Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) „BnP Finance“, AB apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo „BnP Finance“, AB ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo „BnP Finance“, AB apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl priteistino kompensuojamųjų palūkanų, kredito mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų dydžio.Bylos duomenys tvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015-06-26 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. yszfjw7c, pagal kurią ieškovas atsakovui R. M. suteikė 800 Eur dydžio kreditą 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 735,76 Eur kredito mokestį iki 2017-06-26, mokant po 63,99 Eur. Kadangi atsakovas minėtų įsipareigojimų neįvykdė, apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti ieškovui 668,42 Eur negrąžintą kredito dalį, 419,37 Eur kredito mokestį, 9,37 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 25 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 668,42 Eur negrąžinto kredito, 160,61 Eur kredito mokesčio, 2,39 Eur palūkanų, 19 Eur žyminio mokesčio, 37,50 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto kredito mokesčio, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teigia, jog teismas klaidingai aiškino Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti kredito mokesčio sumą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pagal LR Vartojimo kredito įstatymą neviršijo nustatytos 200 procentų ribos, tačiau ieškovas prašo priteisti vartojimo kredito mokestį už didesnį laikotarpį negu buvo naudotasi kreditu, kas sudaro pagrindą priteisti kredito mokestį už trumpesnį laikotarpį nuo 2016-02-26 iki sutarties nutraukimo. Apeliantė teisingai teigia, jog pagal kasacinio teismo praktiką ir sutarties nuostatas mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuotinos iki tol, kol vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010, 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas prašo priteisti palūkanas, apskaičiuotas už 24 mėnesius (iki 2017 m. birželio 26 d.), t.y. jų dydis nėra susietas su faktiniu kredito grąžinimu. Teismas negali patvirtinti aplinkybių, kurios šiuo metu neegzistuoja ir paaiškės tik ateityje. Kitaip tariant, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2017-06-26 ir priteisti visą iki šios datos paskaičiuotą palūkanų sumą. Taip pat pažymėtina, kad ginčo objektą (ieškinio pagrindą, dalyką, teisės gynimo būdą) byloje gali apibrėžti tik ieškovas (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose ir privačiame ginče (dispozityvioje byloje) negali jų peržengti (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovui reikalaujant priteisti palūkanas konkrečia pinigų suma (ne procentine išraiška, kuri būtų siejama su negrąžinto kredito suma ir grąžinimo faktu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė visos palūkanų sumos.Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo sutartines palūkanas už naudojimąsi kreditu nuo tada, kai atsakovas nustojo laiku mokėti įmokas pagal mokėjimo grafiką, t.y. nuo 2016-01-26 iki sutarties nutraukimo 2016-06-02, tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad atsakovas prievolės grąžinti kreditą neįvykdė iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (tokių duomenų atsakovas nepateikė), šiuo atveju yra pagrindas priteisti kredito mokestį (mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas) nuo 2016-01-26 iki 2016-07-01 teismo sprendimo už akių priėmimo (už 128 dieną), iš viso – 187,06 Eur (735,76 Eur x 72,5 proc./365 d. x 128 d.). Taigi, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo 187,06 Eur kredito mokesčio. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių dalyje, kuria sumažintos ieškovo prašytos priteisti palūkanos nuo 9,37 Eur iki 2,39 Eur sumos. Apelianto teigimu, kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pažymėjo, jog skolininkas negali būti atleistas nuo jų mokėjimo, nes taip jis nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašytas priteisti palūkanas sumažino iki 0,05 proc. palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną, kadangi tokia palūkanų suma, teismo nuomone, yra adekvati faktiškai kreditoriaus patirtiems nuostoliams.Civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 str.). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Nustačius, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti, šalys šio termino nepratęsė, todėl atsakovas (kredito gavėjas) negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Vadovaujantis LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, reglamentuojančias reikalavimus bendrai vartojimo kredito kainai laikytina, kad sutartyje nurodyta palūkanų norma atitinka Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus ir negalima daryti išvados, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundžiama teismo sprendimo už akių dalis taip pat keistina ir tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 9,37 Eur sutartinių palūkanų priteisimo.Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 25 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog byla nėra sudėtinga, ieškovui tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, todėl, teismo nuomone, ieškovas patyrė 50 Eur pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti ir atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį priteisė 37,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą bei 19 Eur žyminio mokesčio, nes ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Antra, ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos, nes yra nepagrįstos. Pažymėtina, jog Lietuvos teismuose yra nagrinėjama daug bylų dėl įsiskolinimų ieškovui priteisimo, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, bylose ieškovą atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“. Pažymėtina ir tai, jog byloje ieškovas iš esmės pateikė tik vieną procesinį dokumentą – ieškinį, kurio parengimas neturėjo pareikalauti didelių ieškovo atstovų darbo ir laiko sąnaudų. Teismas, patenkinęs apeliacinį skundą iš dalies, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, paskirsto šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d., 98 str.1 d., 3 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 831,42 Eur (668,42 Eur negrąžinto kredito, 160,61 Eur kredito mokesčio, 2,39 Eur palūkanų) iš ieškovo prašytų priteisti 1097,16 Eur, t.y. patenkino 75,78 proc. pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai priteisė 19 Eur žyminio mokesčio ir 41,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apelianto skundą iš dalies, padidina priteistiną kredito mokesčio sumą iki 187,06 Eur, taip pat visa apimtimi tenkina ieškinio reikalavimą dėl 9,37 Eur palūkanų priteisimo, t.y. ieškovo naudai iš atsakovo priteisia 864,85 Eur (668,42 Eur skolos, 187,06 Eur kredito mokesčio, 9,37 Eur palūkanų) iš prašytų priteisti 1097,16 Eur arba 78,83 proc. pareikštų reikalavimų. Atitinkamai ieškovui priteistinas 19,71 dydžio suma už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 39,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu pirmosios instancijos teismui.Apeliaciniu skundu ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 15 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinio skundo reikalavimas tenkintinas 45,82 proc. Atsižvelgiant į tai, apeliantui iš atsakovo priteistina 6,87 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš R. M. „BnP Finance“, AB naudai 668,42 Eur negrąžintą kredito dalį, 187,06 Eur kredito mokestį, 9,37 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (864,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 59,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (19,71 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 39,42 Eur už procesinių dokumentų parengimą).”

Priteisti ieškovui BnP, AB, iš atsakovo R. M. 6,87 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.