Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1953-1187/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-07-10
Bylos Nr.: e2-1953-1187/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00361-2025-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Atsakovas: Nacionalinės teismų administracijos

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana

Civilinė byla Nr. e2-1953-1187/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00361-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.6.7; 3.2.3.8 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė, sekretoriaujant Alinai Stimburytei, Jurgitai Loginovienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“, atstovui (įgaliotam asmeniui) Karoliui Pankai, atsakovės Nacionalinės teismų administracijos atstovams pagal įgaliojimą Vitai Dirvonienei ir Kęstučiui Trakui,

žodinio proceso tvarka viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“, ieškinį atsakovei Nacionalinei teismų administracijai dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Statybos ir restauravimo darbai“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Administratoriai LT“, (toliau – ieškovė, Bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei teismų administracijai (toliau – atsakovė, NTA), kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovės 2020 m. rugsėjo 8 d. atliktą vienašališką priešpriešinių vienarūšių reikalavimų su BUAB „Statybos ir restauravimo darbai“ įskaitymą 167 567,94 Eur sumai negaliojančiu; 2) priteisti iš atsakovės 167 567,94 Eur įsiskolinimą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 41P-166-(4.11) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų naujo pastato statybos darbus (toliau – Objektas). Atsakovė ir ieškovė abipusiu susitarimu kelis kartus pratęsė Sutarties vykdymo terminus. 2020 m. gegužės 21 d. atsakovė nutraukė Sutartį dėl ieškovės netinkamai vykdomų įsipareigojimų. 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu (toliau – Sandoris, Įskaitymas) atsakovė informavo ieškovę, kad atsakovė už Sutarties pagrindu atliktus statybos darbus yra skolinga ieškovei 167 567,94 Eur, o ieškovė yra skolinga atsakovei 174 795,05 Eur ir iš priskaičiuotos atsakovės mokėtinos ieškovei sumos atsakovė išskaitė 135 623,64 Eur delspinigių ir 31 944,30 Eur kitų atsakovei priklausančių kompensacijų, kurios buvo detalizuotos atsakovės 2020 m. liepos 7 d. rašte ieškovei. Minėtas Sandoris buvo sudarytas neteisėtai, pažeidžiant ieškovės ir visų ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

1.2. Ieškovė turi teisę reikšti ieškinį ginčydama Sandorį, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius turi teisę reikšti ieškinį dėl bendrovės kreditoriaus, kuris yra ir bendrovės skolininkas, atlikto vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, jeigu juo buvo pažeisti šios bendrovės, kaip kreditorės, o kadangi ji yra bankrutuojanti – tai jos kreditorių, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022).

1.3. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. ir 2024 m. birželio 19 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-499-587/2024 patvirtino ieškovės kreditorių reikalavimus bendrai 442 462,51 Eur sumai. Sandorio sudarymo metu (2020 m. rugsėjo 8 d.) ieškovė jau buvo pradelsusi sumokėti didžiajai daliai šių kreditorių, bendra ieškovės pradelstų įsiskolinimų kreditoriams Sandorio sudarymo metu suma, neįskaitant atsakovės finansinio reikalavimo, sudarė 271 135,35 Eur.

1.4. Sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo faktiškai nemoki. Sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo kitų kreditorių t. y. 2020 m. rugsėjo 8 d. ieškovė jau buvo pradelsusi sumokėti bendrą 271 135,35 Eur sumą didžiajai daliai kitų savo kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti iki pat bankroto bylos ieškovei iškėlimo. 2020 m. rugsėjo 26 d. ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovės turtas 69 159,05 Eur sumai 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo areštuotas ieškovės kreditorių naudai. Aplinkybė, jog dar iki ginčijamo Sandorio sudarymo ieškovei Kauno apygardos teisme buvo inicijuotas restruktūrizavimo procesas, patvirtina, jog ieškovė Sandorio sudarymo metu buvo faktiškai nemoki įmonė.

1.5. Šiuo atveju atsakovės veiksmai negali būti vertintini kaip protingo asmens elgesio standartus atitinkantys veiksmai sąžiningai siekiant naudos ieškovei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Pirma, sudariusi Sandorį atsakovė iš esmės patenkino savo 167 567,94 Eur finansinį reikalavimą, apeidama didžiąją dalį tiek pirmos, tiek antros eilės ieškovės kreditorių, kuriems Sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo pradelsusi sumokėti 271 135,35 Eur. Antra, atsakovei sudarius Sandorį ieškovė neteko galimybės reikalauti iš atsakovės sumokėti ieškovei 167 567,94 Eur skolos pagal Sutartį. Trečia, Sandoris bet kokiu atveju pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises, nes Sandoriu sumažėjo ieškovės turto (gautinų sumų) apimtis.

1.6. Atsakovė neprivalėjo sudaryti Sandorio. Rangos sutarties nuostata dėl delspinigių išskaitymo suteikia užsakovui pasirinkimo teisę, tačiau jo neįpareigoja atlikti įskaitymo veiksmus. Ši suteikta teisė leidžia užsakovui nuspręsti, ar pasinaudoti galimybe išskaičiuoti delspinigius, tačiau tai nėra privaloma; teisės aktai nesuteikia kreditoriui, kurio prievolės įvykdymas yra užtikrintas netesybomis, privilegijų (pirmumo teisės) prieš kitus savo skolininko kreditorius. Aplinkybės, jog rangos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu nėra teisiškai reikšminga vertinant sandorio privalomumą.

1.7. Sandoris buvo sudarytas likus vos kelioms savaitėms iki restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo, kuomet ieškovė jau buvo pradelsusi sumokėti kreditoriams. Toks atsakovės elgesys akivaizdžiai prieštarauja protingo asmens, veikiančio ieškovės kreditorių interesais, elgesio standartui, nes ginčijamu Sandoriu naudos gavo tik atsakovė, o ne kiti ieškovės kreditoriai.

1.8. Sudarydama Sandorį atsakovė elgėsi nesąžiningai. Atsakovei buvo žinoma ar negalėjo būti nežinoma apie ieškovės finansinius sunkumus sandorio sudarymo metu. Pirma, Sandoris akivaizdžiai pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus. Antra, sudarydama Sandorį atsakovė išimtinai siekė patenkinti savo interesus ir jos veiksmai neatitinka protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto. Trečia, prieš sudarydama Sandorį atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, jog ieškovė yra faktiškai nemoki įmonė, kadangi: Kauno apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo priimtas pareiškimas iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą, kuris buvo viešai paskelbtas viešai specialiame interneto tinklapyje; atsakovei taip pat privalėjo būti žinoma, kad Sandorio sudarymo metu ieškovės turtas yra areštuotas kitų ieškovės kreditorių reikalavimams užtikrinti; Sandorio sudarymo metu atsakovė galėjo nemokamai pasitikrinti viešai skelbiamą informaciją apie ieškovės skolas; atsakovė galėjo pasitikrinti apie teismuose nagrinėjamas bylas, kadangi ši informacija yra skelbiama viešai. Ketvirta, Sandoriu buvo įskaitytos netesybos, todėl Sandorio nesudarymas nelėmė ir negalėjo lemti sunkesnių pasekmių atsakovės turtiniams interesams.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad:

2.1. 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu (kartu su papildomais buhalteriniais dokumentais) atliktas atsakovės 167 567,94 Eur įskaitymas yra vienašališkas veiksmas, o ne susitarimas su ieškove.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovės nurodomi argumentai, jog neva po restruktūrizavimo bylos iškėlimo jokie įskaitymai negalėjo būti atliekami, ir Įskaitymu suteiktas nepagrįstas prioritetas (pirmenybė) atsakovei prieš kitus ieškovės kreditorius bei taip pažeistos jų teisės, iš esmės atitinka ir yra motyvuoti CK 6.930¹ straipsnio taisyklėmis. Vis tik, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, suvienodinant teismų praktiką, išaiškinta, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė; minėtas straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Taigi Įskaitymas negali būti ginčijamas nemokumo administratoriaus šios normos pagrindu.

2.3. Įskaitymas yra atliktas vienašališku atsakovės sprendimu ir pagrįstas faktinėmis Sutarties vykdymo aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais, numatytais Sutarties Konkrečiųjų ir Bendrųjų sąlygų 2.5 p., 15.2 p. ir Konkrečiųjų sąlygų 4.2 p., taip pat CK 6.130, 6.131 straipsniuose, 6.258 straipsnio 5 dalyje, t. y. ieškovė turėjo būtiną pareigą tiek sumokėti sutartines netesybas, tiek atlyginti kitas atsakovės patirtas išlaidas, o atsakovė atitinkamai turėjo teisę visa tai gauti, po ko ši teisė realizuota Įskaitymu, taip tuo pačiu įvykdant būtiną / privalomą ieškovės pareigą atsakovės atžvilgiu (CK 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė neginčija atsakovės reikalavimo teisės šiai sumai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neprivalėjo atlikti Įskaitymo. Nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kad po 2020 m. rugpjūčio 27 d. jokie įskaitymai negalėjo būti atliekami ar ginčo Įskaitymu nepagrįstai suteikta pirmenybė atsakovei prieš kitus ieškovės kreditorius ir taip pažeistos jų teisės.

2.4. Ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo yra visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai, byloje esanti medžiaga patvirtina tai, kad atsakovė siekė Sutarties įvykdymo laiku, tarpiniais atsiskaitymais mokėjo ieškovei už jos faktiškai atliktus darbus, taip sudarydama galimybes ieškovei atsiskaityti su subrangovais ir tiekėjais, ir kitais būdais ragino ieškovę laikytis sutarto darbų atlikimo grafiko (dėl ko, iš esmės, ir susidarė ieškovės skola atsakovei, kuri ir buvo vienašališkai įskaityta iš mokėtinų ieškovei sumų). Ieškovė nepateikia jokių konkrečių atsakovės nesąžiningumo įrodymų.

2.5. Nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, jog ieškovė yra faktiškai nemoki įmonė, nes Kauno apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo priimtas pareiškimas iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą, kuris buvo paskelbtas viešai specialiame interneto tinklapyje. Atsakovė 2025 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu pateikti Kauno apygardos teismo (nuasmenintas) nutartis. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje nurodyta, kad pareiškime ieškovas (S. K., UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ direktorius) nurodė, jog susidarę finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, bendrovė nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, o finansiniai sunkumai atsirado dėl nesąžiningų partnerių neatsiskaitymo už atliktus darbus, dėl sutarčių su Kultūros infrastruktūros centru nepratęsimo dėl jo statuso pasikeitimo iš valstybinės įmonės j biudžetinę, todėl UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ direktorius ir vienintelis akcininkas S. K. priėmė sprendimą inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Taigi, UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ direktorius, kreipėsi į teismą prašydamas iškelti restruktūrizavimo (ne bankroto) bylą, pažymėdamas, kad įmonė nėra nemoki, o tik patiria finansinių sunkumų.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Iš Kauno apygardos teismo restruktūrizavimo byloje esančios medžiagos matyti, kad teismas 2021 m. birželio 7 d. priėmė nutartį, kuria, be kita ko, nutarė nutraukti UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ restruktūrizavimo bylą ir atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Statybos ir restauravimo darbai“. Minimoje nutartyje Kauno apygardos teismas nustatė, kad „restruktūrizavimo byloje teismas du kartus tenkino prašymus dėl termino restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui pratęsimo, tačiau restruktūrizavimo planas teismui taip ir nebuvo pateiktas. Vietoje to, RUAB „Statybos ir restauravimo darbai“ direktorius S. K. pateikė teismui prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą, neiškeliant bankroto bylos, nurodant, kad bendrovė yra moki. Be to, nutartyje nurodyta, kad bendrovės turto vertė sudaro iš viso 980 210 Eur.

2.7. Atsakovė neturėjo jokios pareigos domėtis ieškovės įsiskolinimais ar jos kreditorių interesais, ar abejoti ieškovės mokumu, kadangi Sutartis buvo vykdoma, o sutartinis pažeidimas pats savaime negalėjo lemti tokios atsakovės pareigos. Juolab, kad Įskaitymas atliktas 2020 m. rugsėjo 8 d., kai tuo tarpu ieškovės nemokumas konstatuotas ir bankroto byla iškelta tik 2024 m. sausio 31 d.

3. 2025 m. gegužės 13 d. ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Atsiliepime į ieškinį atsakovė teigia, jog atsakovės atliktas įskaitymas yra vienašališkas atsakovės veiksmas, o ne susitarimas su ieškove. Ši atsakovės nurodoma aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022 konstatavo, jog bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius turi teisę reikšti ieškinį dėl bendrovės kreditoriaus, kuris yra ir bendrovės skolininkas, atlikto vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, jeigu juo buvo pažeisti šios bendrovės, kaip kreditorės, o kadangi ji yra bankrutuojanti – tai jos kreditorių, interesai.

3.2. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023, 47 punktas).

3.3. Atsakovė privalėjo pasidomėti ieškovės finansine padėtimi prieš sudarydama ginčijamą Sandorį, nes: Sandorio sudarymo metu (2020 m. rugsėjo 8 d.) rangos sutartis tarp Ieškovės ir Atsakovės jau buvo nutraukta nuo 2020 m. gegužės 21 d., apie sutarties nutraukimą Atsakovė įspėjo Ieškovę savo 2020 m. gegužės 6 d. raštu; Ieškovė savo įsipareigojimų Atsakovei pagal rangos sutartį tinkamai nevykdė ilgą laiką; nors Atsakovės teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, ji yra lygiateisė civilinių santykių dalyvė kaip ir Ieškovė tarp Ieškovės ir Atsakovės susiklosčiusiuose teisiniuose statybos rangos santykiuose ir jai atitinkamai taikytini tokie patys standartai, kaip ir verslo subjektams; turėdama kvalifikuotų teisininkų komandą Atsakovė privalėjo įsitikinti, jog sudarant ginčijama Sandorį Atsakovės veiksmai atitiks protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą.

3.4. Įrodinėdama savo sąžiningumą Atsakovė remiasi aplinkybėmis, kurios paaiškėjo po ginčijamo Sandorio sudarymo. Akivaizdu, jog protingo asmens elgesio standarto, veikiančio visų skolininko kreditorių interesais, neatitinka vieno iš skolininko kreditorių atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas prieš pat restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimą. Šiuo atveju Atsakovė atliko vienašalį įskaitymą likus vos vienai dienai iki restruktūrizavimo bylos Ieškovei iškėlimo ir šio įskaitymo atlikimo metu negalėjo nesuprasti, jog patenkina savo reikalavimą Ieškovei apeidama kitus Ieškovės kreditorius.

Žemesnės instancijos teismas

3.5. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje B2-1803- 390/2020, kuria ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, yra konstatuota, jog iš pateiktos 2020 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ieškovė veikė nuostolingai, ieškovė turėjo 643 286,00 Eur nuostolių. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio ieškovė nebeturėjo darbuotojų ir nebevykdė veiklos.

3.6. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartyje, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, konstatavo, jog teismo vertinimu, atsakovė veiklos nevykdo, nei 2022 m., nei 2023 m. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-227-467/2024 taip pat konstatavo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ veiklos nevykdo, apdraustųjų asmenų neturi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Taip pat, 2022 m. kovo 7 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu ieškovė buvo išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų.

3.7. Buvęs ieškovės vadovas S. K. Kauno apygardos teismui, kuris 2021 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1803-390/2020 nutarė nutraukti ieškovei restruktūrizavimo bylą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąją ieškovės turto vertę, nurodydamas, jog ieškovė šiuo laikotarpiu turto iš viso apskaitė už 820 565,00 Eur. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-1803-390/2020 pateiktą ieškovės 2021 m. balandžio 30 d. balansą kaip gautina suma buvo nepagrįstai įtraukta atsakovės 167 567,94 Eur skola ieškovei, kuri buvo Atsakovės įskaityta ginčijamu Sandoriu, kuris buvo sudarytas 2020 m. rugsėjo 8 d. Savo balansuose už 2021 m. ir 2022 m. ieškovė taip pat įrašė atsakovės 167 567,94 Eur skolą ieškovei kaip per vienerius metus gautiną sumą ir priskyrė ją prie ieškovės turto masės.

3.8. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-1803-390/2020 pateiktą ieškovės 2021 m. balandžio 30 d. ieškovės balansą kaip ieškovės turtas buvo nepagrįstai įtrauktos 527 544,00 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Savo balansuose už 2021 m. ir 2022 m. Ieškovė taip pat įrašė analogišką 527 544,00 Eur sumą kaip ateinančių laikotarpių sąnaudas ir sukauptas pajamas ir priskyrė ją prie ieškovės turto masės. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie turimo turto – 527 544,00 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų – realumą, todėl šis turtas nėra laikomas realiu ieškovės turtu. Taigi 2021 m. balandžio 30 d. ieškovės reali turto vertė sudarė ne 980 210,00 Eur, kaip konstatavo Kauno apygardos teismas, bet vos 285 098,06 Eur. O ieškovės kreditorių pradelsti įsipareigojimai jau 2020 m. rugsėjo 8 d. sudarė 309 093,45 Eur ir buvo didesni nei ieškovės turimo turto vertė.

3.9. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodo, jog statybos darbų užbaigimui buvo priversta samdyti kitą rangovą ir patyrė papildomų finansinių nuostolių, tačiau Atsakovės nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl ginčijamo Sandorio privalomumo.

4. 2025 m. gegužės 27 d. teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai. Papildomai nurodė, kad:

4.1. Įskaitymas faktiškai atliktas 2020 m. liepos 7 d. Prie 2020 m. liepos 7 d. rašto – pranešimo Nr. 4R-930-(9.4) „Dėl Užsakovui priklausančių kompensacijų“ yra pridėti šį veiksmą patvirtinantys dokumentai: Defektinis aktas Nr. 2, keturios Lokalinės sąmatos bei Užsakovui priklausanti kompensacija dėl peraktuotų / neatliktų darbų. NTA 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 4R-1292-(9.4) „Dėl delspinigių ir kitų užsakovui priklausančių kompensacijų išskaitymo iš rangovui mokėtinų sumų“ (atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 9) atsakovė, norėdama išlikti sąžininga ir pripažindama savo aritmetinę klaidą 2020 m. liepos 7 d. rašte Nr. 4R-930-(9.4), tik informavo Ieškovę, kad, patikslinus Ieškovės skolą (0,57 EUR (penkiasdešimt septyniais centais)) atsakovei, ieškovė liko skolinga NTA 7 227,11 Eur. Svarbi faktinė aplinkybė yra ir tai, kad šios sąskaitos faktūros yra įtrauktos į Administracijos buhalterinę apskaitą būtent 2020 m. liepos 7 d., o ne 2020 m. rugsėjo 8 d.

4.2. Aplinkybę, kad įskaitymas jau buvo atliktas 2020 m. liepos 7 d., patvirtina prie 2020 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 4R-1292-(9.4) „Dėl delspinigių ir kitų užsakovui priklausančių kompensacijų išskaitymo iš rangovui mokėtinų sumų“ pridėtos paminėtos dvi 2020 m. liepos 7 d. dvi sąskaitos faktūros: Nr. 43FB-20-008 ir Nr. 43FB-20-009. Svarbi faktinė aplinkybė yra ir tai, kad šios sąskaitos faktūros yra įtrauktos į NTA buhalterinę apskaitą būtent 2020 m. liepos 7 d., o ne 2020 m. rugsėjo 8 d.

4.3. Nagrinėjamam ginčui yra svarbu tai, kad atsakovė vienašališku Įskaitymu išskaičiavo sutartines netesybas ir kitas kompensacijas, priklausančias jai pagal Sutartį, o ieškovė pagal Sutartį turėjo pareigą visa tai sumokėti atsakovei. Faktas, kad atsakovė patyrė papildomų išlaidų, užbaigiant Ukmergės teismo rūmų statybą, nagrinėjamai bylai reikšmės turi tuo aspektu, kad atsakovė patyrė neplanuotų nepatogumų ir tai pareikalavo papildomų tiek laiko, tiek finansinių resursų Sutartyje nurodyto objekto statybos užbaigimui. Naujas rangovas turėjo ne tik ištaisyti senojo (UAB „Statybos ir restauravimo darbai“) klaidas, bet ir atlikti kitus, UAB „Statybos ir restauravimo darbai" neatliktus, darbus, kurie dėl ypatingos skubos, nes NTA neturėjo laiko rinktis rangovo, kainavo daugiau.

4.4. Ieškovė, teikdama įrodymus, kad UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ jau 2020 m. buvo nemoki, remiasi ex post (po fakto) šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Būtent 2020 m. liepos 7 d., kai buvo atliktas ginčo įskaitymas, nebuvo jokių objektyvių požymių dėl UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ galimo nemokumo ir, netgi priešingai, būtent 2020 m. rugsėjo 9 d, iškeltos restruktūrizavimo bylos baigtis tik patvirtino Atsakovės pasirinkto savo teisių gynimo būdo teisėtumą ir pagrįstumą. Vienašalio veiksmo atlikimo metu ji turėjo pilną teisę šitaip pasielgti, nes objektyviai nebuvo matomi / žinomi jokie finansiniai / turtiniai ar kitokie UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ patiriami sunkumai, dėl kurių kiltų abejonė dėl pasirinkto savo teisių gynimo būdo.

5. 2025 m. birželio 5 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai. Papildomai nurodė, kad:

5.1. 2020 m. liepos 7 d. rašto turinys yra dviprasmiškas ir jame nėra aiškiai išreikšta atsakovės valia atlikti įskaitymą. Jame yra nurodyta, jog atsakovė tik ketina atlikti įskaitymą, t. y. jame nurodyta, jog atsakovė dalį jai priklausančios kompensacijų sumos išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų. Tuo tarpu atsakovės 2020 m. rugsėjo 8 d. raštas ieškovei yra pavadintas „Dėl delspinigių ir kitų užsakovui priklausančių kompensacijų išskaitymo iš rangovui mokėtinų sumų“ ir jame yra aiškiai nurodyta, jog: (i) atsakovė 2020 m. liepos 7 d. raštu tik informavo ieškovę apie atsakovei priklausančių kompensacijų, įskaitant delspinigius, ir ieškovei mokėtinų sumų dydžius; (ii) vadovaudamasi CK 6.130 straipsniu, 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Sutarties Konkrečiųjų ir Bendrųjų sąlygų 2.5 papunkčiu ir Konkrečiųjų sąlygų 4.2 papunkčiu, atsakovė atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir iš priskaičiuotos ieškovei mokėtinos sumos 167 567,94 Eur, išskaičiavo 135 623,64 Eur delspinigių ir 31 944,30 Eur kitų atsakovei priklausančių kompensacijų. Be to, 2020 m. liepos 7 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą (atsakovės atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 8), kuriuo nesutiko su atsakovės priskaičiuotomis sumomis.

5.2. Ieškovės buvęs vadovas buvo nurodęs balanse didesnę turto vertę nei realiai esančią. Į bylą ieškovės pateikti ieškovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog 2020 m. - 2024 m. ieškovė 527 544,00 Eur pinigų sumos avansu nebuvo gavusi. Jokių įrodymų, kad ieškovė buvo faktiškai atlikusi statybos darbų už 527 544 Eur sumą, tačiau užsakovai neatsiskaitė už juos su ieškove, nėra. Tuo atveju, jeigu ieškovė iš tikrųjų būtų atlikusi statybos darbų už 527 544,00 Eur sumą, tačiau negavusi už juos pinigų, ieškovė būtų nurodžiusi statybos užsakovus kaip savo debitorius. Keliant ieškovei bankroto bylą buvęs ieškovės vadovas 2024 m. sausio 16 d. pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 5 d. ieškovės kreditorių ir debitorių sąrašą, kuriame debitoriumi buvo nurodyta tik atsakovė.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, prašė ieškinį atmesti.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovė su atsakove sudarė rangos sutartį Nr. 41P-166-(4.11) dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų naujo pastato statybos darbų (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo užbaigti statybos darbus per 24 mėnesius nuo statybos darbų pradžios datos, t. y. naujai pastatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atliktus darbus priimti bei už juos atsiskaityti.

9. 2018 m. lapkričio 14 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo buvo pratęstas Sutartyje numatytų statybos rangos darbų atlikimo terminas iki 2019 m. gegužės 25 d.

10. NTA 2019 m. liepos 2 d. raštu Nr. 4R-1045-(9.4) „Dėl sutarties galiojimo termino pratęsimo“, ieškovei suteikė galimybę iki 2019 m. liepos 31 d. pašalinti visus nustatytus darbų trūkumus, darbus tinkamai užbaigti. Iki nustatyto termino (2019 m. liepos 31 d.) teismo rūmų statybos darbai Ukmergėje pagal Sutartį nebuvo baigti.

11. NTA 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 4R-1885-(9.4) „Dėl teismo pastato Ukmergėje statybos rangos darbų vykdymo“ pakartotinai pareikalavo nedelsiant imtis būtinų veiksmų, siekiant pilnai ir tinkamai įvykdyti visus Sutartimi ieškovės prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

12. NTA 2020 m, gegužės 6 d. raštu Nr. 4R-639-(9,4) „Dėl 2016 m, lapkričio 25 d. rangos sutarties Nr. 41P-166-(4.11) nutraukimo“ informavo ieškovę, jog, vadovaudamasi Sutarties Bendrųjų ir Konkrečiųjų sąlygų 15.2 papunkčio ir jo (a) bei (b) dalių nuostatomis, po 14 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, savo iniciatyva, vienašališkai nutraukia Sutartį dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Sutartis nutraukta 2020 m. gegužės 21d.

13. NTA 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. 4R-930-(9.4) „Dėl Užsakovui priklausančių kompensacijų“ informavo ieškovę apie Administracijai priklausančias kompensacijas, įskaitant delspinigius, ir ieškovei mokėtinų sumų dydžius, apskaičiuotus vadovaujantis Sutarties nuostatomis. NTA raštu informavo ieškovę, jog dalį jai priklausančios kompensacijų sumos (167 568,51 Eur) išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų, o likusią sumą – 7 226,54 Eur, vadovaudamasi Sutarties Konkrečiųjų ir Bendrųjų sąlygų 2.5 papunkčiu ir Konkrečiųjų sąlygų 4.2 papunkčiu, pareikalavo nedelsiant pervesti į NTA banko sąskaitą.

14. Ieškovė 2020 m liepos 7 d. raštu Nr. 20/07/07-1 „Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pastato (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo“ nesutiko su NTA 2020 m. liepos 7 d. raštu.

15. NTA 2020 m liepos 7 d. išrašė ieškovei dvi sąskaitas faktūras: 1) 135 623,64 Eur sumai už apskaičiuotus delspinigius pagal Sutartį; 2) 39 171,41 Eur sumai už apskaičiuotas kompensacijas pagal Sutartį.

16. NTA 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 4R-1292-(9.4) „Dėl delspinigių ir kitų užsakovui priklausančių kompensacijų išskaitymo iš rangovui mokėtinų sumų“, patikslino NTA priklausančios kompensacijos sumą ir ieškovei mokėtinų sumų dydžius bei informavo ieškovę, kad mokėtina patikslinta suma yra 167 567,94 Eur, o NTA priklausančių kompensacijų patikslinta suma – 174 795,05 Eur. NTA taip pat informavo, kad atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir iš priskaičiuotos ieškovei mokėtinos sumos – 167 567,94 Eur išskaičiavo 135 623,64 Eur delspinigių ir 31 944,30 Eur kitų NTA priklausančių kompensacijų.

Žemesnės instancijos teismas

17. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, administratore paskyrė R. M. Nutartis įsiteisėjo nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. 2021 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

18. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-699-390/2021 nutraukta UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ restruktūrizavimo byla ir atsisakyta kelti bankroto bylą.

19. 2023 m. rugsėjo 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statybos ir restauravimo darbai“.

20. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Administratoriai LT“. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.

21. Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Statybos ir restauravimo darbai“ kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 442 462,51 Eur.

Dėl atlikto įskaitymo momento

22. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės atlikto įskaitymo momento. Ieškovės tvirtinimu, įskaitymas atliktas 2020 m. rugsėjo 8 d., kuomet atsakovė raštu Nr. 4R-1292-9.4 dėl delspinigių ir kitų užsakovui priklausančių kompensacijų išskaitymo iš rangovui mokėtinų sumų informavo ieškovę, kad buvo atliktas įskaitymas. Atsakovė nesutikdama su šia ieškovės pozicija tvirtina, jog įskaitymas buvo atliktas 2020 m. liepos 7 d., kuomet buvo išrašytos sąskaitos faktūros ir ieškovei išsiųstas raštas Nr. 4R-930-9.4 dėl užsakovui priklausančios kompensacijos dydžio, o 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu buvo tik informuojama apie aritmetinę klaidą ir ieškovės skola patikslinta 0,57 Eur suma.

23. Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu.

Žemesnės instancijos teismas

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios išreiškimo – pareiškimo apie įskaitymą. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai, t. y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti kita šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

25. Pranešimas negali būti sąlyginis ar nurodant jo terminą, nes toks įskaitymas laikomas negaliojančiu (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Pranešimo turinys turėtų būti toks, kad bet kuriam protingam, apdairiam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias) leistų aiškiai, be abejonių, suvokti: 1) jog kita šalis įvykdo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą; 2) kokie konkretūs reikalavimai yra įskaitomi; 3) koks yra įskaitomų reikalavimų konkretus dydis.

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad byloje ginčijamas įskaitymas atliktas vienašaliu atsakovės pareiškimu, informuojant apie tai ieškovę. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad iki ginčijamo įskaitymo atlikimo ieškovė buvo atsakovės ir kreditorė, ir skolininkė, o atsakovė buvo ir ieškovės skolininkė, ir kreditorė, t. y. reikalavimo teisę turėjo tiek ieškovė į atsakovę, tiek atsakovė ieškovę.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2020 m. liepos 7 d. rašte Nr. 4R-930-9.4 dėl užsakovui priklausančios kompensacijos dydžio nurodė, jog NTA mokėtina rangovei suma sudaro 167 568,51 Eur, o NTA priklausančių kompensacijų patikslinta suma sudaro 174 795,05 Eur. NTA priklausanti kompensacijų suma yra didesnė nei rangovei mokėtina suma, todėl NTA dalį jai priklausančios kompensacijų sumos (167 568,51 Eur) išskaičiuos iš rangovei mokėtinų sumų (174 795,05 Eur). Likusią sumą – 7 226,54 Eur, NTA reikalauja nedelsiant pervesti į NTA banko sąskaitą. Atsakovė 2020 m. liepos 7 d. taip pat išrašė dvi sąskaitas faktūras: 1) 135 623,64 Eur sumai už apskaičiuotus delspinigius pagal Sutartį; 2) 39 171,41 Eur sumai už apskaičiuotas kompensacijas pagal Sutartį.

28. Taip pat, 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 4R-1292-9.4 dėl delspinigių ir kitų užsakovui priklausančių kompensacijų išskaitymo iš rangovui mokėtinų sumų atsakovė informavo ieškovę, kad NTA rangovei mokėtina patikslinta suma sudaro 167 567,94 Eur, o NTA priklausančių kompensacijų patikslinta suma sudaro 174 795,05 Eur. Rašte taip pat nurodoma, kad NTA atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

Žemesnės instancijos teismas

29. Teismas konstatuoja, kad atsakovė 2020 m. liepos 7 d. rašte Nr. 4R-930-9.4, kurį gavo ieškovė, nurodydama, kad NTA priklausanti kompensacijų suma yra didesnė nei rangovei mokėtina suma, todėl NTA dalį jai priklausančios kompensacijų sumos (167 568,51 Eur) išskaičiuos iš rangovei mokėtinų sumų (174 795,05 Eur), įgyvendino CK 6.131 straipsnio reikalavimus, t. y. pareiškė apie įskaitymą ieškovei. Nors atsakovė 2020 m. liepos 7 d. rašte tiesiogiai nevartoja CK įtvirtintų sąvokų ir nenurodė teisės normų, reglamentuojančių tokius jos veiksmus, bei nurodo, kad įskaitymą atliks, o ne, kad jau atliko, tačiau iš rašto turinio aiškiai matyti, kad ji siekė įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. Nurodyto dokumento nelaikyti šalies pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai, nėra pagrindo. Šalies valią atlikti įskaitymą taip pat patvirtina ir tai, kad atsakovė pareikalavo iš ieškovės sumokėti tik likusią sumą – 7 226,54 Eur, kuri susidaro atlikus įskaitymą, bei tai, jog atsakovė 2020 m. liepos 7 d. taip pat išrašė dvi sąskaitas faktūras, kurios buvo įtrauktos į is?ras?ytu? sa?skaitu? faktu?ru? ir moke?jimu? suvestinę ir kurioje nurodyta, kad ieškovės galutinė nesumokėta suma sudaro 7 227,11 Eur. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė po 2020 m. liepos 7 d. siųsto rašto nesutiko su atliktu įskaitymu reikšmės neturi, kadangi įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl atitinkamai nebuvo reikalingas ieškovės (ne)pritarimas.

Dėl ginčijamo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovės BUAB „Statybos ir restauravimo darbai“ nemokumo administratorė, gindama nemokios bendrovės ir jos kreditorių interesus, kreipėsi į teismą su Pauliano ieškiniu. Nors ieškiniu yra reikalaujama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo jos sudarymo momento) 2020 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. 4R-1292-9.4 dėl delspinigių ir kitų užsakovui priklausančių kompensacijų išskaitymo iš rangovui mokėtinų sumų, tačiau kaip aukščiau nustatyta, įskaitymas atliktas 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. 4R-930-9.4. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 167 567,94 Eur įsiskolinimą.

31. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

32. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

33. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

34. Be šių sąlygų, taip pat išskiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

35. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad yra visos sąlygos pripažinti Įskaitymą negaliojančiu ir taikyti restituciją, o būtent: 1) ieškovė turi teisę reikšti ieškinį ginčydama atsakovės atliktą Įskaitymą, kadangi ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės vardu ginant visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus; 2) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi Bendrovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. kovo 28 d.; 3) Įskaitymas pažeidė visų kreditorių teises, kadangi Įskaitymo metu ieškovė jau buvo faktiškai nemoki; 4) atsakovė neprivalėjo atlikti Įskaitymo, kadangi atsakovė šiuo atveju įskaitė delspinigius, o delspinigių išskaičiavimas nėra privalomas ir suteikia užsakovui (atsakovei) teisę pasirinkti ar pasinaudoti šia galimybe, ar ne; 5) atsakovė buvo nesąžininga, kadangi įskaitymą atliko pažeisdama Bendrovės kreditorių interesus, nors atsakovė žinojo/turėjo žinoti, kad Bendrovė yra faktiškai nemoki.

37. Teismas visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė kreipėsi į teismą nepraleisdama vienerių metų ieškinio senaties termino, tačiau atsakovės tvirtinimu, Įskaitymas negali būti ginčijamas nemokumo administratorės, kadangi ieškovės ieškinio argumentai, jog neva po restruktūrizavimo bylos iškėlimo jokie įskaitymai negalėjo būti atliekami, ir Įskaitymu suteiktas nepagrįstas prioritetas (pirmenybė) atsakovei prieš kitus ieškovės kreditorius bei taip pažeistos jų teisės, iš esmės atitinka ir yra motyvuoti CK 6.930¹ straipsnio taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, suvienodinant teismų praktiką, išaiškinta, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė; minėtas straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu.

38. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama ar įmonės bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, turi teisę ginčyti įmonės iki bankroto bylos iškėlimo atliktus atsiskaitymus ir reikalauti išmokėtų lėšų priteisimo iš jas gavusio kreditoriaus CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, remdamasis tuo, kad buvo pažeistas šiame straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas.

39. Visgi, CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos, todėl atsakovės cituojama suformuota praktika taikoma, kai ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais įmonės mokėjimus kreditoriams. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė reiškia ieškinį dėl atlikto įskaitymo, remdamasi CK 6.66 straipsniu, todėl atsakovės nurodoma kasacinio teismo praktika nagrinėjamai bylai nėra aktuali ir nėra taikytina.

Žemesnės instancijos teismas

40. Pasisakant dėl nemokumo administratorės teisės reikšti ieškinį dėl atsakovės atlikto įskaitymo, teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bankroto administratorius gindamas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir visų kreditorių teises ir interesus sužinojęs apie skolininko sudarytą CK 6.66 straipsnio sąlygas atitinkantį sandorį, kuris jo turtą gerokai sumažino ir dėl to kreditorius (bankrutuojanti įmonė) praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies gali pareikšti actio Pauliana ieškinį. Priešingu atveju sumažėtų bendras bankrutuojančios įmonės turto kiekis ir kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų bendrovei patenkinimo galimybė. Taigi ne tik bankrutuojanti įmonė, bet ir visi kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą užtikrinti kreditoriaus, t. y. bankrutuojančios įmonės, turimų reikalavimų patenkinimą, nes nuo to, ar šis reikalavimas bus (nebus) patenkintas, priklauso kiekvieno kreditoriaus reikalavimų patenkinimo proporcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, turėjo teisę pareikšti ieškinį remiantis CK 6.66 straipsniu ir ginčyti juridinio asmens (ieškovės) sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu.

42. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pirmoji actio Pauliana sąlyga – kreditoriaus reikalavimo teisė. Nors viena vertus atsakovė tvirtina, jog neegzistuoja nei viena actio Pauliana sąlyga, tačiau kita vertus, atsakovė nepaneigė kreditoriaus reikalavimo teisės. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė atliko įskaitymą, sudaro pagrįstą pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę. Be to, kaip pati atsakovė nurodė 2020 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 4R-1292-9.4 dėl delspinigių ir kitų užsakovui priklausančių kompensacijų išskaitymo iš rangovui mokėtinų sumų ir byloje ši aplinkybė neginčijama, NTA ieškovei mokėtina patikslinta suma už atliktus rangos darbus pagal Sutartį sudarė 167 567,94 Eur.

43. Teismas taip pat sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju nėra praleistas ieškinio senaties terminas. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

44. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, nurodyta, kad ĮBĮ įpareigoja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Nors ĮBĮ nustatyta, jog, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip penkiolikos dienų laikotarpį nuo tokios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, ši įstatymo nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės ir nedaro šio termino priklausomo nuo įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus iki teismo nutartyje nustatyto laikotarpio pabaigos. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši – atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius. Administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013). Ši kasacinio teismo praktika aktuali ir nagrinėjamo ginčo kontekste (JANĮ 57, 64 straipsniai).

45. Minėta, kad ieškovei bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. kovo 28 d. Teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartyje, be kita ko, buvo nurodyta apie atliktą Įskaitymą, todėl šiuo atveju terminas skaičiuotinas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2025 m. kovo 27 d. Taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

46. Ieškovės tvirtinimu, Įskaitymas pažeidė visų kreditorių teises, kadangi Įskaitymo metu ieškovė jau buvo faktiškai nemoki: pradelstų įsiskolinimų kreditoriams 2020 m. liepos 7 d. suma, neįskaitant atsakovės finansinio reikalavimo ieškovei, sudarė 311 996,51 Eur, o 2020 m. rugsėjo 8 d. – 310 359,36 Eur; 2020 m. rugsėjo 26 d. ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla; ieškovės turtas 69 159,05 Eur sumai 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo areštuotas ieškovės kreditorių naudai; Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje B2-1803- 390/2020, kuria ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, yra konstatuota, jog iš pateiktos 2020 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ieškovė veikė nuostolingai, ieškovė turėjo 643 286,00 Eur nuostolių. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio ieškovė nebeturėjo darbuotojų ir nebevykdė veiklos; 2022 m. kovo 7 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Ieškovė buvo išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų (Sprendime yra nurodyta, jog ne mažiau kaip 2 iš eilės mokestinių laikotarpių (2021 m. 09 mėn. - 2022 m. 01 mėn.) PVM deklaracijose (FR0600) nebuvo deklaruota prekių tiekimų ar paslaugų teikimų ar prekių įsigijimų). Atsakovė nesutinka, jog Įskaitymo metu ieškovė buvo nemoki ir nurodo, kad tuo metu nebuvo jokių objektyvių požymių dėl UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ galimo nemokumo, o priešingai, restruktūrizavimo bylos baigtis – restruktūrizavimo procesas nutrauktas, patvirtina, jog ieškovė buvo moki.

47. Visų pirma, teismas pažymi, kad JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyti restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindai. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Taigi, finansinių sunkumų sąvoką įstatymų leidėjas iš esmės ir sieja su įmonės nemokumu (ar būsimu nemokumu per artimiausius tris mėnesius). Ši norma turi būti sistemiškai aiškinama su JANĮ 2 straipsnio 71 dalimi, nustatančia, kad juridinio asmens nemokumo tikimybė yra padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Taigi, pagal JANĮ nuostatas juridinio asmens restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei esant nemokiai. Todėl iš esmės pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas. Nustačius, kad įmonė gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nemoki įmonė nėra gyvybinga) sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, aplinkybė, jog ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, savaime nepatvirtina, jog ieškovė restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu buvo nemoki, kadangi restruktūrizavimo byla keliama ir tuomet, kai yra juridinio asmens nemokumo tikimybė.

48. Remiantis ieškovės vėliausiai pateiktais duomenimis (DOK-20929), ieškovė nurodė, kad Bendrovės kreditoriams 311 996,51 Eur pradelstą sumą iki 2020 m. liepos 8 d. sudaro:

48.1. 5 303,54 Eur skola UAB „Cramo“, susidariusi nuo 2020 m. gegužės 4 d.;

48.2. 7 422,00 Eur skola Ramirent Baltic AS, susidariusi nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.;

48.3. 4 970,93 Eur skola UAB „Storent“, susidariusi nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.;

48.4. 203,25 Eur skola UAB „Statybos technika“, susidariusi nuo 2019 m. lapkričio 18 d.;

48.5. 312 Eur skola UAB „Jungtis“, susidariusi nuo 2019 m. gruodžio 29 d.;

48.6. 5 736,76 Eur skola COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialui, susidariusi nuo 2020 m. birželio 12 d.;

48.7. 14 778,50 Eur skola VSDFV Kauno skyriui, susidariusi nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d.;

48.8. 232,32 Eur skola G. S. įmonei, susidariusi nuo 2018 m. gruodžio 18 d.;

48.9. 559,43 Eur skola UAB „TOI-TOI Lietuva“, susidariusi nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.;

48.10. 2 955,80 Eur skola Advokatų profesinei bendrijai Viliušis ir partneriai, susidariusi nuo 2018 m. liepos 30 d.;

48.11. 2 314,07 Eur skola BUAB „Active Construction Management“, susidariusi nuo 2019 m. spalio mėn.;

48.12. 656,71 Eur skola UAB „Autokausta“ susidariusi nuo 2020 m. gegužės 19 d.;

48.13. 85 969,30 Eur skola UAB „Launera“, susidariusi 2019 m. gruodžio mėn.;

48.14. 6 140,57 Eur skola UAB „Mimeta“, susidariusi nuo 2020 m. gegužės 17 d.;

48.15. 20 755,15 Eur skola UAB „Arektra“, susidariusi 2020 m. gegužės 8 d;

48.16. 68 203,27 Eur skola VMI, susidariusi nuo 2020 m. balandžio 2 d.;

48.17. 2 736,85 Eur skola UAB „Skolų valdymo partneris“, susidariusi 2020 m. kovo 23 d.;

48.18. 6 328,02 Eur skola UAB „Aliuminio profilių sistemos“, susidariusi 2020 m. kovo 31 d.;

48.19. 2 710,40 Eur skola UAB Archeologijos projektų centrui „Antiqua“, susidariusi nuo 2019 m. gruodžio 28 d.;

48.20. 5 963,02 Eur skola UAB „Ukmergės šiluma“, susidariusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d.;

48.21. 1 603,44 Eur skola UAB „AASE“, susidariusi 2020 m. kovo 4 d.;

48.22. 1 779,31 Eur skola UAB „Cadmea“, susidariusi nuo 2019 m. rugsėjo 19 d.;

48.23. 791,25 Eur skola UAB „Elstila“, susidariusi nuo 2019 m. gruodžio 11 d.;

48.24. 13 428,59 Eur skola MB „Pauresta“, susidariusi 2020 m. gegužės 27 d.;

48.25. 12 183,93 Eur skola UAB „Kosto mozaika“, susidariusi 2020 m. kovo 26 d.;

48.26. 33 379,51 Eur skola UAB „Vėjų linija“, susidariusi 2018 m. spalio 5 d.;

48.27. 4 578,59 Eur skola Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

49. Visgi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nurodydama šių kreditorių skolas: BUAB „Active Construction Management“, UAB „Aliuminio profilių sistemos“, UAB „AASE“, MB „Pauresta“, UAB „Kosto mozaika“, nurodė jas su paskaičiuotomis metinėmis palūkanomis iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas nustatė, kad skaičiuojant metines palūkanas iki 2020 m. liepos 8 d., minėtiems kreditoriams skolos yra tokios: 2 033,67 Eur (2 020,58 Eur skola + 13,09 Eur metinės palūkanos) skola BUAB „Active Construction Management“; 5 830,46 Eur (5 737,09 Eur skola + 93,37 Eur metinės palūkanos) skola UAB „Aliuminio profilių sistemos“; 1 331,16 Eur (1 304,35 Eur skola + 26,81 Eur metinės palūkanos) skola UAB „AASE“; 11 579,09 Eur (11 353,43 Eur skola + 225,66 metinės palūkanos) skola MB „Pauresta“; 11 504,68 Eur (11 311,30 Eur skola + 193,38 metinės palūkanos) skola UAB „Kosto mozaika“. Taigi Bendrovės kreditoriams pradelsta suma iki 2020 m. liepos 8 d. sudarė 305 680,67 Eur.

50. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1803-390/2020, kuria ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, nurodyta, kad:

50.1. Iš byloje pateikto Bendrovės balanso 2020 m. birželio 30 d. duomenimis, įmonė turėjo turto už 825 986 Eur, kur ilgalaikio turto vertė sudarė 106 365 Eur, o trumpalaikio – 192 077 Eur, įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 678 860 Eur, kur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 125 255 Eur ir per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 553 605 Eur. Iš ieškovo pateikto Bendrovės kreditorių sąrašo 2020 m. birželio 30 d. duomenimis, matyti, kad pradelsta kreditoriams sumokėti suma sudaro 543 759,34 Eur. Iš pateiktos 2020 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Bendrovė veikė nuostolingai, įmonė turėjo 643 286 Eur nuostolių. Teismui pateikti 2020 m. birželio 30 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita yra pasirašyti Bendrovės direktoriaus S. K., todėl teismui nekyla abejonių dėl finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų patikimumo.

50.2. Kaip iš aptartų byloje esančių duomenų matyti apie atsakovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ finansinę padėtį, atsakovės finansinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nemokumo būsenos, t. y. Bendrovė yra moki. Atsakovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau yra gyvybinga (vykdo ūkinę komercinę veiklą, įmonėje dirba 7 darbuotojai (2020 m. rugsėjo 7 d. Sodros viešais duomenimis)), darbuotojams mokamas darbo užmokestis, perkamos prekės/paslaugos (tai pagrindžia pateikti duomenys apie Bendrovės einamąsias išlaidas per mėnesį), byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų likviduojama dėl bankroto (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

51. Taip pat, Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-699-390/2021 nutraukė restruktūrizavimo bylą, kadangi RUAB „Statybos ir restauravimo darbai“ nustatytu terminu nepateikė restruktūrizavimo plano bei atsisakė iškelti bankroto bylą. Teismas nutartyje nurodė, kad:

51.1. Iš byloje esančio atsakovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 2021 m. balandžio 30 d. balanso duomenų matyti, kad įmonė šiuo laikotarpiu turto iš viso apskaitė už 820 565 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas – 88 688 Eur ir trumpalaikis turtas – 204 333 Eur, ir ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 527 544 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 743 886 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 129 549 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 614 337 Eur. Iš 2021 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė gavo 2 588 Eur pelną.

51.2. Pagal 2021 m. balandžio 30 d. balanso duomenis bendrovės materialaus turto – pastatai ir statiniai vertė 22 168 Eur, ir žemės – 62 669 Eur, iš kurių žemės sklypo Raudondvario pl. 424 K, Kaune – 23 885,96 Eur, tačiau UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ direktorius S. K. pateikė duomenis, jog Nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ turto vertinimo ataskaitoje bendrovės nekilnojamasis turas 0,1785 ha komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) jame esantis sandėlis 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 426,72 kv. m. ploto, esantys (duomenys neskelbtini) įvertintas iš viso 205 700 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad balanse nurodyti duomenys neatspindi tikrosios (realios) turto vertės. Taigi bendrovės turto vertė padidėja 159 645 Eur ir sudaro iš viso 980 210 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

51.3. UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki įmonė.

52. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1232-896/2022 atsisakė ieškovei iškelti bankroto bylą pagal pareiškėjos VMI pareiškimą. Nutartyje nurodyta, kad:

52.1. Iš UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ pateikto 2022 m. rugsėjo 27 d. balanso už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. nustatyta, kad atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas – 174 477 Eur, iš kurio per vienerius metus gautinos sumos – 167 568 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 136 Eur, atsargos – 6 773 Eur; ilgalaikis turtas – 39 666 Eur, iš kurio žemė – 38 783 Eur, mašinos ir įranga – 132 Eur ir kiti įrengimai – 746 Eur; ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 527 544 Eur. Viso turtas sudaro 741 687 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 521 768 Eur, kurie mokėtini per vienerius metus. 2022 m. rugsėjo 27 d. Pelno (nuostolių) atskaitos duomenimis atsakovės veikla laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo pelninga (138 407 Eur pelnas); per 2021 metus atsakovės veikla buvo nuostolinga – 7 025 Eur nuostoliai. Lyginant praėjusių metų duomenis, atsakovės gautinos sumos (debitoriniai įsiskolinimai išliko nepakitę 167 568 Eur), sumažėjo per vienerius metus atsakovės mokėtinos sumos (kreditoriniai įsipareigojimai nuo 569 818 Eur iki 521 768 Eur), kas leidžia daryti išvadą, jog iš gautų pajamų buvo dengiami atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai. Pagal atsakovės pateiktus duomenis 2022 m. rugsėjo 27 d. pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 521 768 Eur.

52.2. Atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas areštuotas. VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ kaip valdytojo-savininko vardu įregistruotos devynios transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. Socialiniu draudimu apdraustų asmenų nėra, skola VSDFV 17 834 Eur. Pagal pateiktą debitorių sąrašą atsakovei 167 568 Eur skolinga Nacionalinė teismų administracija, kuri yra valstybinė institucija, todėl debitorinė skola laikytina realiai grąžintina atsakovei.

52.3. Teismas, įvertinęs atsakovės balanso duomenimis, konstatuoja, jog mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (521 768 Eur) neviršija atsakovės balanse įrašyto turto vertės (741 687 Eur), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pagal šią sąlygą atsakovė yra nemoki.

53. Taigi tiek Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, tiek Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartyje, tiek ir 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovė, minėtų nutarčių priėmimo metu, buvo moki. Tačiau, ieškovės teigimu, buvęs ieškovės vadovas S. K. Kauno apygardos teismui, kuris 2021 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1803-390/2020 nutarė nutraukti Ieškovei restruktūrizavimo bylą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąją ieškovės turto vertę, nurodydamas, jog ieškovė šiuo laikotarpiu turto iš viso apskaitė už 820 565,00 Eur. Todėl Bendrovė faktiškai nemoki buvo jau Įskaitymo metu.

54. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nustatyta, kad:

54.1. UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ 2023 m. rugsėjo 5 d. balanso duomenimis atsakovės turtą sudaro ilgalaikis turtas – 38 783,00 Eur, iš jo materialus turtas – 38 783,00 Eur (žemė), ir ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 527 544,00 Eur, viso turto balanso duomenimis – 566 327,00 Eur. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 287 231,00 Eur, visi įsipareigojimai mokėti per vienerius metus, pagal pateiktą kreditorių sąrašą 287 231,00 Eur įsipareigojimai kreditoriams pradelsti. 2023 m. rugsėjo 5 d. duomenimis ataskaitiniu laikotarpiu atsakovės veikla buvo pelninga ir sudarė 4218 Eur, praėjusiais finansiniais metais (2022 m.) atsakovės veikla taip pat buvo pelninga – 193 366 Eur pelno.

54.2. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovės vardu yra registruoti inžineriniai tinklai (nuotekų tinklai iki sklypo ir sklype (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 119 903 Eur, ir vandentiekio tinklai iki sklypo ir sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 37 071 Eur). Be to, atsakovei priklauso 0,7940 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 248 Eur. Pažymėtina, kad visas paminėtas nekilnojamasis turtas yra areštuotas įvairių institucijų. Transporto priemonių registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruota viena transporto priemonė FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, jai taip pat yra taikyti apribojimai. Iš antstolių sistemos duomenų matyti, kad antstolių kontorose yra vykdoma 40 vykdomųjų bylų dėl skolos išieškojimo, bendra išieškoma suma viršija 350 tūkst. eurų. Atsakovės skola valstybės ir savivaldybių biudžetams siekia 73 649,23 Eur. Viešųjų registrų duomenimis įmonėje socialiniu draudimu apdraustų asmenų nėra, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2024 m. sausio 29 d. duomenimis 17 648,18 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų atsakovė.

54.3. Realus į balansą įrašytas atsakovės turtas, kuris galėtų būti panaudotas atsakovės turtinių prievolių vykdymui, yra 38 783,19 Eur vertės žemė-miškas. Taigi, darytina išvada, jog atsakovė yra nemoki, nes atsakovės pradelsti įsipareigojimai, kurie išieškomi priverstine tvarka (287 231,00 Eur), viršija ilgalaikį turtą (38 783,19 Eur).

54.4. Atsakovė veiklos nevykdo, nei 2022 m., nei 2023 m. VSDFV informacinės sistemos duomenimis įmonėje apdraustų asmenų nebuvo. Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės vykdomą veiklą, todėl darytina išvada, kad atsakovė realios veiklos nevykdo ir yra negyvybinga.

54.5. UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, atsakovės pradelsti įsipareigojimai, kurie išieškomi priverstine tvarka (287 231,00 Eur), viršija ilgalaikį turtą (38 783,19 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

55. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-227-467/2024, kuria Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis palikta nepakeista, nurodė, kad:

55.1. UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ veiklos nevykdo, apdraustųjų asmenų neturi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Paskutinį kartą dalinis įmokų įsiskolinimo VSDF biudžetui mokėjimas buvo gautas 2023 m. gegužės 10 d. iš antstolių; priverstinį skolų išieškojimą iš bendrovės antstoliai pradėjo vykdyti 2020 metais, VSDFV Kauno skyriaus naudai – 2021 metais. Šios aplinkybės pagrindžia, kad UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, o tęsiasi ilgą laiką ir bendrovė sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams.

55.2. Teismo įvertinimu, atsakovė veiklos nevykdė nei 2022, nei 2023 metais.

56. Remiantis aukščiau aptartomis nutartimis, teismas sutinka su ieškove, kad savo balansuose už 2021 m. ir 2022 m. ieškovė buvo nepagrįstai įrašiusi atsakovės 167 567,94 Eur skolą ieškovei kaip per vienerius metus gautiną sumą ir priskyrė ją prie ieškovės turto masės, todėl restruktūrizavimo metu ieškovės turto vertė buvo faktiškai mažesnė. Visgi teismas neturi pagrindo pritarti ieškovei, kad į Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-1803-390/2020 pateiktą 2021 m. balandžio 30 d. ieškovės balansą kaip ieškovės turtas buvo nepagrįstai įtrauktos 527 544,00 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Teismo vertinimu, vien tai, kad savo balansuose už 2021 m. ir 2022 m. ieškovė taip pat įrašė analogišką 527 544,00 Eur sumą kaip ateinančių laikotarpių sąnaudas ir sukauptas pajamas ir priskyrė ją prie ieškovės turto masės, savaime nereiškia, kad ieškovė šiuo turtu nedisponavo Įskaitymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar nutraukimo metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė aplinkybę, jog buvęs vadovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąją ieškovės turto vertę įrodinėja: Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartyje bei Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartyje nustatytais duomenims; Bendrovės aiškinamajame rašte prie ieškovės 2022 m. finansinės atskaitomybės nurodytomis aplinkybėmis, jog 2022 m. sukauptos pajamos, ateinančiu metu sudaro: 527 544 Eur, t. y. atlikti SMD tačiau užsakovo nesuforminti pirkimai; 2020 m. – 2024 m. Bendrovės sąskaitos išrašais.

57. Šiame kontekste teismas pažymi, kad šiuo atveju svarbu įvertinti, ar Bendrovė buvo nemoki atlikto Įskaitymo metu. Teismo vertinimu, iš ieškovės nurodytų duomenų matyti, kad keliant bankroto bylą, priimant 2024 m. sausio 31 d. bei 2024 m. kovo 28 d. nutartis, byloje nebuvo nagrinėjama ieškovės finansinė padėtis ar (ne)mokumas Įskaitymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu. Juolab, kad teismai nustatė, jog Bendrovė veiklos nevykdė nuo 2022 m. Aiškinamajame rašte taipogi nurodytos aplinkybės susijusios su vėlesniu laikotarpiu – 2022 m., nei Įskaitymo atlikimas. Tuo tarpu nors viena vertus iš banko sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovė 2020 m. negavo bendros 527 544 Eur sumos pavedimu, kita vertus byloje nėra duomenų apie į Bendrovės buhalterinę apskaitą, didžiąją knygą ar kasos knygą įtrauktas pinigines lėšas, kurios galėjo būti gautos grynaisiais pinigais.

58. Ieškovė taip pat nurodė, kad buvęs ieškovės vadovas S. K. pateikė VĮ „Registrų centras“ tikrovės neatitinkančią ieškovės pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje melagingai nurodė, jog 2022 m. ieškovės pardavimo pajamos sudarė 250 000,00 Eur, o grynasis pelnas – 193 366,00 Eur, kadangi nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio ieškovė neturėjo nė vieno darbuotojo ir nebedeklaravo jokių prekių ir paslaugų teikimo ir/ar įsigijimo ir aiškinamajame rašte prie ieškovės 2022 m. finansinės atskaitomybės ieškovės buvęs vadovas nurodė priešingus skaičius, nei pelno (nuostolių) ataskaitoje – jame nurodyta, jog 2022 m. Ieškovės galutinis veiklos rezultatas – 7 025,00 Eur nuostolio. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, šiuo atveju ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovės finansine padėtimi 2021-2022 m., nėra aktualios nagrinėjamam ginčui, kadangi ginčijamas Įskaitymas atliktas 2020 m.

59. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1803-390/2020 nustačius, jog ieškovė restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu buvo moki, teismas, aptartų aplinkybių kontekste, neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodyta didesnė įsipareigojimų kreditoriams suma (543 759,34 Eur) nei nustatyta šiuo atveju (305 680,67 Eur).

60. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog Bendrovės vadovas nėra perdavęs nemokumo administratorei visų dokumentų, neatleidžia ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

61. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad nors ginčijamo įskaitymo atlikimo metu ieškovė jau turėjo kitų kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaičiusi, tačiau byloje nenustačius, kad ieškovė buvo nemoki, konstatuotina, kad šioje byloje atsakovė atliktu Įskaitymu nepažeidė kitų kreditorių teisėtų interesų. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo ir išvadai, kad Įskaitymu buvo sumažintas Bendrovės turtas ir tuo pat metu sumažintos galimybės bent iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais.

62. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja antroji actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – ginčijamas sandoris nepažeidė Bendrovės kreditorių teisių.

63. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

64. Atsakovė pareigą atlikti įskaitymus grindžia tuo metu susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teigia, kad ieškovė turėjo būtiną pareigą tiek sumokėti netesybas, tiek atlyginti kitas atsakovės patirtas išlaidas, o atsakovė atitinkamai turėjo teisę gauti visa tai gauti, po ko ši teisė realizuota Įskaitymu.

65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018).

66. Minėta, kad nagrinėjamu atveju atsakovės 174 795,05 Eur Įskaitytą sumą (ieškovės mokėtiną sumą atsakovei) sudarė: 135 623,64 Eur kompensacija už uždelsimą (delspinigiai) pagal Sutartį; 39 171,41 Eur apskaičiuotos kompensacijos pagal Sutartį. Tiek iš atsiliepimo į ieškinį, tiek iš 2020 m. liepos 7 d. rašto matyti, kad atsakovė delspinigius paskaičiavo remdamasi Sutarties Konkrečiųjų ir Bendrųjų sąlygų 8.7 punktu, 14.15 punktu, Bendrųjų sąlygų 2.5. punktu, 11.4 punktu, 15.2 punktu, Konkrečiųjų sąlygų 4.2. punktu.

67. Sutarties Bendrosiose sąlygose numatyta, kad jeigu užsakovas save laiko turinčių teisę į kokią nors pinigų sumą pagal kurį nors šių sąlygų straipsnį, arba tai kaip nors susieta su šia sutartimi <...> tai užsakovas arba inžinierius privalo apie tai pranešti rangovui <...> (Bendrųjų sąlygų 2.5. punktas). Jeigu Rangovas nesilaiko 8.2. punkto reikalavimų (baigimo laikas), tai, pagal 2.5. punktą (užsakovo pretenzijos), jis privalo užsakovui sumokėti kompensaciją (Bendrųjų sąlygų 8.7 punktas). Užsakovas, prieš kviesdamas pateikti pasiūlymus, turėtų patikrinti, kad šio punkto formuluotė ir kiekvienas numatomas nutraukimo pagrindas atitinka Sutarties teisės reikalavimus (Bendrųjų sąlygų 15.2 punktas).

68. Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 4.2 punkte numatyta, kad rangovas, kad užtikrintų tinkamą Sutarties įvykdymą, privalo gauti (savo sąskaita) Atlikimo užtikrinimą (Sutarties įvykdymo užtikrinimą), kurio suma nurodyta Pasiūlymo priede, ta valiuta, kuria mokėtina Sutarties kaina. Atlikimo užtikrinimas yra skirtas užtikrinti visų Rangovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą bei nuostolių, atsiradusių dėl Rangovo netinkamai vykdytų Sutarties įsipareigojimų, atlyginimą, įskaitant delspinigių ir baudų mokėjimą. Jei Sutarties įvykdymą užtikrinantis juridinis asmuo taptų nemokus ar nevykdytų įsipareigojimų kitiems ūkio subjektams arba netinkamai juos vykdytų, Užsakovas gali reikalauti, kad Rangovas pateiktų kito Užsakovui priimtino banko, kredito unijos ar draudimo bendrovės išduotą Atlikimo užtikrinimą. Rangovui grąžinus Atlikimo užtikrinimą, nuostolių, atsiradusių dėl Rangovo netinkamai vykdytų Sutarties įsipareigojimų, įskaitant netesybų mokėjimą, atlyginimui užtikrinti naudojamos Tarpinio mokėjimo pažymose nurodytos pinigų sumos. Konkrečiųjų sąlygų 8.7 punkte nurodyta, kad užsakovas turi teisę gauti kompensaciją už uždelsimą iškart, kai tik įvyksta uždelsimą sukėlę įvykiai. Šią kompensaciją už uždelsimą rangovas privalo sumokėti per 28 dienas nuo tos dienos, kai gauna užsakovo pretenziją. Užsakovas turi teisę bet kurias kompensacijas už uždelsimą sumas išskaičiuoti iš bet kurių Rangovui pagal Sutartį mokėtinų sumų arba sumų, kurios ateityje taps mokėtinos pagal Sutartį, arba šias kompensacijos sumas gauti, panaudojant atlikimo užtikrinimą. Konkrečiųjų sąlygų 11.2 punkte taipogi nurodoma, kad visas darbas, apie kurį kalbama 11.1 punkte (nebaigto darbo užbaigimas ir defektų ištaisymas), turi būti atliekamas Rangovo rizika ir sąskaita.

69. Pasisakant dėl įskaitytos delspinigių sumos (135 623,64 Eur), teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė neteisingai interpretuoja teisės ir pareigos sąvokas, laikydama, kad suteikta teisė reiškia pareigą veikti. Įvertinus Sutarties sąlygą, kurioje numatyta, kad atsakovė turi teisę bet kurias kompensacijas už uždelsimą išskaičiuoti iš bet kurių Rangovui pagal Sutartį mokėtinų sumų, spręstina, kad atsakovei buvo suteikta teisė, bet ne pareiga atlikti delspinigių įskaitymą. Delspinigių įskaitymas atliktas šiuo atveju neturint aiškios pareigos tai daryti.

70. Pasisakant dėl įskaitytos kompensacijų sumos (39 171,41 Eur), teismas visų pirma pažymi, kad iš 2020 m. liepos 7 d. rašto matyti, jog šią sumą sudarė: 13 156,28 Eur permokėta suma už darbus, susidariusi dėl Rangovo skaičiavimo klaidų, 15 957,11 Eur defektų ištaisymo suma, 10 058,02 Eur suma už apmokėtus, tačiau neatliktus darbus. Taigi ieškovė 23 214,30 Eur sumą iš atsakovės buvo gavusi nepagrįstai, už realiai neatliktus rangos darbus, tokiu būdu neteisėtai praturtėdama, todėl teismo vertinimu, atsakovė turėjo pareigą šią sumą įskaityti. Likusi suma – 15 957,11 Eur, minėta susidarė dėl defektų ištaisymo išlaidų – atsakovės patirtų tiesioginių nuostolių. Teismo vertinimu, šios sumos įskaitymas atitiko tiek įprastą verslo praktiką, tiek protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą.

71. Teismas pažymi, kad nors atsakovė nurodo, jog Įskaitymai atlikti pagrįstai ir dėl to, jog ji turėjo samdyti naują rangovą, dėl ko patyrė nuostolių, tačiau šiuo atveju pritartina ieškovei, kad atsakovė nėra pareiškusi ieškinio dėl nuostolių, taip pat neteikė pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo dėl nuostolių patvirtinimo bankroto byloje.

72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su ieškove, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio dalyje dėl delspinigių įskaitymo, t. y. nebuvo jokio sutartinio ar įstatyminio pagrindo Įskaityti delspinigius, tačiau atsakovė pagrįstai įskaitė kitas kompensacijas 39 171,41 Eur sumoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendžia, kad byloje yra nustatyta būtinoji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui dalyje dėl įskaitytų delspinigių.

73. Galiausiai, pažymėtina, kad teismo vertinimu, atsakovė sudarydama ginčijamą sandorį buvo sąžininga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus. Komerciniuose santykiuose esminiais sąžiningumo principo elementais, t. y. pagrindiniais sąžiningo elgesio vertinimo kriterijais, turi būti laikomi protingumas bei pareiga veikti nuosekliai – laikytis to, kas pažadėta, nenukrypti nuo susiformavusios sutarties vykdymo praktikos ir tinkamai bei laiku informuoti kitą sutarties šalį apie visas reikšmingas aplinkybes. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021).

74. Taigi visų pirma pažymėtina, kad skolininkės elgesio vertinimo (ne)sąžiningumo aspektu apimtis (žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises) yra neatsiejama nuo kitos actio Pauliana sandorio nuginčijimo sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo. Nesant kreditoriaus teisių pažeidimo, nėra galimybės įvertinti, ar skolininkas apie tokį pažeidimą žinojo (galėjo žinoti) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-489-577/2024; 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-194-577/2025).

75. Visgi teismas šiame kontekste teismas pažymi, kad, minėta, jog Įskaitymas atliktas 2020 m. liepos 7 d., netrukus po Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 6 d.). Kadangi Sutartis nutraukta atsakovės iniciatyva, nesant duomenų apie tai, jog ieškovė dėl finansinių sunkumų negali toliau vykdyti Sutartinių įsipareigojimų, atsakovė neturėjo pagrindo daryti išvados, jog ieškovė galėjo būti nemoki.

76. Be to, ieškovė atsakovės nesąžiningumą iš esmės įrodinėja tuo, kad atsakovė ginčo sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti apie blogėjančią bendrovės finansinę padėtį ir prognozuojamą nemokumo procesą, tačiau, teismo vertinimu, siekis restruktūrizuoti bendrovę rodo ketinimus atkurti bendrovės mokumą ir grąžinti skolas kreditoriams.

77. Taipogi, teismas pritaria atsakovei, kad būtent 2020 m. liepos 7 d., kai buvo atliktas ginčo įskaitymas, nebuvo jokių objektyvių požymių dėl UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ galimo nemokumo ir vienašalio veiksmo atlikimo metu atsakovė turėjo pilną teisę šitaip pasielgti, nes objektyviai nebuvo matomi / žinomi jokie finansiniai / turtiniai ar kitokie UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ patiriami sunkumai, dėl kurių kiltų abejonė dėl pasirinkto savo teisių gynimo būdo.

78. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Įskaitymas atliktas, tuo tarpu bankroto byla iškelta po 2024 m. sausio 31 d., kas suponuoja išvadą, jog ieškovės nemokumo nenulėmė atliktas Įskaitymas.

79. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos būtinos sąlygos pripažinti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

80. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

81. Ieškinį atmetus, ieškovei neatlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

82. Atsakovė nepateikė į bylą duomenų, jog būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“, ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė