Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-13 · Civilinė byla Nr. 2S-954-601/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
2S-954-601/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24775-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
J. J.
Kategorijos
  • 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-954-601/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24775-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11; (S) 3.3.1.18; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės antstolės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, prašė nustatyti, kad jis turi teisę naudotis 1 MMA dydžio suma. Nurodė, kad pagal teismų praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią nustatyto 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA. Nuteistasis turi teisę naudotis 1 MMA dydžio suma.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjo J. J. skundą dėl antstolio veiksmų (b. l. 25-28):

Pripažino neteisėtais antstolės J. Ž. veiksmus, 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko J. J. pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos ir šiuos patvarkymus panaikinti.Įpareigojo antstolę J. Ž. išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.Įpareigojo antstolę grąžinti pareiškėjui J. J. išieškotų sumų dalį tuo atveju, jei šios lėšos buvo išieškotos pagal 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad antstolė J. Ž. Kybartų pataisos namams siųstuose 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymuose dėl skolos išieškojimo nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 958,80 Lt skolos ir 297,51 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 1 256,31 Lt (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 10 849 Lt skolos ir 1 473,78 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 12 322,78 Lt (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje. Antstolė patvarkyme nenurodė, jog, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Antstolė, nukreipdama išieškojimą į visas pareiškėjo pajamas, nesilaikė pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Nesant nurodytos išlygos, pareiškėjas neturi teisės naudoti piniginių lėšų savo reikmėms. Tačiau, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Antstolės veiksmus, 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neviršijančias Vyriausybės nustatytos 1 MMA, pripažintino neteisėtais.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu antstolė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti (b. l. 35-36).

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

pareiškėjas skundė ne 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymą, o 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl prašymo netenkinimo, kuriuo buvo atsisakyta skolininkui priklausančiai sąskaitai, esančiai Kybartų PN, nustatyti laisvai disponuojamą sumą. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymo per CPK 510-512 straipsnyje nustatytus terminus neskundė, yra praleistas naikinamasis 90 dienų terminas. Skolininkui nepateikus jokių dokumentų, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, jos ir buvo skirstomos, todėl įpareigojimas jas grąžinti prieštarauja įstatymo numatytai išieškotų lėšų paskirstymo tvarkai. Vykdomosiose byloje yra 23 lėšų paskirstymo patvarkymai. Visos lėšos jau paskirstytos įstatymo nustatyta tvarka, atlikti pavedimai išieškotojams, antstolės depozitinėje sąskaitoje šiuo metu nėra jokių iš pareiškėjo išieškotų lėšų. Visos lėšos, kurias įpareigota grąžinti, išieškotojos iki 2015 m. gegužės 19 d., kai dar net nebuvo priimta teismo nurodyta LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016, todėl nesuprantamas įpareigojimas grąžinti lėšas atbuline data. Įstatymas draudžia išieškojimą tik iš baigtiniame sąraše CPK 739 straipsnyje išvardytų pinigų sumų, taip pat riboja išieškojimą iš darbo užmokesčio ir kitų jam CPK 737 straipsnyje prilyginamų pajamų, o iš visų kitų lėšų ar pajamų išieškojimas galimas visa apimtimi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priedas numato patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, formą, ko ir buvo laikomasi priimant 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymus. Nei galiojantys teisės aktai, nei formuojama teismų praktika nenumato skolininkui teisės kiekvieną mėnesį disponuoti 1 MMA lėšų suma, nepriklausomai nuo šių lėšų šaltinio ir paskirties, o antstolis turi teisė areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje yra užvestos dvi vykdomosios bylos – vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 142,09 Eur išieškotojai L. K. ir 2011 m. kovo 9 d. teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 277,69 Eur išieškotojui UAB ,,Bitė Lietuva” išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) J. J.. 2011 m. kovo 18 d. ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymais vykdomieji dokumentai priimti vykdyti. Nenustačius, jog skolininkas turi turto, skolininkui nedirbant, patvarkymu areštuota skolininko sąskaita banke. Paaiškėjus aplinkybėms, kad skolininkas atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, antstolė 2014 m. lapkričio 3 d. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, t. y. nukreipė išieškojimą į pareiškėjo turimas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Skolininkas J. J. 2016 m. lapkričio 18 d. antstolei pateikė prašymą nuimti areštą, kuris uždėtas pataisos namuose esančiai J. J. sąskaitai. Prašė pakeisti patvarkymą, kad skolininkas galėtų naudotis 1 MMA suma. Taigi, iš tokio skolininko prašymo suprastina, kad jis iš esmės neprašė panaikinti 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymų, kurių pagrindu nukreiptas išieškojimas į pareiškėjo turimas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir kurių pagrindu priimta eilė patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo (skolininko reikalavimas nėra nukreiptas atgal). J. J., teikdamas prašymą siekia, kad nuo prašymo pateikimo momento jis galėtų laisvai disponuoti 1 MMA lėšų suma, t. y. jo prašymas nukreiptas į ateities perspektyvas, suteikiančias jam teisę naudotis 1 MMA dydžio lėšų suma, į kurią nebūtų nukreiptas išieškojimas.

Pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtais antstolės J. Ž. Veiksmus 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko J. J. pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos ir šiuos patvarkymus panaikino. Įpareigojo antstolę J. Ž. išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos. Įpareigojo antstolę grąžinti pareiškėjui J. J. išieškotų sumų dalį tuo atveju, jei šios lėšos buvo išieškotos pagal 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skolininko prašymo turinį, sutinka su antstolės atskirojo skundo argumentais, kad skolininkas iš esmės neginčijo 2014 m. lapkričio 3 d. patvarkymų, kuriais buvo vykdytas išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir nekėlė klausimo dėl nurodytų patvarkymų pagrindu antstolės atliktų veiksmų teisėtumo. Šiuo atveju, skolininkas ginčijo antstolės 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė atsisakė tenkinti skolininko prašymą ir nustatyti jam priklausančiai atsiskaitomajai sąskaitai, esančiai Kybartų pataisos namuose, laisvai disponuojamą 1 MMA sumą. Taigi teismas turėjo vertinti, ar antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininko, pagrįstai 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko 2016 m. lapkričio 18 d. prašymą nustatyti jam priklausančiai atsiskaitomajai sąskaitai, esančiai Kybartų pataisos namuose, laisvai disponuojamą 1 MMA sumą, o išieškojimą nukreipti tik į 1 MMA viršijančią dalį. Taigi teismas turėjo vertinti, ar nagrinėjamai situacijai taikytina CPK 668 straipsnio nuostata, tačiau tokių veiksmų neatliko, kas leidžia daryti išvadą, kad teismas neatskleidė ginčo esmės.

CPK LI skyrius reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išimtys, ribojančios arba panaikinančios galimybę išieškoti iš darbo užmokesčio arba kitų pajamų, yra numatytos CPK 738 ir 739 straipsniuose. Nurodytų išieškojimo vykdomajame procese ribojimų ir draudimų sąrašas yra baigtinis ir todėl negali būti aiškinamas plečiamai. Vadinasi, iš visų pajamų rūšių, kurios nenumatytos CPK 738 ir 739 straipsniuose, išieškojimas galimas. Nukreipiant išieškojimą iš piniginių lėšų, kurios nepriskiriamos pajamų rūšims, nustatytoms CPK 736, 737, 738 ir 739 straipsniuose, turi būti taikomos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės, t. y. CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios išieškojimo ribojimus iš skolininko turto, t. y. piniginių lėšų, siekiant užtikrinti jam minimalias pragyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su Antstolio vykdymo instrukcijoje vartojama grynųjų pinigų sąvoka, nes tokio skirstymo į grynuosius ar negrynuosius pinigus nenumato CPK 668 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyti išieškojimo ribojimai iš skolininko pinigų sumos. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant skolininko prašymą ir vertinant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti identifikuojama skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje gaunamų piniginių lėšų kilmė; nustatyta, ar galimas priverstinis išieškojimas iš tokios rūšies turto ir, nustačius, kad išieškojimas yra galimas, ar nėra įstatymo nustatytų ribojimų išieškant iš šio turto. Tai reiškia, kad turi būti išsiaiškinta, kokio pobūdžio piniginės lėšos patenka į skolininko laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą ir, tik nustačius jų kilmę, spręstina dėl taikytinos teisės normos dėl skolos išieškojimo vykdymo procese.

Kadangi teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teises normas, neatskleidė ginčo esmės, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo skolininko J. J. skundui nagrinėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas