Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės UAB „Makroportas“ pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys E. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, D. G., J. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė UAB „Makroportas“ (toliau – nemokumo administratorė) pateikė teismui prašymą pripažinti UAB „duomenys neskelbtini“ bankrotą tyčiniu.

2. Administratorė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės administratore paskirta UAB „Makroportas“.

3. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad nuo 2018-10-04 iki bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovavo E. J..

4. Bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia ją sąmoningai blogai valdant ir tuo siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Dėl įmonės privedimo prie bankroto yra atsakingas E. J..

Juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas

5. Pagal 2024-03-31 balansą įmonei priklausančio turto vertė siekė 944 962,00 Eur, tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams sudarė 937 149,00. Bankroto byloje prie atsiliepimo dėl bankroto bylos iškėlimo E. J. pridėjo 2024-03-31 balansą, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atsargų ir prekių sąrašą, kuriame nurodyta, kad įmonė turi statybinių prekių už 723 771,28 Eur sumą. Iškėlus bankroto bylą administratoriui buvo perduotas įmonės balansas, sudarytas 2024-07-31 duomenimis, kuriame nurodyta, kad įmonė turi nebaigtos produkcijos už 718 587 Eur sumą. Nebaigta produkcija už balansinę sumą administratorei nebuvo perduota.

6. Administratorė, siekdama išsiaiškinti šio turto buvimo vietą ar jo (ne)nurašymo aplinkybes, vykdė su E. J. susirašinėjimą, kuriame jis nurodė, kad dalis medžiagų, esančių nebaigtos produkcijos sąraše, yra panaudota įmonei nuosavybės teise priklausančiuose objektuose, skirtuose pardavimui ( (duomenys neskelbtini): 40 550,73 + 41 397,96 Eur ir ( (duomenys neskelbtini): 61 866,08 + 23 373,46 Eur), viso 167 188,23 Eur sumai, o likusios medžiagos panaudotos kituose objektuose, kuriuose bendrovė vykdė statybos rangos darbus, tačiau jie bendrovei nepriklauso arba juos vystė ir realizavo bei detalizavo kokiuose objektuose minėtos medžiagos panaudotos konkrečiai.

7. Nurodytas turtas įmonėje pagal buhalterinius duomenis kauptas nuo 2022 m. sausio mėn. ir nenurašytas, nors turėtų būti nurašomas medžiagas panaudojus statybos darbams, kuriuos atlikus, užsakovams išrašomos sąskaitos. Medžiagų kaupimas truko nuo 2022 m., sąskaitų kai kuriems užsakovams išrašyta ne viena, todėl tiksliai nustatyti, kiek medžiagų turėjo būti nurašyta ir kuriuo tiksliai metu, objektyviai nustatyti yra komplikuota.

8. Kitaip tariant, į įmonės balansą yra įtrauktas 591 949,33 Eur vertės turtas, kuris buvo parduotas tretiesiems asmenims (kurių naudai buvo atliekami statybos darbai, jiems atlikti panaudojant minimas statybines medžiagas) ir kuris įmonei, išrašius sąskaitas už atliktus statybos darbus, nebepriklausė, nes buvo realizuotas.

9. Savalaikis turto nenurašymas sudarė galimybes dokumentuose atvaizduoti bendrovę kaip mokią, o kreditorių reikalavimus - kaip užtikrintus bendrovės valdomu turtu, ir sudarė galimybes prisiimti papildomus įsipareigojimus už papildomą 591 949,33 Eur sumą. Jei bendrovės atsargos būtų savalaikiai nurašytos, bendrovės vadovas, vertindamas įmonės būklę, jau žymiai anksčiau būtų turėjęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo arba, būdamas kartu ir jos akcininku, įnešti į bendrovę papildomai lėšų.

10. Remiantis administratorės sudaryta lentele, matyti, kad iki 2023-05-31 turėjo būti nurašyta turto už ne mažiau kaip 55 490,16 Eur sumą (medžiagos panaudotos objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Papildomai įvertinant faktą, kad laikotarpiu nuo 2023-05-31 sąskaitų UAB „Bendorių SPV“ išrašyta tik už 65 517,75 Eur sumą, konstatuotina, kad iki 2023-05-31 medžiagų, panaudotų ir nurašytų minėtos bendrovės užsakymu atliekamiems darbams turėjo būti ne mažiau kaip už 33 9914,56 Eur (319 488,04 + 85 944,27 – 65 517,75 = 339 914,56). Apibendrinant darytina išvada, jog neteisėtai ir nepagrįstai įtraukus į įmonės balansą turto už 591 949,33 Eur, įmonės balansinis turtas įsipareigojimus 2024-03-31 viršijo tik 7813 Eur suma (944 962,00 Eur - 937149,00 Eur), todėl, administratorės nuomone, nemokumo riba buvo peržengta ne vėliau kaip 2023-05-31, nes vėliausiai šios dienos duomenimis įmonės balansas turėjo būti mažinamas net 395 404,72 Eur.

11. Už įmonės turto tinkamą apskaitą, atsargų inventorizaciją yra tiesiogiai atsakingas yra bendrovės vadovas LR ABĮ 37 str. 12 d. 2 p. Atsižvelgiant į tai, jog balanse įsiskolinimas kreditoriams yra 95 4349 Eur, o turtas 933 342 Eur, konstatuotina, kad vadovas netinkamai veikdamas papildomai prisiėmė įsipareigojimų už ne mažesnę nei 591 949,33 Eur sumą.

Kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą

12. Civilinėje byloje Nr. e2-1242-1187/2025 nustatyta, kad E. J., būdamas įmonės vadovas ir kartu atskaitingas asmuo, iš savo asmeninių lėšų pirko statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdant statybos darbus užsakovui MB „Rico LT“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo skolinga Atsakovui E. J. 224 435,88 Eur sumą. 2024-01-10, 2024-01-12, 2024-01-19, 2024-02-12, 2024-02-19, 2024-02-26 E. J., būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” vadovas, pateikė prašymus MB „Rico LT“, kuriuose nurodė, kad užsakovas MB „Rico LT“ dalį savo turimo įsiskolinimo Ieškovui sumokėtų tiesiogiai E. J. (kuris kaip minėta atsirado dėl to, kad E. J. iš savo asmeninių lėšų pirko statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos Ieškovui vykdant statybos darbus užsakovui MB „Rico LT“), ko pasėkoje MB „Rico LT“ pervedė E. J. bendrą 116 472,35 Eur sumą. Be to, 2024-04-25, 2024-04-26 ir 2024-04-30 trišalėmis reikalavimų įskaitymo sutartimis, sudarytomis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „Rico”, sandorių Šalys panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą E. J. ir MB „Rico LT“ įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai 107 963,53 EUR sumai ir susitarė, kad MB „Rico LT“ lieka skolinga E. J. 107 963,53 Eur sumą, kurios mokėjimas bus vykdomas pagal šalių sudarytų susitarimų sąlygas (toliau tiek mokėjimai E. J., tiek trišalės sutartys, kuriomis reikalavimo teisės perkeltos E. J.. Bendra šių sandorių suma yra 224 435,88 Eur. Tokiu būdu, vengiant pervesti lėšas į UAB “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitą, buvo išvengta jų nukreipimo atsiskaityti su kitais bendrovės kreditoriais, kurių naudai buvo vykdomi išieškojimai pagal teismų vykdomuosius dokumentus.

13. Visi šie faktai įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” prie bankroto privesta tyčia, t. y. dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo.

14. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM (toliau – ir VMI prie FM) atsiliepime į prašymą palaiko administratoriaus prašymą dėl tyčinio bankroto iškėlimo.

15. Atsiliepime nurodė, kad VMI prie FM 2024 m. birželio 17 d. pareiškimu Nr. RNA-21355 „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A6.-1057-369/2024 buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. J. skyrė baudą.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. J., žinodamas, jog jo valdoma Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2023 m. spalio 19 d. sudarė 16 810,19 Eur, 2023 m. lapkričio 1 d. sudarė 17 817,09 Eur, 2024 m. birželio 13 d. sudarė 75 539,49 Eur, t. y. įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais paskesnės eilės kreditoriais.

17. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, VMI prie FM nuomone, prašymas pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas.

18. Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepime į prašymą palaiko administratorės prašymą dėl tyčinio bankroto iškėlimo. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024-06-17 priimtoje nutartyje civ. byloje Nr. eB2-1836-656/2024 jau yra konstatavęs, jog 2024 m. kovo 31 d. balanse nurodyta Bendrovės turto vertė sudaro 944 962 Eur (tame tarpe ilgalaikis turtas – 90 000 Eur; 800 357 Eur – atsargos, 41 330 Eur – gautinos sumos, 11 229 Eur - pinigai), tačiau šis turtas vertintinas kritiškai. Teismas sprendė, kad 800 357 Eur vertės atsargos yra nepagrįstos, nes nepateikti jų buvimą pagrindžiantys įrodymai, kuriuos pateikti teismas buvo įpareigojęs atsakovą (duomenis apie balanse apskaitomas statybines medžiagas, jų sandėliavimo vietą, inventorizacijos duomenis). Lietuvos apeliacinis teismas 2024-07-25 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2-609-467/2024 pritarė tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra įrodyta reali ir faktinė Bendrovės turimo trumpalaikio turto (atsargų) vertė. Taigi, faktinės aplinkybės apie tai, kad Bendrovė realiai nedisponavo jos balanse nurodytos didelės vertės atsargomis, kurios sudarė didžiąją dalį Bendrovės turto, jau yra nustatyta įsiteisėjusiomis teismo nutartimis byloje dėl atsakovo nemokumo, civ. bylos Nr. eB2-1836-656/2024. Kartu šios įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas E. J. sudarydamas ir pateikdamas teismui Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, juose sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės turtinę padėtį, ir taip nesąžiningai siekė išvengti bankroto bylos iškėlimo, įrodinėdamas tikrovės neatitinkančią gerą Bendrovės turtinę padėtį ir jos gyvybingumą.

19. Kreditorė visiškai pritaria nemokumo administratorės pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir VMI prie FM atsiliepime nurodytiems argumentams. Tai, kad šalys kitoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal nemokumo administratoriaus ieškinį, sudarė taikos sutartį, niekaip nepaneigia fakto, jog Bendrovės vadovas, sudarydamas sandorius tarp Bendrovės, savęs ir savo sūnaus valdomos įmonės MB „Rico LT“ pažeidė kreditorių teises ir CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, vengė atsiskaitymų su kitais kreditoriais, tame tarpe ir su D. G.. Priešingai, ta aplinkybė, jog taikos sutartimi MB „Rico LT“ įsipareigojo sumokėti Bendrovei 224 435,88 Eur sumą, patvirtina nemokumo administratoriaus toje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumą.

20. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) J. Č. atsiliepime į prašymą palaiko administratorės prašymą dėl tyčinio bankroto iškėlimo, prašo nustatyti, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto atsakingas yra E. J.. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie E. J. veiksmus (neveikimą), turinčius BK 182 str. ir (ar) 203 str. 2 d. ir (ar) 208 str. ir (ar) 209 str. numatytos nusikalstamos veikos formaliųjų požymių.

21. Sutinka su administratorės pozicija dėl pareiškime nurodytų tyčinio bankroto požymių egzistavimo. Neatkartojant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo argumentų, sutinka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo riba buvo peržengta ne vėliau kaip 2023-05-31, nes vėliausiai šios dienos duomenimis įmonės balansas turėjo būti mažinamas net 395 404,72 Eur, tačiau E. J. to nepadarė, vietoj to buvo sudarinėjamos naujos sutartys (įskaitant ir su J. Č.), prisiimami nauji įsipareigojimai klaidinant kreditorius dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumo ir galimybės vykdyti savo įsipareigojimus jiems ir kitų svarbių aplinkybių. E. J., vienintelis žinodamas tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, ne tik atliko paminėtus veiksmus, tačiau ir iki pat bankroto bylos iškėlimo neteisėtai bandė neigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo faktą.

22. Suinteresuotas asmuo (buvęs vadovas) E. J. atsiliepime prašo atmesti administratoriaus prašymą dėl tyčinio bankroto iškėlimo.

23. Dėl administratorės argumentų neva juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, argumentai dėl sąmoningai blogo valdymo vertintini ne kaip savarankiškas tyčinio bankroto požymis, o turi būti sistemiškai siejami su JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-252-407/2024).

24. Administratorė savo pareiškime nurodo, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo vykdoma aplaidžiai, nes neva nepagrįstai buvo nenurašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, t.y. statybinės medžiagos.

25. Pagal Finansines apskaitos įstatymo (toliau - FAĮ) 13 str. 1 d., vadovas organizuoja juridinio asmens apskaitą – parenka apskaitą tvarkantį asmenį. Taigi E. J. vykdydamas jam, kaip įmonės vadovui, priskirtas pareigas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2018-10-19 su UAB „Baulera“ sudarė Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. BA-243, kuria ši įmonė įsipareigojo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikį ir pagal jos pateiktus duomenis teikti buhalterinės apskaitos paslaugas. Be to, UAB „Baulera“ minėta sutartimi įsipareigojo teikti paslaugas profesionaliai, užtikrinti, kad paslaugas teiks kvalifikuoti specialistai pagal teisės aktų reikalavimus (Sutarties 4.1., 4.2. p.). Taigi E. J., pasitelkdamas šią įmonę neturėjo pagrindo abejoti jos profesionalumu ir tinkamumu vykdyti buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį pagal teisės aktų reikalavimus.

26. Kaip matyti iš Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties, šalys sutarė dėl buhalterinių paslaugų turinio (Sutarties priedas Nr. 1), kuriame matyti, kad paslaugų teikėjas (UAB „Baulera“) buvo atsakingas už pardavimo/pirkimų, banko operacijų tvarkymą, metinės finansinės atskaitomybės parengimą ir pateikimą valdžios institucijoms bei kitas paslaugas. Taigi E. J. buvo atsakingas už duomenų UAB „Baulera“ pateikimą, o paslaugų teikėjas – už buhalterinės apskaitos vedimą pagal teisės aktų reikalavimus.

27. Finansinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Vadovas atsakingas už tai, kad bendrovėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kaip buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju. Taigi vadovas, pavedęs finansinės apskaitos tvarkymo darbus bendrovei, teikiančiai finansinės apskaitos darbus, iš esmės yra tinkamai įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės finansinės apskaitos tvarkymą.

28. E. J., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, kiekvieną kartą sąžiningai teikė finansinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei visus dokumentus – sąskaitas, informaciją apie sudarytas sutartis, ūkines operacijas ir kitus ūkinius įvykius. UAB „Baulera“ kilus neaiškumų ar turėdama įtarimų dėl galimų netikslumų turėjo teisę kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, siekti išaiškinti netikslumus. Tačiau vadovas tokių užklausų, kiek pamena, nebuvo gavęs. Todėl E. J. pasitikėjo UAB „Baulera“ vykdomos finansinės apskaitos profesionalumu ir neturėjo pagrindo abejoti šios įmonės parengtomis finansinės ataskaitos duomenimis.

29. Ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510/2018 29 punktas).

30. Aplinkybė, kad finansinėje atskaitomybėje nebuvo tiksliai atspindėtos visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos ūkinės operacijos, ko pasėkoje liko nenurašytas įmonės trumpalaikis turtas, dar nereiškia, kad apskritai negalima nustatyti įmonės turto.

31. Nekvestionuotina, kad, nepriklausomai nuo to, ar buhalterinė apskaita yra vedama bendrovės darbuotojo, ar yra sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, už tinkamą buhalterinę apskaitą yra atsakingas bendrovės vadovas. Tačiau tyčinio bankroto kontekste be kita ko būtina nustatyti apskaitos trūkumų reikšmingumą ir įtaką bankroto procesui. Be to, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp bendrovės vadovo sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. E. J. laikosi pozicijos, kad jis tinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)” finansinę apskaitą ir iš savo pusės UAB „Baulera“ pateikė visus duomenis apie įmonės vykdomus sandorius ir ūkines operacijas. Nėra duomenų liudijančių, kad E. J. sąmoningai blogai valdė įmonę ir dėl to UAB “ (duomenys neskelbtini)” bankrutavo. Todėl administratorės argumentai neva UAB “ (duomenys neskelbtini)” finansinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai yra atmestini.

32. Dėl administratorės argumentų neva kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

33. Administratorius remiasi kita civiline byla Nr. e2-1242-1187/2025, kuri pradėta pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės UAB „Makroportas“ ieškinį dėl neteisėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir skolos priteisimo. Ieškovė ieškiniu reikalavo: 1) pripažinti 2024-01-10, 2024-01-12, 2024-01-19, 2024-02-12, 2024-02-19 ir 2024-02-26 MB „Rico LT“ mokėjimus E. J., kurių bendra suma 116 472,35 Eur, negaliojančiais ab initio; 2) pripažinti 2024-04-25 trišalę reikalavimo įskaitymo sutartį, 2024-04-26 trišalę reikalavimo įskaitymo sutartį ir 2024-04-30 trišalę reikalavimo įskaitymo sutartį, kurios sudarytos tarp E. J., UAB „(duomenys neskelbtini)” ir MB „Rico LT”, kurių bendra suma 107 963,53 Eur, negaliojančiomis ab initio; 3) taikyti restituciją: MB „Rico LT“ naudai grąžinti (priteisti) iš E. J. 224 435,88 Eur; E. J. grąžinti 224 435,88 Eur sumos reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti 224 435,88 Eur sumos reikalavimo teisę į MB „Rico LT“.

34. Šioje civilinėje byloje tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi, kuri šiuo metu yra įsiteisėjusi. Taigi minėta taikos sutartis šalims turi res judicata galią, tai reiškia, kad pakartotinai kelti klausimą dėl to paties reikalavimo, tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių, negalima (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Be to, šioje taikos sutartyje nėra pažymėta, kad atsakovai (jų tarpe ir E. J.) pareikštą ieškinį ar jo dalį būtų pripažinę ar kaip kitaip sutikę su atsakovų atžvilgiu pareikštais reikalavimais.

35. Taigi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentai neva MB „Rico LT“ atsiskaitymas su E. J. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teises, yra nepagrįsti.

36. Minėta, kad tyčinio bankroto požymiais pripažįstami ne bet kokie buvusio įmonės vadovo veiksmai, o tik tokie, kurie pagal byloje teismo nustatytas aplinkybes vertintini kaip sąmoningas blogas valdymas ar neveikimas, kuriuo būtent ir buvo siekta dar labiau pabloginti ir taip jau nemokios įmonės padėtį ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

37. Įmonės vadovas siekė išlaikyti įmonės mokumą ir uždirbti pajamų, iš kurių būtų galima atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi statybos rangos vykdymo projektų pagal sutartis su MB „Rico LT“. E. J., siekdamas išsaugoti įmonės mokumą, priėmė verslo sprendimą. Teismų praktikoje pripažinta, kad versle negalima garantuoti vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl vykdant verslą, rizika yra neatsiejamas veiklos vykdymo elementas.

Administratoriaus prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas.

38. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės administratore paskirta UAB „Makroportas“. Nutartis įsiteisėjo 2024-07-25.

39. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2018-10-04 iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo E. J..

40. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nemokumo administratorei nebuvo perduotas balansinis įmonės turtas - atsargos.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

41. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas).

42. Atsižvelgdama į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), kasacinis teismas yra nurodęs, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 26–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 50 punktas).

43. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., išskyrus 2 straipsnio 19 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 34 straipsnio 4 dalį, 36 straipsnio 2 dalį, III dalies V skyrių (išskyrus 142 straipsnio 1, 3, 6, 9 ir 11 punktus, 145 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 147 straipsnio 1 ir 4 dalis, 148 ir 149 straipsnius) ir 155 –163 straipsnius.

44. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesas pradėtas 2024 m. birželio 17 d., prašymas dėl šio juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2025 m. vasario 20 d., t. y. galiojant aktualioms JANĮ nuostatoms. Suinteresuoto asmens veiksmai (neveikimas), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti galiojant JANĮ normoms, todėl klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).

Dėl sąlygų juridinio asmens bankrotą pripažinti tyčiniu

45. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

46. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

47. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

48. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-424-910/2025).

49. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar kartą būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Dėl to, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai, tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

51. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

52. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą prašo pripažinti tyčiniu, remiantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 ir 4 punktų nuostatomis, dėl įmonės privedimo prie bankroto atsakingu asmeniu pripažinti E. J. – buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą ir akcininką.

Dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo

53. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

54. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022, kt.).

55. Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus jo finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra juridinio asmens įsipareigojimai, jų santykis su turimo turto realia verte ir juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys jo galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi, atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą (bylos Nr. eB2-736-656/2025). Atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovės vadovas E. J. siekė įrodyti, kad Bendrovė yra moki remiantis 2024-03-31 balansu, kurio duomenimis Bendrovei priklausančio turto vertė siekė 944 962,00 Eur, o jos įsipareigojimai kreditoriams sudarė 937 149,00. Todėl, pasak vadovo, kreditorių įsipareigojimai neviršijo į įmonės balanse įrašyto turto vertės.

57. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartyje nustatė Bendrovės turto sudėtį. Balansinė Bendrovės turto vertė 2024 metais sudarė 944 962 Eur (tame tarpe ilgalaikis turtas – 90 000 Eur; trumpalaikis turtas – 854 962 Eur: 800 357 Eur – atsargos, 41 330 Eur – gautinos sumos, 11 229 Eur - pinigai), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 937 149 Eur. Nors teismas buvo įpareigojęs Bendrovę pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog į balansą įrašytas trumpalaikis turtas realiai egzistuoja, t. y. įrodymus dėl turimų atsargų (statybinių medžiagų) inventorizacijos, dėl šio turto sudėties, sandėliavimo vietos ir pan., tačiau tokie įrodymai byloje nebuvo pateikti. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje, kuria paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra įrodyta reali ir faktinė bendrovės turimo trumpalaikio turto (atsargų) vertė.

58. Įvertinęs jau aptartus duomenis apie turimą Bendrovės turtą (kurį sudaro pagrinde nekilnojamasis turtas) ir įsipareigojimus (937 149 Eur), tame tarpe turimą 7 120,83 Eur skolinį įsipareigojimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir 77 298,44 Eur skolą valstybės ir savivaldybių biudžetui, tai, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo vykdoma 21 vykdomoji byla, kuriose išieškojimas vykdomas bendrai 158 000 Eur sumai, teismas sprendė Bendrovę atitinkant JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, dėl ko jai iškėlė bankroto bylą.

59. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą buvęs Bendrovės vadovas administratorei perdavė įmonės balansą, sudarytą 2024-07-31 duomenimis, kuriame nurodyta, kad Bendrovė turi nebaigtos produkcijos už 718 587 Eur sumą. Tačiau nebaigta produkcija už balansinę sumą administratorei nebuvo perduota.

60. Administratorei, siekiant išsiaiškinti nebaigtos produkcijos/atsargų buvimo vietą, E. J. raštu nurodė bei pateikė duomenis, kad dalis medžiagų, esančių nebaigtos produkcijos sąraše, yra panaudota Bendrovei nuosavybės teise priklausančiuose objektuose, skirtuose pardavimui, ((duomenys neskelbtini), 40 550,73 Eur + 41 397,96 Eur ir (duomenys neskelbtini), 61 866,08 Eur + 23 373,46 Eur), viso 16 7188,23 Eur sumai, o likusios medžiagos panaudotos kituose objektuose, kuriuose bendrovė vykdė statybos rangos darbus, tačiau jie bendrovei nepriklauso arba juos vystė ir realizavo bei detalizavo kokiuose objektuose minėtos medžiagos panaudotos. Pagal E. J. pateiktus duomenis administratorė sudarė suvestinę medžiagų panaudojimo konkrečiuose objektuose:

60.1. (duomenys neskelbtini), (sunaudota 33 244,53 Eur medžiagų pagal 2022-05-20 sutartį su V. B.; paskutinė sąskaita – 2023-02-21);

60.2. (duomenys neskelbtini), (sunaudota 2 354,38 Eur medžiagų);

60.3. (duomenys neskelbtini), (sunaudota 38 185,06 Eur medžiagų pagal 2022-01-11 sutartį su A. P.; paskutinė sąskaita 2024-01-26);

60.4. (duomenys neskelbtini), (sunaudota 319 488,04 Eur medžiagų pagal 2022-09-29 sutartį su UAB „Bendorių SPV”; paskutinė sąskaita - 2023-08-03);

60.5. (duomenys neskelbtini), (sunaudota 85 944,27 Eur medžiagų pagal 2022-09-29 sutartį su UAB „Bendorių SPV”; paskutinė sąskaita - 2023-08-03);

60.6. (duomenys neskelbtini), (sunaudota 11 736,79 Eur medžiagų pagal 2021-09-07 sutartį su UAB „Stateta valda”; paskutinė sąskaita - 2023-05-22);

60.7. (duomenys neskelbtini), (sunaudota 86 510,67 Eur medžiagų objektui (namui), 2023-07-20 parduotam J. K.; galutinis atsiskaitymas įvyko 2023-07-28; paskutinė sąskaita - 2023-12-14);

60.8. (duomenys neskelbtini), (sunaudota 10 508,84 Eur medžiagų objektui (namui), 2023-03-29 parduotam N. K., paskutinė sąskaita - 2023-04-28);

60.9. (duomenys neskelbtini) (sunaudota 3976,75 Eur medžiagų).

61. Nemokumo administratorės pateiktu paskaičiavimu nurodytuose objektuose bendra sunaudotų medžiagų suma – 591 949,33 Eur (DOK-10121 ir jame pateikti priedai). Nurodytas turtas (medžiagos) pagal buhalterinius duomenis Bendrovėje kauptas nuo 2022 m. sausio mėn. (DOK-10121, Priedas Nr. 4.2), tačiau nebuvo nurašytas medžiagas panaudojus statybos darbams, o liko apskaitomas kaip Bendrovės turtas. Buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pateikė atsiliepimą į administratorės prašymą dėl tyčinio bankroto bylos iškėlimo, tačiau nurodytų administratorės įrodinėjamų aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

62. Administratorė siekia pagrįsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokia tapo vėliausiai 2023-07-31. Jos tvirtinimu, 2023-05-31 turėjo būti nurašyta turto už ne mažiau kaip 55 490,16 Eur sumą (medžiagos panaudotos objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)). Papildomai įvertinant faktą, kad laikotarpiu nuo 2023-05-31 sąskaitų UAB „Bendorių SPV“ išrašyta tik už 65 517,75 Eur sumą, leidžia spręsti, kad iki 2023-05-31 medžiagų, panaudotų ir nurašytų minėtos bendrovės užsakymu atliekamiems darbams, turėjo būti ne mažiau kaip už 339 914,56 Eur (319 488,04 + 85 944,27 – 65 517,75 = 339 914,56). Administratorė laikosi pozicijos, jog nepagrįstai įtraukus į įmonės balansą turto už 591 949,33 Eur, Bendrovės balansinis turtas įsipareigojimus 2024-03-31 viršijo tik 7813 Eur suma (944 962,00 Eur – 937 149,00 Eur), todėl nemokumo riba buvo peržengta ne vėliau kaip 2023-05-31, nes vėliausiai šios dienos duomenimis įmonės balansas turėjo būti mažinamas net 395 404,72 Eur.

63. Teismo vertinimu, administratorė nepagrindė, kad nemokumo momentu laikytina 2023-05-31, nes nepaaiškino, kuo remiantis nustatė 2024-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertę (944 962,00 Eur) bei įsipareigojimų sumą (937 149,00 Eur).

64. Kaip jau minėta, pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

65. Pagal administratorės pateiktą 2023 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, pasirašytą E. J. bei buhalterės (DOK-10121, Priedas Nr. 2), bendrovė turėjo 1 053 369 Eur turto (tame tarpe atsargų – 911 863 Eur, nebaigtos produkcijos – 842 147 Eur ir kt.), o mokėtinos sumos siekė 1 052 119 Eur (tame tarpe per vienerius metus mokėtinos – 770 771 Eur). Todėl, nurašius 2023 metais panaudotas 591 949,33 Eur vertės medžiagas/nebaigtą produkciją, 2023 metais balansinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertė šia suma būtų mažesnė ir sudarytų 461 446,67 Eur (1 053 369 Eur - 591 949,33 Eur). Todėl 2023-12-31 Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams (1 052 119 Eur) daugiau nei dvigubai viršijo jos turtą (461 446,67 Eur), kas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokia tapo vėliausiai 2023-12-31 (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Dėl JANĮ 70 straipsnio 1 dalies sąlygos ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių egzistavimo

66. Nagrinėjamu atveju administratorė prašo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinti tyčiniu juridinio asmens nemokumui kilus dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis) ir esant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto požymiui (kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą) ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto požymiui (buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai).

67. Administratorė nustatė, kad E. J., būdamas įmonės vadovu ir atskaitingu asmeniu, iš savo asmeninių lėšų pirko statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdant statybos darbus užsakovui MB „Rico LT“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo skolinga E. J. 224 435,88 Eur sumą.

68. Administratorė remiasi tuo, kad 2024-01-10, 2024-01-12, 2024-01-19, 2024-02-12, 2024-02-19, 2024-02-26 E. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovu, pateikė prašymus MB „Rico LT“, kuriuose nurodė, kad užsakovas MB „Rico LT“ dalį savo turimo įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sumokėtų tiesiogiai E. J., ko pasėkoje MB „Rico LT“ pervedė E. J. bendrą 116 472,35 Eur sumą. 2024-04-25, 2024-04-26 ir 2024-04-30 trišalėmis reikalavimų įskaitymo sutartimis, sudarytomis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „Rico” ir E. J., sandorių Šalys panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą E. J. ir MB „Rico LT“ įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai 107 963,53 Eur sumai ir susitarė, kad MB „Rico LT“ lieka skolinga E. J. 107 963,53 Eur sumą, kurios mokėjimas bus vykdomas pagal šalių sudarytų susitarimų sąlygas. Tiek mokėjimais E. J., tiek trišalėmis sutartimis, kuriomis reikalavimo teisės perkeltos E. J., buvo išvengta atsiskaityti su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais bendroje 224 435,88 Eur sumoje. Atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi E. J. buvo vykdyti bei sutartys sudarytos numatant juos vykdyti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

69. E. J. laikosi pozicijos, kad administratorės argumentai dėl CK 6.9301 straipsnyje nustatytų atsiskaitymų pažeidimų yra nepagrįsti.

70. E. J. nurodė, kad administratorė remiasi Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. e2-1242-1187/2025, kuri pradėta pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės UAB „Makroportas“ ieškinį dėl neteisėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir skolos priteisimo. Ieškovė ieškiniu reikalavo: 1) pripažinti 2024-01-10, 2024-01-12, 2024-01-19, 2024-02-12, 2024-02-19 ir 2024-02-26 MB „Rico LT“ mokėjimus E. J., kurių bendra suma 116 472,35 Eur, negaliojančiais ab initio; 2) pripažinti 2024-04-25 trišalę reikalavimo įskaitymo sutartį, 2024-04-26 trišalę reikalavimo įskaitymo sutartį ir 2024-04-30 trišalę reikalavimo įskaitymo sutartį, kurios sudarytos tarp E. J., UAB „(duomenys neskelbtini)” ir MB „Rico LT”, kurių bendra suma 107 963,53 Eur, negaliojančiomis ab initio; 3) taikyti restituciją: MB „Rico LT“ naudai grąžinti (priteisti) iš E. J. 224 435,88 Eur; E. J. grąžinti 224 435,88 Eur sumos reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti 224 435,88 Eur sumos reikalavimo teisę į MB „Rico LT“.

71. E. J. tvirtinimu, šioje civilinėje byloje tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta šiuo metu įsiteisėjusia teismo nutartimi. Taigi minėta taikos sutartis šalims turi res judicata galią, tai reiškia, kad pakartotinai kelti klausimą dėl to paties reikalavimo, tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių, negalima (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Be to, šioje taikos sutartyje nėra pažymėta, kad atsakovai (jų tarpe ir E. J.) pareikštą ieškinį ar jo dalį būtų pripažinę ar kaip kitaip sutikę su atsakovų atžvilgiu pareikštais reikalavimais. Taigi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentai neva MB „Rico LT“ atsiskaitymas su E. J. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teises, yra nepagrįsti.

72. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1242-1187/2025 įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Makroportas“, ir atsakovų E. J. bei MB „Rico LT“ 2025-02-11 sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė MB „Rico LT“ įsipareigojo sumokėti ieškovei bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 224 435,88 Eur sumą per tris mėnesius nuo nutarties dėl Taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dienos, o ieškovė atsisakė visų kitų byloje pareikštų reikalavimų atsakovams.

73. Sutiktina su E. J. argumentais, kad nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-1242-1187/2025 ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, nebuvo pasisakyta dėl ginčijamų mokėjimų E. J. bei trišalių sandorių, sudarytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. J. ir MB „Rico LT“, teisėtumo actio Pauliana pagrindu, ginant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesus. Tačiau nepagrįstais laikytini E. J. argumentai, kad nurodyta byla negalima remtis sprendžiant tyčinio bankroto bylos kėlimo klausimą.

74. E. J. nepagrįstai remiasi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto norma, nustatančia, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši norma šiuo atveju netaikytina, nes sprendžiamas ne tapataus ieškinio, koks buvo pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-1242-1187/2025, priėmimo klausimas, o nagrinėtinas tyčinio bankroto iškėlimo klausimas.

75. Reikšminga aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1242-1187/2025 ieškinio suma buvo 224 435,88 Eur ir Taikos sutartimi atsakovė MB „Rico LT“ įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 224 435,88 Eur, t. y. sumą, atitinkančią ieškinio sumą. Ne mažiau svarbi aplinkybė, kad Taikos sudarymo metu (2025-02-11 ) MB „Rico LT“ vieninteliu nariu buvo E. J. (2024-11-25 Mažosios bendrijos nario teisių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu P. J. (E. J. sūnus) perleido mažąją bendriją E. J.). Taigi E. J., atstovaudamas tiek savo kaip atsakovo, tiek atsakovės MB „Rico LT“ interesus, pripažino ieškinį, sutinkant, kad MB „Rico LT“ sumokėtų ieškovei visą ieškinio sumą (nors nėra aišku kokiu pagrindu MB „Rico LT“ įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 116 472,35 Eur sumą, kuri pagal pateiktus duomenis atsakovės MB „Rico LT“ buvo pervesta E. J.).

76. Įvertinus aptartas faktines aplinkybes, sutiktina su administratorės pozicija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi, sudarydamas sandorius ir siekdamas pirmumo tvarka atgauti paties skolintas lėšas, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, juo labiau, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 metų turėjo neįvykdytų įsipareigojimų valstybės biudžetui.

77. Aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemingai pažeidinėjo CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys. Teiktais duomenimis, Valstybinės mokesčių inspekcijos inicijuotoje administracinėje byloje Nr. A6.-1057-369/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarimu buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. J. buvo skirta bauda už CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimą, kuomet atsiskaitymai nebuvo vykdomi pirmesnės eilės kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai, o buvo atsiskaityta su paskesnės eilės kreditoriais, tame tarpe įmonės vadovu E. J..

78. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimą, todėl yra pagrindas pareiškėjos bankrotą pripažinti tyčiniu, esant nustatytam JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto požymiui.

79. Teismo vertinimu, atsiskaitant su įmonės vadovu bei su juo susijusia įmone, buvo apribotos ar panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą.

80. Administratorė remiasi ir tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

81. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis (Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio1, 2 dalys).

82. Taigi Bendrovės vadovas turi pareigą tinkamai organizuoti bendrovės veiklą, tame tarpe turto (medžiagų, nebaigtos produkcijos) apskaitos vykdymą, inventorizacijos atlikimą bei finansinės atskaitomybės dokumentų tinkamą paruošimą. Laikytini pagrįstais administratorės argumentai, kad minėtų pareigų vadovas tinkami nevykdė, nes nepateikė teismui duomenų, kad panaudotos medžiagos (nebaigta produkcija) buvo tinkamai apskaitytos, inventorizuotos ir tinkamai įvertintos sudarant Bendrovės 2023 m. bei 2024 m. balansus. Šiuo atveju buvusio vadovo E. J. argumentai, kad buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „Baulera“ 2018-10-19 Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. BA-243, kuria ši įmonė įsipareigojo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikį ir pagal jos pateiktus duomenis teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, nepaneigia vadovo atsakomybės už tinkamą finansinės atskaitomybės dokumentų paruošimą ir pateikimą Registrų centrui, turto inventorizavimą bei apskaitos kontrolę.

83. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų neišsaugojimą ir sąmoningą jų slėpimą, dėl ko pareiškėjos bankrotas pripažintinas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto požymio pagrindu.

84. Teismo vertinimu, turto, kurio Bendrovė negalėjo pagrįsti įrodymais, įtraukimas į balansą, siekiant dirbtinai sudaryti įspūdį dėl Bendrovės mokumo, laikytinas sąmoningu blogu juridinio asmens valdymu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo sutikti su buvusio vadovo argumentais, kad, patikėjęs apskaitą buhalterines paslaugas teikiančiai bendrovei, jis galėjo nežinoti, kad į balansus įtraukiamas nebeegzistuojantis bendrovės turtas (atsargos). Būtent vadovas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, turimą turtą, įsipareigojimus. Net teismui įpareigojus pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsargas, nebaigtą produkciją, bendrovės vadovas, negalėdamas šių įrodymų pateikti teismui, vis tiek laikėsi pozicijos, kad šis turtas egzistuoja, administratorei teikė balansą, į kurį pakartotinai įtraukė šį trumpalaikį turtą. Šios aplinkybės tik patvirtina administratorės poziciją, kad blogas įmonės valdymas, siekiant dirbtinai sudaryti įspūdį dėl Bendrovės mokumo, buvo sąmoningas buvusio vadovo tęstinis veikimas.

85. Kaip jau buvo nustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokia tapo vėliausiai 2023-12-31, todėl nuo šios datos buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl Bendrovei bankroto proceso inicijavimo arba, būdamas kartu ir jos akcininku, įnešti į bendrovę papildomą lėšų sumą. Nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvęs vadovas sudarė sąlygas didėti įsiskolinimams kreditoriams. Kaip matyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teiktų duomenų, Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. rugsėjo 16 d., kuri 2023 m. spalio 19 d. buvo 16 810,19 Eur, 2023 m. lapkričio 1 d. - 17 817,09 Eur, 2024 m. birželio 13 d. jau siekė 75 539,49 Eur. Taigi, vien šiai kreditorei nuo 2023-12-31 įsiskolinimas išaugo daugiau kaip 56 000 Eur.

86. Konstatuotina, kad sąmoningai blogas Bendrovės valdymas (apgaulingas įmonės apskaitos tvarkymas, atsiskaitymų eiliškumo nesilaikymas) buvo nukreiptas dar labiau bloginti jau nemokios bendrovės turtinę padėtį.

87. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, nemokumo administratorės prašymas tenkinamas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu remiantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų nuostatomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

88. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

89. Bylos dalyviai nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl suinteresuoto asmens J. Č. prašymo priimti atskirąją nutartį

90. Jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 straipsnis).

91. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) J. Č. prašo teismo priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie E. J. veiksmus (neveikimą), turinčius BK 182 straipsnio ir (ar) 203 straipsnio 2 dalies ir (ar) 208 straipsnio ir (ar) 209 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos formaliųjų požymių.

92. Šiuo atveju, pripažinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, apie priimtą nutartį bus pranešta Vilniaus apygardos prokuratūrai. Priimti atskirąją nutartį teismas neturi pagrindo. Suinteresuotas asmuo turi galimybę pats kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, jei mano, kad E. J. padarė nusikalstamas veikas jo atžvilgiu.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, JANĮ 70 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nemokumo administratorės UAB „Makroportas“ pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu.

Buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl tyčinio bankroto.

Netenkinti suinteresuoto asmens J. Č. prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.