Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens C. W. (C. W.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto aplinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12994-2025 paliktas nepakeistas ir C. W. skundas netenkintas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12994-2025 C. W. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 1 dalį (du nusižengimai), 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 18 d., 00.27 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. vairuodamas transporto priemonę, dalyvavo nelegaliose lenktynėse, tai yra gatvėje garsiniu signalu įspėjo kitą lenktynių dalyvį apie lenktynių pradžią, smarkiai didindamas greitį, manevruodamas tarp automobilių nerodė atitinkamos krypties posūkio signalų, keisdamas eismo juostas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptis. Tokiu būdu savo pavojingu elgesiu demonstravo išskirtinumą, nepagarbą kitiems automobilių vairuotojams, pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams bei nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo ir kitu žmonių sveikatai ar net gyvybei, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 5, 9. 82.1, 81, punktus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą C. W., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 490 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu C. W. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje (iš viso du nusižengimai), 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, už šiuos nusižengimus jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 490 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad C. W. nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, tačiau apeliantas neigia padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tvirtindamas, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų. Nors apeliaciniame skunde ir nėra suformuluotas prašymas nutraukti administracinę teiseną dėl dviejų nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje, taip pat 417 straipsnio 1 dalyje, tačiau pačiame skunde dėstomi argumentai, kuriais tvirtinama byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių tokių nusižengimų padarymą. Alternatyvus apeliacinio skundo prašymas – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyti trumpesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pasisakys dėl nurodytų apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

8. Pirmiausiai pastebėtina, kad Institucijos nutarimu, kurio išvadoms pritarė ir pirmosios instancijos teismas, buvo konstatuota, jog C. W., vairuodamas transporto priemonę, dalyvavo nelegaliose lenktynėse, tai yra gatvėje garsiniu signalu įspėjo kitą lenktynių dalyvį apie lenktynių pradžią, smarkiai didindamas greitį, manevruodamas tarp automobilių nerodė atitinkamos krypties posūkio signalų, keisdamas eismo juostas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptis. Už šių veiksmų padarymą apeliantas buvo pripažintas kaltu ir nubaustas padaręs du atskirus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Kaip teisingai pastebima skunde, nutarime nėra aiškiai išskirta, kokie veiksmai sudarė vieno ir kito nusižengimo sudėtį, tačiau iš nutarimo turinio galima suprasti, kad vienas nusižengimas konstatuotas dėl dalyvavimo nelegaliose lenktynėse, kitas – dėl pavojingą situaciją sukėlusio KET pažeidimo, t. y. smarkiai didindamas greitį, manevruodamas tarp automobilių nerodė atitinkamos krypties posūkio signalų, keisdamas eismo juostas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptis. Čia pirmiausia pažymėtina, kad kaip ydinga laikytina situacija, kai asmeniui atitinkamą administracinį nusižengimą padarant keliais skirtingais to paties straipsnio toje pačioje dalyje numatytais veiksmais, šie yra kvalifikuojami ne kaip vienas, o du atskiri administraciniai nusižengimai. Toks veiksmų kvalifikavimas yra perteklinis, dirbtinai išplečiantis administracinės atsakomybės ribas ir apsunkinantis pažeidėjo teisinę padėtį.

9. Toliau pasisakytina dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje inkriminuoto nusižengimo – vairavimo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. Kaip jau minėta, Institucijos nutarimu buvo nustatyta, kad C. W., vairuodamas transporto priemonę, dalyvavo nelegaliose lenktynėse, gatvėje garsiniu signalu įspėjo kitą lenktynių dalyvį apie lenktynių pradžią. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje atskirai dėl nurodyto nusižengimo nepasisakė, tik bendrai konstatavo, kad visi C. W. inkriminuoti veiksmai yra patvirtinti liudytojų parodymais, vaizdo įrašu, nutartyje aptariant šių įrodymų turinį. Vis dėlto detalesnė analizė nėra pateikta ir aiškių argumentų dėl šio administracinio nusižengimo nenurodyta. Kaip jau minėta, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę neigia, tvirtina nelegaliose lenktynėse nedalyvavęs, byloje nėra įrodymų, kad tokios lenktynės apskritai vyko, jis tik 1 min. 17 sek. važiavo lygiagrečiai kartu su kitu automobiliu, neneigia viršijęs greitį, tačiau tai nebuvo dalyvavimas specialiai surengtose lenktynėse. Be to, kategoriškai neigia naudojęs garsinį signalą, kuriuo, kaip inkriminuota, buvo įspėta apie lenktynių pradžią. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad tokie apelianto parodymai nėra paneigti.

11. Byloje nustatyta, kad 2025 m. balandžio 18 d., 00 val. 27 min., C. W., vairuodamas „BMW“ markės automobilį, Geležinio Vilko gatve važiavo lygiagrečiai su kitu automobiliu, abu automobiliai judėjo apie 200 km/val. ar dar didesniu greičiu, ta pačia kryptimi, iki kol pastebėjo tarnybinį pareigūnų automobilį, ir Saltoniškių g. sankryžoje pasuko į skirtingas puses. Vis dėlto tokie duomenys nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad apeliantas vairavo (dalyvavo) neteisėtai organizuotose lenktynėse. Byloje nėra duomenų apie išankstinį vairuotojų susitarimą dalyvauti neteisėtai organizuotose lenktynėse. Jei sprendimas lenktyniauti ir buvo priimtas spontaniškai, visgi būtini bent minimalūs duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kad vyko ne atsitiktinis, jokiu atstumu neapibrėžtas vairuotojų pasivaržymas (greičio prasme) kelių eisme, o vyko būtent neteisėtai organizuotos transporto priemonių lenktynės ir apeliantas suvokė dalyvaujantis tokiose neteisėtai organizuotose automobilių lenktynėse. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje tokių duomenų nepakanka, o tai, kad nagrinėjamu atveju du automobiliai, iš kurių vienas vairuojamas apelianto, važiavo lygiagrečiai vienas kito, aiškiai viršydami leistiną greitį, visgi nepakanka daryti išvadą, kad C. W. vairavo neteisėtai organizuotose lenktynėse. Atsižvelgiant į šiuos, taip anksčiau išdėstytus argumentus dėl neįrodytos aplinkybės, susijusios su garsinio signalo naudojimu, C. W. administracinė teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (dėl vairavimo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse) nutrauktina.

12. C. W. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas ir dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, smarkiai didino greitį, manevruodamas tarp automobilių nerodė atitinkamos krypties posūkio signalų, keisdamas eismo juostas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptis. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vaizdo įrašo medžiaga tokių veiksmų nepatvirtina, o liudytojų parodymai nėra pakankami kaltei įrodyti, tuo pačiu pažymint, kad liudytojų parodymų vienodumas nereiškia tokių parodymų teisingumo ir patikimumo, vis dėlto teismas vertina, kad šie inkriminuoti veiksmai yra pasitvirtinę ir įrodyti. Esamu atveju nekyla abejonių, kad apelianto vairavimas buvo pavojingas. Apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas Giedrius Teleiša parodė, kad 2025 m. balandžio 18 d., patruliuojant ir važiuojant Geležinio Vilko gatve, priekyje tarnybinio automobilio, gal už 50 metrų važiavo „BMW“ markės automobilis (vairuojamas apelianto) ir baltos spalvos „Audi“ automobilis. Vienu metu nurodytų automobilių vairuotojai (taigi ir C. W.) pradėjo lenktyniauti, manevruoti tarp automobilių, matė, kaip kelis kartus užkirto kelią kitiems automobiliams, kurie buvo priversti stabdyti, vengti kontakto. Liudytojas akcentavo mažiausiai du kartus matęs, kad buvo sudarytos avarinės situacijos, „BMW“ automobilis rikiuodamasis neįsitikino, kad tą daryti yra saugu, dideliu greičiu apvažiuodamas užkirto kelią kitam automobiliui, keitė kryptį iš vienos eismo juostos į kitą. Tai, kad buvo pavojingai vairuojama, matyti ir iš pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo Martyno Kaminsko parodymų, kurių detalus turinys išdėstytas skundžiamoje nutartyje. Nors apeliaciniame skunde ir yra keliamos abejonės dėl tokių liudytojų parodymų, tačiau teismas neturi objektyvaus pagrindo nesivadovauti šiais parodymais, juo labiau, vertinti juos kaip suinteresuotus, duotus siekiant apkalbėti apeliantą. Sutiktina, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota didesnė dalis aplinkybių, kurias nurodė policijos pareigūnai, tačiau tai lėmė, kad pats įrašas yra prastos kokybės. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad įvykį fiksavusi vaizdo kamera yra sumontuota tarnybinio automobilio viduje, pats tarnybinis automobilis juda ženkliai atitolęs nuo apelianto vairuojamos transporto priemonės, dėl ko nebuvo galimybės iš arti užfiksuoti bylai reikšmingų aplinkybių. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl to, kad nagrinėjamu atveju vaizdo stebėjimo priemonė buvo nustatyta nesilaikant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų. Visgi pastarieji argumentai plačiau neanalizuotini, galimas vaizdo stebėjimo priemonės nustatymo nesilaikymas savaime nepaneigia liudytojų parodymų bei tų aplinkybių, kurios atsispindi vaizdo įrašo medžiagoje. Pabrėžtina, kad iš atitinkamos įrašo dalies galima spręsti, jog pareigūnų automobilis juda dideliu greičiu, tačiau apelianto vairuojamas automobilis nėra pasiekiamas. Įraše matyti kitos transporto priemonės, kurios važiuoja ženkliai mažesniu greičiu, matyti, kad už atkarpinio greičio matuoklio apelianto automobilis (taip pat gretimai važiuojantis automobilis) staigiai padidina greitį, ties Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankryža matomas pavojingas automobilių manevravimas. Šios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės tik sustiprina pagrindą remtis liudytojų parodymais. Apelianto teiginiai neva kitų eismo dalyvių transporto priemonės buvo stabdomos dėl to, kad vairuotojas pamatė šalimais važiuojantį policijos ekipažą, atmestini kaip subjektyvūs. Nesunku suprasti, kad ne policijos pareigūnų automobilis privertė kitus eismo dalyvius (kurie važiavo nepažeisdami kelių eismo taisyklių ir neturėjo jokio pagrindo baimintis galimų neteisėtų veiksmų užfiksavimo) staigiai stabdyti, o būtent pavojingai manevruojantis, dideliu greičiu apelianto vairuojamas automobilis.

13. Ginčijant KET 81 ir 82.1 punktų pažeidimą vėlgi argumentuojama tuo, kad atitinkamos krypties posūkio signalo nerodymas nėra užfiksuotas vaizdo įraše. Vis dėlto čia apeliantas vėl nepagrįstai sumenkina liudytojų parodymus, dėl kurių parodymų patikumumo teismas jau pasisakė. Tuo labiau, atsižvelgiant į vaizdo įrašo dalyje nuo 01.30 min. užfiksuotą automobilių važiavimą, pavojingai manevruojant, kai dėl kitų transporto priemonių tenka keisti eismo juostas, nėra pagrindo netikėti, kad tokių staigių ir pavojingų manevrų, atliktų esant dideliam greičiui, metu atitinkamos krypties posūkio signalas iš tiesų nebuvo rodomas.

14. Taigi atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad C. W. Institucijos nutarime inkriminuotais veiksmais padarė KET 4, 5, 9, 81 ir 82.1 punktų pažeidimus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto veiksmai įeina į ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuoto nusižengimo sudėtį ir skundžiamame nutarime jie nepagrįstai buvo kvalifikuoti atskirai pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį. Nustatytus veiksmus kvalifikuojant pagal atskirus ANK straipsnius, iš esmės lieka neaišku, kokie veiksmai sudaro ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

15. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas anksčiau aptartais įrodytais veiksmais, kuriais C. W., vairuodamas transporto priemonę, smarkiai didino greitį, manevruojant tarp automobilių nerodė atitinkamos krypties posūkio signalų, keitė eismo juostas, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Tokiu būdu jis savo pavojingu elgesiu demonstravo išskirtinumą, nepagarbą kitiems automobilių vairuotojams, pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams bei nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo ir kitu žmonių sveikatai ar net gyvybei.

17. Apeliaciniame skunde, prašant administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti, tvirtinama, kad nėra nustatytas būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis – chuliganiškos paskatos. Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018 ir kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, kad apelianto kaltė dėl šio nusižengimo konstatuota nepagrįstai, priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina C. W. tyčinę kaltę ir chuliganiškas paskatas, priimant sprendimą vairuoti automobilį pavojingu būdu, keliančiu grėsmę tiek eismo saugumui, tiek savo ir kitų žmonių saugumui. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai Giedrius Teleiša ir Martynas Kaminskas parodė, kad C. W. vairuojamas „BMW“ markės automobilis važiavo didesniu nei 200 km/val. greičiu, kas iš dalies atsispindi byloje esančiame vaizdo įraše, iš kurio galima spręsti, kad pareigūnai važiuoja gana dideliu greičiu, tačiau vis tiek reikšmingu atstumu atsilieka nuo apelianto vairuojamo automobilio, kas neleidžia abejoti, jog C. W. vairavo ženkliai viršydamas greitį. Vaizdo įraše taip pat užfiksuotas gana aktyvus eismas, matyti važiuojančios kitos transporto priemonės (ne pavienės). Tiek pareigūnų apibūdintas, tiek ir vaizdo įraše užfiksuotas vairavimas rodo pranašumo kelyje demonstravimą, pasirodymą prieš kitus kelių eismo dalyvius, sąmoningai ignoruojant kelių eismo taisyklių laikimąsi, kas yra niekaip nepateisinama dėmesingo vairuotojo požiūriu. Kaip galima matyti, apelianto vairuojamame automobilyje buvo dar bent keli asmenys, todėl pavojus buvo keliamas ne tik pašaliniams eismo dalyviams ir pačiam vairuotojui, bet ir automobilio keleiviams. Nors apeliantas pažymi, kad iš aplinkinių vairuotojų ar kartu vykusių asmenų nebuvo jokių pasipiktinusių reakcijų, tačiau nekvestionuotina, kad važiavimas 200 km/val. ar dar didesniu greičiu be pateisinamos priežasties miesto teritorijoje (taip vadinamu „miesto greitkeliu“, kur greitis ir taip yra didesnis nei įprastai mieste, judant link centro), automobilyje esant dar bent keliems keleiviams, yra pakankamas pagrindas konstatuoti chuliganiškas paskatas. Be chuliganiškų paskatų požymio chuliganišką vairavimą patvirtina kelių KET pažeidimų padarymas ir neabejotinai sukeltas pavojus eismo saugumui, taip pat savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi laikytina, kad apelianto kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

19. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atmesti kaip nepasitvirtinę, toliau pasisakytina dėl skunde suformuluoto alternatyvaus prašymo – ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, už nurodytą administracinį nusižengimą nustatant trumpesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

20. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucijos nutarimu C. W. už šį nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas 14 mėnesių.

21. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

22. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad C. W. padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų. Nustatyti veiksmai be jokios pateisinamos priežasties itin dideliu greičiu važiuojant miesto teritorijoje, nakties metu, pavojingai manevruojant tarp automobilių, nerodant atitinkamos krypties posūkio signalų, keičiant juostas, taip priverčiant kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, vertintini ne tik kaip įžūlūs, bet ir sukėlę akivaizdų pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių (pabrėžtina, kad vairuojamame automobilyje buvo vežami dar trys keleiviai) sveikatai bei gyvybei. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės iš esmės nepripažino. Kaip galima matyti iš jo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, C. W. teigė važiavęs kaip įprastai, neviršydamas leistino greičio, jį šiek tiek padidino tik pasibaigus atkarpinio greičio matuoklio zonai. Apeliantas neigė pavojingai manevravęs, nerodęs posūkio signalą, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir pan., aiškino paprasčiausiai norėjęs greičiau parvežti draugą į namus. Iš tokių parodymų matyti, kad asmuo akivaizdžiai stokoja kritinio požiūrio į savo veiksmus, yra linkęs juos menkinti, nėra jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas neturi pagrindo padarytą administracinį nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą, mažareikšmį, neatitinkantį tipinio šios rūšies nusižengimų pavojingumo.

23. Galima sutikti nebent su tais apeliacinio skundo argumentais, kad paties C. W. asmenybė iš esmės yra teigiama – studijuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, charakterizuojamas teigiamai, gyvendamas Vokietijoje užsiėmė savanoryste, anksčiau administracine tvarka baustas tik vieną kartą (taip pat už KET pažeidimą, kai įvažiavo į sankryžą ir kirto ją degant draudžiamam šviesoforo signalui), paskirtą baudą sumokėjo, po nagrinėjamo įvykio naujų nusižengimų nepadarė, kas iš esmės rodo, kad apeliantas nėra linkęs sistemingai daryti administracinius nusižengimus. Visgi vien teigiamas asmenybės vertinimas savaime nėra pagrindas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Čia primintina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju gi be teigiamo asmenybės vertinimo nėra kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad paskyrus net ir minimalų įstatymo nustatytą administracinio poveikio priemonės terminą, jis neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Apeliacinio skundo teiginiai dėl teisės vairuoti transporto priemonės turėjimo būtinumo, tokį poreikį grindžiant nuvykimu į paskaitas bei sugrįžimui namo į Vokietiją, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, visgi nėra išimtinė aplinkybė ir pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Nepatogumai ir neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus apeliantas pats privalėjo įvertinti, o to nepadaręs prisiėmė kilusių pasekmių riziką. Kita vertus, iš apelianto nėra atimta galimybė nei toliau studijuoti ir vykti į paskaitas, nei sugrįžti į namus Vokietijoje, tačiau tą darys reikės naudojantis viešuoju transportu, pavežėjų paslaugomis, kreipiantis į draugus ar pažįstamus (kiek tai susiję su nuvykimu į studijas), pasiekti Vokietiją taip pat yra eilė būdų ir galimybių, kurių palankiausias apeliantas turės apsvarstyti ir išsirinkti, juo labiau, jog negalėjimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra ribotas ir kilę nepatogumai nesitęs neapibrėžtą laiką.

24. Visų anksčiau aptartų argumentų kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau tikslinga pažymėti, kad tuo pačiu teismas pakankamai nemotyvavo, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo būtina taikyti didesnį nei įstatymo numatytą minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiamai asmenybę apibūdinantys duomenys ir, kas ypač reikšminga tai, kad apeliantas anksčiau administracine tvarka baustas tik vieną kartą, kas nerodo jo polinkio sistemingai nusižengti, sudaro pagrindą nustatyti minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, dėl ko Institucijos nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtas teisės vairuoti transporto priemones terminas trumpintinas iki 12 mėnesių. Toks administracinio poveikio priemonės terminas neprieštarauja teismų praktikai. Papildomai pažymėtina, kad apeliaciniame skunde gausiai cituojama teismų praktika, nurodant konkrečias administracinių teisės nusižengimų bylas, jose nustatytomis aplinkybėmis visgi nėra tapačios nagrinėjamai bylai. Teismas neturi tikslo pasisakyti dėl kiekvienos skunde nurodytos bylos, juo labiau, kad yra nurodomi ir žemesnių teismų sprendimai, kurių pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo patikrintas apeliacine tvarka, tačiau pažymi, kad, antai, Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-348/2024 nustatyta situacija, kad pažeidėjas neleistinus veiksmus atliko, skubėdamas pasiimti vaikus iš mokyklos, ko nesuspėjus padaryti iki nustatyto laiko, jam būtų tekę mokėti ugdymo įstaigos sutartyje numatytą baudą. Be to, asmuo nevengė atsakomybės, buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgta, kad jo darbinių funkcijų vykdymas neatsiejamas nuo kelionių po visą Lietuvą, ir, neturėdamas teisės vairuoti, iš esmės negalėtų tokias funkcijas vykdyti. Kitoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-170-497/2022) pabrėžta, kad chuliganiškai vairuodamas pažeidėjas visgi nekirto savo eismo juostos, dėl ko nusižengimą vertino kaip kiek mažiau pavojingą. Šioje nutartyje kaip tik pažymėta, kad pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuojami ir žymiai didesnio pavojingumo veiksmai, dėl kurių sukeliamos avarinės situacijos, kiti eismo dalyviai priverčiami staigiai stabdyti ar imtis kitokių aktyvių veiksmų. Pavyzdžiui, aplenkiant priekyje važiuojantį automobilį ir sąmoningai staigiai stabdant, taip priverčiant priešinga kryptimi važiuojančius vairuotojus staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo ir kt. (nurodoma aktuali teismų praktika). Dar kitoje byloje pažeidėjo veiksmai buvo perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, paskirta įstatymo numatyta minimali administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams, taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas šioje byloje apskritai nebuvo sprendžiamas (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-244-361/2022).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto C. W. (C. W.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto aplinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.10-ANR_N_12994-2025 (ROIK 25270587238):

Nutraukti C. W. administracinę teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (dėl vairavimo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse).

C. W. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (dėl KET pažeidimų sukėlusių pavojingą situaciją) ir 417 straipsnio 1 dalį inkriminuotus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Panaikinti 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.10-ANR_N_12994-2025 dalis dėl administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (už du nusižengimus), 417 straipsnio 1 dalį skyrimo.

Sutrumpinti C. W. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 12 (dvylikos) mėnesių.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.