Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atstovės skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. L. (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-1869-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24256614975 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K., Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini) rajono sav. magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini) kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinėje pusėje, 25,070 km., vairuodamas transporto priemonę „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, susidarius transporto spūsčiai, kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, apvažiuodamas iš dešinės pusės ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones. Toliau tęsdamas savo važiavimą per sankryžą, persirikiavo į pirmą eismo juostą, nerodydamas dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, nepaliko saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono nuo greta ta pačia eismo juosta važiavusios transporto priemonės, persirikiavo į pirmą eismo juostą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas netenkinamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamoje byloje A. K. pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl jo kaltės ir prašoma administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, arba perkvalifikuoti veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį, arba sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą, arba visai jo neskirti. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismui tenka pareiga įvertinti A. K. padaryto nusižengimo faktines aplinkybes jam taikytinos teisinės atsakomybės kontekste bei pasisakyti dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo.

Dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje

7. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs skundo argumentus, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

8. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas bei jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei A. K. ir jo atstovė, kurie savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, tik apeliantui palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

9. Kaip matyti atmesdamas A. K. atstovės skundą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nurodė, kokias aplinkybes jie patvirtina, be kita ko, apklausė ne tik A. K., bet ir su tiriamu įvykiu betarpiškai susijusį asmenį (pranešimą apie įvykį pateikusį liudytoją G. M., apelianto nurodytą liudytoją L. G.), pasisakė dėl esminių skundo argumentų ir padarė išvadas, atitinkančias nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs, A. K. palankiai dėstomi argumentai, kurie nėra nauji ir, jie teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl jo kaltės nekeičia. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

10. Byloje nekyla jokių abejonių, kad Institucijos nutarime įvardintus konkrečius automobilio manevravimo kelyje veiksmus, prieštaraujančius Kelių eismo taisyklių reikalavimams atliko būtent A. K.. Tai yra jis 2024 m. rugsėjo 27 d. 11.00 val., vairuodamas transporto priemonę „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidarius transporto priemonių spūsčiai prie šviesoforo, kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, apvažiuodamas iš dešinės pusės ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, persirikiavo į pirmą eismo juostą, nerodydamas įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, nepaliko saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono nuo greta ta pačia eismo juosta važiavusios transporto priemonės, persirikiavo į pirmą eismo juostą. Šias aplinkybes iš dalies pripažįsta ir pats A. K., tačiau pabrėždamas, kad toks jo vairavimas buvo įtakotas pašalinių veiksnių (vaizdo registratoriumi fiksavusios transporto priemonės vairuotojo staigiu manevravimu iš antrosios eismo juostos į pirmą, tokiu būdu užkertant jam kelią). Visgi, apygardos teismo vertinimu, tokia jo pozicija kategoriškai paneigiama byloje surinktais įrodymais ir jų kompleksiniu, o ne selektyviu vertinimu.

12. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).

13. Aukštesniojo teismo vertinimu A. K. veiksmai neabejotinai turi visus subjektyviuosius ir objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, kuriuos be kitos bylos medžiagos patikimai patvirtina bylos medžiagoje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuotos 2024 m. rugsėjo 27 d. įvykio aplinkybės. Iš vaizdo įrašo matoma, kad automobilis „Ford Galaxy“ užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir transporto priemonėms tik pradėjus judėti į priekį, šis be jokių staigaus stabdymo veiksmų judėdamas žymiai didesniu greičiu nei kitos transporto priemonės, jas apvažiuoja dešiniu kelkraščiu, kirtęs plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą. Šio neleistino manevravimo metu, A. K. vairuojamas automobilis kairės pusės ratais akivaizdžiai buvo pirmoje eismo juostoje, tokiu būdu nesilaikydamas saugaus atstumo iš šono greta važiavusios kitos transporto priemonės atžvilgiu, dėl ko šio automobilio vairuotojas turėjo trauktis į kairę pusę, tokiais staigiais manevravimo veiksmais atlikęs dviejų transporto priemonių apvažiavimą kelkraščiu ir grįždamas į pirmą eismo juostą A. K. nerodė įspėjamojo šviesos posūkio signalo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi aukščiau aptarti A. K. manevravimo ypatumai yra reikšmingi vertinant jo elgesį kelyje ir negali būti suderinami su jokiomis nustatytomis, priimtinomis elgesio normomis ir šioje konkrečioje situacijoje dar kuo nors pateisinami. Visa tai tik patvirtina, A. K. siekį pademonstruoti, kad jam negalioja Kelių eismo taisyklės ir elementari, nusistovėjusi kelių eismo dalyvių bendravimo kultūra, pagrįsta kitų asmenų pagarba ir tenkinimu ne tik savo interesų, tačiau ir kitų asmenų teisėtų lūkesčių į saugią aplinką, saugų eismą užtikrinimu.

14. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad tokius A. K. veiksmus įtakojo vaizdo registratoriumi pažeidimą užfiksavusios transporto priemonės vairuotojo G. M. veiksmai, šiam staigiai persirikiuojant iš antros eismo juostos į pirmą. Visgi, šios A. K. ir jo atstovės nurodomos faktinės aplinkybės bylos medžiagoje neatsispindi, dėl ko tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismo vertintinos kritiškai. Priešingai, vaizdo įraše aiškiai matoma G. M. automobilio važiavimo trajektorija – t. y. automobilio priekis labiau pasisukęs į kairę, o galas į dešinę pusę. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje tokia automobilio judėjimo trajektorija nebūtų įmanoma jam ką tik staiga persirikiavus į dešinėje esančią eismo juostą. Be to, vaizdo įrašas patvirtina, jog šviesoforo signalas tik ką užsidegė, nes transporto priemonės tik pradėjo judėti, atstumas nuo G. M. vairuojamos transporto priemonės ir priešais jį stovėjusios kitos transporto priemonės nėra didelis, abi juda tolygiai įgaudamos pagreitį, tuo tarpu A. K. pro jas pravažiuoja iš esmės net nestabdydamas akivaizdžiai didesniu greičiu ir dešiniu kelkraščiu, tokiu būdu išvengdamas jo vairuojamos transporto priemonės sulėtėjimo, kuris turėtų būti šiam važiuojant paskui kitas transporto priemones jo pasirinktoje važiuojamojoje kelio dalyje, nepažeidžiant kelių eismo taisyklių. Netgi modeliuojant A. K. nurodomą situaciją, jog jam kelią užkirto G. M., pastebėtina, kad priešais G. M. buvo dar vienas automobilis, kurį A. K. taip pat aplenkė atlikdamas staigų manevrą, taigi akivaizdu, jog jam šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje trukdė ne tik G. M., o elementariai prieš jį buvusios dvi transporto priemonės, kurias aplenkus jis tapo pirmesnis eismo dalyvis, kas rodo akivaizdžią A. K. nepagarbą kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims ir norą būti pranašesniu už juos. Šiuo atveju neabejotinas A. K. siekis ne išvengti galimo susidūrimo su kita transporto priemone, o noras nelėtinti savo judėjimo greičio ir nestovėti kartu su kitais automobiliais šiems pradėjus palengva judėti, tokiu būdu sutaupant laiko kitų vairuotojų, besilaikančių Kelių eismo taisyklių, sąskaita. Visa tai tik patvirtina, jog tokie A. K. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jo veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį.

15. Apeliaciniu skundu taip pat bandoma paneigti vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių patikimumą, grindžiant tai nepilnu vaizdo įrašo pateikimu, taip pat liudytojo L. G. nurodytomis aplinkybėmis dėl G. M. vairuojamo automobilio staigaus persirikiavimo. Kaip matyti šios aplinkybės jau buvo aptartos skundžiamoje teismo nutartyje ir atmestos kaip nepagrįstos. Šiuo klausimu daryti kitokios išvados aukštesnės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo. Akivaizdu, kad liudytojo L. G. parodymais, tikslinga vadovautis tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktai medžiagai dėl pastarojo glaudžių sąsajų su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir galimu siekiu šiam padėti išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu aplinkybės, jog byloje pateikta tik dalis vaizdo įrašo, kadangi dėl techninių kliūčių nebuvo galimybės įkelti didesnio kiekio duomenų, jokiu būdu nepaneigia esančiame įrašo fragmente užfiksuoto A. K. daromo pažeidimo ir posėdžio metu pateiktų liudytojo G. M. paaiškinimų dėl šio pažeidimo. Kaip matyti iš posėdžio garso įrašo G. M. patvirtino, jog jis neužkirto kelio A. K., tai šis asmuo vairavo akivaizdžiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, lenkė dešine puse per visas ištisines juostas, nesilaikė saugaus atstumo, vėliau dar staigiai prieš jį stabdė, rodė grasinančius ženklus. Akivaizdu, jog G. M. dėl apelianto veiksmų jautėsi nesaugiai. Šio asmens siekis dėl asmeninių priežasčių nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai darytina išvada, kad A. K. jam inkriminuotą nusižengimą padarė sąmoningai, tyčia nepaisydamas elementarių saugaus eismo taisyklių, save priešpastatydamas aukščiau kitų eismo dalyvių. Šią išvadą sustiprina ir tolimesni A. K. veiksmai, kurie užfiksuoti G. M. vaizdo registratoriumi, kuomet šis vėliau aplenkęs G. M. vairuojamą transporto priemonę iš antros eismo juostos persirikiuodamas į pirmą nerodė įspėjamojo šviesos posūkio signalo ir galiausiai atlikęs persirikiavimą be jokio pagrindo atliko staigų stabdymą, dėl ko paskui jį važiavęs G. M. taip pat buvo priverstas stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Nors A. K. linkęs pateisinti ir šiuos savo veiksmus, aiškindamas, jog tokį stabdymą lėmė automobilio salone nukritę daiktai ir jų paėmimas. Visgi, aukštesnės instancijos teismas tokius deklaratyvius teiginius laiko gynybiniu siekiu bet kokią situaciją perteikti tik sau palankia linkme, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

16. Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. nesutinka su savo priešingų teisei veiksmų vertinimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pagrįstai spręstina, jog tokių veiksmų, kaip chuliganiško vairavimo, teisinis vertinimas, yra teisingas. Kelių eismo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, naudoti įspėjamuosius posūkių šviesos signalus, ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės, draudžiama ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones apvažiuoti iš dešinės. Draudžiama kirsti liniją žyminčią važiuojamosios dalies kraštus, staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui (Kelių eismo taisyklių 8, 82.2, 86, 125, 3 priedo 1.2 punktai). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, jo kontekste įvertinus tai, kad A. K. kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, apvažiavo iš dešinės pusės dvi transporto priemones judančias lėtesniu greičiu, apvažiavimo metu nesilaikė saugaus atstumo iš šono, nerodė įspėjamojo šviesos posūkio signalo, vėliau sąmoningai ir tyčia atliko staigų stabdymo manevrą, dėl ko iš galo važiuojanti transporto priemonė taip pat buvo priversta staigiai stabdyti. A. K. veiksmai rodo jo itin neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, visišką nepagarbą socialinėms normoms, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumą, savo asmeninių interesų iškėlimą aukščiau kitų transporto priemonių vairuotojų interesų. Tokiu savo elgesiu A. K. demonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir toks jo elgesys atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo argumentais šiuo klausimu, pagrindo nėra.

Dėl nuobaudos

17. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

18. Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimu A. K. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, t. y. jam paskirta minėto straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui.

19. Pažymėtina, kad pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-697/2025).

21. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024). Pastebėtina, kad ir pats apeliantas, teigdamas, jog galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimu, skunde pažymi, jog administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kuriose pasisakyta šiuo klausimu.

22. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus A. K. paskirtos nuobaudos individualizavimo kontekste, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, A. K. asmenybę, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir pagrįstai netenkino jo atstovės skundo dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, visiškai neskiriant A. K. administracinio poveikio priemonės arba skiriant trumpesnį nei 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

23. Iš A. K. atstovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame menkinamas padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas – nurodoma, kad A. K. veikė esant būtinajam reikalingumui, siekė išvengti galimo susidūrimo su kita transporto priemone. Sutikti su šiais skundo argumentais nėra pagrindo, nes juos paneigia byloje surinkti duomenys. Vaizdo įrašo medžiaga aiškiai rodo, kad A. K. negrėsė joks susidūrimas, pastarasis sąmoningai pamatęs, jog užsidegė žalias šviesoforo signalas, o prieš jį esančios dvi transporto priemonės tik pradėjo judėti ėmėsi valinių veiksmų jas apvažiuoti dešiniu kelkraščiu, didesniu greičiu, nerodydamas įspėjamųjų šviesos posūkio signalų ir nesilaikydamas saugaus atstumo iš šono, tokiu būdu savo interesų tenkinimą iškeldamas aukščiau kitų. Pažymėtina, kad tokius vairavimo veiksmus įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingus ir baustinus. Kaip matyti, toks A. K. manevravimas dešiniu kelkraščiu kertant ištisinę liniją nesuderinamas su kelių eismo taisyklėmis, atliktas dienos metu, esant pakankamai intensyviam eismui, važiuojant tarp kitų automobilių, neabejotinai keliant realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems kelių eismo dalyviams, jų saugumui. Vaizdo registratoriumi pažeidimą užfiksavusios transporto priemonės vairuotojas taip pat nurodė, jog jautėsi nesaugiai. Aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju dėl A. K. veiksmų neigiamos pasekmės nekilo, anksčiau pastarasis nėra baustas už analogišką pažeidimą, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina.

24. Nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į itin teigiamai charakterizuojamą A. K. asmenybę, turimą solidų vairavimo stažą ir pareigingumą nedarant šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau Administracinių nusižengimo registro išrašo duomenys (46 įrašai) visgi rodo, jog A. K. nėra itin drausmingas vairuotojas. Kaip matyti, asmuo anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (dominuoja greičio viršijimas, transporto priemonių vairavimas, kurioms neatlikta technikinė apžiūra, ar neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, saugos diržo nesegėjimas). Be kita ko, A. K. yra išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą apvažinėdamas kliūtį ir susidūręs su priešpriešais važiavusiu automobiliu). Visa tai rodo, kad apelianto padarytas administracinis nusižengimas šiuo atveju nebuvo vienetinis ar atsitiktinis. Šią išvadą sustiprina ir tai, jog A. K. atžvilgiu po analizuojamo administracinio nusižengimo (2024 m. rugsėjo 27 d.) yra fiksuojami dar trys administraciniai nusižengimai padaryti 2025 m. vasario 10 d. (ANK 416 straipsnio 3 dalis – nustatytos greičio viršijimas), 2025 m. gegužės 4 d. (ANK 415 straipsnio 2 dalis – transporto priemonių vairavimas, kurioms neatlikta technikinė apžiūra), 2025 m. rugpjūčio 24 d. (ANK 416 straipsnio 3 dalis– nustatytos greičio viršijimas). Toks apelianto elgesys nerodo, jog jis daro reikiamas išvadas iš jam skiriamų nuobaudų, bei patvirtina polinkio nepaisyti kelių eismo taisyklių tęstinumą. Atitinkamai neleidžia A. K. charakterizuoti išimtinai teigiamai ir neduoda pagrindo išvadai, kad jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

25. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. K. dirba, išlaiko šeimą, teisė vairuoti jam būtina tiek šeimos, tiek darbo poreikių tenkinimui nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, nes jos yra įprastos, gyvenimiškos. Nors skunde ir teigiama, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogins A. K. ir jo šeimos gyvenimo kokybę, tačiau šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.

26. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra įtvirtinto administracinių nusižengimų sąrašo, kuriuos padarius minėto straipsnio nuostatos negalėtų būti taikomos, tačiau įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju A. K. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Tai, kad apelianto cituojamose kitų teismų nutartyse buvo padarytos kitokios išvados dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nereiškia, kad ir šiuo atveju minėtos nuostatos privalo būti taikomos. Kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus būtent toje byloje nustatytų aplinkybių visumą.

27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog administracinė nuobauda A. K. paskirta tinkamai, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pastarajam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba trumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą nėra pagrindo. Dėl ko, keisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį A. K. atstovės apeliaciniame skunde išdėstytais nuobaudos individualizavimo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.