- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-1191-577/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01146-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Atsakovas
- J. T.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovei J. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „BnP Finance“ (ankstesnis pavadinimas AB „Bobutės paskola“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. T. 286,27 Eur negrąžinto kredito dalį, 361,57 Eur kredito mokesčio, 3,18 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2015 m. lapkričio 11 d. Vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. jbd35kvs ieškovė suteikė atsakovei 300 Eur kreditą 36 mėnesiams. Atsakovė įsipareigojo kreditą ir 453,48 Eur dydžio kredito mokestį sumokėti iki 2018 m. lapkričio 11 d., tačiau šio įsipareigojimo nevykdė. 2016 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu ieškovė vartojimo kredito sutartį nutraukė. Atsakovė liko skolinga ieškovei 286,27 Eur negrąžintos kredito dalies ir 361,57 Eur kredito mokesčio. Remdamasi Sutarties 6.1 punktu, CK 6.251 str. 1 d., kuris įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, ieškovė paskaičiavo atsakovei 3,18 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino pasibaigimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės J. T. ieškovei AB „BnP Finance“ 286,27 Eur negrąžintą kredito dalį, 120,47 Eur kredito mokestį, 0,57 Eur palūkanas, 15 Eur žyminį mokestį, 31 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (407,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
2.1. Teismas, nustatęs, kad atsakovė pagal 2015-11-11 Vartojimo kredito sutartį Nr. jbd35kvs įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, suteikto kredito laiku negrąžino, ieškovė 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį, iš atsakovės ieškovei priteisė negrąžintą kredito dalį – 286,27 Eur.
2.2. Kadangi ieškovė prašo priteisti kredito mokestį (palūkanas), apskaičiuotas už 31 mėnesį (iki 2018-11-11), t.y. jų dydis nėra susietas su faktiniu kredito grąžinimu, teismas sprendė, jog šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2018-11-11, todėl iš atsakovės priteisė kredito mokestį laikotarpiu nuo 2016-05-11 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-11-14) – 120,47 Eur.
2.3. Įvertinęs tai, kad atsakovė yra vartotoja, sutartis sudaryta prisijungimo būdu, skaičiuojant palūkanų sumą nebuvo laikomasi LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatų (11 str. 8 d.), teismas sprendė, kad 3,18 Eur palūkanos (kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos) turi būti mažinamos; iš atsakovės už ieškovės prašomą priteisti laikotarpį, bet taikant 0,05 proc. palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną, pagal palūkanų skaičiavimo lentelę priteisė 0,57 Eur palūkanų.
2.4. Dėl ieškovės prašymo priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą, teismas pažymėjo, kad byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ginčo suma nedidelė, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas ir nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti, todėl atsižvelgęs į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus sprendė, kad ieškovė patyrė 50 Eur pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti. Ieškinį patenkinus iš dalies (62,56 proc. reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteisė 31 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Ieškovė AB „BnP Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį dėl vartojimo kredito mokesčio, kompensuojamųjų palūkanų, išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir priteisti apeliantei BnP Finance, AB, iš atsakovės J. T. 361,57 Eur kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų); 3,18 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos bei 121,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje (1.17 punktas) numatyta, kad palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų sutarties specialiosiose sąlygose, piniginė išraiška, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. 6.1. punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui laiko neįvykdžius prievolės sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliantas suteikė atsakovei vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas apelianto naudai. Sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį bei apmokėjimo tvarką ir terminus nustatė savo susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.), atsakovei išreiškus savo sutikimą su sutarties sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad apeliantei turi būti priteisiamas prašomas vartojimo kredito mokestis (mokėjimo palūkanos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, t.y., 361,57 Eur.
3.2. Apeliantės teigimu, šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1), teigia, kad apeliantė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sutartyje numatytų kompensuojamųjų palūkanų, nepriklausomai nuo atsakovės kaltės, neįrodinėjant jų dydžio, todėl turi būti priteista 3,18 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma.
3.3. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškinio sumos dydis, ginčo sudėtingumas, bei aplinkybė, kad ieškinys yra standartinio turinio procesinis dokumentas sudaro prielaidą teigti, jog apeliantės prašytos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės, todėl turi būti mažintinos. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartyje Nr. e2A-414-544/2016 išaiškino, jog ruošiant ieškinį yra reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu teikiamas ieškinys; tokia veikla yra specifinė, o norintiems ja užsiimti yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai, todėl tokios paslaugos iš esmės yra atlygintinos, o fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį, kad už ieškinio parengimą apeliantė sumokėjo vos ne 15 kartų mažesnę sumą, nei Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatyto maksimalaus užmokesčio dydį. Mano, jog iš atsakovės turi būti priteistos 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.
4. Atsakovė J. T. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė AB „BnP Finance“ ir atsakovė J. T. 2015 m. lapkričio 11 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. jbd35kvs, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 300 Eur dydžio kreditą 36 mėnesiams su 74 proc. metine palūkanų norma. Pagal sutartyje nurodytą mokėjimų grafiką atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą kreditą ir sumokėti 453,48 Eur kredito mokestį (palūkanas) iki 2018 m. lapkričio 11 d., mokėdama kiekvieną mėnesį 20,93 Eur dydžio įmokas. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų ieškovė 2016 m. rugpjūčio 1 d. siųstu pranešimu Vartojimo kredito sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl skolos (negrąžinto kredito, kredito mokesčio, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto kredito mokesčio, kompensuojamųjų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Dėl kredito mokesčio priteisimo
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl sprendimo dalies, susijusios su kredito mokesčio priteisimu, pažymi, kad be cituojamų teisės normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, apeliantė iš esmės nepasisakė dėl šios sprendimo dalies nepagrįstumo, t. y. nepagrindė apeliacinio skundo teiginio, kad apeliantei turi būti priteistas visas 361,57 Eur vartojimo kredito mokestis. Teigdama, kad šalys palūkanų dydį bei apmokėjimo tvarką, terminus nustatė savo susitarimu, apeliantė nenurodė, kurią sutarties nuostatą ir kodėl teismas pritaikė netinkamai.
8. Pažymėtina, kad palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010, 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
10. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose nurodyta, jog vartojimo kredito mokestis (kuris specialiosiose sąlygose sutapatinamas su palūkanų sąvoka) yra lygus Specialiosiose sutarties sąlygose nurodytų metinių palūkanų išraiškai pinigais, atsižvelgiant į vartojimo kredito sutarties terminą, o palūkanos – tai metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygos, piniginė išraiška, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Pagal šių sąlygų 6.1 punktą, - kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Įsigaliojus pranešimui apie vartojimo kredito nutraukimą, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, sutartines palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo (Bendrųjų sąlygų 8.6 punktas).
11. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog prašomas priteisti kredito mokestis laikytinas palūkanomis, kurios atlieka mokėjimo (pelno) už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją, tačiau atsižvelgęs į tai, kad palūkanų dydis, apskaičiuotas už 31 mėnesį, nėra susietas su faktiniu kredito grąžinimu, priteisė 120, 47 Eur kredito mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
12. Apeliantė cituoja teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu. Tačiau teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados visiškai atitiko šiuos išaiškinimus, kadangi teismas palūkanas priteisė ir už laikotarpį po sutarties nutraukimo. Pagal ieškinyje esančią reikalavimo formuluotę, t.y. reikalaujant priteisti kredito mokestį (palūkanas) konkrečia pinigų suma (į ją įtraukinat ir palūkanas, paskaičiuotas iki 2018 m. lapkričio 11 d.), t.y. nesiejant jos su negrąžinta kredito suma bei faktinio kredito grąžinimo data, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio reikalavimo visa apimtimi.Pagal ieškinyje esančią reikalavimo formuluotę, (į ją įtraukinat ir palūkanas, paskaičiuotas iki 2018 m. lapkričio 11 d.), t.y. nesiejant jos su negrąžinta kredito suma bei faktinio kredito grąžinimo data, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio reikalavimo visa apimtimi.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
13. Apeliantė teigia, kad šalys sutarties 6.1 punkte aptarė prievolės nevykdymo pasekmes, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi galimybę ir teisę mažinti kompensuojamąsias palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Šiuo atveju, ieškovė paskaičiuodama kompensuojamąsias palūkanas taikė 74 procentų dydžio metinę palūkanų normą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovė yra vartotoja (ieškovė yra verslo subjektas), į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, pagrįstai sumažino ieškovės paskaičiuotas kompensuojamąsias palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašyta bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė. Teigia, kad iš atsakovės turi būti priteista visa 121 Eur išlaidų už ieškinio parengimą patirta bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
16. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
17. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Taigi, teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Rekomendacijose nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis, tačiau teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kokia suma yra tinkama, t. y. teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismas šį klausimą sprendžia vadovaudamasis ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais.
18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl mano, jog yra pagrindas sumažinti išlaidų už ieškinio parengimą sumą iki 50 Eur dydžio. Apeliaciniame skunde jokiais faktiniais duomenimis neneigdama teismo nustatytų aplinkybių bei argumentų, ieškovė savo nesutikimą iš esmės grindžia vienintele Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi Nr. e2A-414-544/2016, kurioje už procesinių dokumentų parengimą priteista suma nuo 30 Eur buvo padidinta iki 121 Eur, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pažymėtina, kad tokių išlaidų mažinimo galimybę patvirtina gausi teismų praktika (Šiaulių apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. e2A-84-368/2016, Nr. 2A-790-357/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1023-275/2016, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-755-2016, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-337-252/2016, kt.). Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, t.y. tai, kad byla ir ieškinio paruošimas nebuvo sudėtingi, nereikalavo didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių; ieškinio suma nedidelė, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, į teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, iš kurių matyti, jog teismuose kitų bylų dėl įsiskolinimų ieškovei priteisimo, teismo vertinimu, apeliantės nurodoma aplinkybė, jog prašoma priteisti suma yra beveik 15 kartų mažesnė už nustatytą minėtose Rekomendacijose maksimalią sumą, negali būti laikoma pagrindu priteisti jos prašomą išlaidų už ieškinio parengimą sumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti prašomas priteisti išlaidas už teisines paslaugas, todėl nėra pagrindo šioje dalyje teismo sprendimą už akių keisti.
19. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės normomis ir suformuluota teismų praktika, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, jos naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Skundžiamą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.