- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-805-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01925-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- T. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą dėl antstolio A. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas T. S. pateikė antstoliui skundą, kuriame prašė netaikyti sąskaitos arešto ar sąskaitos ribojimų, neviršijančiai vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) sumai, kuria būtų apribojama jo teisė į orų ir teisingą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.Antstolis A. M. 2016 m. spalio 26 d. patvarkymu pareiškėjo T. S. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo T. S. skundą dėl antstolio A. M. veiksmų vykdymo procese atmetė.Teismas atsižvelgdamas į antstolio 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymo Nr. S-16-135-13488 turinį – į tai, kad juo nurodoma areštuoti ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą lėšas, sprendė, jog minėtu patvarkymu antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko, t. y. pareiškėjo, turtą (o ne į pajamas). Todėl teismo nuomone byloje aktualūs yra teisės aktuose nustatyti apribojimai, vykdant išieškojimą būtent iš skolininko turto.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, t. y. į negrynuosius pinigus. Todėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunktyje nustatytas apribojimas vykdant išieškojimą iš grynųjų pinigų nagrinėjamu atveju neaktualus.Pareiškėjo teiginius, jog lėšų areštas apriboja jo būtinų poreikių tenkinimą, teismas pripažino nepagrįstais, nes nuteistiesiems pagal įstatymus užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas – kiekvienam nuteistajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, neturintys savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, maistu nuteistieji taip pat aprūpinami nemokamai. Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu teisės aktais nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.Teismas konstatavo, kad priimdamas patvarkymą areštuoti įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančias lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą, antstolis CPK normų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų nepažeidė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas T. S. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.
8.2. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipimas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.
8.3. Apeliantas atlikdamas bausmę pataisos namuose jokių darbinių pajamų negauna, pajamas sudaro tik artimųjų pervestos piniginės lėšos asmeniniams, būtiniausiems poreikiams tenkinti. Todėl antstolio patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesusPirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio A. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0135/16/02057 pagal Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-91-581-2015 dėl 1591,56 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybės naudai iš skolininko T. S.. Antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-135-13488, kuriuo, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo 1591,56 Eur skolos ir 303,73 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1895,29 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje. Antstolis nurodė Kybartų pataisos namams areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Duomenų, kad pagal šį patvarkymą kokia nors lėšų suma būtų pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra.Pareiškėjas (skolininkas) antstoliui pateikė skundą dėl 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymo panaikinimo, nurodydamas, kad priimtas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos iš kurių atliekamos išskaitos, kurios yra nurodomos: darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kuriame nurodytas baigtinis pajamų prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašas vykdymo procese. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.Atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016, 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016).Taigi, vadovaujantis naujausia teismų formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-988-254/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2208-260/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1884-730/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus.Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, sutiktina su atskirojo skundo argumentais. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto skundo dėl 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pažeidė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – skundžiamas antstolio A. M. 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymas Nr. S-16-135-13488 naikintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio A. M. 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. S-16-135-13488 vykdyti išieškojimą iš skolininkui T. S. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.