- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- e2-609-467/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00315-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Sondvitus“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sondvitus“ bei pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“ vadovo E. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sondvitus“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) nemokumo (bankroto) bylą. Pareiškime nurodė, kad atsakovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 28 d. duomenimis, atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 81 924,22 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas ir patikrinimo aktus: mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka už 2023 metus, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoka nuo 2023 m. spalio 14 d., gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka nuo 2023 m. rugsėjo 13 d., žemės mokesčio nepriemoka nuo 2023 m. lapkričio 16 d., pelno mokesčio (delspinigiai) nepriemoka nuo 2023 m. gruodžio 16 d. Įvertinus bendrovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus, nustatyta, kad atsakovės turimo turto vertė yra 1 044 573 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 006 163 Eur, iš jų – po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 250 538 Eur ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 755 625 Eur.
2. Atsakovės nemokumą patvirtina tai, kad atsakovė nuo 2023 m. balandžio mėnesio neatsiskaito su VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Bendrovės vardu nuosavybės teise registruoti du nekilnojamojo turto objektai: žemės sklypas su statiniais (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 71 800 Eur, turtas 2023 m. birželio 21 d. įkeistas sutartine hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui UAB Crowdpear. Bendra hipotekos objektų vertė – 102 500 Eur, maksimaliosios hipotekos dydis – 270 000 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2025 m. birželio 19 d.; ir žemės sklypas su statiniais (žemės sklypo unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 131 300 Eur. Žemės sklypas 2023 m. gruodžio 13 d. VMI turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuotas. VĮ Regitros duomenimis bendrovė transporto priemonių savo vardu nėra registravusi. Bendrovės atžvilgiu užvesta 19 vykdomųjų bylų, kuriose antstoliai vykdo išieškojimą kreditorių naudai. Bendrovė nevykdo ir negali laiku vykdyti turtinių prievolių, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
Šalies argumentai
3. Atsakovės vadovas ir vienintelis akcininkas E. J. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Sondvitus“ iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad bendrovė vykdo rangos darbus, perka sklypus, stato pastatus ir juos parduoda. Šiuo metu yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais. Dėl iškeltos civilinės bylos bendrovės turtas yra areštuotas, pabrangus žaliavoms bei medžiagoms ir išaugus sąnaudoms, bendrovės pajamos bei pelnas sumažėjo, dėl to bendrovė yra susidūrusi su apyvartinių lėšų trūkumu. Pagal 2024 m. kovo 31 d. balansą bendrovei priklausančio turto vertė yra 944 962 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams siekia 937 148,93 Eur. Kreditorių įsipareigojimai neviršija į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, todėl bendrovė yra mokus juridinis asmuo. Per ketverius restruktūrizavimo metus bendrovė sugebėtų generuoti lėšas ir atsiskaityti su kreditoriais.
4. Bendrovė yra sudariusi preliminariąsias sutartis dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo su pirkėjais, pardavus nekilnojamąjį turtą būtų dengiami įsiskolinimai kreditoriams. Bendrovė siekia išieškoti skolas iš bendrovės skolininkų, kurių dydis 2024 m. kovo 31 d. yra 118 499,72 Eur. Bendrovėje šiuo metu dirba keturi darbuotojai, kurie atlieka būtiniausius darbus, susijusius su veiklos palaikymu ir vystymu. Bendrovės kreditorių sąrašas ir (ar) jų finansinių reikalavimų sumos sumažės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, iš jo išbraukiant tuos kreditorius, kurie yra sumokėję bendrovei avansus ir kuriems darbai bus atlikti darbai. Bendrovė sudaro ir pasirašo statybos rangos sutartis, jas vykdo, planuoja, atlikus darbus pagal šias sutartis, gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė yra gyvybinga, nėra nutraukusi veiklos, o esami finansiniai sunkumai yra laikini, todėl tikslinga jai iškelti restruktūrizavimo bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Sondvitus“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą; nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Makroportas“.
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, nusprendė, kad trejus metus iš eilės bendrovės finansinė padėtis yra stabiliai sunki, jos turtiniai įsipareigojimai kiekvienais metais iš esmės siekia turimo turto vertę. Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovės darbuotojų skaičius nuolat mažėja – nuo 14 darbuotojų (2023 m. kovo 8 d.) iki 4 darbuotojų (2023 m. spalio 3 d.).
7. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino pareiškėjo pateiktas preliminariąsias turto pardavimo sutartis, nes jose nurodytas pagrindinių sutarčių sudarymo terminas pasibaigęs ir nėra pateikta susitarimų dėl pagrindinių sutarčių sudarymo pratęsimo, todėl bendrovės galimybės parduoti bendrovės turimą nekilnojamąjį turtą didesne nei rinkos kaina yra abejotinos.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas vykdomas statybos rangos sutartis, kuriomis remiamasi restruktūrizavimo plano projekte kaip priemonėmis atkurti bendrovės mokumą, pažymėjo, kad šios sutartys neturi lemiamos reikšmės bendrovės mokumo atkūrimui.
9. Teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti papildomus įrodymus: apie atsakovės deklaruojamas per mėnesį generuojamas 86 644 Eur pajamas; darbuotojų darbo sutartis; įrodymus apie 2024 metais vykdytus ir vykdomus darbus; įrodymus apie turimą trumpalaikį turtą – 800 357 Eur balansinės vertės statybines medžiagas, jų sandėliavimo vietą, inventorizacijos duomenis. Teismui buvo pateiktos darbuotojų darbo sutartys, pagal kurias trys darbuotojai yra vadovai ir vienas pagalbinis darbuotojas. Teismas padarė išvadą, kad žmogiškųjų išteklių statybos rangos darbams atlikti bendrovė neturi. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie deklaruojamas per mėnesį generuojamas pajamas ir turimą trumpalaikį turtą (statybines medžiagas), šiuos duomenis laikė neįrodytais (nepagrįstais).
10. Įvertindamas pareiškėjo pateiktus duomenis apie bendrovės debitorines skolas, teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog bendrovė dėjo pastangas atgauti debitorinius įsipareigojimus ar bent jų dalį, siekdama grąžinti skolas kreditoriams. Teismas atkreipė dėmesį, kad nesutampa restruktūrizavimo plano projekte ir bendrovės balanse nurodyti duomenys dėl debitorinių skolų.
11. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrovės turtą sudaro tik nekilnojamasis turtas, kurio vertė pagal pareiškėjo pateiktas turto vertintojų ataskaitas yra 340 000 Eur, tačiau parduodamo nekilnojamojo turto neužtektų atsiskaityti su kreditoriais ar atkurti bendrovės mokumą, nes bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 937 149 Eur. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti yra deklaratyvios, nes nenurodyta kaip jos bus įgyvendinamos. Teismas nepripažino, kad pareiškėjo pateiktame restruktūrizavimo plano projekte išsikelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti. Pareiškėjas iš esmės siekia tęsti to paties verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, nepagrįsdamas nei dabar vykdomos veiklos statybų versle apimčių nei galimybių ją tęsti ateityje, kai bendrovėje šiuo metu likę tik 4 darbuotojai (trys vadovai ir vienas pagalbinis darbuotojas). Bendrovės nurodomos priemonės iš esmės nepagrindžia, kad bendrovė visus keturis restruktūrizavimo metus gaus didesnes pajamas, kurių pakaks ir einamiems mokesčiams mokėti ir bendrovės kreditorių finansiniams įsipareigojimams dengti.
12. Teismas, įvertinęs bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytas finansinio mokumo atkūrimo priemones, nusprendė, kad pareiškėjas siekia išsaugoti bendrovę kaip formalų vienetą, o ne tokią, kuri realiai plėtotų ar galėtų plėtoti veiklą. Teismo įvertinimu, restruktūrizavimo plano projekto turinys neatspindi bendrovės ateities perspektyvų, t. y. atsakovės restruktūrizavimo plano projekte ir jo prieduose pateikti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog bendrovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą. Be to, pareiškėjas nenurodė papildomų finansavimo šaltinių, bendrovė neketina gauti naujų kreditų ir investicijų, nenumatytas įstatinio kapitalo didinimas. Sėkmingos veiklos perspektyvas ir galimybes įveikti finansinius sunkumus pareiškėjas faktiškai sieja tik su jau vykdomos veiklos tęsimu, debitorinių skolų išieškojimu bei nekilnojamojo turto pardavimu. Bendrovė nemoka mokesčių, todėl pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 111 straipsnio 3 dalies 6 punktą restruktūrizavimo plano projektas negalėtų būti patvirtintas.
13. Teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo plane numatytų priemonių nepakanka užsibrėžtiems tikslams pasiekti, todėl atsisakė bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Teismas, įvertinęs duomenis apie turimą bendrovės turtą, mokestines skolas, kad bendrovės atžvilgiu yra vykdoma 21 vykdomoji byla, kuriose išieškojimas vykdomas iš viso dėl 158 000 Eur išieškojimo, nusprendė, jog bendrovė atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, taigi yra įstatyminis pagrindas bendrovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė UAB „Sondvitus“ atskirajame skunde prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai įvertino bendrovės gyvybingumą ir pareiškėjo pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia, kad bendrovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais ir jos restruktūrizavimo procesas bus veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesus.
15.2. Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo teismui pateiktos preliminariosios sutartys yra pratęstos, sudaryti susitarimai dėl pagrindinių sutarčių sudarymo termino pratęsimo, yra galiojančios. Todėl bendrovei nereikėjo grąžinti pirkėjams sumokėtų avansų ir padengti patirtų nuostolių. Bendrovės, mažosios bendrijos (toliau – MB) „Jarstama“ ir J. Č. 2024 m. birželio 5 d. pasirašytas preliminariosios sutarties priedas Nr. 6 patvirtina, kad vykdoma ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. AZ-1-1230, sudaryta su J. Č. dėl perkamo namo apdailos darbų.
15.3. Teismas netinkamai įvertino bylos duomenis apie trečiajam asmeniui A. P. išrašytos sąskaitos pagal 2022 m. sausio 11 d. statybos rangos sutartį Nr. I-19 už atliktus statybos rangos darbus apmokėjimą.
15.4. Teikiami teismui pagal 2023 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 12/14-V-3B, 2023 m. rugsėjo 20 d. statybos rangos sutartį Nr. 09/20-S3-23, 2023 m. spalio 20 d. statybos rangos sutartį Nr. 10/20-K-14, sudarytas su MB „Rico LT“, apmokėjimą patvirtinantys duomenys bei duomenys, kad vykdomi darbai pagal nurodytas rangos sutartis, taip pat atliktų darbų aktai. Tokie duomenys teismui teikiami siekiant įrodyti jų objektyvumą.
15.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad žmogiškųjų išteklių statybos rangos darbams atlikti bendrovė neturi. Bendrovė optimizuoja lėšas ir samdo darbuotojus pagal individualios veiklos liudijimus, subrangovus.
15.6. Teismui buvo pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie pagrindžia bendrovės turimą turtą, įskaitant trumpalaikį materialųjį turtą, gaunamas pajamas, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie turimą turtą ir pajamas.
15.7. Pagal pateiktas turto vertintojų ataskaitas bendrovei nuosavybės teise priklausančių bendra abiejų turto objektų vertė yra apie 340 000 Eur. Šie duomenys pagrįsti ir leidžia spręsti, kad parduodamo nekilnojamojo turto užtektų atsiskaityti su kreditoriais ar atkurti bendrovės mokumą.
15.8. Teismo išvada, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti, yra deklaratyvios, nes nenurodyta kaip jos bus įgyvendinamos, nėra pagrįsta. Šios priemonės numatytos restruktūrizavimo plano projekte kaip priemonės finansiniams sunkumams įveikti, tai realiai bus vykdoma. Visos nurodytos priemonės gali atkurti ir atkurs bendrovės normalią veiklą.
15.9. Teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas siekia išsaugoti bendrovę kaip formalų vienetą, o ne tokią, kuri realiai plėtotų ar galėtų plėtoti veiklą, yra spekuliatyvaus pobūdžio ir neatitinka byloje esamų įrodymų bei paties restruktūrizavimo plano projekto.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. G. atsiliepime prašo atsisakyti prijungti prie bylos atsakovės su atskiruoju skundu teikiamus papildomus įrodymus ir atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Pareiškėjo teismui pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti įsipareigojimai nesutampa su faktiniais (realiais) įsipareigojimais, kurie nurodyti byloje pateiktais vykdomaisiais raštais ir vykdomųjų bylų dokumentais. Atsakovė yra nemoki, nes jos realūs (faktiniai) įsipareigojimai viršija balanse nurodomą turtą apie 60 000 Eur. Atsakovės pateikti balansiniai duomenys apie jos turto vertes neatitinka realybės ir faktinės turto priklausomybės, o atskirajame skunde pateikiami argumentai ir pridedami nauji įrodymai šios išvados nepaneigia.
16.2. Trečiasis asmuo D. G. pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą yra didžiausią finansinį reikalavimą turintis atsakovės kreditorius. Taigi, kai atsakovė daugiau kaip metus laiko visiškai nevykdo savo prievolių pagrindiniam kreditoriui, nėra pagrindo tikėtis, kad ji įvykdys šias prievoles restruktūrizavimo proceso metu.
16.3. Nors pagal restruktūrizavimo plano projektą bendrovė planuoja 2024 metais uždirbti vidutiniškai po 71 000 Eur per mėnesį, bet nėra aišku, kuo tokie planai yra paremti, todėl akivaizdu, kad jie nėra vykdomi ir nebus vykdomi. Atsakovės uždirbtos pajamos pagal išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas, nėra stabilios ir pakankamos, kad leistų tikėtis sėkmingo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo. Nors restruktūrizavimo plano projekte nurodomos numatomos generuoti pajamos, tačiau nepateikiama duomenų apie planuojamos darbų savikainos (išlaidų) apskaičiavimo pagrįstumą.
16.4. Atsakovė nėra pateikusi banko sąskaitų išrašų už 2024 metus, kurie patvirtintų, kad atsakovė faktiškai gavo apmokėjimus pagal jos išrašytas sąskaitas. Tai paneigia atsakovės nurodomus argumentus apie jos gyvybingumą, realiai generuojamas pajamas ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo proceso metu.
16.5. Bendrovės finansiniai sunkumai yra ne laikini, o susidarę nuosekliai ir per ilgą laikotarpį. Bendrovės veikla buvo finansuojama skolintomis lėšomis, tarp jų – ir per sutelktinio finansavimo platformas, skolos kreditoriams tik augo, jas augina toliau skaičiuojamos palūkanos ir dėl nevykdomų įsipareigojimų skaičiuojamos netesybos.
16.6. Atsakovei buvo sudarytos galimybės pateikti papildomus įrodymus ir įrodyti bendrovės gyvybingumą. Tačiau pagal atsakovės pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad pateikti duomenys neleidžia spręsti apie bendrovės gyvybingumą. Šios išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai bei teikiami papildomi įrodymai.
16.7. Atsakovė nėra pateikusi į bylą galiojančių sutarčių su individualią veiklą vykdančiais asmenimis ar kitais subrangovais, todėl vertinti kaip pagrįstus atsakovės teiginius, kad ji samdo darbuotojus pagal individualios veiklos liudijimus, subrangovus, nėra pagrindo.
16.8. Didžioji dalis atsakovės pateiktų byloje rangos sutarčių su užsakovais yra sutartys, sudarytos su susijusiais asmenimis. Šių aplinkybių atsakovė atskirajame skunde neginčija, todėl šios sutartys vertintinos kritiškai.
16.9. Aplinkybė, kad preliminariosios sutarties terminas su užsakovu J. Č. yra pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir užsakovo teisės bei pareigos perleistos MB „Jarstama“, vertintina tik kaip atsakovės siekis perkelti bendrovės turtą kitam susijusiam asmeniui. Ši preliminarioji sutartis nebuvo realius sandorio šalių ekonominius poreikius atitinkanti sutartis, kuria pirkėjas būtų siekęs įgyti turtą savo asmeniniams poreikiams. MB „Jarstama“ veikla, nurodyta nuostatuose, yra statybos veikla, tai sąlygoja MB „Jarstama“ siekį perimti turtą iš atsakovės, užbaigti jos statybos darbus ir realizuoti turtą didesne kaina, taip gaunant didžiąją dalį pelno iš šio projekto. Tai patvirtina atsakovės siekis panaikinti šiam turtui teismo pritaikytas kitoje civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones.
16.10. Teikdama prie atskirojo skundo naujus įrodymus atsakovė neprašo teismo jų priimti, nenurodo priežasčių, dėl kurių ji neteikė šių įrodymų anksčiau, ar dėl kurių iškilo būtinybė dabar juos papildomai pateikti. Nėra teisinio pagrindo teismui spręsti klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo. Dalis šių įrodymų yra teikiama pakartotinai, nes jie jau buvo pateikti prie ankstesnių atsakovo prašymų ir yra pridėti prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas ir netaikė restruktūrizavimo bylos iškėlimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl apeliantės ir trečiojo asmens teikiamų naujų įrodymų (ne)priėmimo
18. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus – 2024 m. birželio 5 d. UAB „Sondvitus“, MB „Jarstama“ ir J. Č. preliminariosios sutarties priedą Nr. 6; banko sąskaitos išrašus – A. P. apmokėjimus, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų išrašą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., preliminariosios sutarties priedą su pirkėju Izraelio piliečiu K. A.; UAB „Sondvitus“ trečiajam asmeniui MB „Rico LT“ išrašytas sąskaitas, atliktų darbų aktus, detalią ataskaitą apie sumokėtas įmokas, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų išrašą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., bendrovės darbo užmokesčio išmokas kovo mėnesį, darbo užmokesčio išmokas balandžio mėnesį, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, namų valdos turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomai prie atskirojo skundo atsakovė su 2024 m. birželio 25 d. prašymu (DOK-22528) pateikė bendrovės debitorių sąrašą, kurį prašo priimti į bylą kaip rašytinį įrodymą.
19. Trečiasis asmuo D. G. atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė paaiškinimus, prašydama nepridėti apeliantės naujų rašytinių įrodymų prie nagrinėjamos bylos medžiagos bei išdėstė atsikirtimus į apeliantės atskirojo skundo argumentus, taip pat pridėjo naujus rašytinius įrodymus – MB „Jarstama“ steigimo aktą, nuostatus ir narių sąrašą bei apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-1035-854/2024.
20. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
21. Apeliantės pateikti nauji įrodymai buvo sudaryti iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal atsakovės atskirąjį skundą išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Atsakovė, siekdama pagrįsti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo ir paneigti bankroto bylos iškėlimo sąlygas, turėjo procesinę pareigą pateikti visus tokias įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, nors tokia galimybė jai buvo sudaryta. Apeliantė su atskiruoju skundu ir atskiru prašymu pateikdama įrodymus nemotyvavo ir nenurodė priežasčių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, priėmus skundžiamą nutartį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra sąlygų išimties dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taikymui.. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustatytos CPK 314 straipsnio bendrosios taisyklės taikymo išimtys, todėl apeliantės kartu su atskiruoju skundu ir 2024 m. birželio 25 d. prašymu teikiamų įrodymų prie bylos medžiagos neprideda.
22. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės teikiami nauji įrodymai į bylą nepriimami, o trečiasis asmuo teikiamais naujais įrodymais siekia paneigti apeliantės teikiamų naujų įrodymų turinį, apeliacinės instancijos teismas ir trečiojo asmens teikiamų naujų įrodymų prie bylos neprideda.
Dėl atsisakymo atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą (ne)pagrįstumo
23. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
25. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Sondvitus“ nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad apeliantės trejų metų finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodomi įsipareigojimai siekia turimo turto vertę, paskutinio 2024 m. kovo 31 d. bendrovės balanso duomenimis turimo turto balansinė vertė – 944 962 Eur iš esmės prilygsta bendrovės mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams – 937 149 Eur. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nustatė, kad bendrovės darbuotojų sumažėjo nuo keturiolikos iki keturių.
27. Spręsdamas dėl galimybės kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės gyvybingumą ir galimybes atkurti bendrovės pelningą veiklą bei patenkinti bendrovės įsipareigojimus kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie bendrovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, dėl jo pardavimo sudarytas preliminariąsias sutartis, pareiškėjo pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nurodytas šiuo metu bendrovės vykdomas statybos rangos sutartis ir atliktus darbus, vykdant šias sutartis, duomenis apie bendrovės turimą turtą, įskaitant debitorines skolas ir pinigines lėšas, gaunamas pajamas, turimus darbuotojus, kurie galėtų vykdyti bendrovės restruktūrizavimo plano projekte numatytą veiklą, restruktūrizavimo plano projekte nurodytas finansinio mokumo atkūrimo priemones, mokestinių įsipareigojimų vykdymą. nusprendė, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia bendrovės gyvybingumo, o restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių nepakanka įveikti finansinius sunkumus, atkurti gyvybingumą ir išvengti bankroto. todėl atsisakė atsakovei iškelti restruktūrizavimo ir iškėlė bankroto bylą.
28. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės gyvybingumo ir pareiškėjo pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nurodytų priemonių finansiniams sunkumams įveikti įvertinimu, t. y. su procesiniu sprendimu atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nurodydama, kad atsakovės patiriami finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, egzistuoja realios galimybės atsiskaityti su bendrovės kreditoriais pagal restruktūrizavimo plane nurodytus matmenis, vykdyti veiklą, todėl yra pagrindas spręsti dėl bendrovės restruktūrizavimo proceso, taip apginant bendrovės, kaip skolininkės, ir jos kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
29. Pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
30. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir buvo įpareigojęs atsakovės vadovą iki 2024 m. birželio 13 d. pateikti papildomus duomenis, kurie pagrįstų bendrovės gyvybingumą, t. y. UAB „Sondvitus” banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d.; 2022 m. sausio 11 d. statybos rangos sutarties Nr. I-19 vykdymą patvirtinančius įrodymus; 2023 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 12/14-V-3B, 2023 m. rugsėjo 20 d. statybos rangos sutarties Nr. 09/20-S3-23, 2023 m. spalio 20 d. statybos rangos sutarties Nr. 10/20-K-14 vykdymą patvirtinančius įrodymus, užsakovo avansų pagal nurodytas sutartis mokėjimą patvirtinančius įrodymus; įrodymus, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. AZ-1-1230, sudaryta su J. Č. dėl perkamo namo apdailos darbų atlikimo, yra vykdoma; įrodymus apie atsakovės deklaruojamas per mėnesį generuojamas 86 644 Eur pajamas; darbuotojų darbo sutartis; įrodymus apie 2024 metais vykdytus ir vykdomus darbus; įrodymus apie turimą trumpalaikį turtą – 800 357 Eur balansinės vertės statybines medžiagas, jų sandėliavimo vietą, inventorizacijos duomenis.
31. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti bendrovės gyvybingumą, pateikė dalį teismo nutartyje prašomų duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus papildomus duomenis ir byloje jau esančius duomenis, nusprendė, kad jie nepagrindžia bendrovės gyvybingumo ir atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.
32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl galimybių (ne)parduoti bendrovei priklausantį turtą didesne nei rinkos kaina ir taip padengti dalį kreditorių reikalavimų. Atskirajame skunde apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, kad parduodamo turto užteks atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti bendrovės mokumą, nes bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 937 149 Eur, o pagal pateiktas turto vertinimo ataskaitas bendra abiejų bendrovei priklausančių nekilnojamųjų turto objektų rinkos vertė – 304 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino atsakovės galimybes perleisti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą preliminariosiose sutartyse nurodytiems pirkėjams, nes preliminariosios sutartys yra pasibaigusios ir teismui nėra pateikta duomenų apie terminų sudaryti pagrindines sutartis pratęsimą. Nors su atskiruoju skundu apeliantė ir teikia tokius susitarimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nepridėjo prie bylos medžiagos ir dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad preliminariosios sutartys yra pasibaigusios, pagrįsta teismo padaryta išvada, jog bendrovė turėtų grąžinti trečiajam asmeniui J. Č. sumokėtą avansą už iš bendrovės pagal preliminariąją sutartį planuojamo įsigyti nekilnojamojo turto objekto įrengimo darbus, nes preliminariajai sutarčiai pasibaigus ir nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties trečiasis asmuo neįgijo nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektą, dėl to įgijo teisę atgauti sumokėtą avansą pagal 2023 m. rugpjūčio 4 d. statybos rangos sutartį Nr.AZ-1-1230. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog buvo atliekami darbai pagal šią sutartį ir sutartis dėl trečiojo asmens planuojamo įsigyti nekilnojamojo turto būtų buvusi vykdoma (CPK 178 straipsnis).
33. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos atliktu bendrovės vykdomų statybos rangos sutarčių įvertinimu, tačiau tokio nesutikimo nepagrindžia įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pateiktą 2022 m. sausio 11 d. statybos rangos sutartį Nr. I-19, pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis užsakovas pagal bendrovės banko sąskaitos išrašus yra sumokėjęs bendrovei 56 000 Eur (25 000 + 9 000 + 11 000 + 11 000), o bendrovė pagal šią sutartį atliko darbų iš viso už 50 356,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis dėl apmokėjimo avansu už atliekamus statybos rangos darbus pagal aptariamą sutartį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad sąskaita už atliktus darbus nėra apmokėta, tačiau šis netikslumas nepaneigia teismo padarytos išvados dėl minėtos sutarties neįvykdymo. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad rangovas (bendrovė) darbus įsipareigoja atlikti per 210 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo dienos, tačiau iki 2024 m. sausio 26 d. buvo atlikta tik dalis darbų pagal sutartį, tai įrodo, jog bendrovė susiduria su problemomis vykdant rangos sutartis.
34. Byloje nėra pateikta duomenų apie faktinį 2024 m. sausio 17 d. statybos rangos sutarties Nr.01/17-127 su užsakove UAB „Avinta“ vykdymą. Tris bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytas bendrovės vykdomas sutartis su MB „Rico“ pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kritiškai, kaip sandorius sudarytus tarp artimais ryšiais susijusių asmenų, be to, bendrovė už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 26 d. buvo išrašiusi trečiajam asmeniui MB „Rico“ sąskaitas už atliktus darbus iš viso už 376 863,59 Eur su PVM, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad sąskaitos už šiuos darbus būtų buvusios apmokėtos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išrašomų sąskaitų įtraukimas į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą gali būti laikoma įrodinėjimo priemone gautinoms pajamoms pagrįsti, tačiau nepateikus sąskaitų mokėjimą patvirtinančių duomenų, neįrodo bendrovės realiai gautų pajamų fakto. Atsisakius priimti su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus, kurie tariamai paneigtų teismo padarytas išvadas dėl vykdomų sutarčių su MB „Rico“, kitų argumentų apeliantė nenurodo, todėl byloje esantys duomenys apeliacinės instancijos teismui neteikia pagrindo statybos rangos sutartis vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
35. Atsakovė atskirajame skunde, siekdama pagrįsti bendrovės gebėjimus įvykti restruktūrizavimo plano projekte nurodytą veiklą, kai pagal socialinio draudimo fondo valdybos duomenis bendrovėje dirba tik keturi darbuotojai (trys iš jų – vadovai), nurodo, kad bendrovė optimizuoja lėšas ir samdo darbuotojus pagal individualios veiklos liudijimus bei subrangovus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes apeliantė nenurodė ir nepateikė konkrečių sutarčių su subrangovais ar asmenimis, vykdančiais veiklą pagal individualios veiklos liudijimus, kurie pagrįstų nurodomas aplinkybes.
36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad bendrovė ir jos vadovas neįrodė bendrovės faktinės turimo turto vertės ir gaunamų pajamų. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
37. Atsakovė atskirajame skunde ginčija teismo atliktą įvertinimą dėl bendrovės balansinės turto (atsargų) vertės, savo poziciją grįsdama pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes, kaip jau minėta, finansinės atskaitomybės dokumentai nėra vienintelis dokumentais, kuriuo teismas vadovaujasi nuspręsdamas dėl įmonės finansinės padėties. Pažymėtina, kad atsakovės nurodoma statybinių medžiagų (atsargų) vertė viršija jai priklausančių nekilnojamojo turto objektų rinkos vertę pagal jo pateiktas turto vertinimo ataskaitas. Nors skunde atsakovė teigia, kad pareiškėjas pateikė teismui duomenis, įrodančius balanse nurodytą turto vertę, tačiau dėl turimų atsargų (statybinių medžiagų) inventorizacijos, šio turto sudėties, sandėliavimo vietos ir pan. įrodymų byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra įrodyta reali ir faktinė bendrovės turimo trumpalaikio turto (atsargų) vertė. Kitų bendrovės turtą sudarančių turtinių vienetų (debitorinių skolų, piniginių lėšų) pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio įvertinimo apeliantė neskundžia.
38. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis apie bendrovės gaunamas pajamas, pažymi, kad dalį piniginių lėšų bendrovė gauna avansu pagal pasirašytas statybos rangos sutartis, tačiau gautomis pajamomis jos įtraukiamos tik atlikus darbus pagal sutartis. Kita dalis pagal sutartis atliktų darbų ir jais remiantis išrašytos sąskaitos yra įtraukiamos į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, tačiau kol šios sąskaitos nėra apmokėtos bendrovė pajamų realiai negauna. Apeliantei nepateikus į bylą duomenų, kad sutartiniai kontrahentai būtų sumokėję pagal išrašytas sąskaitas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bendrovės gaunamos pajamos nėra pagrįstos byloje esančiais duomenimis, bendrovė neturi apyvartinių lėšų vykdyti veiklą ir dengti įsipareigojimus kreditoriams.
39. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir apeliantės teiginius, kad bendrovės patiriami finansiniai sunkumai yra tik laikini, nenuolatinio pobūdžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktai; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022). Apeliantė teismo padarytos išvados dėl bendrovės mokestinių prievolių netinkamo vykdymo, kaip būtinos sąlygos iškelti restruktūrizavimo bylą, atskirajame skunde neskundžia. Aplinkybės, kad atsakovė beveik metus nepajėgia padengti mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui (VMI), o išieškojimas iš bendrovės yra nesėkmingas, paneigia atsakovės patiriamų finansinių sunkumų laikinumą. Byloje pateikti duomenys, kad dėl skolų išieškojimo iš bendrovės yra vykdoma 21 vykdomoji byla, tai teikia pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė ilgą laiką negeba vykdyti prievolių ir negeneruoja pakankamai pajamų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais.
40. Atsakovės teismui pateiktas restruktūrizavimo plano projektas ir jame nurodytos priemonės bendrovės mokumui atkurti, pirmosios instancijos teismo įvertinimu, yra nepagrįstos ir neleidžia nuspręsti apie egzistuojančias objektyvias aplinkybes atkurti bendrovės mokumą ir pasiekti numatytus tikslus. Iš pateikto restruktūrizavimo plano nėra aišku, kaip bendrovė iš viso galėtų atgaivinti veiklą, padengti veiklos sąnaudas ir generuoti pajamas ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Restruktūrizavimo plane nėra pateikta konkrečių pajamų šaltinių, nenurodyti papildomi finansavimo šaltiniai, bendrovė neketina gauti naujų kreditų ir investicijų, nenumatytas įstatinio kapitalo didinimas, kurie leistų vystyti bendrovės veiklą ir užtikrintų būtinų apyvartinių lėšų buvimą, įskaitant realias galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Restruktūrizavimo plano projekte nurodytos finansinio mokumo atkūrimo priemonės yra bendro pobūdžio, nekonkretizuojant jų įgyvendinimo ir nepateikiant jų praktinio įgyvendinimo bei naudos (kaštų) skaičiavimų, siekiant bendrovei gauti papildomas pajamas, plėsti veiklą, dengti įsipareigojimus kreditoriams. Pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nenurodyti konkretūs ir esminiai organizaciniai bendrovės veiklos pertvarkymai ar papildomi sprendimai. Nurodytos būsimos pajamos ir išlaidos nėra pagrįstos faktiniais duomenimis ir skaičiavimais, kurie leistų teismui juos tinkamai įvertinti. Šie duomenys teikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nėra gyvybingas juridinis asmuo, kuris turėtų objektyvias galimybes atkurti veiklą ir generuoti pajamas, gauti pelną, kartu dengdamas įsiskolinimus kreditoriams, yra teisinga ir pagrįsta.
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir dalyvaujančių byloje asmenų argumentus bei atsikirtimus į juos, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir atsisakydamas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą bei iškeldamas atsakovei nemokumo (bankroto) bylą.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus pateiktus rašytinius įrodymus, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naikinti apskųstąją pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.