- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2-2667-617/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00085-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.10Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal „NEO Finance“, AB ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė „NEO Finance“, AB ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės K. S.: 1) 740,25 € negrąžintos kredito dalies; 2) 30,54 € mokėjimo ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ); 3) 33,03 € tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ); 4) 11,28 proc. negautų pajamų ( nuostolių ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 740,25 € ) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2022-08-29 ); 5) 37,86 € negautų pajamų ( nuostolių ), pasireiškusių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ) iki sutarties termino pabaigos ( 2022-08-29 ); 6) 6,66 € kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo – 2021-08-30, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ); 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 222 € dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 € dydžio žyminis mokestis ir 200 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškinio suma neviršija 2000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ( CPK 441 straipsnis ).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2020-08-29 ieškovė „NEO Finance“, AB ir atsakovė K. S. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K888894483 ( toliau – Sutartis ), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 1300 € dydžio kreditą 24 mėnesių terminui. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo iki 2022-08-29 grąžinti suteiktą 1300 € dydžio vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ): 158,24 € dydžio palūkanas ( metinė palūkanų norma – 11,28 proc. ) ir 129,78 € tarpininkavimo mokesčio. Atsakovė Sutarties tinkamai nevykdė, ieškovė ragino atsakovę sumokėti pagal Sutartį susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovei įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdant, ieškovė Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė 2022-01-04. Byloje duomenų, kad atsakovė skolą ieškovei būtų sumokėjusi, nėra.
Nagrinėjamu atveju, šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).
Ieškovė „NEO Finance“, AB įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai – suteikė atsakovei 1300 € vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui su Sutartyje nustatyta 11,28 proc. dydžio metine palūkanų norma ( bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 21,94 proc. ). Atsakovė Sutartimi įsipareigojo iki 2022-08-29 grąžinti suteiktą 1300 € dydžio vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ): 158,24 € dydžio palūkanas ( 11,28 proc. metinė palūkanų norma ) ir 129,78 € tarpininkavimo mokesčio, t. y. per Sutarties vykdymo terminą ieškovei sumokėti iš viso – 1588,02 €. Atsakovei įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdant, ieškovė Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė 2022-01-04. Šalių pasirašytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.5.2. p. atsakovė įsipareigojo laiku mokėti mėnesines įmokas. Sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyta 11,28 proc. dydžio fiksuotoji metinė palūkanų norma. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis, kurias pagal Sutarties sąlygas atsakovė turėjo mokėti iki 2022-08-29. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas ).
Atsakovė netinkamai vykdė prievoles – nustatyta tvarka ir terminais kredito negrąžino, Sutartimi nustatytų mokėjimų tinkamai nemokėjo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 740,25 € negrąžinto kredito dalį ir 30,54 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo ( 2022-01-04 ), iš viso – 770,79 €, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 11,28 proc. negautų pajamų ( nuostolių ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 740,25 € ) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2022-08-29 ).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 p. nustatyta, kad palūkanos – metinių, fiksuotų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias Vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas Bendrovei, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos pagal grafiką. Skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų.
Ieškovė už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį prieš terminą, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Iš byloje esančių Sutarties Specialiųjų sąlygų, matyti, kad Sutartimi šalys nustatė 11,28 proc. dydžio metinę palūkanų normą, t. y. 158,24 € sumą, o dalinių įmokų mokėjimo paskirstymo tvarkoje ( mokėjimo grafike ) yra aiškiai, fiksuota mokėtina suma, apibrėžtas atsakovės kiekvieną mėnesį mokėtina įmokos suma ( 66,17 € ) į kurią įtrauktas kiekvieną mėnesį mokėtinas palūkanų dydis. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutartyje numatytas 158,24 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurių kiekvieną mėnesį mokėtinas dydis ( 24 įmokos ) nurodytas ir mokėjimo grafike, iki Sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį. Vertinant ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, pažymėtina, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma ( siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 11,28 procentai ), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 740,25 €, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Tinkamo Sutarties įvykdymo atveju, kredito likutis, t. y. ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas ( nuostolius ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
Ieškovė nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro 11,28 proc. negautos pajamos ( nuostoliai ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 740,25 € ) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2022-08-29 ).
Nustatyta, kad atsakovė iš dalies vykdė Sutarties sąlygas, t. y. sumokėjo 11 įmokų pagal nustatytą grafiką, ir laikotarpiu nuo 2020-09-29 iki 2021-07-29 sumokėjo 108,61 € palūkanų. Ieškovė nuo Sutarties nevykdymo ( 2021-08-30 ) iki sutarties nutraukimo ( 2022-01-04 ) apskaičiavo 33,03 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas, teismas šias mokėjimo ( pelno ) palūkanas ieškovei iš atsakovės priteisė. Sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 158,24 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas, todėl laikytina, kad ieškovės negautos pajamos ( negautų pelno palūkanų forma ) nuo sutarties nutraukimo ( 2022-01-04 ) iki sutarties vykdymo termino pabaigos ( 2022-08-29 ) sudarytų 16,60 € ( 158,24 € - 108,61 € - 33,03 € ). Kaip jau minėta, Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent Sutarties specialiose sąlygose nurodytos 158,24 € sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Kaip jau minėta, Sutarties 1.15. punkte nustatyta, kad skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų. Ieškovė 30,54 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas apskaičiavo iki Sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ), teismas šią palūkanų sumą priteisė, todėl pagal mokėjimo grafiką 2022-01-29 nurodyta mokėtina 4,38 € palūkanų suma, apskaičiuota nuo 466,14 € kredito likučio, mažintina 0,73 € iki 3,65 € ( 466,14 € x 11,28 % : 360 dienų per metus x 25 d. ( nuo 2022-01-04 iki 2022-01-29 )). Atsakovė su ieškove neatsiskaitė, todėl yra pagrindas ieškovei priteisti 14,49 € dydžio negautas pajamas ( negautų pelno palūkanų forma ) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ( 2022-05-12 ), apskaičiuotos pagal mokėjimo grafike nurodytas mokėtinas įmokas ( 3,65 + 3,85 + 3,32 + 2,78 + 0,89 (( 237,43 € x 11,28 % : 360 dienų per metus x 12 d. ( nuo 2022-04-30 iki 2022-05-12 ). Kadangi teismas palūkanas apskaičiavo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ( 2022-05-12 ), todėl 2022-05-29 mokėtina suma palūkanų suma mažintina iki 1,34 €.
Atsakovė Sutartimi įsipareigojo mokėti 11,28 proc. dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas per visą Sutarties vykdymo laikotarpį, ieškovė paskolinusi atsakovei pinigus pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutartimi nustatytas palūkanas 11,28 proc. ( 158,24 € per visą Sutarties vykdymo laikotarpį jei Sutartis būtų vykdoma tinkamai ), todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 11,28 proc. dydžio negautas pajamas ( nuostolius ), skaičiuojamus už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos ( 2022-08-29 ) nuo aukščiau nurodyto pagal Sutartį mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 33,03 € tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ) ir 37,86 € dydžio negautų pajamų ( nuostolių ), pasireiškusių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ) iki sutarties termino pabaigos ( 2022-08-29 ).
Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės ( kredito davėjo ) patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal Sutarties 1.7 punktą, bendra vartojimo kredito kaina ( vartojimo kredito mokestis ) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.
Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte numatyta tvarka, kuriame nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas ( Sutarties 5.3.1. p. ).
Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktą, vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei palūkanas už visą vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra.
Šalis sieja vartojimo kreditavimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja ir Vartojimo kredito įstatymo normos ( toliau – VKĮ ). Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, teismo vertinimu, yra negalimas.
Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Nagrinėjamu atveju tai yra 1588,02 € suma, kurią sudaro: 1300 € suteiktas vartojimo kreditas, 158,24 € paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, 129,78 € tarpininkavimo mokesčio suma, 11,28 proc. dydžio metinė palūkanų norma ir 21,94 proc. dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį, į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis – 129,78 €. Iš su ieškiniu pateikto Mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį paskolos gavėjui buvo numatyta mokėti 5,40 € - 5,41 € dydžio preliminariai paskaičiuotas kiekvieną mokėtiną mėnesį mokėtinas tarpininkavimo mokestis per visą 24 mėnesių laikotarpį.
Kaip jau minėta, tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ( teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius, todėl teismo vertinimu ieškovės reikalavimas priteisti 33,03 € tarpininkavimo mokesčio, ieškovės apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo ( 2022-01-04 ) yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau Sutartį nutraukus prieš terminą, pasibaigia prievolių vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 37,86 € dydžio negautų pajamų ( nuostolių ), pasireiškusių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ) iki sutarties termino pabaigos ( 2022-08-29 ), negali būti tenkinamas.
Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas analogiško tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, priteisimo klausimą ( žr. pvz. 2022 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-134-921/2022 ir 2022 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022 ), yra pasisakęs, kad sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ( VKĮ 2 straipsnio 14 punktas ), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ( teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo ( netinkamo vykdymo ). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo ( Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021 ).
Pažymėtinai ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015 ). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas ).
Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą, preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 ).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų ( nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų ) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas ( CK 6.73 straipsnio 2 dalis ), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-02-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas ).
Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad Sutarties 8.6 punktu šalių susitarimu buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ( CK 6.2284 straipsnio 8 dalis ), o šio Sutarties punkto pagrindu skaičiuojamas tarpininkavimo mokestis nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos negali būti priteistas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta nesąžininga ir negaliojančia ab initio ( nuo sudarymo momento ) Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatos dalį, kuria ,, < ... > Vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti < ... >, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį < ... >“, kiek tai susiję su tarpininkavimo mokesčio grąžinimu už laikotarpį po Vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 37,86 € dydžio negautų pajamų ( nuostolių ), pasireiškusių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ) iki sutarties termino pabaigos ( 2022-08-29 ), atmetamas kaip nepagrįstas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 6,66 € dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo – 2021-08-30 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ).
Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu ( CK 6.872 straipsnio 1 dalis ). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta ( CK 6.872 straipsnio 2 dalis ). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo ( t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi ) funkciją ( CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis ), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją ( minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo ) funkciją ( CK 6.210, 6.261 straipsniai ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt. ).
Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pelno ( mokėjimo ) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai ( CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis ). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 ).
Sutarties 6. p. nustatyta sutartinė atsakomybė. Pagal 6.1. punktą, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos pagal grafiką. Sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyta metinė palūkanų norma – 11,28 proc.
Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ši VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi, todėl Sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo norma yra niekinė ir negalioja ( CK 1.80 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).
Pabrėžtina tai, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 ). Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).
Nagrinėjamu atveju, Sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyta metinė palūkanų norma – 11,28 proc., neviršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto maksimalaus netesybų dydžio ( 18,25 proc. ), atsakovė pažeidė Sutartinės prievolės vykdymo sąlygas, ieškovė 6,66 € dydžio kompensuojamąsias palūkanas apskaičiavo taikant 11,28 proc. dydžio metinę palūkanų normą nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo ( 2021-08-30 ) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ) už 127 dienas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6,66 € dydžio kompensuojamąsias palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš jos priteistinos 5 ( penkių ) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 824,97 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2022-02-24 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, turėjo 222 € dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 22 € dydžio žyminis mokestis ir 200 € dydžio išlaidos už procesinių dokumentų ( šio ieškinio ) parengimą. Teismas ieškinį patenkino iš dalies – 824,97 € sumai, todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys teismui buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 19 € dydžio žyminis mokestis ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis ).
Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus ( CPK 51 straipsnio 1 dalis ). CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 88 straipsnį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo” ( 1R-77 2015-03-19 redakcija ) 2 punktu teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė turėjo 200 € išlaidų už ieškinio parengimą, šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ), ieškovei ieškinį parengė advokatų profesinė bendrija „ETB Legal“. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti. Teismas mano, kad esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus ieškovė patyrė 80 € pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti. Teismas ieškinį iš esmės patenkino, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 80 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai ( Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-384-345/2017; 2017-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-849-653/2017; 2017-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1191-577/2017; 2018-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1455-910/2018; Panevėžio apygardos teismo 2019-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-57-198/2019 ir kt. ).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 441 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.874, 6.886 straipsniais, LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020-08-29 vartojimo kredito sutarties Nr. K888894483 bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatos dalį, kuria ,, < ... > Vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti < ... >, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį < ... >“, kiek tai susiję su tarpininkavimo mokesčio grąžinimu už laikotarpį po Vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos.
Priteisti iš K. S. „NEO Finance“, AB naudai: 740,25 € negrąžinto kredito, 30,54 € pelno palūkanų, 14,49 € negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ( 2022-05-12 ), 6,66 € kompensacinių palūkanų ( netesybų ), 33,03 € tarpininkavimo mokesčio paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-04 ), bylinėjimosi išlaidas 99 € dydžio, iš viso – 923,97 € ( devynis šimtus dvidešimt tris € 97 ct ), 11,28 proc. dydžio negautas pajamas ( nuostolius ), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2022-05-13 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos ( 2022-08-29 ) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, bet ne daugiau kaip 1,34 € – nuo 237,43 € mokėtinų 2022-05-29; 1,68 € – nuo 178,90 € mokėtinų 2022-06-29; 1,13 € – nuo 119,82 € mokėtinų 2022-07-29; 0,57 € – nuo 60,19 € mokėtinų 2022-08-29, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 824,97 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2022-02-24 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.