Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MB projektai“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“, ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „MB projektai“, įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Adminova“. Paminėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.

12. UAB „MB projektai“ vadovu laikotarpiu nuo 1995 m. gegužės 1 d. (įmonės įsteigimo) iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties iškelti UAB „MB projektai“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo atsakovas M. B..

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl 1 148 472,05 Eur piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo M. B., kaip buvusio ieškovės UAB „MB projektai“ vadovo.

14. Apeliantas (atsakovas) M. B., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu priteisti iš jo 1 148 472,05 Eur, visų pirma įrodinėja tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo reikalavimo (prašymo) taikyti ieškinio senatį ir dėl to sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, kartu įrodinėdamas, jog ieškinys buvo pateiktas praleidus tiek CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, tiek CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, tiek ir JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą šešių mėnesių senaties terminą. Be to, apelianto teigimu, nors ieškovė prašė ir pirmosios instancijos teismas priteisė negrąžintą skolą, tačiau ieškinys iš esmės yra dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovė turėjo įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodė, savo ruožtu pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai ją perkeldamas išimtinai atsakovui.

Dėl teisinio santykio kvalifikavimo

15. Prieš sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl 1 148 472,05 Eur priteisimo iš atsakovo pagrįstumo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia būtina pasisakyti dėl teisinio santykio kvalifikavimo, t. y. ar atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, įmonei negrąžinta ir buhalteriniais dokumentais nepagrįsta 1 148 472,05 Eur suma turėjo būti priteista kaip skola ar kaip bendrovei padaryta žala. Pažymėtina, kad tinkamas teisinio santykio kvalifikavimas nagrinėjamu atveju yra reikšmingas tiek teisingam (tinkamam) konkrečius teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymui, tiek ir teisingam tarp šalių kilusio ginčo dėl ieškinio senaties termino taikymo nustatymui, t. y. ar nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl skolos priteisimo (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), ar sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginti (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41 punktas; 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 41 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ieškovės pareikštas ieškinys atsakovui, kaip buvusiam UAB „MB projektai“ vadovui, dėl iš įmonės kasos paimtų ir įmonei negrąžintų pinginių lėšų priteisimo turi būti nagrinėjamas ir vertinimas pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Teisiškai kvalifikuojant šalių santykius, aktualu nustatyti, koks faktinis ryšys siejo ginčo šalis. Minėta (žr. nutarties 2 punktą), kad atsakovas nuo įmonės įsteigimo (1995 m. gegužės 1 d.) iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties iškelti UAB „MB projektai“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo UAB „MB projektai“ vadovu.

18. Juridiniai asmenys, būdami savarankiški civilinės teisės subjektai, įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Vienasmenis bendrovės valdymo organas – bendrovės vadovas – organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 ir 8 dalys), jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, ABĮ, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, 12 dalies 1 ir 18 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinis statusas reglamentuojamas civilinės teisės normų, taikomų akcinių bendrovių organų veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2005).

19. Vykdydamas savo funkcijas, juridinio asmens vadovas turi ne tik užtikrinti, kad jo valdomas juridinis asmuo tinkamai vykdytų kasdienes funkcijas ir laikytųsi teisės aktuose jo veiklai keliamų reikalavimų, tačiau taip pat turi vykdyti CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas: jis turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo ir kt. Juridinio asmens vadovo pareiga vykdyti nurodytus reikalavimus yra grindžiama tuo, kad juridinį asmenį ir jo vadovą sieja pasitikėjimu pagrįsti (fiduciariniai) santykiai, todėl juridinio asmens vadovas privalo ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Tuo atveju, jeigu juridinio asmens vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas, jam gali kilti pareiga atlyginti žalą. Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi reiškiant reikalavimą priteisti pinigines lėšas, kurias bendrovės vadovas gavo ne sutarties, sudarytos su bendrove, pagrindu (y. y. ne prievolinių santykių pagrindu), o kaip bendrovės valdymo organas (vadovas), šių lėšų priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendrovės vadovo deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.

20. Nors, apelianto teigimu, ieškovė BUAB „MB projektai“ pateiktu ieškiniu prašė ir pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo negrąžintą skolą, ieškovei neįrodinėjant deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo atliktą tokių aplinkybių vertinimą, taikytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo vis tik iš esmės nagrinėjo pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nors išsamiau civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, t. y. kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, neteisėti veiksmai, lėmę žalos padarymą bendrovei, neaptarė.

21. Konstatavusi, kad tarp šalių kilęs ginčas nagrinėtinas taikant deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, toliau teisėjų kolegija vertina ir pasisako tiek dėl taikytino ieškinio senaties termino, tiek ir dėl ieškovei priteistos žalos teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo ir ieškinio senaties taikymo

23. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas).

25. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Reikalavimą taikyti ieškinio senatį atsakovas gali pareikšti bet kurioje proceso pirmosios instancijos teisme stadijoje, iki baigiant bylą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-469/2023, 33 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu teismas tinkamai nenustato ieškinio senaties taikymui reikšmingų aplinkybių ir neišsprendžia reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo, tai yra procesinis teisės pažeidimas, dėl kurio sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-469/2023, 32 punktas).

27. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas M. B. triplike buvo pateikęs prašymą taikyti ieškinio senatį. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ieškinio senaties taikymui reikšmingų aplinkybių ir neišsprendė atsakovo reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo, nors tai privalėjo padaryti.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, sutinka su apeliantu, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinis pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tam tikrus pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus apeliacinės instancijos teismas gali ir turi ištaisyti, negrąžindamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismo galimybės pašalinti proceso teisės normos pažeidimus priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, bylos aplinkybių. Spręsdamas dėl bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismas turi atsižvelgti į civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Teismas turi įvertinti, kad bet koks bylos grąžinimas žemesnės instancijos teismui yra išimtis ir objektyviai užtęs bylos teisminį nagrinėjimą labiau, negu jos aplinkybių papildomas ištyrimas apeliacinėje instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2006; 2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 107 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas, neišsprendus atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į tai, jog faktinės aplinkybės, susijusios su ieškinio senaties termino skaičiavimu, yra aiškios, o jas teisiškai įvertinti gali apeliacinės instancijos teismas.

30. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš tokių sutrumpintų terminų yra įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kuri nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad, nustačius, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo, kaip buvusio UAB „MB projektai“ vadovo, bendrovei negrąžintą pinigų sumą turi būti nagrinėjamas pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas (t. y. ieškovė iš esmės reikalauja priteisti jai atsakovo padarytą žalą), taikytinas ne bendrasis, o CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

31. Nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl ieškinio senaties termino pradžios momento. Apelianto teigimu, ieškovės prašoma priteisti suma yra kildinama iš 2005–2019 m. laikotarpio, todėl CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas.

32. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, jog ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžios momentą sieja su 2005–2019 m. laikotarpiu, kuomet jis iš įmonės kasos skirtingais laikotarpiais paėmė grynuosius pinigus. Pažymėtina, kad ieškinys yra pareikštas bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus. Akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės administratorius iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ir jo paskyrimo nedalyvavo bendrovės veikloje, todėl jam nėra ir negalėjo būti žinomos aplinkybės apie atsakovo paimtas pinigines lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nemokumo administratoriaus sužinojimas apie atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, iš įmonės kasos paimtas pinigines lėšas sietinas su momentu, kuomet M. B. perdavė nemokumo administratoriui BUAB „MB projektai“ dokumentus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonės buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentus nemokumo administratoriui atsakovas perdavė tik 2022 m. vasario 11 d. Taigi būtent nuo šios datos (2022 m. vasario 11 d.) ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, anksčiausiai galėjo sužinoti apie atsakovo įmonei padarytą žalą, jam negražinus gautų iš įmonės piniginių lėšų.

35. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė BUAB „MB projektai“, 2023 m. kovo 7 d. pateikusi teismui ieškinį, nepraleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

36. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad ieškovės nemokumo administratorius praleido JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą senaties terminą.

37. JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytame JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas šešių mėnesių terminas yra skirtas peržiūrėti įmonės sandorius. Paminėta įstatymo norma nereglamentuoja ir nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų reikalavimams dėl įmonei padarytos žalos pareikšti.

39. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. Minėtas terminas nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 42 punktas).

40. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nemokumo administratoriui įstatymo nustatyta pareiga per 6 mėnesius patikrinti įmonės sandorius neturi reikšmės ieškinio senaties termino taikymui.

41. Konstatavus, kad ieškovė nepraleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginti, toliau teisėjų kolegija vertina ir pasisako dėl ieškovei priteistos žalos teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą

42. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

43. Taigi remiantis prieš tai paminėta kasacinio teismo praktika, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovui, kaip buvusiam BUAB „MB projektai“ vadovui, taikymo, visų pirma turi įrodyti jo neteisėtus veiksmus.

44. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas M. B., remiantis byloje esančia finansine apyskaita, laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2020 m. iš įmonės kasos iš viso paėmė 5 686 459,74 Eur, t. y. avansiniams atsiskaitymams su tiekėjais (pirkėjais), prekių ir (ar) paslaugų pirkimui ir kitoms reikmėms atsakovas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2020 m. iš įmonės kasos paėmė 5 051 541,74 Eur, o laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m., paskirtyje nurodydamas, kad „perduodama atsakingam saugojimui“, paėmė dar 634 918 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad iš avansiniams atsiskaitymams su tiekėjais (pirkėjais), prekių ir (ar) paslaugų pirkimui ir kitoms reikmėms paimtų 5 051 541,74 Eur buhalteriniais dokumentais yra pagrįstas 4 506 387,69 Eur panaudojimas, likusios dalies – 545 154,05 Eur – panaudojimas įmonės reikmėms nėra pagrįstas. Iš „atsakingam saugojimui“ paimtų 634 918 Eur ieškovei buvo grąžinti tik 31 600 Eur. Likusi piniginių lėšų dalis – 603 318 Eur – įmonei negrąžinta ir buhalteriniais dokumentais nėra pagrįsta, kad buvo panaudota bendrovės reikmėms. Taigi iš viso iš įmonės kasos, remiantis bylos duomenimis, atsakovas paėmė ir buhalteriniais dokumentais nepagrindė 1 148 472,05 Eur panaudojimo.

45. Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, jog įmonės kasoje buvusios lėšos buvo išmokėtos jam, kaip bendrovės vadovui, tačiau, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu priteisti iš jo 1 148 472,05 Eur, kaip minėta, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes būtent ieškovė turėjo įrodyti neteisėtus M. B. veiksmus, padarytos žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį, tačiau byloje nebuvo įrodyta ir nustatyta, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas, būtų netinkamai organizavęs finansinę apskaitą.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

47. Pažymėtina, kad, remiantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalimi, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. BAĮ 12 straipsnio 2 dalis nustatė, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą.

48. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus įrodymus, t. y. paties atsakovo nemokumo administratoriui perduotas finansines apyskaitas, kad iš įmonės kasos 2005–2020 m. laikotarpiu atsakovas M. B. iš viso paėmė 5 686 459,74 Eur, tačiau buhalteriniais dokumentais nepagrindė 1 148 472,05 Eur panaudojimo ir šios sumos neperdavė nemokumo administratoriui, atsakovas, kaip įmonės vadovas, siekdamas pagrįsti ir įrodyti, jog jam išmokėtos lėšos visos buvo panaudotos įmonės veikloje, taip išvengiant civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, turėjo pirminiais buhalteriniais dokumentais pagrįsti, kokiam tikslui buvo panaudotos bendrovei priklausiusios lėšos (pvz., už kokias suteiktas prekes ir (ar) paslaugas atsiskaitant ir pan.). Tokių duomenų M. B. nei nemokumo administratoriui, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Taigi atsakovas nesilaikė įstatyme nustatytos pareigos visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais.

49. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu M. B., kad nebuvo įrodytas jo kaltas pareigų nevykdymas ir veiksmų neteisėtumas, t. y. kad jis būtų tinkamai organizavęs įmonės finansinę apskaitą. Atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, veiksmų neteisėtumas būtent ir pasireiškė tuo, kad jis netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir nepagrindė kam ir kokiu tikslu buvo panaudotos UAB „MB projektai“ iš kasos paimtos lėšos. Pažymėtina, kad tokie įmonės vadovo neteisėti veiksmai, t. y. įmonės turto (lėšų) paėmimas iš bendrovės kasos ir (ar) banko sąskaitų, nepagrindžiant šių lėšų panaudojimo bendrovės veiklai ir tikslams buhalterinės apskaitos dokumentuose, lemia tai, kad nėra galimybės tiksliai įvertinti, ar visos lėšos iš tiesų buvo panaudotos įmonės veiklai, kokia konkreti žala įmonės kreditoriams buvo padaryta, be to, dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų buvo apribotos ir panaikintos bendrovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą.

50. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Byloje buvo įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, t. y. kad jis laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2020 m. iš įmonės kasos paėmė, tačiau buhalteriniais dokumentais nepagrindė 1 148 472,05 Eur sumos panaudojimo ir šių lėšų nemokumo administratoriui neperdavė. Savo ruožtu priešingų įrodymų, jog nėra kaltas dėl bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos ir kad visos iš įmonės kasos paimtos lėšos iš tiesų buvo panaudotos UAB „MB projektai“ veikloje, kaip minėta, pateikiant lėšų panaudojimą pagrindžiančius pirminius buhalterinius dokumentus, atsakovas nepateikė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas M. B., 2022 m. vasario 11 d. perduodamas ieškovės nemokumo administratoriui įmonės buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentus, kartu perdavė ir BUAB „MB projektai“ debitorių sąrašą, sudarytą pagal 2020 m. rugsėjo 10 d. (nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną) būklę, kuriame pats nurodė, kad yra skolingas UAB „MB projektai“ 1 159 472,27 Eur.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neteisėtų M. B. veiksmų, pasireiškusių tuo, jog jis nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir nepagrindė, kam buvo panaudotos UAB „MB projektai“ priklausiusios lėšos, kurias jis paėmė iš įmonės kasos, buvo padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius BUAB „MB projektai“ buvusio vadovo (atsakovo) M. B. civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusius žalos padarymą bendrovei ir jos kreditoriams, žalos padarymo faktą ir dydį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieškovei iš atsakovo 1 148 472,05 Eur, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Atsakovo M. B. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos.

53. Ieškovė BUAB „MB projektai“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.