Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-14428-800/2017 pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Skolininkas M. K. kreipėsi į antstolę A. A. prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Antstolė A. A. 2017 m. balandžio 14 d. patvarkymu „Dėl skolininko M. K. 2017 m. balandžio 7 d. skundo netenkinimo“ pareiškėjo M. K. skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr.(duomenys neskelbtini) perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria skundas tenkintas iš dalies, įpareigojant antstolę patikslinti 2017-03-30 patvarkymą, „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ nurodant išskaitomų sumų proporcijas pagal LR CPK 736 str., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl nutarties dalies, kuria teismas išnagrinėjęs skundą, pagal pateiktos vykdomosios bylos medžiagą nenustatė, kad pinigai iš pareiškėjo būtų išieškoti, todėl pareiškėjo skundą dėl piniginių lėšų grąžinimo šioje dalyje atmetė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies pagrįstumo nepasisako. Pažymėtina tai, kad iš apelianto pateikto (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus pavaduotojo atliekančio direktoriaus funkcijas 2017-05-11 atsakymo į prašymą matyti, kad iš skolininko sąskaitos į antstolės sąskaitą nebuvo atlikta jokių areštuotų lėšų pervedimų laikotarpiu nuo 2017-01-02 iki 2017-04-24 (b. l. 49-50). Šis įrodymas patvirtina prieš tai aptartas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str.1 d.). BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Iš civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje 2010-05-27 buvo priimtas vykdymui Kauno mieto VPK Šilainių PN 2010-03-30 išduotas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43,44 Eur (150 Lt) skolos iš skolininko M. K. išieškojimo valstybės naudai (v.b.l.4). Vykdant skolos išieškojimą antstolė ėmėsi priemonių skolai išieškoti, atlikdama skolininko turimo turto patikrą (v.b.l.7). 2010-08-13 patvarkymu areštuotos lėšos skolininko banko sąskaitoje (v.b.l.8). 2013-10-01 atlikta patikra LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (v.b.l. 9). 2016-08-17 patikrinti duomenys Gyventojų registre (v.b.l. 10). 2017-03-20 patikrintas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registras, nustatyta, kad skolininkas atlieka bausmę (v.b.l. 11). 2017-03-30 antstolė priėmė patvarkymą vadovaujantis CPK 688 straipsniu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pagal kurį areštavo 43,44 Eur skolos ir 40,00 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos (duomenys neskelbtini) pataisos namai, sąskaitoje. Antstolė nurodė (duomenys neskelbtini) pataisos namams areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v.b.l. 12). Skolininkas antstolei pateikė skundą nurodydamas, kad priimtas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Antstolė skolininko skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui, kuris priėmė apelianto skundžiamą nutartį.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos, iš kurių atliekamos išskaitos, kurios yra nurodomos: darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kuriame nurodytas baigtinis pajamų prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašas vykdymo procese. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-805-436/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016, 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016). Tokia teismų praktika apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamu antstolio patvarkymu išieškojimas nukreiptas ne į skolininko pinigines lėšas, o į jo darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas atliekantis direktoriaus funkcijas 2017-05-30 pažymoje Nr.6/44-138 nurodė, kad nuteistasis M. K. nedirba ir darbinių pajamų ar kitų joms prilyginamų išmokų negauna, iš Kybartų pataisos namų 2017 05 11 nuteistojo M. K. asmeninės sąskaitos pajamų-išlaidų išklotinės už 2017 m. sausio 1 d.- balandžio 30 d. laikotarpiu, nustatyta, kad apelianto kas mėnesį gautos piniginės perlaidos: sausio mėn. – balandžio mėn. nesiekė 1 MMA/mėn. (b. l.48-49-50). Taigi, vadovaujantis naujausia teismų formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-988-254/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2208-260/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1884-730/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo antstolę patikslinti 2017-03-30 patvarkymą, „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ nurodant išskaitomų sumų proporcijas pagal LR CPK 736 str. nepagrįsta ir naikintina, nes pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, jog apelianto gautos perlaidos yra jo darbo užmokestis ar jam prilygintinos išmokos bei daviniai, iš kurių gali būti išskaitoma pagal CPK 736 str. nustatytus dydžius pagal vykdomuosius dokumentus. Apeliantas atskirajame skunde prašo įpareigoti antstolę priimti naują patvarkymą pagal LR CPK 668 str. 1 d., taikant nustatytą ribojimą išieškoti piniginių lėšų sumai, kurios neviršija vienos MMA, sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas.CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Nagrinėjamu atveju apeliantas antstolei pateiktame skunde dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo, nekėlė reikalavimo įpareigoti antstolę priimti naują patvarkymą pagal LR CPK 668 str. 1 d., taikant nustatytą ribojimą išieškoti piniginių lėšų sumai, kurios neviršija vienos MMA, sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto skundo dėl 2017 m. kovo 30 d. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pažeidė procesinės teisės normas, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – skundžiamas antstolės A. A. 2017 m. kovo 30 d. patvarkymas Nr. S-17-36-6939 naikintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nutarties dalis, kuria kitoje dalyje skundas atmestas paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Apelianto atskirąjį skundą tenkinus iš dalies šios išlaidos iš apelianto ir suinteresuoto asmens antstolės A. A. nepriteistinos, kadangi jos (4,81 Eur/2=2,41 Eur) neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria skundas tenkintas iš dalies, įpareigota antstolė patikslinti 2017-03-30 patvarkymą, „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ nurodant išskaitomų sumų proporcijas pagal LR CPK 736 str. ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės A. A. 2017 m. kovo 30 d. patvarkymą Nr. S-117-36-6939 vykdyti išieškojimą iš skolininkui M. K. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.