Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), be nuolatinės gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, turi vieną vaiką, oficialiai nedirbantis, neoficialiai dirbo (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas ((duomenys neskelbtini) kartų), paskutiniai teistumai:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 18 parų arešto bausme (bausmė atlikta);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme (bausmė atlikta);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas ((duomenys neskelbtini) kartų), paskutiniai teistumai:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta 2021 m. birželio 23 d.);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 54 parų arešto bausme (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 3 d.);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 12 d.);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 22 parų arešto bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 7 d.);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad įvykio dieną susiskambino su A. K., kuris jo paprašė padėti, kadangi jie yra abu vartojantys narkotines medžiagas. Tuo metu turėjo su savimi narkotinių medžiagų, kurias pats planavo suvartoti. Su A. K. susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), negalėjo nurodyti tikslesnės vietos. A. K. priėjus, jis planavo jam paduoti narkotines medžiagas, tačiau to padaryti nespėjo, nes prie jų priėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Nurodo, kad A. K. yra jo pažįstamas, prieš porą metų susipažino dirbdami (duomenys neskelbtini). Iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno pas draugą ir dirbo neoficialiai (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pats yra vartojantis narkotines medžiagas, savo reikmėms per dieną suvartoja 20 lankstinukų narkotinės medžiagos; yra gydęsis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Narkotines medžiagas įsigyja iš įvairių asmenų (tarp jų – ir (duomenys neskelbtini) tautybės), dažniausiai jas įsigydavo savo reikmėms, bet būdavo ir atvejų, kai kam nors jo paprašius jis perparduodavo turimas narkotines medžiagas arba padėdavo porai pažįstamų gauti narkotines medžiagas; negalėjo nurodyti, ar iki šio įvykio yra dar pardavęs narkotinių medžiagų A. K., pastarajam narkotines medžiagas tiesiog atiduodavo. Įvykio dieną su savimi turėjo 8 vienetus lankstinukų, A. K. planavo atiduoti 6 vienetus, o 2 planavo pasilikti savoms reikmėms. A. K. iš jo prašydavo tiek narkotinės medžiagos, kiek turėdavo tuo metu pinigų. Nurodė, kad su A. K. ir kitais asmenimis bendraudavo telefonu arba susitikdavo stotyje; jo telefono numerį galima gauti stotyje, taip pat pats asmeniškai savo telefono numerį buvo davęs A. K. Kratos metu pas jį rasti pinigai – 35 Eur buvo gauti iš A. K. už narkotines medžiagas, o 30 Eur buvo jo asmeninės lėšos. Nurodo, kad šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja ir mano, kad kalėjime galėtų pradėti gydytis nuo narkotinių medžiagų (3 t., b. l. 164-173).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad įvykio dieną telefonu susitarė susitikti su V. T., planavo kartu nuėję į stoties tualetus vartoti narkotines medžiagas, tačiau to padaryti jiems nepavyko, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Nurodo, kad skambučio metu V. T. pasakė, kad turi pinigų sumą 6 dozėms. Pokalbio metu jie dėl kainų nesitarė – jis tik nurodė V. T. kiek pinigų turi. Šie jo V. T. paduoti pinigai (35 Eur) buvo jo skola, kadangi jis prieš mėnesį pasiskolino iš V. T. pinigų. Įvykio dieną susitikęs su V. T. planavo narkotines medžiagas gauti nemokamai, t. y. „į skolą“. Nurodo, kad nežino, kodėl telefoninio pokalbio metu nenurodė V. T., kad planuoja gražinti jam skolą. Prisimena, kaip pokalbio metu V. T. nurodė, kad turi pakankamai pinigų 6 dozėms, bet šie pinigai buvo ne už narkotines medžiagas, o už ankstesnę skolą. Narkotines medžiagas norėjo vėl gauti į skolą. Veikos metu įvykusių dalykų nei dabar, nei ikiteisminio tyrimo metu gerai neatsiminė. Davė 35 Eur V. T., kuris žinojo, kad jam reikia 6 lankstinukų narkotinės medžiagos. Supranta, kad iš V. T. bandė įsigyti narkotines medžiagas, tačiau to nepavyko padaryti, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Su V. T. yra draugai, bendrauja (duomenys neskelbtini) metų, sutaria neblogai. Susipažino vartodami narkotines medžiagas. Nurodo, kad narkotines medžiagas savo reikmėms įsigydavo kiekvieną dieną. Savo reikmėms per dieną jam reikdavo 20-25 dozių narkotinių medžiagų. Praeityje yra gydęsis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Jam gydymas yra padėjęs – apie (duomenys neskelbtini) metus buvo nustojęs vartoti narkotines medžiagas, vėl pradėjo jas vartoti (duomenys neskelbtini); nori vėl gydytis priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Nurodo, kad iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo (duomenys neskelbtini) neoficialiai, (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 164-173).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamieji, jų gynėjos bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. T. pilnai prisipažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nurodė, kad gyvena apleistame name (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Pažįsta A. K. apie (duomenys neskelbtini) metų, susipažino per pažįstamus Vilniaus stotyje, kai vartojo narkotinės medžiagas. Pats apie 10 metų vartoja narkotinę medžiagą karfentanilį bei apie pusę metų pardavinėja pats karfentanilį kitiems asmenims, taip sau uždirbdamas pragyvenimui ir narkotikų vartojimui. A. K. yra jo pastovus pirkėjas. Jis viena dozė karfetanilio parduotu visiems po 6 Eur. 2023 m. vasario 4 d., apie 14.00 val. susiskambino su (duomenys neskelbtini) tautybės asmeniu, vardu „L.“, numerį gavo labai senai iš savo kažkokio pažįstamo, kurio duomenų nežino, kaip rasti nežino ir jis žinojo, kad „L.“ parduoda narkotinę medžiagą karfentanilį. Susiskambinus su „L.“ pas pastarąjį paprašė padėti jam į tam tikrą vietą 10 dozes narkotinės medžiagos – karfentanilio. Jam buvo prie namo (duomenys neskelbtini), vienoje vietoje, kurioje šio metu neatsimena, padėta 10 vienetų folijos lankstinuku, maišelyje su karfentaniliu. Jis toje vietoje paliko 60 Eur, nes dozė po 6 Eur. Po to, jis suvartojo pats 2 dozės, o likusias laikė prie savęs kepurėje. Apie 15.30 val. jam paskambino A. K., kuris paklausė kaip jo reikalai, jis paklausė kiek pastarajam reikia, A. K. atsakė „šeši“, jis sutiko ir abu susitarė susitikti prie „Maxima“ parduotuvės (duomenys neskelbtini). Su A. K. tokia kalba buvo, nes pastarasis norėjo iš jo nupirkti 6 vienetus dozių karfentanilio, o jis kadangi turėjo, tai sutiko parduoti. Pas abu visą laiką buvo susitarimas vienos dozės kaina 6 Eur. Apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), susitiko su A. K., kuris jam perdavė 35 Eur (20, 10, 5 kupiūromis), šiuos pinigus įdėjo sau į striukės kišenę bei ruošėsi nusiimti kepurė bei išimti šešias dozės karfentanilio perdavimui A. K. ir tokiu būdu parduoti pastarajam narkotinę medžiagą – karfentanilį. Tačiau iš karto abu buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Pas jį buvo rasti 8 vienetai folijos lankstinukų su karfentaniliu (2 t., b. l. 142-145; 153).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. pilnai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad V. T. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, su juo susipažino per pažįstamus Vilniaus stotyje, nes abu vartojo narkotinės medžiagas. Jau daug metų niekur nedirba, gyvena pas pažįstamą, pinigų pragyvenimui ir narkotinėms medžiagoms gauna iš to, kad vykdo smulkias vagystės iš įvairių miesto parduotuvių. Jam į dieną reikia 30 dozių „čekių“ narkotinės medžiagos, vienos dozės kaina 6 Eur, todėl jis į dieną išleidžia 180 Eur tik narkotinėms medžiagos; vartoja karfentanilį apie 10 metų, ankščiau vartojo amfetaminą. 2023 m. vasario 4 d. jis naudojo UAB „Bitė“ „Labas“ numerį, kurio šio metu neatsimena ir kortelė yra paimta kartu su telefonu „Samsung J5“; dar turi UAB „Tele2“ numerį. Kadangi jis daug metų bendrauja su V. T., tai žinodavo, kad pastarasis gali padėti jam įsigyti narkotinių medžiagų, jam suvartoti; žinojo, kad V. T. parduoda narkotinę medžiagą – karfentanilį, pas kurį pirko ne vieną kartą tas medžiagas. Nurodo, kad jis pirkdavo ir iš daug kitų asmenų, tačiau nei tų asmenų duomenų, nei požymių, nei kontaktų negali pasakyti, nes nežino; kur tuos žmonės rasti taip pat nežino. 2023 m. vasario 4 d., apie 15.00 – 15.30 val. susiskambino su V. T., kurio numerio nežino, tačiau numeris yra įrašytas jo išimtame telefone kaip „t.“ ir V. T. paklausė „ar viskas gerai“, V. T. paklausė „kiek reikia“, jis atsakė „šeši“, po ko abu susitarė susitikti (duomenys neskelbtini)rajone prie „Maxima“ parduotuvės. Tarp jo ir V. T. buvo tokia kalba apie šešių dozių karfentanilio įgijimo po 6 Eur už dozę. Apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), susitiko su V. T., iš karto pastarajam perdavė 35 Eur (10, 20, 5 Eur kupiūromis), V. T. pinigus įdėjo sau į kažkokią striukės kišenę ir tuo metu prie jų pribėgo policijos pareigūnai ir jį bei V. T. sulaikė. Jam V. T. dar nebuvo spėjęs perduoti šešių dozių karfentanilio. Dėl to, kad eilinį kartą pas V. T. bandė įgyti narkotinės medžiagos karfentanilio prisipažįsta pilnai (1 t., b. l. 163-166).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. (R.) J. nurodė, kad 2023 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-00389-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad V. T. prie Vilniaus autobusų stoties ir Naujininkų rajonuose, platina fentanilį, kurį laiko prie savęs. 2023 m. vasario 4 d., atliekant elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę, buvo gauta informacija, kad apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, V. T. turi susitikti su narkotikus vartojančiu A. K., susitikimo metu V. T. turi išplatinti, parduoti A. K. narkotinę medžiagą – karfentanilį. Kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 1-jo skyriaus vyresniuoju tyrėju A. B., stebėjo V. T. naudojamas narkotikų medžiagų platinimo vietas. Apie 15.55 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, buvo pastebėtas vyras, kaip vėliau nustatyta A. K., kuris kažko lauke. Apie 16.00 val. A. K. nuo savo buvimo vietos pradėjo kilti į kalną, (duomenys neskelbtini) g. ir prie (duomenys neskelbtini) g., pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis susitiko su link pastarojo einančiu V. T. Susitikus su V. T. ir trumpai pakalbėjus, A. K. padavė V. T. pinigus (popierinės kupiūros), kurias V. T. įdėjo į striukes kišenę. Įtarus, kad A. K. kėsinasi įsigyti narkotinės medžiagas, buvo nuspręsta abu asmenis sulaikyti ir patikrinti. 16.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), A. K. ir V. T. buvo sulaikyti. Pas V. T. atliktos asmens kratos metu buvo surasti 8 vienetai (6+2) folijos lankstinukų su galimai narkotinėmis medžiagomis bei pinigais už narkotikus. Sulaikytas A. K. paaiškino, kad už 35 Eur norėjo iš V. T. įsigyti 6 vienetus folijos lankstinukus su karfentaniliu, tačiau to padaryti nespėjo, kadangi buvo sulaikytas (1 t., b. l. 93-95).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas R. J. nurodė, kad kai 2023 m. vasario 4 d. buvo sulaikytas V. T., tai pastarajam buvo atlikta asmens krata ir kepurės atloše buvo rasti 6 folijos lankstinukai su milteliais, o 2 folijos lankstinukai buvo rasti galinėje kairėje kelnių kišenėje. Tyrimo duomenimis, V. T. 6 lankstinukus susitarė parduoti sulaikytam A. K., o dėl kitų dviejų lankstinukų informacijos nebuvo ką ruošėsi daryti su jais V. T. (1 t., b. l. 96-97).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas R. J. (1 t., b. l. 101-104).

2023 m. sausio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00389-23 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tęsiamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nenaudojant techninių priemonių gauta informacija (tarnybinis pranešimas reg. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad V. T., naudodamasis mobiliojo ryšio telefoną prie Vilniaus autobusų stoties platina fentanilį, kurį laiko prie savęs, dažniausiai turi apie 60 dozių, kurių vienos kaina 6 Eur (1 t., b. l. 10).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Abiejų nurodytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 ar 260 straipsnius kilti pakanka bent vienos iš šiuose straipsniuose nurodytų veikų padarymo.

BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys atskleistas teismų praktikoje. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017).

BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas (konkretumas, neabstraktumas), nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, Nr. 2K-13-976/2018, Nr. 2K-12-942/2018, Nr. 2K-212-303/2018, Nr. 2K-115-788/2020, Nr. 2K-43-387/2022). Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.‏‏‎

Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2014, Nr. 2K-352/2013, Nr. 2K-516/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Sprendžiant ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-618/2010, Nr. 2K-113/2011 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, jog BK 260 straipsnio 1, 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, t. y. vertinant ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, Nr. 2K-629/2011, Nr. 2K-141/2012 ir kt.).

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 karfentanilis yra įrašytas į II sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslais“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą, 45 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 155¹ punktą karfentanilio nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 0,00006 g. šios medžiagos kiekis, dideliu kiekiu laikytinas didesnis kaip 0,0006 g. šios medžiagos kiekis, labai dideliu kiekiu laikytinas 0,018 g. šios medžiagos kiekis.

Kaltinamasis V. T. nagrinėjamu atveju kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, bei dalį jos pasikėsino parduoti. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis V. T. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamo veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nurodė, kad įvykio dieną susiskambino su savo pažįstamu A. K., kuris jo paprašė padėti, kadangi jie yra abu vartojantys narkotines medžiagas. Tuo metu turėjo su savimi narkotinių medžiagų, kurias pats planavo suvartoti. Su A. K. susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną su savimi turėjo 8 vienetus lankstinukų, kuriuos buvo įgijęs anksčiau tą pačią dieną. A. K. planavo atiduoti 6 vienetus, o 2 planavo pasilikti savoms reikmėms. A. K. iš jo prašydavo tiek narkotinės medžiagos, kiek turėdavo tuo metu pinigų. A. K. priėjus, jis planavo jam paduoti narkotines medžiagas, tačiau to padaryti nespėjo, nes prie jų priėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Kratos metu pas jį rasti pinigai – 35 Eur buvo gauti iš A. K. už narkotines medžiagas, o 30 Eur buvo jo asmeninės lėšos (3 t., b. l. 164-173).

Tai, kad būtent kaltinamasis V. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti bei dalį jos bandė parduoti A. K., be kaltinamojo V. T. visiško prisipažinimo, iš esmės įrodyta ir kito kaltinamojo A. K. teisme duotais parodymais (3 t., b. l. 164-173) bei šio kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 163-166). V. T. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojo policijos pareigūno R. J. parodymai, kad atliekant elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę, buvo gauta informacija, jog apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, V. T. turi susitikti su narkotikus vartojančiu A. K. Susitikimo metu V. T. turi išplatinti, parduoti A. K. narkotinę medžiagą – karfentanilį. Kartu su tyrėju A. B., stebėjo V. T. naudojamas narkotikų medžiagų platinimo vietas. Apie 15.55 val. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Vilniuje, buvo pastebėtas vyras, kaip vėliau nustatyta A. K., kuris kažko laukė. Apie 16.00 val. A. K. nuo savo buvimo vietos pradėjo kilti į kalną ir prie (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis susitiko su link pastarojo einančiu V. T. Susitikęs su V. T. ir trumpai pakalbėjęs, A. K. padavė V. T. pinigus (popierinės kupiūros), kurias šis įsidėjo į striukės kišenę. Įtarus, kad A. K. kėsinasi įsigyti narkotinės medžiagas, buvo nuspręsta abu asmenis sulaikyti ir patikrinti. V. T. atliktos asmens kratos metu buvo surasti 8 vnt. folijos lankstinukų su galimai narkotinėmis medžiagomis bei pinigai už narkotikus. 6 folijos lankstinukai rasti kepurės atloše, o 2 folijos lankstinukai rasti galinėje kairėje kelnių kišenėje. Sulaikytas A. K. paaiškino, kad už 35 Eur norėjo iš V. T. įsigyti 6 vnt. folijos lankstinukus su karfentaniliu, tačiau to padaryti nespėjo, kadangi buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 93-97). Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas policijos pareigūnas A. B. (t. 1, b. l. 101-104). Tai, kad V. T. įgijo ir laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti patvirtina ir 2023 m. balandžio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo, ir kaupimo protokole užfiksuotas ir aprašytas 2023 m. vasario 4 d. skambutis tarp V. T. ir A. K. – pokalbio metu V. T. klausia A. K., ko šis nori, į ką pastarasis atsako pasakydamas numerį „šeši“. V. T. pasako, kad tuoj perskambins. Perskambinęs nurodo susitikimo vietą prie parduotuvės „Maxima“ kitoje stoties pusėje. Po kurio laiko V. T. paskambinęs A. K. nurodo kitą susitikimo vietą ir prašo eiti link parduotuvės „Aibė“ (t. 1, b. l. 77-79). Taip pat V. T. kaltę patvirtina kiti rašytiniai byloje surinkti įrodymai: 2023 m. vasario 4 d. įtariamojo V. T. asmens kratos protokolas, iš kurio matyti rastų lankstinukų skaičius (t. 2, b. l. 73-80); 2023 m. vasario 15 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nustatyta kokios medžiagos buvo rastos (karfentanilis) ir koks šios medžiagos kiekis (0,000119 g) (t. 2, b. l. 84-85); 2023 m. vasario 8 d. apžiūros protokolas su priedais dėl pas V. T. kratos metu rastų ir paimtų 64,02 Eur (t 2, b. l. 88-92; 105); 2023 m. vasario 8 d. daiktų apžiūros protokolas dėl V. T. mobiliojo ryšio telefono „Estar“ (2 t., b. l. 119-125); 2023 m. vasario 6 d. Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 313/2023(01), kurioje nurodyta, kad V. T. šlapime rasta karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), difenhidramino, EDDP (metadono metabolitas). (t. 2, b. l. 134) bei kita bylos rašytine medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga turėdamas tikslą ją platinti, bandė parduoti dalį narkotinės medžiagos kitam asmeniui ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, V. T. bendrais bruožais suprato disponuojamos narkotinės medžiagos kiekį, nes laikė jas suskirstytas į dozes, buvo susitaręs dėl konkretaus kiekio lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis perdavimo. Byloje nustatyta, kad V. T. neteisėtai disponavo 0,000119 g karfentanilio bei pasikėsino parduoti 0,000112 g karfentanilio, kas viršija nedidelį šios medžiagos kiekį, bet nesiekia didelio jos kiekio. V. T. padarytos nusikalstamos veikos vertinimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra svarbus motyvas, dėl kurio jis bandė išplatinti narkotinę medžiagą A. K. (pavyzdžiui, dėl prastos kaltinamojo savijautos), nes tikslas nėra šios nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. T. 2023 m. vasario 4 d., apie 14.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už nenustatytą pinigų sumą įgijo į aštuonis susuktus folijos lankstinukus narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurios bendra masė – 0,000119 g, kurią neteisėtai laikydamas prie savęs, dalį jos, tai yra šešis folijos lankstinukus su šia medžiaga, kurios masė – 0,000112 g, 2023 m. vasario 4 d., apie 16.05 val. prie namo (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą bandė parduoti A. K. už 35 Eur, tačiau nepardavė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes 16.05 val. įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie šią narkotinę medžiagą aštuoniuose folijos lankstinukuose iš jo paėmė. Tokia jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. K. nagrinėjamu atveju kaltinamas tuo, kad pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis A. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino. Nurodė, kad įvykio dieną telefonu susitarė susitikti su V. T., planavo kartu nuėję į stoties tualetus vartoti narkotines medžiagas, tačiau to padaryti jiems nepavyko, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Skambučio metu V. T. pasakė, kad turi pinigų sumą 6 dozėms, bet dėl narkotinių medžiagų kainos nesitarė. Jo V. T. paduoti pinigai (35 Eur) buvo jo skola, kadangi jis prieš mėnesį pasiskolino iš V. T. pinigų. Įvykio dieną susitikęs su V. T. planavo narkotines medžiagas gauti nemokamai, t. y. „į skolą“. Nurodo, kad nežino, kodėl telefoninio pokalbio metu nenurodė V. T., kad planuoja gražinti jam skolą. Davė 35 Eur V. T., kuris žinojo, kad jam reikia 6 lankstinukų narkotinės medžiagos. Supranta, kad iš V. T. bandė įsigyti narkotines medžiagas, tačiau to nepavyko padaryti, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų (3 t., b. l. 164-173). A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš dalies skyrėsi nuo teisme jo paaiškintų aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs, kad iš V. T. pirko narkotines medžiagas, teisme A. K. teigė, kad pinigus V. T. perdavė už ankstesnę skolą, o narkotines medžiagas tikėjosi įsigyti skolon. Duodamas paaiškinimus dėl savo parodymų A. K. visgi pripažino esmines aplinkybes, kad V. T. telefonu pasakė, jog jam reikia 6 dozių su narkotinėmis medžiagomis ir norėjo įsigyti narkotines medžiagas iš V. T. už turimą pinigų sumą (35 Eur), pinigus perdavė V. T., tačiau narkotinių medžiagų nespėjo įgyti, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teismo vertinimu A. K. nurodomas narkotinių medžiagų įsigijimo modelis atitinka narkotinių medžiagų pirkimo sampratą, nes V. T. buvo perduotos piniginės lėšos už tai siekiant gauti narkotines medžiagas. Kaltinamasis A. K. pripažino, kad kai kurias aplinkybes prastai atsimena dėl įvykio metu buvusios abstinencijos būsenos ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo sukeltų neigiamų pasekmių fizinei ir psichinei sveikatai.

Tai, kad būtent kaltinamasis A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, iš esmės įrodyta ir kito kaltinamojo V. T. teisme duotais parodymais (3 t., b. l. 164-173) bei šio kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b. 2. 142-145, 153). A. K. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai – minėti liudytojų policijos pareigūnų R. J. ir A. B. parodymai (t. 1, b. l. 93-97, 101-104); 2023 m. balandžio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo, ir kaupimo protokole užfiksuotas ir aprašytas 2023 m. vasario 4 d. skambutis tarp V. T. ir A. K. (t. 1, b. l. 77-79); 2023 m. vasario 4 d. įtariamojo V. T. asmens kratos protokolas (t. 2, b. l. 73-80); 2023 m. vasario 15 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada (t. 2, b. l. 84-85); 2023 m. vasario 8 d. apžiūros protokolas su priedais dėl pas V. T. kratos metu rastų ir paimtų 64,02 Eur (t 2, b. l. 88-92; 105); 2023 m. vasario 8 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas A. K. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (1 t., b. l. 130-135, 138); 2023 m. vasario 6 d. Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. K. šlapime, paimtame 2023 m. vasario 4 d., rasta amfetamino, karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), difenhidramino, EDDP (metadono metabolitas), metadono pėdsakų (t. 1, b. l. 144) bei kita bylos rašytine medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis A. K. suprato, kad neteisėtai pasikėsino įsigyti draudžiamą medžiagą neturėdamas tikslo jos platinti ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, A. K. bendrais bruožais suprato pasikėsinamos įgyti narkotinės medžiagos kiekį, nes V. T. buvo nurodęs, kad jam reikalingos 6 narkotinių medžiagų dozės. Byloje nustatyta, kad A. K. pasikėsino neteisėtai įgyti 0,000112 g karfentanilio, kas viršija nedidelį šios medžiagos kiekį ir nesiekia didelio jos kiekio. Pagal Rekomendacijas, karfentanilis yra narkotinė medžiaga, leidžiama naudoti tik medicinos tikslais. Kaltinamojo A. K. tikslas platinti pas jį rastas nelegaliai turėtas narkotines medžiagas šioje byloje nenustatytas. Kaltinamasis viso proceso metu teigė, kad jis turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Tokią aplinkybę patvirtina minėta 2023 m. vasario 6 d. Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. K. šlapime, paimtame 2023 m. vasario 4 d., rasta amfetamino, karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), difenhidramino, EDDP (metadono metabolitas), metadono pėdsakų.Teismui nekyla abejonių, kad kaltinime nurodytas narkotines medžiagas kaltinamasis A. K. pasikėsino įsigyti savo vartojimui ir neturėjo tikslo jų platinti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. K. 2023 m. vasario 4 d., apie 16.05 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš V. T., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino neteisėtai įgyti pagal susitarimą už perduotus 35 Eur į susuktus šešis folijos lankstinukus, narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurios bendra masė yra 0,000112 g, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes V. T. nespėjus perduoti jam šešių folijos lankstinukų su šia narkotine medžiaga – karfentaniliu, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie minėtą narkotinę medžiagą ir perduotus pinigus rado ir paėmė. Konstatuotina, kad tokia jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. T., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. T. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis).

V. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tai pripažintina atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis V. T. pakartotinai nusikalto turėdamas neišnykusi ir nepanaikintą teistumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Bausmę atliko 2021 m. lapkričio 26 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymo atveju asmenys laikomi turinčiais teistumą 3 metus po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo) ir padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Parinkdamas bausmės rūšį, be jau minėtų aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis V. T. yra bedarbis, nevedęs, turi vieną mažametį vaiką, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytas (duomenys neskelbtini) kartus, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. T. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3, b. l. 56). Praeityje kaltinamasis V. T. teistas, pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (t. 3, b. l. 17-23), daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 3, b. l. 24-31). Teismo vertinimu, pirmiau paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekta kaltinamajam V. T. paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 5 metai), t. y. 3 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, V. T. asmenybę, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Kaltinamojo padarytas sunkus nusikaltimas rodo, kad toks jos elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio. V. T. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, šia veika keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis formavimasis, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Jo padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina tai, kad jis turėjo tikslą narkotinę medžiagą išplatinti savo pažįstamam asmeniui.

Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, negalimas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) taikymas už sunkių nusikaltimų, nustatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl svarstyti tokį klausimą V. T. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę V. T. įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2023 m. vasario 4 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikino sulaikymo dieną (suėmimo dieną) prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. tyčia pasikėsino padaryti vieną nesunkią nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 22 straipsnis ir 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis).

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tai pripažintina atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. K. pakartotinai nusikalto turėdamas neišnykusi ir nepanaikintą teistumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Bausmę atliko 2021 m. birželio 23 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymo atveju asmenys laikomi turinčiais teistumą 3 metus po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo) ir padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Parinkdamas bausmės rūšį, be jau minėtų aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. A. K. oficialiai nedirba, nevedęs, vaikų neturi, (duomenys neskelbtini) gydytas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3, b. l. 55). A. K. buvo teistas, pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (t. 2, b. l. 20-31), daug kartų baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 32-61).

Teismo vertinimu, švelnesne nei laisvės atėmimas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą A. K. nėra tikslinga, kadangi jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nemoka paskirtų baudų už administracinius nusižengimus. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta 54 parų arešto bausmė, tačiau ir šios rūšies bausmės paskyrimas neatgrasė kaltinamojo nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, nes jau netrukus (2023 m. vasario 4 d.) po minėtos bausmės paskyrimo A. K. padarė šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bei tai, kad ankstesnės pakankamai griežtos bausmės neturėjo reikšmingos teigiamos įtakos A. K., jis teigiamų išvadų nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, A. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, t. y. 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas apsvarstė ir galimą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015, 2K-155-693/2016 ir kt.). Šioje byloje teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, taip pat teismas neturi motyvų, kodėl įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nors kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl padaryto, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam jau atsižvelgė į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl to pakartotinai jos vertinti ar labiau ją sureikšminti, neturi pagrindo. Kaltinamojo asmenybė nėra charakterizuojama teigiamai, todėl teismas neturi motyvų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Bausmių bendrinimo tvarką ir bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į naujai paskirtą bausmę reglamentuojami BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, Nr. 2A-7-3/2014, Nr. 2A-6-495/2022 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-976/2016, Nr. 2A-6-495/2022, Nr. 2A-1-648/2023 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. K. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (2023 m. vasario 4 d.) buvo padaręs dar tris nusikalstamas veikas. Visas šias nusikalstamas veikas jis padarė 2022 m. gruodžio 30 d. A. K. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu ir pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, o jam paskirta 54 parų arešto bausmė (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 3 d.). Taip pat jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, o jam paskirta 20 parų arešto bausmė (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 12 d.). Be to, jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ir pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, o jam paskirta 22 parų arešto bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 7 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. A. K. atžvilgiu priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Baudžiamuoju įsakymu, paskirtos bausmės – 58 parų arešto, A. K. yra neatlikęs. Naują, šioje byloje nagrinėjamą veiką, padarė 2023 m. vasario 4 d. Taigi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta arešto bausmės dalis – 30 arešto parų, kurios vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu prilyginamos 30 laisvės atėmimo dienoms ir A. K. paskiriama subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi šiame nuosprendyje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. baudžiamojo įsakymo ir 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio priėmimo, bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis ir BK 63 straipsnio taisyklėmis. Teismas pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis nuteistas pirmesniu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu (baudžiamieji nusižengimai) ir nagrinėjamoje byloje (nesunkus nusikaltimas) labai nesiskiria pagal pavojingumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-70/2011, Nr. 2A-5-689/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės nebuvo pradėtos atlikinėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu (20 parų arešto) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu (22 parų arešto) paskirtų arešto bausmių dalis, t. y. po 15 parų, kurios vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prilyginamos viso 30 laisvės atėmimo dienų (15+15 = 30) – galutine subendrinta bausme A. K. paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę A. K. įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2023 m. vasario 4 d., 16.05 val. iki 2023 m. vasario 5 d., 11.43 val. (dvi dienos) (t. 1, b. l. 167-169), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio A. K. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu sakydamas paskutinį žodį teigė, kad laisvės atėmimo bausmė jam tik pakenktų. Pablogėtų jo psichologinė būklė, nes jis dėl narkotinių medžiagų vartojimo yra sergantis žmogus, kurį reikėtų ne izoliuoti, o leisti gydytis, pasiūlyti reabilitaciją.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą teismas gali skirti asmeniui įvairias baudžiamojo poveikio priemones ar įpareigojimus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo A. K. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamajam A. K. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendį, buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, įpareigojant A. K. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto/rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba registruotis darbo biržoje; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo priklausomybės ligų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nes A. K. darė administracinius nusižengimus, nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų (neišdirbo 40 val. nemokamų darbų, vengė gydytis priklausomybės ligas, pažeidė teismo nustatytus įpareigojimus neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto/rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, teigiamai apibūdinančių A. K. asmenybę. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios taikymas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 4 d. Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), kadangi, teismo vertinimu, egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad V. T., būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Todėl kaltinamajam V. T. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 170-173), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal to paties straipsnio dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šioje byloje 2023 m. vasario 22 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugoti mobiliojo ryšio telefonas ,,ESTAR“ su trimis SIM kortelėmis, priklausantis V. T. ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele, priklausantis A. K., buvo perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio administratorei (kvitas B Nr. 3PK003239) (t. 1, b. l. 137-138). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji V. T. ir A. K. šiais mobiliojo ryšio telefonais naudojosi tam, kad suderintų susitikimą, kurio metu V. T. bandė parduoti, o A. K. pasikėsino įgyti narkotines medžiagas, kaltinamųjų naudoti mobiliojo ryšio telefonai laikytini baudžiamosios veikos padarymo priemonėmis, todėl vadovaujantis BK 72 straipsniu jie konfiskuotini.

Taip pat šioje byloje 2023 m. vasario 8 d. nutarimu V. T. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – piniginėms lėšoms, rastoms pas jį asmens kratos metu, t. y. 64,02 Eur. Procesinės prievartos priemonės terminas nustatytas iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. (t. 2, b. l. 95). Pinigai buvo perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (kvitas A Nr. IL1-125) (t. 1, b. l. 137-138). Atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis V. T. 35 Eur gavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą, pasikėsinęs parduoti narkotines medžiagas A. K., šios piniginės lėšos, vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Nenustatyta, kad likusios piniginės lėšos (29,02 Eur) būtų gautos nusikalstamu būdu, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintinos kaltinamajam V. T..

V. T. priklausantiems pinigams (64,02 Eur) – taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, likę daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

1) po tyrimo likęs vokas su tyrimo objektų pakuotėmis priduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 2, b. l. 86) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

2) tyrimui reikšmingi pokalbiai įrašyti į kompaktinę plokštelę, kurioje užfiksuoti bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi duomenys (t. 1, b. l. 90-91) – paliktini saugoti byloje.

Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimai ir pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, dėl išlaidų priteisimo: 2023 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 250 Eur išlaidų už teisinę pagalbą V. T. (t. 3, b. l. 153), 2023 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. APD-2023-08506 dėl 206,67 Eur išlaidų už teisinę pagalbą A. K. (t. 3, b. l. 159).

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Nagrinėjamu atveju teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi (t. 3, b. l. 137) remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatė būtiną gynėjo dalyvavimą procese, kadangi V. T. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamajam buvo parinkta ir paskirta gynėja advokatė Vaidotė Radvilavičienė, kuri teikė kaltinamajam teisines paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Teismas atsižvelgęs į V. T. turtinę padėtį (neturi darbo, negaunantis pastovių pajamų) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes gynėja procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. T. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi (t. 3, b. l. 140) remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatė būtiną gynėjo dalyvavimą procese, kadangi byloje buvo kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš kaltinamųjų turi gynėją. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamajam A. K. buvo parinkta ir paskirta gynėja advokatė Irina Karšul, kuri teikė kaltinamajam teisines paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Teismas atsižvelgęs į A. K. turtinę padėtį (neturi oficialaus darbo, pastovių pajamų negaunantis) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes gynėja procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. K. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę V. T. įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 4 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikino sulaikymo dieną (suėmimo dieną) prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatyti suėmimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Pradėjus vykdyti bausmę kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis A. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, kurios dalis pridedama prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir subendrinta bausme paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis A. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtomis 20 ir 22 arešto bausmėmis, prie griežtesnės 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti švelnesnių arešto bausmių dalis (po 15 parų) ir galutine subendrinta bausme A. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę A. K. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 4 d., 16.05 val. iki 2023 m. vasario 5 d., 11.43 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. K. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Mobiliojo ryšio telefoną ,,ESTAR“ su trimis SIM kortelėmis, priklausantį V. T. ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, priklausantį A. K., perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio administratorei (kvitas B Nr. 3PK003239), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones.

V. T. priklausantiems pinigams – 64,02 Eur – taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti. Iš 64,02 Eur pinigų sumos, kuriai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuri 2023 m. vasario 8 d. nutarimu perduota saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (kvitas A Nr. IL1-125), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti 35 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Likusias pinigines lėšas (29,02 Eur), nenustačius, kad jos gautos nusikalstamu būdu, grąžinti V. T.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

1) po tyrimo likusį voką su tyrimo objektų pakuotėmis priduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, Buivydiškių g. 20, Vilniuje – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) tyrimui reikšmingus pokalbius įrašytus į kompaktinę plokštelę, kurioje užfiksuoti bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi duomenys – palikti saugoti byloje.

Iš V. T. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 15 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš A. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 15 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.