- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- AN2-244-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00376-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. P.
- Institucija
- apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2022 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja surašė administracinio nusižengimo protokolą R. P. už tai, kad jis, 2022 m. balandžio 8 d. 17.51 val., Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g. - Taikos pr., chuliganiškai vairavo transporto priemonę – „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. aplenkdamas sustojusių eilėje, laukiančių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl tos priežasties privertė priešinga eismo kryptimi atvažiuojančią transporto priemonę priverstinai stabdyti ir trauktis atbuline eiga, blokavo pravažiavimą, tuo sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Tokie R. P. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus ir atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, požymius. Į protokolą įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo R. P. pasiūlyta iki 2022 m. gegužės 14 d. sumokėti 225 Eur baudą bei skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
2. 2022 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą, kuriuo R. P. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022m. spalio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. skundą tenkino iš dalies – pakeitė policijos 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą, papildydamas jį tuo, kad R. P., be jam inkriminuoto Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų, pažeidė ir KET 136.3., 136.5. punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
4. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį, policijos 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių.
4.1. Argumentuoja, jog teismas netinkamai vertino faktines pažeidimo situacijos aplinkybes, kurios patvirtina, kad apelianto veikoje nėra tyčios padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismas negalėjo savo iniciatyva tikslinti esminių administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytų nusižengimo aplinkybių, įtraukdamas į pažeistų KET reikalavimų apimtį KET 136.3. ir 136.5. punktus. Teismas negalėjo sunkinti apelianto teisinės padėties, nes policija nepateikė prašymo sunkinti ar tikslinti byloje esantį administracinį kaltinimą minėtais dviem KET punktais. Teismas posėdyje tik nurodė apie galimą nuobaudos švelninimą, bet negriežtinimą su galima nuoroda į virš išdėstytus KET punktus. Todėl akivaizdu, kad jei jis būtų žinojęs, kad teismas ruošiasi sunkinti jo teisinę padėtį, iš anksto būtų prašęs išdėstyti viso kaltinimo turinį raštu bei paprašęs papildomai laiko pasiruošti gynybai. Teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, net nepaklausė jo, ar jam suprantama kaltinimo keitimo formuluotė ar reikalingas papildomas laikas pasiruošti gynybai. Teismas neįvertino aplinkybės, jog 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą priėmė pareigūnas V. K., kuriam nebuvo suteikti įgaliojimai veikti policijos vardu.
4.2. Teigia, kad jo kaltė grindžiama tik vaizdine bylos medžiaga ir liudytojos – pareiškėjos R. G. parodymais apie pastarajai priimtiną vairuotojo (apelianto) elgesio modelio kelyje suvokimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis viso proceso metu ir šiuo metu pripažįsta, kad galėjo padaryti KET pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutiko ir nesutinka, jog padarė grubų KET pažeidimą iš chuliganiškų paskatų. Paaiškina, kad tą vakarą vyko į šalia esantį pažeidimo vietos esantį prekybos centrą ,,Technoramą“ paimti daiktų labdaros renginiui. Teismas jo veiką kvalifikavo vien pagal jo atlikto manevro faktą, t. y. įvertino tik objektyviąją veikos pusę, tačiau visiškai neatsižvelgė į veikos padarymo subjektyviąją pusę (kaltė, motyvas, tikslas). Veikos negalima kvalifikuoti tinkamai, jei nėra visų konkretaus administracinio nusižengimo sudėties elementų. Veikos kvalifikacijai esminės reikšmės turi ir asmens suvokimas apie jo paties daroma veiką, tyčios formą ir vieningą sumanymą.
4.3. Nurodo, kad policijos tyrėjams apeliantas paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) narys. 2022 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) turėjo įvykti paramos renginys Lietuvos ir Ukrainos draugystei, kurio vienas iš organizatorių buvo „(duomenys neskelbtini)“. R. P., kaip šios įmonės vadovui buvo pavesta 2022 m. balandžio 8 d. vakare, iš Klaipėdos prekybos centro ,,Technorama“, esančio adresu Taikos pr. 39, Klaipėda, paimti labdaros renginiui reikalingas aukoms skirtas dėžutes, projektorių bei interaktyvią lentą. Buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir judėjo tiesia kryptimi, neviršydamas leistino greičio bei neatliko jokių staigių manevrų. Išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, judėjo į priekį, kadangi pageidavo nusukti link prekybos centro ,,Technorama“ bei nupirkti virš nurodytas dėžutes, paimti minėtą orgtechniką. Tačiau staiga patikrinęs švarko kišenes suprato, kad paliko piniginę bei asmens dokumentą kontoroje. Šiame kelio ruože draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 nebuvo ir lenkimo manevrą galėjo atlikti. Be asmens dokumento bei užstato, nebūtų galėjęs pasiimti iš parduotuvės reikiamų priemonių šventei, todėl nusprendė vykti iki darbo vietos. Todėl jam buvo būtina sugrįžti į atgal į eismo juostą. Neviršydamas leistino greičio, judėjo į priekį, tikėdamasis laisvo tarpo tarp automobilių, todėl iki sankryžos pradžios manė, kad bus galimybė persirikiuoti į dešinės pusės eismo juostą. Tačiau tokio manevro negalėjo užbaigti, nes paprasčiausiai nebuvo tarpo automobilių kolonoje. Leistinu greičiu važiavo link sankryžos, o iš priekio priartėjo kita transporto priemonė, todėl jis neteko galimybės nusukti į šoną, t. y. įsilieti į bendrą eismo srautą. Akivaizdu, kad važiuojant tolygiai ir sekant automobilių srautą, nebuvo jokio pagrindo jam sustoti ar pristabdyti automobilį. Nesutinka, kad automobilio „Mazda“ vairuotojas buvo priverstas pakeisti važiavimo maršrutą, vien dėl to, kad „Audi A4“ automobilis nesutiko pavažiuoti atgal. Tokių duomenų byloje nėra ir šių aplinkybių teismas nenagrinėjo. Sutinka, kad liudytoja R. G. galėjo pasijusti nepatogiai dėl tokios situacijos kelyje, tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo, o automobilio „Audi A4“ vairuotojas nebuvo užblokavęs pėsčiųjų perėjos bei netrukdė jiems praeiti. Šios aplinkybės fiksuotos vaizdo medžiagoje.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta dokumentų apie tai, kad R. P. tą vakarą sugrįžo į „Technoramą" ir paėmė minėtus daiktus. Tačiau tokių duomenų teismas iš jo nereikalavo ir toks klausimas iš viso nebuvo sprendžiamas procese, juolab, 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, kuria nutarta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tokio nurodymo nebuvo. Pažymi, kad nevengia atsakomybės ir sutinka, kad galėjo padaryti kitus KET pažeidimus, išskyrus chuliganišką vairavimą. Neturėjo tikslo pasipuikuoti prieš aplinkinius ar kitokiu būdu demonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą aplinkiniams. Juolab, neturėjo chuliganiškų motyvų sumenkinti eismo dalyvius ar rodyti aiškią nepagarbą jiems. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pagarbiai elgėsi su jį filmavusiu asmeniu, nei žodžiu, nei gestais nemėgino atkreipti dėmesį į save ar kitaip išprovokuoti konflikto. Juolab, vėliau susiekė su minėta moterimi ir atsiprašė už savo veiksmus kelyje.
4.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad yra neteistas, nebaustas už panašaus pobūdžio nusižengimus ar grubius KET pažeidimus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, charakterizuojamas teigiamai, yra (duomenys neskelbtini) narys, daugelio visuomeninių renginių rėmėjas bei organizatorius. Darbo reikalais dažnai vyksta iš Klaipėdos į Palangą, nes darbas yra susijęs su visuomeniniu maitinimu bei renginių organizavimu. Todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina. Neneigia, kad objektyviai jo atlikti veiksmai galimai atitinka chuliganiško vairavimo požymius, tačiau neturėjo tikslo ir motyvo elgtis chuliganiškai.
Atsiliepimas
5. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.
5.1. Teismas informuodamas R. P. apie galimą kaltinimo formuluotės patikslinimą, užtikrino jam įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo kaltinimo gintis. Kaltinimas iš esmės nepasikeitė, o buvo tik patikslinta, kad R. P. pažeidė ir KET 136.3. ir 136.5. punktų reikalavimus.
5.2. R. P. lenkimo manevrą atliko sąmoningai, skubėdamas ir siekdamas greičiau apvažiuoti susidariusią eismo spūstį, todėl tokiu manevru, kai jis be jokios priežasties, aplenkė prie šviesoforo stovinčių automobilių koloną, įvažiuodamas į priešingą eismo juostą, užkirsdamas kelią važiuoti transporto priemonėms priešinga kryptimi, automobilio „Audi“ vairuotoją priversdamas stabdyti, o automobilio „Mazda“ vairuotoją persirikiuoti įvažiuojant į pėsčiųjų perėją, rodė savo išskirtinumą, pranašumą kelyje. R. P. savo elgesiu demonstravo akivaizdžią nepagarbą kitiems vairuotojams, elementarių elgesio kelyje normų nepaisymą, kėlė pavojų eismo saugumui ir buvo nulemtas tyčinių veiksmų bei aiškų jo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad R. P. pateikta chuliganiško vairavimo priežastis, pasiimti užmirštą rankinę, yra mažareikšmė dingstis, neatitinkanti būtinojo reikalingumo sąlygų.
5.3. Dėl pareigūno V. K. įgaliojimų nagrinėti bylą teismas argumentuotai pasisakė. Papildomai pažymi, kad šis pareigūnas 2021 m. gruodžio 22 d. komisariato viršininko įsakymu Nr.30-TE-731, nuo 2021 m. liepos 27 d. perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjo pareigas. 2021 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-701 2.1.1. punkte nustatyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnai yra įgalioti policijos vardu nagrinėti administracinių nusižengimų bylas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas nesutinka su policijos ir apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad jis vairavo chuliganiškai, kartu, neginčija padaręs KET pažeidimą, tačiau lengvesnį. Teigia, kad kaltinimo papildymas KET 136.3. ir 136.5. punktų reikalavimų pažeidimu, nepagrįstai pasunkino apelianto teisinę padėtį, suvaržė teisę į gynybą. Mano, kad nutarimą priėmęs policijos pareigūnas V. K., tokių įgaliojimų neturėjo.
7. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos surinktus ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nesutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad R. P. aplenkdamas sustojusių eilėje, laukiančių automobilių koloną, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir dėl to priversdamas priešinga eismo kryptimi atvažiuojančią transporto priemonę priverstinai stabdyti ir taip blokuodamas jai pravažiavimą, tokius veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų – tokiu elgesiu demonstravo akivaizdžią nepagarbą ne tik kitiems transporto priemonių vairuotojams, elementarių elgesio kelyje normų nepaisymą, bet ir kėlė pavojų tiek savo, tiek kitų žmonių saugumui.
8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (kasacinė nutartis Nr. 2AT-7-976-2018).
9. Vairuotojo veiksmai, kai jis, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkia koloną automobilių, stovinčių priešais šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir laukiančių leidžiamo eismo signalo, neįsitikinęs, kad lenkimo manevrui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešai atvažiuojančioms transporto priemonėms, gali turėti chuliganiško vairavimo požymių. Tačiau, sprendžiant dėl chuliganiškų vairavimo požymio (ne)buvimo, vairuotojo veiksmai turi būti analizuojami visų konkrečios lenkimo situacijos aplinkybių kontekste. Tik visapusiškai, objektyviai įvertinus KET pažeidimo padarymo aplinkybes, galima spręsti apie vairuotojo tyčios ir paskatų turinį, o kartu ir konkrečios administracinio nusižengimo sudėties požymių (ne)buvimo jo veiksmuose.
Žemesnės instancijos teismas
10. Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą ar pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir pan.
11. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad policija, spręsdama dėl apelianto kaltės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu, Klaipėdos miesto vaizdo stebėjimų kamerų įrašu, liudytojos R. G. pranešimu policijai ir kartu jos pateikta vaizdo medžiaga, iš kurių padarė išvadą, kad apeliantas jam inkriminuotus veiksmus atliko vedamas chuliganiškų paskatų – jais demonstravo akivaizdžią nepagarbą ne tik kitiems transporto priemonių vairuotojams, elementarių elgesio kelyje normų nepaisymą, bet ir kėlė pavojų tiek savo, tiek kitų žmonių saugumui. Tokie R. P. veiksmai policijos įvertinti kaip pažeidę KET 9 punkto reikalavimus. Apylinkės teismas tokiam apelianto veiksmų juridiniam vertinimui pritarė, kartu papildydamas pažeistų KET reikalavimų sąrašą KET 136.3. ir 136.5. punktais.
12. Tačiau apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo motyvai ir išvados dėl chuliganiškų paskatų buvimo R. P. veiksmuose yra faktiškai ir juridiškai nepagrįstos. Sukoncentruodamas dėmesį į lenkimo manevro atlikimo būdą ir darydamas išvadą, kad R. P. tokiu lenkimu net nesiekė įsilieti į bendrą eilę anksčiau nei privažiuos sankryžą, reguliuojamą šviesoforo, o siekė aplenkti visą automobilių koloną, tokiu būdu atsistoti prieš pirmą eilėje stovėjusį automobilį, kad sankryžą, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, galėtų pervažiuoti pirmas, apylinkės teismas paviršutiniškai patikrino R. P. pateiktą jo elgesio kelyje versiją. R. P. viso proceso metu nuosekliai teigė ir dabar skunde pakartoja, jog išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir lenkdamas kolonoje stovinčius automobilius, norėjo nusukti į prekybos centrą ,,Technorama“, nes iš ten turėjo paimti kitos dienos labdaros renginiui (duomenys neskelbtini) skirtus daiktus (dėžutes, projektorių, interaktyvią lentą).
13. Apygardos teismas, tikrindamas nurodytos versijos (ne)pagrįstumą pažymi, kad iš tikrųjų, važiuojant Paryžiaus Komunos g. link Taikos pr. šviesoforu reguliuojamos sankryžos, kairėje pusėje yra prekybos centras „Technorama“ ir atskiras įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, iš kurios patogiai pasiekiamas įėjimas į šį prekybos centrą. Nagrinėjamu atveju R. P. važiavo būtent Paryžiaus Komunos g. link Taikos pr. R. P. nurodoma aplinkybe, jog jis vyko paimti daiktų labdaros renginiui ir toks renginys iš tikrųjų įvyko, leidžia įsitikinti jo atstovo advokato byloje pateikti duomenys: (duomenys neskelbtini) prezidentės I. V. pranešimas, jog 2022 m. balandžio 9 d., (duomenys neskelbtini) įvyko labdaros renginys „Lietuvos ir Ukrainos draugystės diena (duomenys neskelbtini)“, o šios asociacijos valdybos narys R. P. buvo atsakingas už priemonių renginiui paėmimą iš „Technorama“ (b. l. 62); (duomenys neskelbtini) Š. V. publikacija asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kurioje (duomenys neskelbtini) džiaugiasi tokiu įvykusiu renginiu, surengtu minėtos asociacijos iniciatyva, kurios metu savivaldybei perduota 1 300 kuponų pietums, kurių vertė 5 850 Eur (b. l. 65). Be to, ir apylinkės teismas iš įvykio vietos vaizdo įrašo taip pat pastebėjo, kad iš Paryžiaus Komunos gatvės yra įvažiavimas link prekybos centro „Technorama“.
14. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad R. P., aplenkdamas koloną automobilių Paryžiaus Komunos gatvėje, turėjo galimybę nusukti į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro. Tačiau R. P. pasiekti kelionės tikslą ir suspėti įvažiuoti į būtent kairėje pusėje esančią aikštelę nepavyko, nes neprivažiavus įsukimo, jam priešais nuo Taikos pr. sankryžos atvažiavo kiti automobiliai. Taigi, apylinkės teismo motyvai, kad R. P. siekė aplenkti visą automobilių koloną ir tokiu būdu atsistoti prieš pirmą eilėje stovėjusį automobilį, kad sankryžą, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, galėtų pervažiuoti pirmas ir taip elgėsi be jokios realios priežasties, nedera su tikruoju R. P. kelionės tikslu, o tai kartu suponuoja pagrindą įžvelgti ne chuliganiško, o pavojingo vairavimo sudėtį jo veiksmuose. Iš vaizdo įrašo, kaip beje teisingai pastebėjo apylinkės teismas, matyti, kad R. P. priešpriešine eismo juosta važiuoja tolygiai, pakankamai dideliu greičiu, nestabtelėdamas. Toks R. P. važiavimo iki norimo įsukimo, esančio kairėje pusėje, būdas, leidžia pagrįstai teigti, kad jis nesiekė aplenkti ar įsilieti į dešinėje pusėje stovinčių automobilių koloną, o siekė kuo greičiau pasiekti kelią kairėje ir nusukti į minėtą aikštelę.
15. Nurodyto apygardos teismo vertinimo nekeičia ir R. P. paaiškinimas, kad tuo metu, t. y. kol lenkė koloną norėdamas nusukti į prie prekybos centro esančią aikštelę, patikrinęs švarko kišenes, nerado piniginės ir asmens dokumentų, o tada nusprendė kuo greičiau sugrįžti į eismo juostą ir važiuoti pasiimti šių daiktų iš darbovietės. Akivaizdu, jog jam nepasukus į kairę pusę, po to įsilieti į koloną dešinėje pusėje nebuvo paprasta. Priešais atvažiavo kiti automobiliai, o kolonoje laisvos vietos nebuvo. Vis tik iš vaizdo įrašo matyti, kad kolonoje stovintys vairuotojai greitai įleido R. P. į bendrą eilę. Liudytojos R. G. apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai, jog toks R. P. elgesys papiktino tiek ją, tiek automobilio, kuriuo ji važiavo, vairuotoją, nes jie buvo priversti laukti, kol jis atlaisvins jų kelio juostą, atsižvelgiant į aptartų R. P. veiksmų kelyje pobūdį, sustiprina apygardos teismo įsitikinimą, kad R. P. vairavo pavojingai, o ne chuliganiškų paskatų vedamas.
16. Be to, R. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės – 2022 m. jokių kitų KET pažeidimų nėra padaręs, yra bendrovės, užsiimančios visuomeniniu maitinimu bei renginių organizavimu, direktorius, aktyviai dalyvauja labdaringoje, visuomeninėje veikloje, nors anksčiau baustas už KET pažeidimus, tačiau ne už šiurkščius (daugiausiai už greičio viršijimą), pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą eismo saugumui (bet ne vairavęs chuliganiškai), leidžia kaip patikimus vertinti apeliacinio skundo teiginius, kad be asmens dokumento bei užstato, jis nebūtų galėjęs pasiimti iš parduotuvės reikiamų priemonių šventei bei kelyje neturėjo tikslo pasipuikuoti prieš aplinkinius ar kitokiu būdu demonstruoti savo išskirtinumą ar nepagarbą aplinkiniams, neturėjo chuliganiškų motyvų sumenkinti eismo dalyvius ar rodyti aiškią nepagarbą jiems.
17. Kiti apelianto skundo argumentai, jog teismas negalėjo savo iniciatyva tikslinti esminių administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytų nusižengimo aplinkybių, įtraukdamas į pažeistų KET reikalavimų apimtį šių taisyklių 136.3. ir 136.5. punktus, jog tokiu būdu pasunkino apelianto teisinę padėtį, suvaržė teisę į gynybą, o nutarimą priėmęs policijos pareigūnas V. K. neturėjo tokių įgaliojimų, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl tokių pačių skundo argumentų, juos atmesdamas kaip nepagrįstus, išsamiai pasisakė apylinkės teismas. Todėl apygardos teismas, pritardamas tokiam vertinimui, jų nekartoja.
18. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas R. P. tyčios turinį ir inkriminuotais veiksmais sukeltos grėsmės eismo saugumui pavojingumo laipsnį ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijos prasme atskleidė netinkamai. Priešingai nei sprendė policija ir apylinkės teismas, apygardos teismas neturi pagrindo apeliantui inkriminuotuose vairavimo veiksmuose įžvelgti buvus chuliganiškas paskatas. Nors apeliantas nesilaikė jam inkriminuotų KET punktų reikalavimų, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokius jo veiksmus vertinti kaip sudarančius pagrindą konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą nėra pakankamo pagrindo. Todėl pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas automobilį vairavo chuliganiškai.
19. Apygardos teismo vertinimu, R. P. veika pagal subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius atitinka kito, t. y. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto, pavojingo vairavimo sudėtį. ANK 420 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę vairuotojams už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Administracinio nusižengimo protokole užfiksuoti net keli pavojingą vairavimą apibūdinantys objektyvieji požymiai – aplenkdamas sustojusių eilėje, laukiančių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl tos priežasties privertė priešinga eismo kryptimi atvažiuojančią transporto priemonę priverstinai stabdyti ir trauktis atbuline eiga, blokavo pravažiavimą, tuo sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams (KET 9, 136.3., 136.5. punktai). Todėl apelianto padaryti KET pažeidimai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir kvalifikuojami pagal šią teisės normą.
20. R. P. veiką perkvalifikavus į kitą ANK straipsnį, spręstinas administracinės nuobaudos paskyrimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį klausimas. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
21. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs KET pažeidimą, už šiurkščius KET taisyklių pažeidimus praeityje nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam skirtina minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – bauda, bei ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali administracinio poveikio priemonė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
2022 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą pakeisti – R. P. veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Nutartis neskundžiama.