Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2060-773/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-27
Bylos Nr.: 2A-2060-773/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10607-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė (pirm.), Mindaugas Šimonis (pran.), Dalė Burdulienė
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: A. R.
Trečiasis asmuo: notarei D

Kategorijos

2.4.1.4.3Teisė į privalomąją palikimo dalį

Civilinė byla Nr. 2A-2060-773/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10607-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4.3. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P., atstovaujamo advokatės V. L., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui notarei D. M. – M. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. P. ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas: 1. pratęsti ieškovui R. P. įstatymų nustatytą terminą palikimui po motinos E. R. mirties priimti; 2. pripažinti teisę į privalomąją 1/8 dalį E. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo, kurį pagal 2010 m. gegužės 11 d. testamentą paveldėjo A. R.; 3. pripažinti negaliojančiu 2013 m. liepos 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. R. Kauno m. 14-ajame notarų biure, dalį dėl 1/8 paveldėto pagal testamentą turto dalies. Ieškovas R. P. nurodė, kad jis, atsakovas A. R., N. R., V. P. yra E. R. sūnūs, o E. R. testamentu, patvirtintu 2010 m. gegužės 11 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės L. V. visą savo turtą paliko sūnui atsakovui A. R.. Pažymėjo, kad 2013 m. liepos 3 d. Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarė D. M.-M., vadovaudamasi minėtu testamentu, išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo E. R. turtas atiteko atsakovui A. R.. Ieškovas R. P. nurodė, kad jis turi teisę į privalomąją motinos E. R. palikimo dalį (CK 5.20 straipsnio 1 dalis), nes motinos E. R. mirties dieną ((duomenys neskelbtini).), jis buvo 63 m. amžiaus ir dėl savo amžiaus neturėjo darbo, buvo registruotas darbo biržoje, bet darbo rinkoje buvo neperspektyvus, nurodytu metu jis negavo jokių socialinio draudimo išmokų, tarp jų nedarbo socialinio draudimo ar valstybinio socialinio draudimo ir neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, išskyrus asmeninius daiktus, naudojamus buityje, piniginių lėšų bankų sąskaitose taip pat neturėjo. Pažymėjo, kad šiuo metu vienintelės jo gaunamos pajamos yra senatvės pensija. Ieškovas R. P. prašymą pratęsti įstatymų nustatytą terminą palikimui po motinos E. R. mirties priimti, argumentavo tuo, kad po motinos mirties jam pablogėjo sveikata. Pažymėjo, kad notarė D. M.-M. 2013 m. gegužės 27 d. jam atsiuntė raštą dėl motinos turto paveldėjimo, tačiau nuvykus pas notarę ji neišaiškino jo teisės į privalomąją palikimo dalį.

Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko. Atsakovas A. R. nurodė, kad nesutinka, jog E. R. mirties dieną ((duomenys neskelbtini).) ieškovui R. P. buvo reikalingas išlaikymas. Pažymėjo, kad pažyma iš (duomenys neskelbtini) patvirtino faktą, jog R. P. dirbo minėtoje bendrovėje nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d. maisto technologu, darbo sutartis nutraukta darbuotojo pareiškimu. Atsakovo A. R. teigimu, iš pateiktų skelbimų matyti, kad ieškovas R. P. užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma. Skelbimuose pateikiamas kontaktinis telefono numeris sutampa su 2014 m. gegužės 22 d. Kauno VGTP sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pateiktu ieškovo R. P. telefono numeriu, tai, pasak atsakovo A. R., patvirtina, jog ieškovas R. P. ilgą laiką turėjo nuolatinį papildomą pajamų šaltinį. Atsakovas A. R. atkreipė dėmesį, kad ieškovas R. P. nenurodė svarbios aplinkybės, jog jis turi sutuoktinę ir du pilnamečius vaikus, o sutuoktinė A. P. nuosavybės teise turi transporto priemonę ir nekilnojamojo turto, dukra G. S. taip pat turi nekilnojamojo turto. Pasak atsakovo A. R., būtent minėtą turtą ir nuomojo ieškovas R. P.. Atsakovas A. R. nesutiko, kad ieškovas R. P. buvo suklaidintas notarės, nes jis buvo tinkamai supažindintas su jo teisėmis 2013 m. gegužės 27 d. notarės pranešimu bei 2013 m. birželio 3 d. nuvykęs pas notarę ieškovas R. P. pats pasirašytinai atsisakė pateikti teisę į privalomąją palikimo dalį pagrindžiančius dokumentus ir pretenzijų nereiškė, o ieškovo R. P. nurodytos aplinkybės, susijusios su jos sveikatos būkle, nesudaro pagrindo pratęsti terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo notarė D. M.-M. atsiliepimu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2013 m. kovo 15 d. testatorės E. R. įstatyminius įpėdinius raštu informavo apie testatorės mirtį ir pranešė, jog E. R. yra sudariusi testamentą, šis informacinis pranešimas ieškovui R. P. įteiktas asmeniškai 2013 m. birželio 3 d. Minėtą dieną ieškovas R. P. atvyko į Kauno m. 14-ąjį notarų biurą ir pasirašė pareiškimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad jam žinoma apie 2010 m. gegužės 11 d. E. R. sudarytą testamentą bei žinomas testamento turinys, taip pat pareiškė, jog pagrindų gauti jam privalomąją palikimo dalį nėra ir gauti jos nepageidauja, bei sutinka, kad paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas testamentiniam įpėdiniui. Notarės teigimu, ieškovas R. P. neįrodė, kad testatorės mirties dieną jam buvo būtinas išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. P. atsakovui A. R. 2160 Eur atstovavimo išlaidų bei priteisė iš ieškovo R. P. trečiojo asmens notarės D. M. – M. naudai 1000 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad mirus motinai E. R. ((duomenys neskelbtini).) ieškovas R. P. per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl 2013 m. gegužės 27 d. notarė D. M. – M. jam išsiuntė pranešimą, pažymėdama, kad jeigu R. P. turi teisę į privalomąją palikimo dalį, tai ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 17 d. turėtų atvykti į notarų biurą ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Ieškovas R. P. 2013 m. birželio 3 d. nuvykęs į notarų biurą parašė pareiškimą, kad pagrindų gauti privalomąją palikimo dalį nėra ir jos gauti nepageidauja bei sutinka, jog paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas testamentiniam įpėdiniui. Teismo vertinimu, ieškovo R. P. argumentus, kad notarė jį suklaidino, paneigia notarės paaiškinimai, jog ieškovo R. P. sveikatos būklė jam nesutrukdė nuvykti į notarų biurą paduoti pareiškimą. Be to, ieškovas R. P. nėra senyvo amžiaus, yra išsilavinęs, o jo lėtiniai susirgimai negalėjo įtakoti nei jo fizinės, nei psichinės būklės. Ieškovas R. P. notaro biure lankėsi 2013 m. birželio 3 d., todėl turėjo pakankamai laiko pateikti pareiškimą. Teismo vertinimu, ieškovo R. P. sunkią materialinę padėtį paneigia nekilnojamo turto registro išrašai, kurie patvirtina, jog visą savo vardu turimą nekilnojamą turtą ieškovas R. P. perleido ar padovanojo tretiesiems asmenims - dukrai ir sutuoktinei ir taip pablogino savo turtinę padėtį. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovas R. P. verčiasi nekilnojamo turto nuoma, todėl jis gauna papildomas pajamas, be to, ieškovo R. P. nurodytas aplinkybes dėl sunkios materialinės padėties paneigia ir Kauno miesto savivaldybės pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovas R. P. nėra kreipęsis dėl paramos gavimo. Teismas sprendė, kad ieškovas R. P. praleido įstatymo nustatytą vienerių metų terminą ieškinio pareiškimui (CK 5.8 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad E. R. prieš jos mirtį rūpinosi atsakovas A. R., todėl ji buvo pažadėjusi, jog savo turtą po mirties paliks ją prižiūrėjusiam sūnui A. R., šios aplinkybės buvo žinomos ieškovui R. P. ir jis prie motinos E. R. priežiūros paskutiniais jos gyvenimo metais visiškai neprisidėjo. Pasak teismo, ieškovas R. P. vėliausiai apie palikimo atsiradimą bei E. R. testamentą, kartu ir apie galimybę kreiptis dėl privalomosios palikimo dalies buvo informuotas 2013 m. birželio 3 d., kai jam buvo įteiktas 2013 m. gegužės 27 d. notarės pranešimas. Ieškovas R. P. gavęs minėtą notarės pranešimą tą pačią dieną (2013 m. birželio 3 d.) kreipėsi į notarę ir patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl palikimo neturi. Teismo vertinimu, notarės 2013 m. gegužės 27 d. pranešimas Nr. 50 nebuvo surašytas dviprasmiškai ar neaiškiai, o pranešimu ieškovas R. P. buvo ne tik informuotas apie velionės testamentą, bet kartu jam suteiktas pakankamas terminas pateikti teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindžiančius dokumentus, tačiau ieškovas R. P. pasirašytinai to atsisakė ir nepareiškė jokių pretenzijų dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, todėl, teismas sprendė, kad ieškovas R. P. 2013 m. birželio 3 d. buvo visiškai supažindintas su palikimo įgijimo pagal testamentą tvarka ir pasekmėmis, tačiau ieškovas R. P. ieškinį pareiškė tik 2014 m. birželio 6 d., t.y. praleidęs įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas, įvertinęs abiejų šalių ir notarės paaiškinimus, liudytojo E. R. parodymus, kuris paneigė ieškovo R. P. nurodytas aplinkybes dėl kurių ieškovas R. P. praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti, padarė išvadą, kad nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių teismas galėtų pratęsti ieškovui R. P. terminą palikimui priimti, todėl teismas taikė ieškinio senaties terminą ir ieškovo R. P. ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. P., atstovaujamas advokatės V. L., (toliau - apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą, jeigu teismas pripažintų jį praleistu. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendžiant dėl asmens teisės į privalomąją palikimo dalį vertinama asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, turtinė padėtis palikėjo mirties momentu ir nereikšminga aplinkybė, įvykusi vėliau nei palikimo atsiradimo diena, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti aplinkybių buvusių prieš ar po palikimo atsiradimą. Pažymi, kad nekilnojamojo turto perleidimo faktas buvo atliktas prieš 20 metų ir turto perleidimo metu ieškovo R. P. turtinė padėtis buvo gera, tačiau palikimo atsiradimo metu ieškovo R. P. turtinė padėtis buvo labai prasta ir jam buvo reikalingas išlaikymas.

2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad testatorės mirties dieną ieškovui R. P. nebuvo reikalingas išlaikymas. Nurodo, kad E. R. mirties dieną ieškovui R. P. buvo 62 m., ir nors jis buvo darbingo amžiaus, tačiau darbo dėl savo amžiaus neturėjo ir negalėjo susirasti, be to, iš jo buvo išieškomos Sodros skolos ir nurodytu metu jis negavo jokių socialinio draudimo išmokų, taip pat neturėjo piniginių lėšų bankų sąskaitose ir jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, išskyrus asmeninius daiktus, naudojamus buityje. Pažymi, kad šiuo metu jo vienintelės gaunamos pajamos yra senatvės pensija (186,43 Eur). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas R. P. verčiasi nekilnojamojo turto nuoma, kadangi jis neturi turto, kurį gali išnuomoti ir jokių pajamų iš nuomos negauna. Pažymi, kad nekilnojamąjį turtą nuomoja jo dukra, o ieškovas R. P. tik sutiko, kad jo sąskaita duktė galėtų pasinaudoti siekiant sutaupyti banko mokesčius už daromus pervedimus. Be to, net laikant, kad tariamai ieškovas R. P. gauna nuomos mokesčius, duomenų, kad tokius mokėjimus ieškovas R. P. būtų gavęs palikimo priėmimo momentu nėra.

3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, susijusius su terminu priimti palikimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-46/2006, Nr. 3K-3-258/2007, Nr. 3K-3-115/2010, Nr. 3K-3-91/2011, Nr. 3K-3-319-695/2015, Nr. 3K-3-319-695/2015) ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo ieškovo R. P. turtiniai interesai. Taip pat skundžiamoje nutartyje teismas neįvertino, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai. Termino palikimui priimti pratęsimas, apelianto vertinimu, taip pat nesukels ir atsakovo A. R. turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo, kadangi pripažinus jam teisę į privalomąją 1/8 dalį E. R. palikimo, jam priklausys didžioji E. R. palikimo dalis.

4. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo 2013 m. birželio 3 d. atliktų veiksmų pas notarę svarbą. Šiuo aspektu pažymi, kad nuvykus pas notarę 2013 m. birželio 3 d. jam buvo pateiktas pasirašyti jau paruoštas minėto pareiškimo tekstas, notarė nedavė pasirašyti ir byloje nėra tokių duomenų, jog jis būtų atsisakęs pasirašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl negalima daryti išvados, kad notarė nedviprasmiškai ir vienareikšmiškai išaiškino ieškovo R. P. teises ir pasekmes, jei jis atsisakys pasirašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Apelianto įsitikinimu, vienos iš paveldėjimo procedūros – pareiškimo, kad atsisako privalomosios palikimo dalies – formalus pateikimas pasirašyti negali būti traktuojamas kaip nedviprasmiškas notarės išaiškinimas, kuris suformavo ieškovo R. P. valią atlikti šį notarinį veiksmą.

5. Ieškovo R. P. teigimu, ieškinį teismui jis pateikė nepraleidęs ieškinio senaties termino, nustatyto CK 5.8 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-7-62/2005, Nr. 3K-3-366/2012, Nr. 3K-3-352/2013). Pažymi, kad ieškovas R. P. buvo suklaidintas notarės ir žodžiu ją informavęs apie savo materialinę būklę, atitinkamai laukė kitų jos veiksmų. Nurodo, kad aplinkybę, jog motinos E. R. visą turtą paveldi A. R., apeliantas objektyviai turėjo galimybę sužinoti tik 2013 m. liepos 5 d., kai atsakovui A. R. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir įregistruotas VĮ Registrų centre, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

4. Apeliantas nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Šiuo aspektu nurodo, kad, nors užmokesčio už advokatų teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai atsakovo A. R. ir trečiojo asmens D. M.-M. turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Pažymi, kad atsakovo A. R. bei trečiojo asmens notarės D. M.-M. patirtos atstovavimo išlaidos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, nes išnagrinėta byla nebuvo sudėtinga, didelės apimties, nagrinėjami materialinės ir procesinės teisės klausimai nebuvo sudėtingi, atstovauti byloje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, nes byloje tokie klausimai nebuvo keliami ir nagrinėjami, atsakovo A. R. pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį turinį didžiąja dalimi sudaro atsiliepime į ieškinį nurodyti motyvai. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo A. R. ir trečiojo asmens notarės D. M.-M. advokatų pagalbai apmokėti patirtų išlaidų pagrįstumo, sprendime tik nurodė patirtų ir atitinkamai priteistinų atstovavimo išlaidų dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. R., atstovaujamas advokatės L. K., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Ieškovas R. P. savo apeliacinį skundą dalyje dėl jo turtinės padėties nepagrįstai motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai vertino aplinkybes buvusias prieš ar po palikimo atsiradimą. Atsakovo A. R. teigimu, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas sprendimą dalyje dėl palikimo privalomosios dalies motyvavo visuma kitų aplinkybių ir nurodė, kad ieškovas R. P. nepateikė įrodymų apie ankstesnę finansinę padėtį, pajamas, buvusią darbinę veiklą (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymi, kad ieškovas R. P. leistinomis priemonėmis neįrodė savo sunkios finansinės padėties, nepateikė įrodymų, jog ieškojo darbo. Apelianto teiginys, kad jis negauna socialinio draudimo išmokų, suponuoja išvadą, jog ieškovas R. P. darbo neturi seniai ir tai nėra susiję nei su jo amžiumi, nei su sveikatos būkle. Atkreipia dėmesį, kad 2014 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu ieškovas R. P. pripažino aplinkybę, jog tuo metu turėjo santaupų. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu vienintelės jo gaunamos pajamos yra senatvės pensija, neturėjo teismo būti vertinama, kadangi palikimo atsiradimo metu ieškovas R. P. buvo darbingo amžiaus ir byloje buvo sprendžiamas išlaikymo reikalingumo klausimas palikimo atsiradimo momentu. Pasak atsakovo A. R., byloje pateikta pažyma iš buvusios ieškovo R. P. darbovietės paneigia jo sunkią turtinę padėtį. Be to, apeliantas turi pilnamečių vaikų, kuriems taip pat kyla pareiga išlaikyti savo tėvą, tačiau nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nebuvo pateikta duomenų, kad apelianto vaikai jo neišlaiko ar negali išlaikyti. Svarbu, kad trečiasis asmuo notarė D. M.-M. viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog ieškovas R. P. 2013 m. birželio 3 d. atvykęs pas ją į biurą aiškiai ir suprasdamas savo veiksmus nurodė, kad pagrindų gauti palikimo privalomąją dalį nėra.

2. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas R. P. ilgą laiką vertėsi nekilnojamojo turto nuoma, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. R., o ieškovas R. P. neįrodė, jog pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos atiteko jo dukrai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui išreikalavus ieškovo R. P. banko sąskaitų išrašus, juose buvo matomi kitų asmenų ieškovui R. P. daryti pavedimai, kurių paskirtis nurodoma – už nuomą, ir kurie vėliau buvo pervedami į kitą ieškovo R. P. banko sąskaitą, o paskutinis pervedimas atliktas 2013 m. kovo 6 d. t.y. likus 11 dienų iki mamos E. R. mirties. Be to, ieškovo R. P. sunkią finansinę būklę ir išlaikymo reikalingumą savaime paneigia tai, kad iš minėtosios R. P. banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovas R. P. darė pervedimus į buvusios sutuoktinės A. P., su kuria kartu gyvena, sąskaitą ir tokiu būdu su ja vedė bendrą ūkį, ją išlaikė. Pateiktuose banko sąskaitos išrašuose nėra nurodyta pervestų sumų litais, kas, atsakovo A. R. teigimu, rodo, kad negalima nustatyti, kiek testatorės mirties dieną ieškovas R. P. banko sąskaitose turėjo piniginių lėšų.

3. Abejones dėl apelianto sąžiningumo kelia aplinkybė, kad ieškovas R. P. 2015 m. kovo 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą su nepagrįstu pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. R. atžvilgiu dėl galimai neteisėto E. R. laisvės atėmimo, privalomosios medicininės pagalbos E. R. nesuteikimo, tačiau tiek jo pareiškimas, tiek vėlesni jo skundai buvo atmesti. Nurodo, kad iš ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų matyti, jog E. R. buvo prižiūrima vieno iš sūnų - A. R.. Be to, Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi atmetęs R. P. skundą dėl prokuroro nutarimo pažymėjo, kad vien dėl deklaratyvių teiginių, samprotavimų ar prielaidų ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Pažymi, kad minėti ieškovo R. P. veiksmai rodo, kad jis besąlygiškai siekia gauti nors dalį velionės E. R. palikimo. Apelianto sąžiningumu, pasak atsakovo A. R., verčia abejoti ir tai, kad jis nuslėpdamas savo tikrąją finansinę padėtį kreipėsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuri 2014 m. gegužės 22 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jam buvo suteikta, o vėliau minėtas sprendimas buvo panaikintas.

4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė svarbių priežasčių pratęsti terminą palikimui priimti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl termino palikimui priimti pratęsimo yra nurodęs, jog tik nustačius, kad palikėjo vaikui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, yra teisinis pagrindas vertinti, ar praleistas procedūrinis terminas pratęstinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008). Kadangi šiuo atveju ieškovas R. P. neįrodė išlaikymo reikalingumo palikėjos E. R. palikimo atsiradimo metu, o jo nurodoma sunki materialinė padėtis bei kitos aplinkybės buvo paneigtos surinkta civilinės bylos medžiaga, todėl terminas palikimo priėmimui neatnaujintinas. Pažymi, kad deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai, jog ieškinio patenkinimas nepakeis atsakovo A. R. turtinės padėties.

5. Teisiškai nemotyvuoti yra apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo R. P. atliktų veiksmų pas notarę svarbą. Šiuo aspektu atsakovas A. R. nurodo pirmosios instancijos teismo motyvus ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė, kokiomis aplinkybėmis ieškovas R. P. pas notarę pasirašė pareiškimą. Be to, minėto pareiškimo tekstas nedviprasmiškas, suprantamas, o kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė notarė, ji ieškovui R. P. du kartus raštu ir kartą žodžiu išaiškino jo teises numatytas CK penktojoje knygoje, taip pat, jeigu ieškovui R. P. kilo neaiškumų jis galėjo pasikonsultuoti su teisininkais. Apelianto teiginys, kad nėra tokių duomenų, jog jis būtų atsisakęs pasirašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo nesuprantamas, kadangi aplinkybę, jog ieškovas R. P. būtų atsisakęs pasirašyti tokio pobūdžio pareiškimą pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles jis ir turėtų įrodyti. Pažymi, kad ieškiniu nebuvo keliamas reikalavimas minėtąjį ieškovo R. P. pareiškimą pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo, o įstatymų numatyta tvarka nenuginčijus tokio pareiškimo, jis yra galiojantis. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog notarė savo pareigas atliko netinkamai, todėl abejoti jos veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu nebuvo jokio pagrindo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 2169-260/2013).

6. Nurodo, kad ieškovas R. P. ieškinį teismui pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą. Pasak atsakovo A. R., ieškovui R. P. buvo žinoma, kad prieš E. R. mirtį, ja rūpinosi ir ją prižiūrėjo atsakovas A. R., ir būtent dėl to E. R. buvo pažadėjus, jog savo turtą po mirties paliks sūnui A. R.. Daroma išvada, jog ieškovui R. P. apie E. R. palikimą bei galimybę kreiptis dėl privalomosios palikimo dalies tapo žinoma nuo 2013 m. birželio 3 d. Be to, 2014 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu ieškovas R. P. pats pripažino aplinkybę, kad 2013 m. birželio 3 d. notarė jam pasakė, jog mama turėjo turtą (žemę) ir ji tą visą žemę paliko sūnui A. R..

7. Teismas pagrįstai atsakovui A. R. ir trečiajam asmeniui notarei D. M.-M. priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad atsakovas A. R. teikė byloje rašytinius įrodymus, paneigiančius ieškovo R. P. sunkią finansinę situaciją. Be to, ieškovo R. P. iniciatyva buvo tikslinamas ieškinys, keliami nauji reikalavimai, todėl akivaizdu, kad buvo būtinybė pakartotinai teikti atsiliepimą į ieškinį, ieškovas R. P. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios taip pat įtakojo atsakovo A. R. teises, taigi ieškovo R. P. veiksmai sąlygojo bylos apimties didinimą bei rengiamų procesinių dokumentų skaičių. Be to, šioje civilinėje byloje atsakovo A. R. jo atstovei sumokėta suma atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė D. M.-M. prašo apeliacinį skundą atmesti, šiais argumentais:

1. Byloje pateikti neginčijami įrodymai, kad notarė D. M.-M. 2013 m. gegužės 27 d. ieškovui R. P. išsiuntė pranešimą, nurodydama, jog yra sudarytas testamentas ir jei R. P. turi teisę į privalomąją palikimo dalį, tai ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 17 d. turėtų atvykti į notarų biurą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Šis pranešimas ieškovui R. P. įteiktas asmeniškai 2013 m. birželio 3 d. ir būtent šią dieną ieškovas R. P. atvyko į notarą biurą ir pats parašė pareiškimą, kad pagrindų gauti privalomąją palikimo dalį nėra ir jos gauti nepageidauja bei sutinka, jog paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas testamentiniam įpėdiniui. Be to, ieškovui R. P. per trijų mėnesių terminą notarė du kartus raštu ir kartą žodžiu išaiškino jo teises, numatytas CK penktojoje knygoje. Notarės D. M.-M. vertinimu, ieškovui R. P. nei sveikatos būklė, nei jokios kitos priežastys per įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą nesukliudė atvykti į notarų biurą. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas R. P. yra pakankamai jauno amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, jo teigimu, ilgą laiką dirbęs vadovaujantį darbą, t.y. raštingas žmogus, todėl ieškovo R. P. nurodyti sveikatos sutrikimai negalėjo įtakoti jo psichinės būklės. Be to, ieškovas R. P. gavęs notarės raštą turėjo pakankamai galimybių ir laiko kreiptis į teisininkus dėl kilusių neaiškumų. Minėtos aplinkybes suponuoja išvadą, kad ieškovas R. P. apie savo teisę į privalomąją palikimo dalį sužinojo ne vėliau kaip gavęs notarės pranešimą – 2013 m. birželio 3 d., tačiau sąmoningai šios teisės neįgyvendino.

2. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas R. P. turi du suaugusius vaikus, o ieškovo R. P. dukra nuosavybės teise valdo ne vieną nekilnojamojo turto objektą ir didžioji dalis dukters G. S. valdomo turto yra jos tėvo ieškovo R. P. dovanos dukrai. Notarė D. M.-M. daro išvadą, kad ieškovo R. P. dukters pajamos yra didesnės nei vidutinės ir pakankamos ne tik dukters G. S. šeimos, bet ir jos tėvo (ieškovo) poreikių patenkinimui. Be to, ieškovas R. P. atsisakęs pateikti duomenis apie dukters ir jos šeimos pajamas, nepageidavo, kad dukra G. S. atvyktų į teismo posėdį. Pasak notarės, net jeigu ieškovui R. P. ir trūko pajamų, tai jis neišnaudojo objektyvios galimybės tokių pajamų gauti.

3. Nurodo, kad atsakovo A. R. ir jo sūnaus liudytojo E. R. parodymus apie fiktyvią ištuoką ir fiktyvias dovanojimo sutartis patvirtina ir byloje esantys įrodymai - į ieškovo R. P. banko sąskaitą pervedamos pajamos už nekilnojamojo turto nuomą. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas R. P. kategoriškai neginčijo šios rūšies savo pajamų, tik apeliaciniame skunde nurodė, jog nėra duomenų, kad tokias pajamas jis būtų turėjęs motinos mirties dieną.

4. Ieškovas R. P. ilgą laiką neturėjo nuolatinio darbo, todėl akivaizdu, kad tai nesusiję nei su jo amžiumi, nei su ligomis. Be to, ieškovas R. P. nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu, kai negavo darbinių pajamų, jam būtų trūkę lėšų pragyvenimu: jis neprašė paramos iš motinos, sutuoktinės, dukters, neėmė banko paskolų ir/ar valstybės pašalpų.

5. Patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, o yra net mažesnės. Teismui trečiasis asmuo notarė D. M.-M. ruošė du procesinius dokumentus - atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, dalyvavo keliuose parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra daugiau nei dešimt valandų. Pažymima, jog ir procesinių dokumentų kiekis (daugiau ne vienas) rengtas tik todėl, kad ieškovas/jo atstovas nepateikė tinkamai parengto ieškinio. Trečiojo asmens notarės D. M.-M. nuomone, byla sudėtinga - advokatas turėjo peržiūrėti ir materialinės ir procesinės teisės normas, įsigilinti į kasacinio teismo praktiką, analizuoti ieškinio ir patikslinto ieškinio klausimus ir teikti argumentuotus atsiliepimus, rengtis posėdžiams, teikti teismui prašymus dėl įrodymų išreikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ieškovo R. P. teisės į privalomąją palikimo dalį

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno m. 14-ojo biuro notarė D. M. – M. 2013 m. liepos 3 d. išdavė atsakovui A. R. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, iš kurio matyti, kad ieškovo R. P. ir atsakovo A. R. motina E. R. 2010 m. gegužės 11 d. surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko atsakovui A. R., testatorė E. R. mirė (duomenys neskelbtini) (T. 1., b. l. 9-12). Ieškovas R. P. 2014 m. birželio 6 d. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jam teisę į privalomąją 1/8 dalį motinos E. R. palikimo ir pratęsti terminą palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas R. P. neįrodė, jog jam palikėjos E. R. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas bei nenustatė svarbių priežasčių pratęsti terminą palikimui priimti.

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, jei palikėjo mirties dieną jo vaikams reikalingas išlaikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neatskleidžia detalaus šios sąvokos turinio; tokiu atveju teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jas gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Jas vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/20102009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas R. P. testatorės mirties dieną (duomenys neskelbtini)dar buvo darbingo amžiaus (62 m.), bet nedirbo (registruotas darbo biržoje) (T. 1., b. l. 18), nekilnojamojo turto neturėjo (T. 1., b. l. 31). VŠĮ Kauno centro poliklinikos 2014 m. birželio 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovas R. P. 2013 m. lankėsi pas vidaus ligų gydytoją, 2013 m. kovo 29 d. konsultuotas kardiologo ir paskirtas medikamentinis gydymas, 2013 m. lapkričio 12 d. konsultuotas urologo (T. 1., b. l. 30), tačiau įrodymų, kad ieškovui R. P. testatorės mirties metu buvo nustatytas nedarbingumo lygis nepateikta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas R. P. savo noru iš darbo (duomenys neskelbtini) išėjo 2012 m. gruodžio 19 d. (T. 1., b. l. 57), o nuo 2013 m. gegužės 1 d. pradėjo gauti senatvės pensiją (T. 1., b. l. 21-23), tačiau šiuo laikotarpiu, kai ieškovas R. P. formaliai negavo jokių pajamų, į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl socialinės paramos nesikreipė (T. 1., b. l. 58). Pagal byloje esančius įrodymus nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja pagrįstą teismo išvadą, kad ieškovas R. P., būdamas darbingo amžiaus, ir kaip pats nurodė teismo posėdžio, vykusio 2015 m. sausio 20 d., metu, turintis inžinieriaus technologo išsilavinimą bei anksčiau dirbęs vadovaujamą darbą (teismo posėdžio garso įrašo 23:55 min.), neturėdamas nustatyto nedarbingumo lygio, palikėjos mirties dieną neišnaudojo visų objektyvių galimybių gauti pajamas (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas R. P. 2015 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog testatorės mirties metu gyveno iš santaupų, kurių turėjo kelis tūkstančius litų bei nurodė, jog tuo metu jo poreikiai sudarė apie 150 Lt vaistams, 150 Lt komunalinėms paslaugoms ir dalis maistui (teismo posėdžio garso įrašo 1:14 val., 1:52 val.). Nors sutiktina su apeliantu, kad testatorės mirties momentu jo finansinė būklė nebuvo gerai, tačiau ieškovas R. P. nepateikė įrodymų, kad palikimo atsiradimo dieną neturėjo pakankamai lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis), tame tarpe negalėjo įgyvendinti savo teisės į būstą. Pastebėtina, kad ieškovas R. P. tiek teismo procesiniuose dokumentuose (T. 1., b. l. 3-6, b. l. 103-106 ir kt.), tiek rašte notarei (T. 1., b. l. 119) savo gyvenamosios vietos adresą nurodo (duomenys neskelbtini), t. y. savo buvusios sutuoktinės A. P. nuosavybės teise valdomame bute (T. 1., b. l. 87), be to, minėtu adresu yra apelianto deklaruota gyvenamojo vieta. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas R. P., kad ir formaliai nutraukęs santuoką, tačiau toliau gyvena su sutuoktine A. P.. Tai papildomai patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos, taigi nepaneigta, jog sutuoktiniai toliau veda bendrą ūkį (T. 2., b. l. 60-63). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje būtina atsižvelgti ir į aplinkybę, kad buvusi ieškovo R. P. sutuoktinė A. P., su kuria ieškovas R. P. kartu gyvena ir po santuokos nutraukimo, turi nekilnojamojo turto: žemės sklypą (vertė 15 947 Lt), gyvenamąjį namą (vidutinė rinkos vertė 124 000 Lt), esančius (duomenys neskelbtini) (T. 2., b. l. 84-86) bei butą, esantį (duomenys neskelbtini) (T. 1., b. l. 87).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl asmens išlaikymo reikalingumo atsižvelgtina ir į byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovas R. P. turi du pilnamečius vaikus: G. S. ir D. P. (T. 2., b. l. 6). CK 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bankų išrašų matyti, kad ieškovo R. P. dukra G. S. nuosavybės teise turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 25 376 Lt) (T. 1., b. l. 131), butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 24 478 Lt) (T. 1., b. l. 133-134), ir gyvenamąjį namą (vidutinė rinkos vertė 297 379 Lt) su žemės sklypu (vertė 31 224 Lt), esančius (duomenys neskelbtini) (T. 1., b. l. 135-136). Aukščiau išvardytas ieškovo R. P. dukters G. S. asmenine nuosavybės teise valdomas turtas, įvertinus tai, kad ji taip pat gauna pajamas iš darbinės veiklos (T. 2., b. l. 82), leidžia teisėjų kolegijai spręsti apie gerą turtinę padėtį, leidžiančią ieškovo R. P. dukrai G. S. esant poreikiui suteikti išlaikymą savo tėvui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įrodymų, kad ieškovas R. P., jeigu jam buvo reikalingas išlaikymas palikimo atsiradimo metu, kreipėsi pagalbos į savo pilnamečius vaikus, nepateikta (CPK 178 straipsnis), todėl ir dėl šių priežasčių negalima teigti, kad ieškovas buvo tokios turtinės padėties, kad įgijo teisę į privaloma palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sunkią ieškovo R. P. finansinę padėtį paneigia aplinkybė, jog ieškovas R. P. užsiima nekilnojamojo turto nuoma. Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde apeliantas pripažįsta, kad jo dukra G. S. nuomoja jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad nuomos mokestis iš nuomininkų yra pervedamas būtent į ieškovo R. P. banko sąskaitą (T. 1., b. l. 20-58) ir nėra rašytinių įrodymų, jog minėtos piniginės lėšos būtų grąžintos ieškovo R. P. dukrai G. S., ir tai sutvirtina teismo įsitikinimą, kad palikėjos mirties dieną ieškovas realiai nebuvo tokios turtinės padėties, kuri nulėmė jo teisę gauti privalomą palikimo dalį. Šios teismo išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad šiuo metu ieškovo R. P. pajamos sudaro tik senatvės pensija, kadangi vertinama asmens turtinė padėtis palikimo atsiradimo metu (CK 5.20 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo R. P. teisės į privalomąją palikimo dalį, tinkamai taikė CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo

Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio dalis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad minėtą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Be to, vertinant ieškovo elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas R. P. praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti ir iš esmės nurodė dvi termino praleidimo priežastis: pablogėjusią sveikatos būklę bei aplinkybę, kad buvo suklaidintas notarės. Kaip jau minėta, VŠĮ Kauno centro poliklinikos 2014 m. birželio 4 d. pažyma Nr. 9-11-800 patvirtina, kad ieškovas R. P. po motinos mirties nebuvo hospitalizuotas (T. 1., b. l. 30). Aplinkybė, kad ieškovas R. P. 2013 m. birželio 3 d. atvyko į Kauno m. 14-ojo biurą tik patvirtina faktą, jog ieškovo R. P. sveikatos būklė leido jam tinkamai įgyvendinti teisę į palikimą. Pažymėtina, kad ieškovas R. P. 2015 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog tikėjosi, kad atsakovas A. R. pasidalins priimtą palikimą ir tik 2013 m. birželio 20 d. suprato, jog atsakovas A. R. vienas priims E. R. palikimą (teismo posėdžio garso įrašo 27:20 min.). Šis faktas sustiprina teismo įsitikinimą, kad ieškovas R. P., suprasdamas, jog turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, šios teisės neįgyvendino ne dėl objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas R. P. 2013 m. birželio 3 d. atvykęs pas notarę D. M. – M. buvo jos suklaidintas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu 2013 m. gegužės 27 d. notarės pranešimo (T. 1., b. l. 118) ir ieškovo R. P. 2013 m. birželio 3 d. pareiškimo (T. 1., b. l. 119) vertinimu ir padarytomis teisinėmis išvadomis. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ieškovas R. P., turėdamas inžinieriaus technologo išsilavinimą, buvęs R. P. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ savininku (T. 1., b. l. 162-163), būdamas profesijos mokytojų/dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programos mokytojas (T. 2., b. l. 88-95), iš 2013 m. gegužės 27 d. notarės pranešimo, kuriame buvo aiškiai nurodyti ne tik palikimo priėmimo būdai, bet ir 3 mėn. terminas palikimui priimti, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo suprasti, kad dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą laiką reikia kreiptis į notarą ar priimti palikimą faktiškai valdant turtą. Be to, trečiasis asmuo notarė D. M. – M. 2015 m. kovo 17 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2013 m. birželio 3 d. ieškovui R. P. atvykus į notarų biurą, notarė jam dar kartą žodžiu išaiškino jo teisę į privalomąją palikimo dalį (2015 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 25 min.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo R. P. 2013 m. birželio 3 d. pareiškimas, kuriuo jis atsisakė gauti privalomąją palikimo dalį, yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kuris nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu, ir nors ieškovas R. P. teigia, jog pasirašydamas minėtą pareiškimą buvo suklaidintas notarės, tačiau nereiškia reikalavimo dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudarytu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog tris mėnesius po motinos mirties egzistavo objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti ieškovui R. P. suteiktą teisę (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, o byloje esantys duomenys apie apelianto sveikatos būklę nepatvirtina, kad jo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po motinos mirties buvo suvaržyta. Be to, nesant duomenų, kad notarė netinkamai ieškovui R. P. išaiškino jo teisę į privalomąją palikimo dalį ir atsižvelgiant į teisingo apelianto, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir atsakovo A. R., kurio teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepratęsė praleisto termino palikimui priimti (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog priežasčių vertinimas sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra reikšmingas tik tada, jei nustatoma, kad toks asmuo turi materialinę subjektinę teisę - atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus, t. y. tik nustačius, kad palikėjo vaikui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas yra teisinis pagrindas vertinti, ar praleistas procedūrinis terminas pratęstinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008). Šiuo atveju nustačius, kad ieškovui R. P. jo motinos E. R. mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas, ieškinio reikalavimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 5.20 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).

Šiuo atveju ieškovas R. P., siekdamas įgyvendinti paveldėjimo teisę, ginčija Kauno m. 14-ojo biuro notarės D. M. – M. 2013 m. liepos 3 d. atsakovui A. R. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, todėl ieškovo R. P. reikalavimui taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Apeliantas nurodo, kad apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo 2013 m. liepos 5 d., kuomet atsakovas A. R. paveldėjimo teisės liudijimą įregistravo VĮ Registrų centre. Su šia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, nes ji prieštarauja byloje konstatuotoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas R. P. vėliausiai apie tai, kad palikimą priėmė atsakovas A. R., sužinojo 2013 m. birželio 3 d. paduodamas pareiškimą notarei, o ieškinys teisme gautas 2014 m. birželio 6 d., t.y., nors ir nežymiai, bet ieškinio senaties terminas yra praleistas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo R. P. ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu (CK 5.8 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismui nustačius, jog ieškovas R. P. neturi teisės į privalomąją palikimo dalį ir jo teisės nėra pažeistos, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2013 m. liepos 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. R. Kauno m. 14-ajame notarų biure, dalį dėl 1/8 paveldėto pagal testamentą turto dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, motyvuodamas tuo, kad atsakovo ir trečiojo asmens patirtos išlaidos, atsižvelgus į bylos specifiką, nebuvo būtinos, be to, teismas neargumentavo, kodėl priteisiamos būtent tokio dydžio išlaidos. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo R. P. priteisė atsakovui A. R. 2160 Eur, o trečiajam asmeniui notarei D. M. – M. 1000 Eur atstovavimo išlaidų.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nustatant priteistino advokato užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014, 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas A. R., atstovaujamas advokatės L. K. (T. 1., b. l. 55), 2014 m. liepos 8 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (T. 1., b. l. 48-54) ir 2014 m. rugsėjo 16 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį (T. 1., b. l. 122-130), pagal Rekomendacijų galiojusių atsiliepimų pateikimo dieną 8.2 punktą maksimali suma už abu procesinius dokumentus yra 1737,72 Eur (3 × 289,62 Eur × 2). Atsakovas taip pat 2014 m. birželio 26 d. pateikė atskirąjį skundą (T. 1., b. l. 43-46), pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimali suma - 43,44 Eur (0,15 × 289,62 Eur), 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. sausio 15 d. prašymus dėl teismo liudijimo išdavimo (T. 1., b. l. 175, 178), pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimali suma - 300 Eur (2× 0,5 × 300 Eur), viso 2081,16 Eur. Trečiasis asmuo notarė D. M. – M., atstovaujama advokatės Z. R. (T 1., b. l. 120), 2014 m. rugsėjo 15 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (T. 1., b. l. 113-116), pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali suma 868,86 Eur (3 × 289,62 Eur). 2014 m. lapkričio 11 d. teismo posėdis truko 11 min. (T. 1., b. l. 171), 2015 m. sausio 20 d. – 2 val. 30 min (T. 2., b. l. 10-12), 2015 m. kovo 17 d. – 1 val. 35 min (T. 1., b. l. 66-68), taigi viso iki naujos Rekomendacijų redakcijos įsigaliojimo (2015 m. kovo 19 d. ) teismo posėdžiai truko 4 val., maksimali suma pagal tuo metu galiojusių Rekomendacijų 8.18 punktą - 180 Eur (0,15 × 300 Eur×4). 2015 m. kovo 27 d. teismo posėdis truko 37 min (T. 2., b. l. 75-76), 2015 m. gegužės 15 d. - 1 val. 45 min. (T. 2., b. l. 108-109), viso teismo posėdžių trukmė 2 val., pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali suma – 139,96 Eur (0,1× 699,80 Eur×2), viso už atstovavimą teisme galima maksimali suma - 319,96 Eur. Atsakovas A. R. pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 2160 Eur atstovavimo išlaidų (T. 2., b. l. 99-100), o trečiasis asmuo notarė D. M. – M. 1000 Eur atstovavimo išlaidų (T. 2., b. l. 97-98). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo A. R. ir trečiojo asmens notarės D. M. – M. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos teismui pateiktais dokumentais (sąskaitomis, pinigų priėmimo kvitais), neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą (buvo nagrinėjami trys ieškovo R. P. reikalavimai), jos nagrinėjimo terminą, aplinkybę, kad ieškovas R. P. tikslino ieškinį, atsakovas A. R. teikė įvairius rašytinius įrodymus (T. 1., b. l. 161-168, T. 2., b. l. 59-63), todėl naikinti ar keisti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, ieškovas R. P. neįrodė, kad jam testatorės mirties metu buvo reikalingas išlaikymas, priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovo R. P. motinos mirties momentu jis turėjo pakankamai lėšų būtinųjų poreikių tenkinimui, buvo darbingas, jo artimieji turėjo didelės vertės nekilnojamojo turto. Taip pat ieškovas R. P. neįrodė, kad dėl sveikatos būklės ar dėl galimai klaidinančių notarės veiksmų praleido terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti (CPK 176-178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo R. P. ieškinį, tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias teisę į privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 straipsnio 1 dalis) bei termino palikimo priimti pratęsimą (CK 5.8 straipsnis), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei padarė faktinius bylos duomenis atitinkančias išvadas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovo R. P. apeliacinis skundas netenkinamas, todėl iš jo atsakovui A. R. ir trečiajam asmeniui notarei D. M. – M. priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Atsakovas A. R. pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą jis sumokėjo atstovui advokatui 500 Eur, trečiasis asmuo notarė D. M. – M. taip pat pateikė rašytinius įrodymus, jog advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 300 Eur (T. 2., b. l. 154-155). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis, taip pat atsižvelgdama į tai, kad prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų už advokato pagalba dydis neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, sprendžia, jog atsakovui A. R. iš ieškovo R. P. priteistina 500 Eur suma advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, o trečiajam asmeniui notarei D. M. – M. - 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui notarei D. M. – M. 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėIzolda NėnienėMindaugas Šimonis