Šiaulių apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendį bei priimti naują nuosprendį – V. A., nuteistą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, išteisinti, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalis, kuriomis: V. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. A. nukentėjusiojo V. M. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą; priteisti iš V. A. 1890 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apmokėti nukentėjusiojo V. M. naudai. Patenkinus apeliacinį skundą, iš valstybės priteisti visas patirtas išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme V. A. naudai.

2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių BPK reikalavimų pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ( in dubio pro reo), o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Be to, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.

2.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų reikalavimų nesilaikė ir nepagrįstai nustatė, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog apeliantas mėtydamas akmenis į nukentėjusįjį, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kai nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys objektyvūs duomenys, kurių teismas nevertino ir nelygino su kitais byloje esančiais duomenis, rodo priešingas aplinkybes, todėl, apelianto manymu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai) pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

2.3. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir detalaus įrodymų tyrimo, išvadas faktiškai darė vien tik iš nukentėjusiojo pozicijos, nors ir lygino nukentėjusiojo parodymus su kitais duomenimis, tačiau esminių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepašalino, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar padarė išvadas, nepagrįstas bylos duomenų visuma.

2.4. Nurodo, kad apelianto sūnus D. A. 2022 m. birželio 1 d. Bendrajam pagalbos centrui (BPC) pateikė pranešimą, nurodydamas, jog vyksta konfliktas su kaimynu. Į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 1 d. apie 14.30 val. atvyko policijos pareigūnai M. Š. ir A. A., po ko pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19914-22 dėl V. A. sužalojimo. Ikiteisminis tyrimas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu buvo nutrauktas, nukentėjusiajam V. A. ir įtariamajam V. M. susitaikius.

2.5. Šios bylos nukentėjusysis V. M. į policijos įstaigą su pareiškimu kreipėsi 2022 m. birželio 10 d., aiškindamas, kad jis 2022 m. birželio 1 d. apie 14.00 val. vykusio įvykio metu buvo sužalotas, kai į jį mėtė akmenis V. A. (šios bylos apeliantas) ir D. A.. Dėl V. M. 2022 m. birželio 10 d. pateikto pareiškimo 2022 m. birželio 16 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21942-22.

2.6. Teigia, kad nagrinėjamu atveju dėl to pačio įvykio skirtingu laiku buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai, tačiau į įvykį 2022 m. birželio 1 d. 14.30 val. atvykę policijos pareigūnai M. Š. ir A. A. faktiškai neapžiūrėjo įvykio vietos bei nesurašė įvykio vietos apžiūros protokolo, neieškojo daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaisant to, kad įvykio vietoje buvo akivaizdūs nusikalstamos veikos pėdsakai, buvo kiti objektai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Policijos pareigūnų neveikimas apsunkino šios bylos apeliantui įrodyti, kad jis nemetė ir negalėjo akmenų mėtyti į nukentėjusįjį, taip jį sužalodamas.

2.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepaisant policijos pareigūnų neveikimo, skirtingu laiku buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai, bylose skirtingu laiku buvo surašyti įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuos šioje išnagrinėtoje byloje buvo būtina vertinti ir daryti išvadas dėl įvykio vietoje pėdsakų ir / ar daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 2022 m. birželio 1 d. pradėtame tyrime (nukentėjusysis V. A.) įvykio vieta apžiūrėta 2022 m. birželio 3 d., praėjus trims dienoms po įvykio, įvykio vietą apžiūrėjo tyrėjas M. Š., o apžiūros protokole nurodė aplinkybes, turinčias reikšmės šios bylos išnagrinėjimui „Prie sklypo, lytinėje pusėje, yra krūva žvyro, dalis jo yra ant kelio. Trijų metrų atstumu nuo žvyro krūvos, dešinėje „rytų pusėje, ant kelio matomi du nedideli akmenys vienas šalia kito“. Prie šio protokolo yra pridėta fotolentelė, kurios aktuali nuotrauka yra Nr. 3 „Sklypo vaizdas fotografuojant iš pietryčių pusės“. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21942-22 (nukentėjusysis V. M.) įvykio vietos apžiūra atlikta 2022 m. birželio 20 d., praėjus dvidešimčiai dienų po įvykio, įvykio vietą apžiūrėjo tyrėjas A. G., o apžiūros protokole nurodė vieną aplinkybę, turinčią reikšmės šios bylos išnagrinėjimui „Ties Šiaurinės rytinėje pusėje esančiu žemės riboženkliu, kuris skiria minėtus sklypus, matome krūvelę akmenų“. Prie šio protokolo yra pridėta fotolentelė, kurios aktuali nuotrauka yra Nr. 4 „Ties sklypų riba sudėti akmenys“.

2.8. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio 5 lapo 2 pastraipoje aptartas 2022 m. birželio 20 d. sudarytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Tačiau 2022 m. birželio 3 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios pagrindu sudarytas įvykio vietos apžiūros protokolas, liko neįvertintas. Teismo darytose išvadose (Skundžiamo nuosprendžio 7 lapas „Veikos vertinimas“) objektyvūs duomenys, surinkti tiek 2022 m. birželio 3 d., tiek 2022 m. birželio 20 d., taip ir liko neįvertinti. Nagrinėjamu atveju du skirtingu laiku sudaryti įvykio vietos apžiūros protokolai įrodo, kad 2022 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuojama „Ties Šiaurinės rytinėje pusėje esančiu žemės riboženkliu, kuris skiria minėtus sklypus, matome krūvelę akmenų“, kai ši aplinkybė 2022 m. birželio 3 d. sudarytame įvykio vietos apžiūros protokole nefiksuojama. Nors įvykio vietos apžiūros protokoluose iš dalies yra skirtingai fiksuojama įvykio vieta, tačiau iš prie protokolų pridėtų fotolentelių su nuotrauka Nr. 3 (2022 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas) ir Nr. 4 (2022 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas), galima padaryti išvadas, jog sklypus skiria riboženklis, kurio vietoje yra krūvelė akmenų.

2.9. Nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis V. M. aiškino, kad „V. A. [..] pirmasis metė į jį akmenį. Po to prasidėjo mėtymas į jį akmenimis [...] Matė kaip jie abu ant kairių rankų buvo prisidėję akmenų [...] Kai pradėjo mesti akmenis į jį, V. stovėjo ant kelio priešais jo sklypą. V. A. stovėjo priešais jo vartelius [...] Jis policijos pareigūnams sakė, kad buvo sklypo teritorijoje ir A. į jį mėtė akmenis. [...] daug į jį akmenų nepataikė. Akmenys buvo mažesni nei kumštis [...] Gindamasis, jis akmenis metė atgal ir tada A. atsitraukė. Du akmenis metė į V. ir abu kartus pataikė. Po to daugiau niekas akmenų nebemėtė“. Iš nukentėjusiojo V. M. parodymų yra svarbu: 1) žodinis konfliktas taip jo ir apelianto su sūnumi D. A. vyksta gatvėje, kai vienas kitą betarpiškai stebi; 2) ant apelianto ir jo sūnaus D. A. kairių rankų mato akmenis; 3) daug akmenų į jį buvo mesta ir daug į ji akmenų nebuvo pataikyta; 4) akmenys buvo mažesni nei kumštis. Jeigu tikėti nukentėjusiojo V. M. parodymais, tai tokiu atveju pats įvykio mechanizmas turėjo prasidėti ir tęstis taip: 1) tiesioginis ir betarpiškas žodinis konfliktas dėl žvyro; 2) prasidėjusio konflikto metu, nukentėjusysis stebėjo apelianto ir jo sūnaus D. A. veiksmus; 3) žodinis konfliktas peraugo į smurtą, t. y. apelianto ir jo sūnaus mėtymą į nukentėjusįjį akmenimis; 4) tam, kad apeliantas ir jo sūnus D. A. akmenis mėtytų į nukentėjusįjį V. M., šie iš kažkur turėjo paimti tuos akmenis, kurie, pasak nukentėjusiojo, buvo kumščio dydžio; 5) jeigu jau apeliantas su savo sūnumi D. A. ant kairių rankų buvo pasidėję akmenų, kuriuos vėliau mėtė į nukentėjusįjį, tai šis turėjo ir privalėjo labai aiškiai matyti, kaip ir iš kur apeliantas kartu su sūnumi D. A. tuos kumščio dydžio akmenis paėmė; 6) kadangi akmenų mesta buvo daug, tai įvykio vietoje ties vieta ar nedideliu spinduliu, kurioje stovėjo nukentėjusysis V. M., (vieta prie vartelių savo žemės sklypo ribose) turėjo būti stebima daug akmenų, nes, pasak nukentėjusiojo V. M., į jį buvo mesta daug.

2.10. Mano, kad nukentėjusiojo V. M. parodymus teismas privalėjo sulyginti su policijos pareigūnų 2022 m. birželio 3 d. ir 2022 m. birželio 20 d. surašytais įvykio vietos apžiūros protokolais ir prie protokolų pridėtomis fotonuotraukomis. Iš 2022 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir sudarytos fotolentelės (Nuotraukos Nr. 2-3) matosi žvyras, o nuotraukos kairėje pusėje prie tvoros riboženklis, prie kurio sukrauta krūvelė akmenų. Ta pati krūvelė akmenų ties riboženkliu stebima ir 2022 m. birželio 20 d. prie įvykio vietos apžiūros protokolo sudarytos fotolentelės (Nr. 4). Būtina pažymėti, kad nei 2022 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole, nei 2022 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nėra fiksuota duomenų, patvirtinančių, jog įvykio vietoje ties ta vieta, kurioje įvykio dieną stovėjo nukentėjusysis V. M. (vieta prie vartelių savo žemės sklypo ribose), jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nebuvo surasta ir nebuvo paimti jokie daiktai (akmenys), galėję turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

2.11. Pažymi ir tai, kad 2022 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole yra fiksuojami „du nedideli akmenys vienas šalia kito“, akmenys nufotografuojami (fotolentelės nuotraukos Nr. 4-5). Nukentėjusysis V. M. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19914-22, kuris buvo nutrauktas V. A. ir V. M. susitaikius, pripažino, kad būtent šiais akmenimis metė į V. A. ir jais jį sužalojo. Nors policijos pareigūnas 2022 m. birželio 3 d. apžiūrint įvykio vietą šių akmenų nepaėmė ir nepridėjo prie bylos, tačiau šios bylos apeliantas iki pat šiolei šiuos akmenis yra išsaugojęs. Šioje dalyje svarbu yra ir tai, kad, anot nukentėjusiojo V. M., į jį akmenys buvo mėtomi „kumščio dydžio“, tačiau akmenys, kuriuos jis, V. M., mėtė į V. A., yra ne kumščio dydžio, akmenys yra 2-3 kumščių dydžio, kas reiškia, kad jeigu jau tikėti nukentėjusiuoju, tai į jį buvo mesti ne šie akmenys.

2.12. Teigia, kad sulyginus nukentėjusiojo V. M. parodymus su 2022 m. birželio 3 d. ir 2022 m. birželio 20 d. sudarytais įvykio vietos apžiūros protokolais ir jų priedais (fotonuotraukomis) galima padaryti išvadas, jog tikėti nukentėjusiojo aiškinimais dėl į jį apelianto mėtytų akmenų negalima, nes įvykio vietoje neaptiktas nei vienas akmuo, kuriuo turėjo / galėjo būti pataikyta į nukentėjusįjį, taip jį sužalojant. Todėl kaltinime nurodyta aplinkybė „V. A. [...] į rankas paėmęs nenustatytų kiekį akmenų, metė juos į V. M. [...]“ yra aiškiai nesuprantama, greičiau neįrodyta, nes byloje nebuvo nustatyta ne tik kad svarbi aplinkybė „paėmęs nenustatytą kiekį akmenų“, vieta, iš kurios buvo paimti akmenys, tačiau ir pačioje įvykio vietoje, kurioje stovėjo V. M., nebuvo aptiktas nei vienas akmuo, galėjęs sužaloti nukentėjusįjį, kai į jį neva apeliantas mėtė šiuos akmenis.

2.13. Mano, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas šį apeliacinį skundą dėl akmenų (ne)buvimo įvykio vietoje formaliai galėtų daryti išvadas, jog 2022 m. birželio 3 d. ir 2022 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolai sudaryti vėliau, praėjus ne mažiau kaip dviem parom po pačio įvykio, o per tą laiką, apeliantas šiuos akmenis savarankiškai galėjo pašalinti. Tačiau ši aplinkybė yra paneigiama kitais neginčijamais byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, kaip antai: įvykis įvyko 2022-06-01 apie 14.30 val. adresu (duomenys neskelbtini); apie įvykį Bendrąjį pagalbos centrui (BPC) pranešė D. A., kai pamatė, kad šios bylos nukentėjusysis V. M. mestais akmenimis sužalojo jo tėvą V. A., šios bylos apeliantą; policijos pareigūnai M. Š. ir A. A. į įvykio vietą vyko automobiliu, naudojo Body kameras daryti vaizdo ir garso įrašus, kamera buvo įjungta 14:44:18 jiems dar vykstant į įvykio vietą, vaizdo ir garso įrašas darytas iki pareigūnai išvyko iš įvykio vietos, t. y. iki 16.00 val.; teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2023 m. gegužės 25 d., teismas garsino byloje esančius duomenis, peržiūrėjo visus byloje esančius vaizdo ir garso įrašus, padarytus policijos pareigūnų M. Š. ir A. A. įvykio dieną turėtomis vaizdo kameromis; teisiamojo posėdžio metu, kai buvo peržiūrimi vaizdo ir garso įrašai, apelianto gynėjas posėdžio metu žodžiu atkreipė teismo dėmesį į tai, kad vaizdo ir garso įrašuose įvykio vietoje, kurioje stovėjo nukentėjusysis V. M. (savo žemės sklype prie vartelių arba šalia jų) apskritai nėra nei vieno akmens, kuriuo ar kuriais 2022 m. birželio 1 d. apie 14.30 val. šios bylos apeliantas kartu su savo sūnumi D. A. galėjo ir / ar turėjo mėtyti į nukentėjusįjį V. M..

2.14. Teigia, jog jeigu policijos pareigūnai M. Š. ir A. A. į įvykio vietą atvyko maždaug per 15 min. nuo įvykio BPC pranešimo pateikimo, įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko visi įvykio vietoje buvę asmenys V. M., iš vienos pusės, ir V. A. su sūnumi D. A., iš kitos pusės, policijos pareigūnų veiksmai nuo atvykimo iki jų išvykimo buvo fiksuojami vaizdą ir garsą įrašančia technika (Body kameromis), o susipažinus su padarytu vaizdo ir garso įrašu, galima padaryti neginčijamą objektyvią išvadą, jog įvykio vietoje, kurioje stovėjo V. M., kai į jį neva buvo mėtomi akmenys, neužfiksuotas nei vienas ant žemės gulintis kumščio dydžio akmuo.

2.15. Nurodo, kad nėra abejonės, kad tiek įvykio dieną, tiek bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiojo V. M. ir šios bylos apelianto tarpusavio santykiai buvo įtempti ir konfliktiški. Vien esant tokiems santykiams, teismas turi atsargiai vertinti jų duotus ar duodamus teisme parodymus patikimumo prasme. Pateikiamus prieštaringus nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus, kai vienas aiškina apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, o kitas nepripažįsta, privalu šiuos parodymus lyginti su kitais byloje esančiais duomenimis, taip padarant neginčijamas išvadas ne iš kiekvieno įrodymo atskirai, o iš visumos, ir apie tai yra ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas apelianto atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, didesnę įrodomąją vertę išimtinai suteikė nukentėjusiojo V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotiems parodymams, o šios bylos apelianto parodymus vertino kaip gynybinė taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas neatliko objektyvaus visų bylos duomenų vertinimo, o jeigu jau neatliko, tai negalima laikyti ir sutikti, kad nuosprendis surašytas pagal taisykles.

2.16. Teigia, kad vien esant pirmiau nurodytiems argumentams galima padaryti išvadas, kad jeigu įvykyje nebuvo aptikti daiktai (akmenys), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylą teisingai išnagrinėti teisme, byloje nei vienas apklaustas proceso dalyvis nenurodė ir nepatvirtino, kad akmenys iki policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą buvo pašalinti, o ir ši aplinkybė nebuvo nustatyta, tai tokiu atveju apkaltinamasis nuosprendis, priimtas apelianto atžvilgiu, turi būti panaikintas ir aukštesniojo teismo priimtas priešingas sprendimas – išteisinamasis nuosprendis.

2.17. Teigia, kad dėl nukentėjusiojo V. M. sužalojimų 2022 m. birželio 1 d. apie 14:44:18 val. į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. Š. ir A. A., nors ir privalėjo, tačiau neatliko nei vieno procesinio veiksmo, kuriuos reglamentuoja ne tik kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110 patvirtintos Rekomendacijos „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“, tačiau ir Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos taisyklės. Pareigūnai apsiribojo atvykimu į įvykio vietą, pokalbiais su įvykio vietoje buvusiais asmenimis ir jų patikrinimu dėl neblaivumo (beje V. M. buvo girtas). Tokius pareigūnų veiksmus būtų galima vertinti kritiškai ir neveikimu, nes jie labai aiškiai matė, kad į iškvietimą atvyko dėl padaryto nusikaltimo, jog V. A. yra sužalotas, jam į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, jis buvo nugabentas į medicinos priėmimo skyrių apžiūrai, įvykio vietoje yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingi objektai (akmenys), į pareigūnų užduotą klausimą, ar V. A. rašys pareiškimą, tai šis aiškiai atsakė, kad rašys. Galiausiai ir pats šios bylos nukentėjusysis V. M. aiškino apie neva patirtus sužalojimus, aiškino, kad jeigu V. A. rašys pareiškimą, tai ir jis tokį pareiškimą teiks. Jokių procesinių veiksmų neatlikimas lėmė sudėtingesnį šios bylos tyrimą ir nagrinėjimą teisme.

2.18. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas darė išvadas, kad „Nors kaltinamasis ir teigia, kad nukentėjusysis dažnai būdamas girtas griuvinėja ir sužalojimai galėjo atsirasti jam parkritus, tai patvirtinančių duomenų į bylą nėra pateikta“. Nagrinėjamu atveju šios bylos apeliantas tik patvirtino, kad nukentėjusysis V. M. būdamas girtas griuvinėja, o praėjus 9 dienoms medicinos įstaigoje fiksuoti sužalojimai galėjo atsirasti dėl šių aplinkybių. Jeigu policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą būtų atlikę procesinį veiksmą, numatytą BPK 205 straipsnio 1 dalyje ir apžiūrėję / užfiksavę stebimus sužalojimus ant V. M. rodomų kūno vietų, tai tokiu atveju būtų mažiau ginčo dėl neva jo sužalojimų „poodinės kraujosruvas kairiame žaste, nugaroje, kairiame šone, kairėje šlaunyje“. Negana to, kad policijos pareigūnai neatliko asmens (V. M.) apžiūros, nesurašė apžiūros protokolo, neužfiksavo aiškiai matomų sužalojimų (paraudimų), nors nukentėjusysis parodė tik galimą vieną sužalotą vietą „maždaug ties nugaros viduriu kairėje nugaros pusėje“, nors apie kairį žastą ir kairę šlaunį apskritai net neparodo. Tik vėliau, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nukentėjusysis V. M. 2022 m. birželio 9 d. 15.37 val., t. y. praėjus 9 dienoms, jau buvo apžiūrėtas šeimos gydytojos D. B.-B., kuri apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sužalojimų nefotografavo, hematomų spalvos ir formos negali pasakyti, nes neprisimena, kaip jos atrodė, negali pasakyti, kada jos atsirado, jos kompetencija neleidžia įvertinti, kokio senumo hematomos yra ant jo kūno, dėl kokio įvykio galėjo šitos hematomos atsirasti. Tačiau tuo pat metu pateikia savo duotiems paaiškinimams prieštaravimą „V. M. galėjo būti sužalotas 2022 m. birželio 1 d.“. Tokie prieštaravimai, kai liudytoja aiškina apie vienas ir tas pačias aplinkybes, yra negalimi. Juo labiau tokiais prieštaravimais, kurie nėra pašalinami leistinu būdu vadovaujantis procesinėmis teisės normomis, tikėti priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

2.19. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas darė išvadas, jog „Liudytojai (M. Š. ir A. A.) patvirtino, kad matė paraudimus ant nukentėjusiojo kūno būtent tose vietose, kuriose medicinos dokumentuose 2022 m. birželio 9 d. šeimos gydytoja D. B.-B. konstatavo įvairaus dydžio poodines kraujosruvas - kairiame žaste, nugaroje, kairiame šone, kairėje šlaunyje“. Tačiau su šia teismo padaryta išvada sutikti negalima, nes ši išvada prieštarauja objektyviam pačių policijos pareigūnų darytiems vaizdo ir garso įrašams Body kamera, kur yra aiškiai fiksuota, kai policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiuoju V. M., kuris pasako, kad pataikė jam į nugarą, maunasi marškinėlius, rodo nugarą, policijos pareigūnai paklausia į kurią maždaug vietą (p. s. pareigūnai nemato). V. M. ranka parodo, maždaug ties nugaros viduriu kairėje nugaros pusėje. Policijos pareigūnas pasako „paskui čia va šone“. V. M. kairės pusės šone matomas paraudimas. Nors pareigūnai fiksuoja galimas dvi paraudusias vietas (nugaros vidurys ir kairės pusės šonas), tačiau UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 9 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime, surašytame šeimos gydytojos D. B.-B., objektyviai yra nurodyta – „V. M. kūne stebima kairio žasto srityje, nugaroje kairiame šone ties apatine šonkaulių riba, kairio šono srityje, kairės šlaunies apatinio trečdalio srityje hematomos“. Viena vertus, policijos pareigūnai, nors ir apžiūri nukentėjusiojo nugarą, sunkiai mato pačio nukentėjusiojo rodomus du paraudimus nugaroje, kai teismas padarė išvadas ne tik kad dėl sužalotų kiekio, tačiau ir darė išvadas, kad policijos pareigūnų stebėti paraudimai visi sutampa hematomomis, nurodytomis 2022 m. birželio 9 d. medicinos dokumente. Priešingai, policijos pareigūnų stebėti paraudimų kiekiai nesutampa su medicininiame dokumente fiksuojamu hematomų kiekiu, o ir lokalizacija yra iš dalies aiškiai skirtinga, nes nesiaiškinant paraudimų / hematomų atsiradimo laiko ir mechanizmo. Todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nukentėjusiojo V. M. parodymų, lyginant su policijos pareigūnų ir medicinos gydytojos atlikta apžiūra yra prieštaringa, o ir prieštaravimai objektyviai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti.

2.20. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos tarnybos specialistas T. Š. surašė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. M. kūno sužalojimų, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu medicininiu išrašu, kurį išrašė šeimos gydytoja D. B.-B., 2022 m. birželio 9 d. 15.37 val. Apklausiamas specialistas byloje negalėjo atsakyti, ar sužalojimai galėjo būti padaryti mėtant į nukentėjusįjį akmenis, bet ir negalėjo paneigti tos galimybės. Jam buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. M. asmens sveikatos istorija, kurioje buvo daug dokumentų, vienas iš jų šeimos gydytojo įrašas apie byloje nurodytą įvykį. Jis rėmėsi išrašu, 2022 m. birželio 9 d. 15.37 val. išrašytu šeimos gydytojos iš asmens sveikatos istorijos, pagal kurį galėjo spręsti apie sužalojimus. Tikėtinumo, jog sužalojimai buvo padaryti 2022 m. birželio 1 d. jis negalėjo patvirtinti ar paneigti, nes neturėjo vaizdinės medžiagos ir žmogus nebuvo atvykęs.

2.21. Atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjančiam teismui apelianto iniciatyva gydytojas ekspertas P. P. parengė konsultacinio specialisto išvadą, davė paaiškinimus teisme. Šis specialistas parodė, kad V. M. sužalojimai yra būdingi griuvimui, nes jie yra vienoje pusėje. Jei jie būtų skirtingose pusėse, tai būtų galima daryti išvadą, kad sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Todėl šiuo atveju, galima padaryti tik vieną išvadą, kad tai - senos kraujosruvos. Be to, savo išvadoje padarė prielaidą, jog šitie sužalojimai negali būti padaryti metant akmenį, nes metant akmenį jis nepataiko 90 laipsniu kampu ir būna su odos nubrozdinimu. Jei būtų buvęs mestas akmuo, būtų atsiradę odos nubrozdinimų, kuriuos šeimos gydytoja būtų pastebėjusi. Praslystantis akmuo nepadaro 7x1 cm kraujosruvos, tai priklauso nuo kraujagyslės, jos išsidėstymo ir jos plyšimo. Akmeniui tiesiai pataikius, dažniausiai yra apvalios, ovalios kraujosruvos. Griūnant gali susidaryti tokios kraujosruvos, nes tai priklauso nuo to, ant ko užvirsti. Tokios kraujosruvos gali susidaryti užvirtus ant gulinčių šakų. Esant skirtingoms specialistų išvadoms, baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nutartimi paskyrė ekspertizę, į bylą gauta Valstybinės teisino medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), o ekspertizę atliko tas pats specialistas T. Š., kuris ikiteisminio tyrimo metu surašė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. M. kūno sužalojimų. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas 2023 m. birželio 1 d. teikė prašymą dėl ambulatorinės teismo medicininės ekspertizės paskyrimo, prašė atlikti ekspertizę pavesti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, tačiau teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi pavedė ekspertizę atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriui, kur dirba ir pradinę specialisto išvadą davęs ekspertas T. Š.. Galiausiai teismo medicinos ekspertizę atliko gi vėl tas pats teismo ekspertas T. Š..

2.22. Apelianto manymu ir įsitikinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai pasielgė nutartyje dėl ekspertizės paskyrimo nurodydamas, kad medicinos ekspertizė turėtų būti atlikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriuje. Galiausiai pačią ekspertizę atliko vienas ir tas pats ekspertas T. Š., kuris revizavo savo pradinę pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko yra suprantama, jog jis savo padarytų pradinių išvadų ir paneigti negalėjo. Apeliantas neturi pretenzijų dėl šio eksperto kompetencijos, tačiau vien tai, kad tas pats ekspertas nagrinėjamu atveju byloje pradžioje pateikė specialisto išvadą, o paaiškėjus galimiems prieštaravimas, dar ir atliko teismo medicinos ekspertizę, apelianto manymu, tokia teisinė situacija nėra ir nebuvo galima. Galiausiai pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiojo V. M. sužalojimo ir patirtų sužalojimų mechanizmo. Teismas kitomis įrodinėjimo priemonėmis nepašalino prieštaravimų.

2.23. Aptariant pirmiau išdėstytus argumentus, apeliantas pagrįstai mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažįstant jį kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje numatytos taisyklėmis dėl duomenų vertinimo, pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, kad skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas vien tik subjektyviais nukentėjusiojo V. M. parodymais, kai jo parodymai nebuvo sugretinti su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, kadangi skundžiamu nuosprendžiu buvo aptartas 2022 m. birželio 20 d. sudarytas įvykio vietos apžiūros protokolas, tačiau 2022 m. birželio 3 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios pagrindu sudarytas įvykio vietos apžiūros protokolas, liko neįvertintas.