokėsi gimnazijoje iki jos baigimo ir įstojimo į universitetą, jokio savo turto neįgijo, finansinių išteklių, pajamų, santaupų taip pat. Darė išvadą, kad ieškovui tuo laikotarpiu buvo reikalinga tėvų parama.

10.2. Teigia, jog atsakovas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. imtinai buvo paskaičiavęs įsiskolinimą – 1 656,38 Eur. Ieškovas skaičiavo, kad tokiu būdu atsakovas ieškovui yra skolingas už 8 mėnesius (1 616 Eur) ir 6 dienas (40 eurų 38 euro centai, t. y. 202 Eur padalinus iš 30 dienų, 1 diena lygu 6,73 Eur). Pažymėjo, kad išlaikymas yra mokamas trimis būdais, kas mėnesį periodinėmis išmokomis, priteisiant konkrečią pinigų sumą arba turtą natūra. Teigia, jog antstoliui vykdant teismo sprendimą reikia konkrečiai nurodyti laikotarpį (dienas) už kurį skolininkas yra skolingas, todėl ieškovas ir paskaičiavo ne „grubiai“ tik už pilnus mėnesius, bet ir kelias dienas. Nes antstolis vykdydamas vykdomąjį raštą išlaikymo įsiskolinimą paskaičiuoja iki kol asmeniui sukanka pilnametystė (18 metų), o ne iki to mėnesio pabaigos, kaip kad šiuo atveju ne iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovas teigia, jog nesutinka su teismo priteista 600 Eur (200 Eur x 3 mėn.) priteista išlaikymo įsiskolinimo suma bei nesutinka ir su teismo paskaičiavimu. Teigia, jog teismas skaičiuoja tik 3 mėnesius, o ieškovas skaičiuoja 3 mėnesius ir 6 dienas, todėl jo paskaičiavimu, išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. sudaro 1 266,65 Eur, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas šioje dalyje, apeliantui/ieškovui papildomai priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 666,65 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. imtinai.

10.4. Pažymėjo, kad prie ieškovo nurodytų kas mėnesį reikalingų išlaidų nebuvo priskaičiuotos išlaidos, kurios buvo būtinos pradėjus studijuoti – tai kompiuteris, buities apyvokos daiktai skirti gyvenimui bendrabutyje. Mano, kad ir be minėtų daiktų, jų vidurkis per mėnesį siekia apie 800 Eur, kurios yra įrodytos tiek ieškinyje, tiek prie ieškinio pridėtais dokumentais, tiek ir paties ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu.

10.5. Ieškovas taip pat nurodo, jog dėl studijų paskolos pragyvenimui, jis net nežinojo apie tokias galimybes, tačiau susipažinus su AB „Swedbank” teikiamomis paskolomis studentams, mano, kad palūkanos gan nemažos. Teigia, jog jei ieškovas skolintųsi 1 500 Eur suma, kurios jam užtektų maždaug dvejiems mėnesiams, tai per metus jam reikėtų tokių maždaug 6 paskolų, kas jau susidarytų be paskolos apie 3 500 Eur palūkanų, o padauginus iš 4 metų apie 14 000 Eur tik palūkanų, bei visa be palūkanų suma 72 000 Eur, t. y. ieškovui baigus mokslus jis būtų įsipareigojęs bankui apie 86 000 Eur, kuriuos turėtų sumokėti per 15 metų. Mano, jog baigus mokslus ieškovui reikėtų pradėti dirbti, kurti šeimą, galimai gauti paskolą būstui, kuri abejojama, kad būtų suteikta turint tokius skolinius įsipareigojimus.

10.6. Nurodo, jog atsakovui ir trečiajam asmeniui nutraukus santuoką, ieškovui dar būnant nepilnamečiu, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo sūnui M. V. po 202 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Akcentavo, kad atsakovo turtinė padėtis (turimas nekilnojamasis turtas) tiek 2015 m. lapkričio 13 d. metu (teismo sprendimu nutraukus santuoką), tiek šiuo metu išliko ta pati (kas susiję su nekilnojamuoju turtu). Teigia, jog atsakovo vardu yra registruota net 11 nekilnojamojo turto objektų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, o atsakovas savo teiginiais, jog turtas yra nelikvidus, tik nori sumenkinti savo turimo turto vertę.

10.7. Teigia, jog aplinkybes, kad atsakovas nėra sąžiningas, įrodo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) kuruotas Tauragės AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61218-17 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumento klastojimo). Pažymi, jog atsakovas buvo suklastojęs R. V., kaip įmonės akcininkės, parašą, kaltu prisipažino. Todėl mano, kad tai tiesiogiai charakterizuoja atsakovą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo M. V. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovui M. V. iš atsakovo J. V. priteisė išlaikymą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Teigia, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. neatitiko nei vienos sąlygos, numatytos Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalyje, kuriai esant, pilnamečiam asmeniui yra priteisiamas išlaikymas, t. y. ieškovas tuo laiku nesimokė nei gimnazijoje, nei aukštosios mokyklos, nei profesinės mokyklos dieninėse studijose. Mano, jog ieškovo argumentai, kad jis po gimnazijos baigimo turėjo pailsėti, taip pat, kad reikėjo domėtis ateities studijomis, kad jam reikėjo laikyti brandos egzaminus – šie argumentai yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi.

12.2. Teigia, jog prie ieškinio yra pridėta pirkimo kvitų, kuriuose nurodytos prekės, skirtos ne ieškovui M. V.. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas nurodė, kad jis gyvena su mama R. V., jos mažamečiu vaiku ir mamos sugyventiniu. Atkreipė dėmesį, jog pagal prekių pirkimo kvituose nurodytų prekių pavadinimus, darytina išvada, kad prekės buvo perkamos keturių asmenų išlaikymui, tačiau visos sumos yra įskaičiuojamos kaip ieškovui reikalingo išlaikymo suma. Mano, jog atsakovas J. V. neturi pareigos išlaikyti trečiojo asmens R. V. šeimos. Konstatuoja, jog pirkimo kvitais, pagal kuriuos buvo įsigytos ne ieškovui skirtos prekės, alkoholis, buvo siekiama pateisinti ieškovui reikalaujamos priteisti nepagrįstos sumos dydį. Teigia, jog tokiu būdu, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo prašoma išlaikymui suma yra nepagrįstai padidinta.

12.3. Nurodė, kad ieškovas tik apeliaciniame skunde pateikė kažkokius teorinio turinio paskaičiavimus dėl paskolos dydžio, tačiau kaip pripažįsta pats ieškovas, jis net nesikreipė dėl studijų paskolos gavimo. Mano kad tokiu būdu, ieškovo teoriniai skaičiavimai, svarstymai dėl paskolos tikslingumo neturi esminės reikšmės, kadangi ieškovas net nesikreipė dėl tokios paskolos ir nežino, kokias sąlygas jam būtų pasiūlę bankai.

12.4. Pažymi, jog apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovas turi 11 nekilnojamojo turto objektų, tačiau mano, jog pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visas šis turtas yra nelikvidus, kadangi jis yra paveldėtas ir atsakovui priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais asmenimis, su kuriais nesutariama dėl tolesnio disponavimo šiuo turtu, kyla ginčas, disponavimas šiuo turtu nepriklauso tik nuo atsakovo valios ir šis turtas jam jokių pajamų neduoda, priešingai, reikalingos lėšos šio turto išlaikymui. Atkreipia dėmesį, jog didesnė nekilnojamojo turto vienetų yra nedideli žemės ūkio paskirties sklypai. Teigia, jog atsakovas nėra ūkininkas, neužsiima žemės ūkio veikla, todėl žemės ūkio paskirties sklypai jam jokių pajamų neduoda. Parduoti nedidelius žemės ūkio paskirties sklypus yra sudėtinga, jų niekas neperka.

12.5. Teigia, jog Tauragės apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61218-17 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų klastojimo), kad atsakovas buvo suklastojęs R. V., kaip įmonės akcininkės, parašą nėra susijusios su byla, nurodytas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pažymi, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas niekaip neparodo mano turtinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl paramos pilnamečiui asmeniui teikimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Toks reglamentavimas reiškia, jog esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama.

17. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011; 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

18. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog byloje ginčo dėl to, jog ieškovo turtinė padėtis yra prasta ir jam reikalinga tėvų parama nekilo. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovas studijuoja aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog šios aplinkybės yra įrodytos ir papildomai dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą pilnamečiui sūnui (ieškovui)

19. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, kad teismas iš esmės ignoravo faktines aplinkybes bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad byloje nėra privalomos antros sąlygos, kuriai esant yra priteisiamas išlaikymas pilnamečiam vaikui – nėra atsakovo realių galimybių teikti išlaikymą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

21. Iš byloje esančių įrodymų bei bylos proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui nuo 2017 m. balandžio 27 d. yra nustatytas darbingumas 50 procentų, jis gauna apie 90 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensiją. Atsakovas yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, valdantis 100 procentų bendrovės akcijų bei direktorius, gaunantis apie 112 Eur mėnesinį atlyginimą (įmonės pagrindinė veikla yra žvejyba, kuri, kaip atsakovas paaiškino, dėl Europos Sąjungoje nustatytų apribojimų, yra nuostolinga). Atsakovas turi savo vardu registruotą transporto priemonę ir dvi vandens transportu priemones (pramoginį katerį ir pramoginę motorinę valtį). Taip pat nustatyta, kad atsakovas nuosavybės (tiek asmeninės, tiek bendrosios dalinės) teise valdo 11 nekilnojamojo turto objektų (tarp kurių ir žemės sklypai, gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos). Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog nors atsakovo oficialiai gaunamos pajamos yra nedidelės, t. y. sudaro tik apie 202 Eur (90 Eur netekto darbingumo pensija + 112 Eur mėnesinis atlyginimas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, daro išvadą, kad atsakovas turi realias galimybes teikti išlaikymą savo pilnamečiui sūnui (ieškovui).

22. Akcentuotina, jog tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas apeliacinį skundą, atsakovas įrodinėjo, kad dalies anksčiau nurodyto nekilnojamojo turto nepavyksta realizuoti, kadangi jis yra nelikvidus, be to, jis yra apsunkintas, nes nuosavybes teise valdomas su kitais asmenimis (tame tarpe ir su trečiuoju asmeniu), todėl nesutariant su bendraturčiais, nepavyksta jo parduoti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus laiko nepagrįstais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę – įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog atsakovas į bylą turėjo pateikti objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis ieškojo jam priklausančio turo pirkėjų, siekė parduoti turtą, tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateiktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, nėra paremti objektyviais įrodymais, todėl negali būti laikomi už pagrindą, pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

23. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atsakovui nesutariant su nekilnojamojo turto bendraturčiais dėl šio turto valdymo, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka bei prašyti atidalinti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu būdu atsakovas turtą galėtų valdyti savo nuožiūra bei gauti pajamas iš šio turto nuomos, ar jį pardavus pagerinti savo finansinę padėtį.

24. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas yra neįgalus (nustatytas 50 procentų darbingumas), tačiau jis turi galimybę persikvalifikuoti bei susirasti geriau apmokamą darbą, kuris pagerintų jo finansinę padėtį. Dar daugiau, byloje nustačius, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dvi vandens transporto priemonės, t. y. pramoginis kateris ir pramoginė motorinė valtis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovas galėtų užsiimti ir kitokia ūkine veikla nei komercinė žvejyba, juo labiau įvertinus tai, kad kaip atsakovas pats nurodo, komercinė žvejyba dėl įvestų apribojimų yra nuostolinga. Tikėtina, jog kitokios ūkinės veiklos vykdymas (pvz. keleivių plukdymas) galėtų padidinti atsakovo gaunamas pajamas, kas pagerintų jo finansinę padėtį bei leistų lengviau teikti išlaikymą ieškovui.

25. Apeliaciniu skundu teigiama, kad už 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, atsakovas trečiajam asmeniui R. V. sumokėjo 11 500 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. kovo 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, visų akcijų bendra vertė 1 448 Eur, tuo tarpu atsakovas R. V. sumokėjo daug kartų didesnę sumą, negu reali akcijų vertė. Teigia jog su R. V. buvo žodinis susitarimas, kad atsakovas jai sumokės žymiai daugiau negu akcijų reali vertė ir kad ši suma bus skirta sūnui M. V. jo studijų išlaidoms. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teisme, apklausus trečiąjį asmenį R. V. bei ieškovą, proceso šalys neigia atsakovo nurodomus argumentus, jog atsakovo trečiajam asmeniui sumokėti 11 500 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, buvo skirti ieškovo studijų išlaidoms padengti. Priešingai, trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas trečiajam asmeniui sumokėjo būtent 11 500 Eur todėl, kad būtų sudaryta taikos sutartis ikiteisminio tyrimo byloje dėl atsakovui pareikštų įtarimų dėl dokumentų klastojimo (trečiasis asmuo nurodė, kad buvo suklastotas jos parašas). Teigia, jog dėl šios priežasties ir buvo sumokėta daugiau, nei kad buvo sutarta anksčiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, nėra pagrindo išvadai, kad nurodoma 11 500 Eur suma buvo skirta ieškovo studijų išlaidoms padengti.

26. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis net nesidomėjo valstybės remiamomis paskolomis studentams, kadangi jis mano, kad jam išlaikymą turi mokėti tėvai. Mano, kad toks ieškovo elgesys, rodo, jog ieškovas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, o besąlygiškai siekia lėšų studijoms teikimo naštą perkelti neįgaliam tėvui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, tačiau atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad šios aplinkybės nepanaikina atsakovo pareigos teikti savo pilnamečiui vaikui, kuris mokosi aukštojo mokykloje dieniniame skyriuje jam reikalingą išlaikymą. Pažymėtina, jog šios nutarties 18 punkte, aplinkybės, jog ieškovo turtinė padėtis yra prasta ir jam reikalinga tėvų parama bei tai jog ieškovas studijuoja aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje pripažintos įrodytomis. Taip pat šios nutarties 21-24 punktuose konstatuota, jog atsakovas turi realias galimybes teikti ieškovui išlaikymą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio atmetimas vien dėl to, jog ieškovas nepasidomėjo valstybės remiamomis paskolomis studentams teikimo sąlygomis ir galimybėmis, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas neišnaudojo visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį sumažino nuo prašomų 400 Eur per mėnesį iki 200 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui išlaikymas yra būtinas, ieškovas mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje bei tai, kad atsakovas turi realias galimybes teikti ieškovui išlaikymą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją bei priėmė teisingą sprendimą priteisti iš atsakovo išlaikymą, tačiau mažinant prašomą priteisti išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio

27. CK 1.192¹ straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Taip pat CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d., pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o vienas iš tėvų (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo.

28. Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės nekelia ginčo, jog ieškovas turi teisę į išlaikymo įsiskolinimą, tačiau mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas mokyklą baigė 2019 m. liepos 18 d. Iš pateiktos Kauno technologijos universiteto mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto 2019 m. rugsėjo 11 d. pažymos matosi, kad ieškovas nuolatines (dienines) studijas šiame fakultete pradėjo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.. Nors tarp mokyklos baigimo ir pradėjimo studijuoti aukštojoje mokykloje praėjo daugiau nei mėnuo laiko, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas šiuo laikotarpiu nedirbo ir neieškojo darbo nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo už šį laikotarpį. Šiuo atveju konstatuotina, jog ieškovas, baigęs (duomenys neskelbtini) gimnaziją bei siekdamas stoti į aukštąją mokyklą privalėjo domėtis aukštųjų mokyklų siūlomomis studijų programomis, taip pat galėjo turėti poreikį vykti į aukštųjų mokyklų atvirų durų dienas, kurių metu vyksta būsimų studentų supažindinimas su aukštąja mokykla. Dar daugiau, ieškovas, įstojęs į kitame mieste esančią aukštąją mokyklą, privalėjo susirasti naują gyvenamąją vietą, joje įsikurti, o tai savaime reiškia, jog šių veiksmų atlikimui reikalingas laikas. Be to, darbo paieškoms taip pat reikalingas laikas, todėl įvertinus visų paminėtų veiksmų atlikimui reikalingas laiko sąnaudas, darytina išvada, jog ieškovas darbo susiradimui bei pačiam darbui turėjo mažiau nei mėnesį laiko. Šuo atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad mažai tikėtina, jog koks nors darbdavys būtų priėmęs ieškovą į darbą (kurį be kita ko reikia ir apmokyti), jei naujas darbuotojas, darbovietėje dirbs tik kelias savaites. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas neturėjo galimybės susirasti darbo ir jį dirbti, todėl atsakovo nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 2019 m. rugpjūčio mėnesį laikytini nepagrįstais.

29. Pažymėtina, jog ieškovas, apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Ieškovas teigia, jog atsakovas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. imtinai buvo paskaičiavęs įsiskolinimą – 1 656,38 Eur. Nurodo, jog įsiskolinimo dydį ieškovas skaičiavo, kad tokiu būdu – atsakovas ieškovui yra skolingas už 8 mėnesius (1 616 Eur) ir 6 dienas (40 eurų 38 euro centai, t. y. 202 Eur padalinus iš 30 dienų, 1 diena lygu 6,73 Eur). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip minėta šios nutarties 27 punkte, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti (CK 3.200 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nebevykdė ieškovui sulaukus pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą privalėjo skaičiuoti ne nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., t. y. už 8 mėnesius, tačiau privalėjo paskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą ir už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovo pilnametystės) iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. už 6 dienas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo atliktu išlaikymo už 1 dieną dydžio paskaičiavimu. Iš ieškovo atliktų paskaičiavimų matyti, kad ieškovas skaičiuodamas 1 dienos išlaikymo įsiskolinimo dydį, priteistą mėnesinę sumą dalino iš 30 dienų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog gruodžio mėnuo turi ne 30, o 31 dieną. Tai reiškia, jog už 6 dienas, turėjo būti paskaičiuotas 39,10 Eur (6 dienos * (202 Eur / 31 dienos) = 39,10 Eur) išlaikymo įsiskolinimo dydis, o už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 1 655,10 Eur (8 mėn. * 202 Eur + 39,10 Eur = 1 655,10 Eur).

30. Analogiškai turi būti skaičiuojamas ir išlaikymo įsiskolinimo dydis už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. (nors ieškinyje jo sudarymo data nurodoma 2019 m. gruodžio 6 d., tačiau teismui ieškinys pateiktas 2019 m. gruodžio 10 d.). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies priteisė ieškovui iš atsakovo išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki kol ieškovas baigs studijas (duomenys neskelbtini), išlaikymą pervedant į jo asmeninę sąskaitą. Tai reiškia, jog išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. sudaro – 664,52 Eur (10 dienų * (200 Eur / 31 dienos) + 3 mėn. * 200 Eur = 664,52 Eur).

31. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpius nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., sudarė – 2 319,62 Eur, todėl šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nurodant, kad ieškovui M. V. iš atsakovo J. V. priteistina 2 319,62 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

32. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad prie ieškovo nurodytų kas mėnesį reikalingų išlaidų nebuvo priskaičiuotos išlaidos, kurios buvo būtinos pradėjus studijuoti – tai kompiuteris, buities apyvokos daiktai skirti gyvenimui bendrabutyje. Mano, kad ir be minėtų daiktų, jų vidurkis per mėnesį siekia apie 800 Eur, kurios yra įrodytos tiek ieškinyje, tiek prie ieškinio pridėtais dokumentais, tiek ir paties ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Akivaizdu, jog ieškovui kaip ir bet kuriam kitam asmeniui yra reikalingos lėšos maistui, higienai, rūbams, avalynei, gyvenamajam plotui, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui ir pan., bei šių aplinkybių nereikia įrodinėti, tačiau individualizuojant kiekvienam asmeniui reikalingą išlaikymo dydį, ieškovas privalo pateikti įrodymus, kokias išlaidas vidutiniškai per mėnesį jis patiria. Akcentuotina, jog ieškiniu ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūtį ieškovo mėnesinės išlaidos siekė 757 Eur (80 Eur – stojimo mokestis; 10 Eur – vaistai; 170 Eur – maistas, 230 Eur – avalynė ir apranga, 60 Eur – kosmetika, 17,11 Eur – telefono paslaugos; 40 Eur – kelionės į Kauną išlaidos; 50 Eur – kirpyklos ir sporto išlaidos; 100 Eur – rankpinigiai). 2019 m. rugsėjį per mėnesį ieškovui buvo reikalinga 675 Eur suma (60 Eur – mokestis už (duomenys neskelbtini) bendrabutį; 30 Eur – vaistai; 160 Eur – maistas; 60 Eur kanceliarinės prekės; 100 Eur – kosmetika, kirpykla, sportas; 15,11 – mokestis už telefono paslaugas; 50 Eur – kuras kelionei į Kauną; 200 Eur – rankpinigiai). 2019 m. spalį ieškovo mėnesinės išlaidos siekė 735 Eur (60 Eur – mokestis už (duomenys neskelbtini) bendrabutį; 100 Eur – skiepas bei vaistai; 160 Eur – maistas; 50 Eur – apranga; 100 Eur – kosmetika, kirpykla, sportas; 15,11 Eur – telefono paslaugos; 50 Eur - kuras kelionei į Kauną; 200 Eur – rankpinigiai). 2019 m. lapkritį ieškovo mėnesinės išlaidos siekė 872 Eur (60 Eur – mokestis už (duomenys neskelbtini) bendrabutį; 171 Eur – stomatologo paslaugos; 190 Eur – maistas; 100 Eur – apranga, kvepalai; 86 Eur – skiepas prieš meningokoką, vaistai; 15,11 Eur – telefono paslaugos; 50 Eur - kuras kelionei į Kauną; 200 Eur – rankpinigiai). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus apie patiriamas išlaidas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui per mėnesį pragyvenimui reikalinga 800 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas kiekvieną mėnesį nepatirs išlaidų skiepams, odontologo paslaugos, taip pat kiekvieną mėnesį nėra būtina mokėti stojimo į aukštąją mokyklą mokesčio – šios išlaidos vertintinos kaip vienkartinio pobūdžio. Be to, mažintinomis laikytinos ir išlaidos kosmetikai (ieškovas nurodo, jog rugpjūčio mėnesį sportui ir kirpyklai išleidžia 50 Eur, tačiau paskesniais mėnesiais į minėtą eilutę įtraukus kosmetiką, šios išlaidos išauga iki 100 Eur. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovas per mėnesį patiria 50 Eur kosmetikai, tačiau savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog naudoją tik plaukų vašką, kurio kaina – 2,93 Eur).

33. Nors ieškovas apeliaciniu skundu teigia, jog prie nurodytų kas mėnesį reikalingų išlaidų nebuvo priskaičiuotos išlaidos, kurios buvo būtinos pradėjus studijuoti – tai kompiuteris, buities apyvokos daiktai skirti gyvenimui bendrabutyje, tačiau šios išlaidos taip pat vertintinos kaip vienkartinio pobūdžio. Taigi, šių išlaidų sumą išdalinus 48 mėnesiams (numatoma ieškovo studijų trukmė sudaro 4 metus, arba 48 mėnesius), minėtų išlaidų mėnesinė išraiška nelaikytina ženklia, kuri iš esmės leistų didinti ieškovui priteistino išlaikymo dydį.

34. Ieškovas taip pat nurodo, kad net nežinojo apie galimybes gauti studijų paskolą pragyvenimui, tačiau susipažinus su AB „Swedbank” teikiamomis paskolomis studentams, mano, kad palūkanos yra gana nemažos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais. Iš ieškovo apeliaciniame skunde atliktų paskaičiavimų matyti, jog ieškovas teigia, kad jei jis būtų kreipęsis į banką dėl paskolos gavimo, per 4 metus būtų įsiskolinęs bankui iš viso apie 86 000 Eur, t. y. 14 000 Eur sudarytų palūkanos, o paskolinta suma be palūkanų sudarytų 72 000 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu paskaičiavimu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo numatoma studijų trukmė yra 4 metai (arba 48 mėnesiai). Tai reiškia, jog ieškovo paskaičiuotą 72 000 Eur sumą be palūkanų, kurią kaip teigia ieškovas turėtų pasiskolinti, jei nebūtų priteistas išlaikymas, padalinus iš studijų trukmės (48 mėnesių), gautume, jog ieškovo mėnesio pragyvenimui būtų reikalinga 1 500 Eur sumą (72 000 Eur / 48 mėn.), nors pats ieškovas teigia, jog jam reikalinga suma sudaro apie 800 Eur. Be to, šia nutartimi nustatyta, jog ieškovui iš esmės reikalinga suma yra net mažesnė, nei nurodo pats ieškovas, todėl įvertinus tai, kad dalis išlaikymo yra priteista iš atsakovo, kitą dalį išlaikymo ieškovui teikia jo mama, ieškovas turėjo galimybę kreiptis į banką kad gauti studijų paskolą pragyvenimui. Apibendrinant tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją bei pagrįstai sumažino prašomą priteisti išlaikymo ieškovui dydį.

35. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad paties ieškovo pasyvumas (nesikreipimas dėl studijų paskolos gavimo) nešalina atsakovo paramos ieškovui būtinumo, tačiau į šią aplinkybę būtina atsižvelgti nustatant (šiuo atveju mažinant) priteistiną iš atsakovo išlaikymo dydį.

36. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tačiau spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepagrįstai į priteistiną sumą nepriskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpius nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., todėl šioje dalyje Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

39. Apeliacinės instancijos teismas nustato, jog byloje buvo pareikšti du reikalavimai – reikalavimas priteisti paramą-išlaikymą po 400 Eur per mėnesį bei reikalavimas priteisti 2 923,03 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju buvo tenkinta 64,68 procentai ieškinio reikalavimų (tenkinta 50 procentų reikalavimų priteisti paramą-išlaikymą po 400 Eur per mėnesį bei 79,35 procentų reikalavimų priteisti 2 923,03 Eur išlaikymo įsiskolinimo).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m spalio 25 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-2068-16876 yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

41. Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies iš atsakovo priteistinas 106,19 Eur ((200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. * + 2 319,62 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2020 m. kovo 16 d. pažymą į bylą, kad ieškovui yra suteikta teisinių paslaugų už 242,13 Eur. Kadangi ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra patenkintas iš dalies (64,68 proc.), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 156,61 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).

43. Atsakovas už procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teisme paslaugas sumokėjo advokatui 800 Eur (sutarties Nr. 20-3, 2020 m. birželio 1 d. pinigų paėmimo kvitas serija LAT Nr. 1074901). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, konstatuoja, kad atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidais mažintinas atitinkamai tenkintų atsiliepimo į ieškinį reikalavimų dydžiu. Kadangi iš viso buvo tenkinta 35,32 procentų atsiliepimo į ieškinį reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 282,56 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovo apeliaciniu skundu buvo pareikšti du reikalavimai – reikalavimas padidinti paramą - išlaikymą nuo nustatytų 200 Eur per mėnesį iki 400 Eur per mėnesį bei reikalavimas padidinti priteistą 2 216 Eur išlaikymo įsiskolinimą iki 2 923,03 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Konstatuotina, jog šiuo atveju tenkinta 7,33 procentai ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų (tenkinta 14,65 procentų reikalavimų padidinti išlaikymo įsiskolinimo sumą, tačiau reikalavimas dėl priteistos paramos - išlaikymo dydžio padidinimo netenkintas).

46. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m liepos 24 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3)TP-20-T-936-7890 yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė 2020 m. birželio 29 d. pažymą Nr. (12.34) PT-2429, kad ieškovui yra suteikta teisinių paslaugų už 560,38 Eur. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies (tenkinta 7,33 proc.), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 41,07 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).

47. Patenkinus apeliacinio skundo reikalavimus iš dalies (tenkinta 7,33 proc.), iš atsakovo priteistinas 5,12 Eur ((200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + (2 923,03 Eur - 2 216 Eur) x 3 proc.) x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant apeliacinį skundą ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

48. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Padidinti ieškovui M. V. iš atsakovo J. V. priteistą išlaikymo skolą nuo 2 216 Eur iki 2 319,62 Eur.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas bei jas išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo J. V. 156,61 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo J. V. valstybei 106,19 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti atsakovui J. V. iš ieškovo M. V. 282,56 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. V. 41,07 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą)..

Priteisti iš atsakovo J. V. valstybei 5,12 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė