Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Foods“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, VMVT) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-293 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. MĮPN-293, Nutarimas).

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad:

2.1. Nutarimu jis (pareiškėjas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį už tariamus Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Nutarime aiškiai nurodyta, kad ne pareiškėjas pagamino produktus ir pateikė juos į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) rinką. Nesaugūs produktai nustatyti net ne pas pareiškėją, bet pas kitus asmenis. Nepaisant šių faktų administracinėn atsakomybėn yra traukiamas būtent pareiškėjas, o ne gamintojas ir ne tas maisto tvarkymo subjektas, pas kurį nustatytas nesaugaus produkto faktas, kas yra nelogiška, nes pareiškėjo sandėlių patikrinimo metu jokio nesaugaus maisto nenustatyta. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį yra traukiamas dėl to, kad kiti asmenys produktus įsigijo iš pirminio platintojo – UAB „Baltic Foods“, kas neatitinka tikrovės, nes pirminis platintojas yra ne pareiškėjas, bet produkto gamintojai.

2.2. Pagal Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, pateikimas į rinką – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002, Reglamentas) 3 straipsnio 8 dalyje. Reglamento 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Reglamento 3 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad ,,pirminė gamyba“ – tai pirminių produktų gamyba, veisimas arba auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą ir naminių gyvūnų auginimą iki skerdimo. Be to, pirminė gamyba apima ir medžiojimą, žvejojimą bei laukinių produktų auginimą. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą tiekimu į rinką galima laikyti įvarius tiekimo grandinės etapus, įskaitant pirmąjį gaminio pateikimą rinkai ir paskesnį tiekimą, pavyzdžiui, kai tai daro platintojas. Tai reiškia, kad pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento 3 straipsnio 8 dalyje nustatytus apibrėžimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik nesaugų produktą pagaminęs ir pirmasis į rinką pateikęs asmuo, bet ir to produkto distributoriai, taip pat produktą įsigijusios parduotuvės, kavinės, valgyklos ir bet kuris kitas maisto tvarkymo operatorius, kurių veiksmuose nėra jokios kaltės dėl nesaugaus produkto pateikimo į rinką ir kurie patys yra nukentėję asmenys dėl tokio produkto pateikimo į rinką, kurie atitinkamai objektyviai negalėjo atlikti jokių veiksmų, kurie užkirstų kelią nesaugaus produkto pateikimui į rinką.

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad būtent pirminiai gamintojai patiekė į rinką nesaugius produktus ir deklaravo jų atitiktį maistui keliamiems reikalavimas, nei pareiškėjas, nei kiti maisto tvarkymo operatoriai nežinojo ir negalėjo nustatyti, kad jie įsigijo nesaugų maistą. Ši aplinkybė paaiškėjo tik atsakovui atlikus 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjo patikrinimą, apie kurio rezultatus pareiškėjas sužinojo gavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 69SV-430 ,,Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas). Šį sprendimą pareiškėjas įvykdė ir dėl to jis patyrė produkcijos įsigijimo, jos atsigabenimo, sandėliavimo ir utilizavimo nuostolių, kurių jam niekas nekompensavo. Atitinkamai pareiškėjas yra nukentėjęs bei žalą patyręs asmuo, kuris dėl patirtų nuostolių atlyginimo turi reikalavimo teisę į nesaugius maisto produktus jam pardavusius gamintojus.

2.4. Pareiškėjo veika pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį pasireiškė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu su ES gamintojais, tos sutarties dalyku esančio maisto sandėliavimu savo sandėlyje ir pardavimu Lietuvos Respublikos įmonėmis. Jokių kitų veiksmų pareiškėjas neatliko. Nėra galiojančio įstatymo, kuris Lietuvos Respublikos piliečiams ir Lietuvos Respublikoje registruotiems asmenims draustų sudaryti maisto produktų pirkimo–pardavimo sutartis su kitose ES valstybėse registruotomis ir ten veikiančiomis įmonėmis, transportuoti kitų ES valstybių narių gamintojų į bendrą ES rinką pateiktus maisto produktus ir tuos produktus parduoti Lietuvos Respublikos įmonėms. Nepaisant to, pareiškėjas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas būtent už šių teisėtų ir nedraudžiamų veiksmų atlikimą.

2.5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal Maisto įstatymo 124 straipsnį, šio įstatymo 122 straipsnyje numatytas baudas VMVT gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas.

2.6. Visas Nutarimo priėmimui svarbias aplinkybes atsakovas žinojo patikrinimo metu, t. y. 2020 m. liepos 30 d. Būtent nuo šios datos yra skaičiuojamas ANK 39 straipsnyje nustatytas terminas, kada administracinė nuobauda gali būti paskirta. Šiuo atveju Nutarimas priimtas praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo visų faktinių aplinkybių paaiškėjimo.