Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantė nurodė, kad pageidauja žodinio atskirojo skundo nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0010/21/00992 esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog apeliantė nepagrindė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese tvarkos ir nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio apeliacinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmeta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

20. Apeliantei teigiant, kad pirmosios instancijos teismas galėjo būti šališkas, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės teiginius, visų pirma pažymi, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą). Pažymėtina, kad apeliantė nereiškė teismui nušalinimo.

21. Asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo jokių objektyvių argumentų ir aplinkybių dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo, jos teiginiai yra paremti vien tik nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, teismo procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime nėra ir negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Apeliantė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip atskirojo skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apeliantės subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.

Dėl ginčo esmės

22. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/21/00992 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2VP-449-911/2021 dėl 300,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės L. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. 2021 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti Nr. S-21-10-6235, tą pačią dieną surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1f-50086, kuriuo apskaičiuotos iš viso 33,84 Eur vykdymo išlaidos, ir surašytas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S1f-50085, kuriuo skolininkė paraginta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 300 Eur skolą išieškotojai ir 33,84 Eur vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2021 m. rugsėjo 14 d. surašytas turto arešto aktas Nr. S1f-53718 ir raštu Nr. S1f-53714 apskaičiuotos vykdymo išlaidos, iš viso 118,34 Eur. Pareiškėja 2021 m. spalio 13 d. kreipėsi į antstolį ir nurodė, kad nėra gavusi iš antstolio jokių dokumentų, raginimo sumokėti skolą, tačiau 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo išieškotos piniginės lėšos, taip pat nesutiko su apskaičiuotomis 118,34 Eur vykdymo išlaidomis. Antstolis 2021 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. S-1f-61548 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11052-512/2021 pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo skundą vėl argumentavo tuo, kad nėra gavusi raginimo įvykdyti sprendimą ir jokio kito antstolio procesinio dokumento, nežino, kiek ir už ką yra skolinga, kodėl vyksta išieškojimas, koks skolos dydis ir pan. Taigi, pareiškėjos skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. įsiteisėjusia nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-11052-512/2021. Jokių naujų aplinkybių ir argumentų pareiškėja nenurodo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja reiškia iš esmės analogišką skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau teisingai pareiškėjai išaiškino antstolio procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pagrįstai konstatavo, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai buvo teisėti.

25. Apeliantei argumentuojant, kad nėra gavusi raginimo geruoju įvykdyti sprendimą ir kad antstolis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių raginimo jai įteikimą, vykdomosios bylos duomenys patvirtina priešingai. Pirmosios instancijos teismas detaliai išaiškino pareiškėjai raginimo geruoju įvykdyti sprendimą ir kitų antstolio procesinių dokumentų įteikimo skolininkui reglamentavimą ir tvarką. Teismas pagrįstai nurodė, kad pagal pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti Nr. S-21-10-6235, tos pačios dienos raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S1f-50085, kuriuo skolininkė paraginta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 300 Eur skolą išieškotojai ir 33,84 Eur vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą, tos pačios dienos vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1f-50086, kuriuo apskaičiuotos iš viso 33,84 Eur vykdymo išlaidos, pranešimas dėl asmenų prašymų, paklausimų pateikimo antstolių kontorai tvarkos, prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis forma skolininkei L. Š. 2021 m. rugpjūčio 26 d. išsiųsti registruotu paštu su įteikimu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau iš AB „Lietuvos paštas“ duomenų matyti, kad antstolio siųstų dokumentų skolininkei įteikti nepavyko, t. y. 2021 m. rugpjūčio 30 d. gauta pašto informacija apie siuntos neįteikimą. 2021 m. rugpjūčio 31 d. skolininkei paliktas pašto pranešimas apie kvietimą atvykti į paštą atsiimti siuntos, tačiau nustatytu laiku ji to nepadarė ir paštas siuntą grąžino antstoliui.

26. CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Raginimo paskelbimo diena laikoma jo įteikimo diena (CPK 660 straipsnio 2 dalis). Antstolis, gavęs informaciją, kad siunta skolininkei neįteikta, 2021 m. rugpjūčio 30 d. dar kartą surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-10-6412 ir paskelbė jį Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) (www.antstoliai.lt). Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11052-512/2021 matyti, kad raginimas AIS buvo matomas nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d.

27. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11052-512/2021 konstatuota, kad antstolis, raginimą viešai paskelbęs antstolių informacinėje sistemoje, nepažeidė skolininkės teisių ir interesų, raginimas įteiktas tinkamai, o skolininkei per raginime nustatytą terminą nesumokėjus skolos, antstolis pradėdamas priverstinio išieškojimo procedūrą teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Kaip minėta, ši nutartis yra įsiteisėjusi.

28. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022; kt.).

29. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Taip pat tai reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

30. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatavus, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei buvo įteiktas tinkamai, skolininkė nebegali iš naujo kelti ginčo dėl raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tinkamumo.

31. Apeliantei teigiant, kad nėra gavusi jokių kitų antstolio procesinių dokumentų, pažymėtina, kad pagal CPK 605 straipsnio 2 dalį vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Pagal Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205, 5 punktą vykdymo proceso šalims antstolis procesinius dokumentus, kurie CPK 605 straipsnyje nustatytais atvejais turi būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, įteikia per Antstolių informacinę sistemą. Iš skolininkės išieškoma 300 Eur suma, taigi, konstatavus, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei įteiktas tinkamai, konstatuotina, kad antstolis pagrįstai kitus patvarkymus ir vykdymo proceso dokumentus skelbė AIS. Pažymėtina, kad antstolis 2021 m. rugsėjo 14 d. turto arešto aktą Nr. S1f-53718, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1f-53714 ir kitus procesinius dokumentus siuntė skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2021 m. rugsėjo 15 d., tačiau siųstų dokumentų įteikti nepavyko. CPK 679 straipsnyje nurodyta, kad turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Tuo atveju, kai turto arešto akte arba turto apraše nustatoma turto vertė ir įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta. Kitais atvejais turto arešto aktas ir turto aprašas siunčiami šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka.

32. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, skolininkei per raginime nustatytą terminą nesumokėjus skolos, antstolis pradėdamas priverstinio išieškojimo veiksmus elgėsi teisėtai. Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas ir atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 611 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Taigi, skolininkei neįvykdžius sprendimo, akivaizdu, jog ji turėjo suvokti, kad patirs ir vykdymo išlaidų. Nors apeliantė teigia negavusi nė vieno antstolio procesinio dokumento, dėl to, jos nuomone, negalėjo susidaryti jokių vykdymo išlaidų, šie jos teiginiai yra paneigti konstatavus, kad visi antstolio patvarkymai ir kiti vykdomojoje byloje surašyti procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai.

33. Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat matyti, kad antstolis ne kartą išaiškino skolininkei, kaip ir kur ji gali susipažinti su vykdomosios bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese skolininkas turi ne tik teises, bet ir pareigas, t. y. skolininkas privalo būti aktyvus ir domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 straipsnis), o CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga yra savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

34. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad antstolio veiksmai vykdomojoje byloje yra teisėti. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutarties dalį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vykdomąją bylą Nr. 0010/21/00992 grąžinti antstoliui A. S.