Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „MB projektai“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Adminova”, ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

3. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1215-232/2020 iškėlė bankroto bylą UAB „MB projektai“ (toliau – ir įmonė) ir įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Adminova“. UAB „MB projektai“ vadovu nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki Vilniaus apygardos teismo nutarties iškelti UAB „MB projektai“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo atsakovas.

4. Ieškovas teigia, kad įmonė atsakovui laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2020 m. iš viso išdavė 1 148 472,05 Eur sumą, kuri nebuvo panaudota įmonės reikmėms, o atsakovas šios sumos nėra grąžinęs. Atsakovas su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka, nurodo, kad visa suma buvo panaudota įmonės reikmėms.

5. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, aktualią teismų praktiką šiuo klausimu sprendžia, kad būtent ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą.

6. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę.

7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad bendrovei padaryta žala dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

8. Pagal bendrąją taisyklę, reiškiant reikalavimą vadovui taikyti civilinę atsakomybę už tinkamai neapskaitytą ir prarastą turtą, ieškovas turi pareigą įrodyti žalos faktą ir dydį, kad konkretus turtas prarastas dėl vadovo neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta išimtis, kada dėl vadovo netinkamo finansinės apskaitos organizavimo negalima nustatyti, dėl kieno kaltės turtas prarastas, įrodinėjimo našta, kad turtas prarastas ne dėl vadovo kaltės, perkeliama vadovui. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas).

9. Kadangi įrodinėjimo pareigos perkėlimas atsakovui civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo procese yra išimtis, ji turėtų būti taikoma, tik kai neabejotinai nustatomos sąlygos perkelti įrodinėjimo naštą. Tokios sąlygos pripažintinos nustatytomis, jei vadovas netinkamai organizavo finansinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti, kur yra turtas, ir nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad turtas prarastas dėl kitų asmenų veiksmų. Teismų praktikoje analogiškose bylose yra nuosekliai laikomasi nuomonės, kad jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Dėl to būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

10. Nustačius įmonės lėšų išmokėjimo bendrovės vadovei faktą, pareiga įrodyti pinigų gavimo pagrindą bei jų panaudojimo pagrindą tenka įmonės lėšas gavusiam asmeniui. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-586-381/2015).

11. Iš UAB ,,MB projektai“ nemokumo administratoriaus UAB „Adminova“ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2020 m. iš ieškovo kasos atsakovui grynaisiais pinigais iš viso buvo išduota 5 686 459,74 Eur. Tai patvirtina ieškovo finansiniai dokumentai (patikslinto ieškinio priedas Nr. 3). T. y.5 051 541,74 Eur buvo išduoti atsakovui laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2020 m. avansiniams atsiskaitymams su tiekėjais/pirkėjais, prekių ir/ar paslaugų pirkimui bei kitoms UAB „MB projektai“ reikmėms, o 634 918 Eur buvo perduota atsakovui laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m. nurodant piniginių lėšų išdavimo paskirtį „Išduodama atsakingam saugojimui“.

12. Pažymėtina, kad ieškovo buhalteriniais dokumentais yra pagrįstas tik 4 506 387,69 Eur sumos, išduotos atsakovui atsiskaitymui su tiekėjais, panaudojimas, likusi dalis – 545 154,05 Eur, buhalteriniais dokumentais nėra nepagrįsta, t. y. nėra įrodymų nei apie jos panaudojimą įmonės reikmėms, nei įrodymų apie tai, kad ši suma ieškovui buvo grąžinta.

13. Pagal pacituotą teismų praktiką, jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Taigi, šiuo atveju būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kažkokią naudą.

14. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 545 154,05 Eur suma, išduota avansiniams atsiskaitymams su tiekėjais/prekių ir/ar paslaugų pirkimui, buvo panaudota pagal paskirtį. Taigi, atsakovas liko ieškovui skolingas 545 154,05 Eur.

15. Kaip minėta, laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m. atsakovui iš UAB „MB projektai“ kasos grynaisiais pinigais, nurodant aiškią piniginių lėšų išdavimo paskirtį „Išduodama atsakingam saugojimui“, buvo perduota 634 918 Eur suma, priklausanti ieškovui. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas iki šios dienos iš 634 918 Eur sumos į įmonės kasą grąžino tik 31 600 Eur. Atsakovas ir šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, kad likusią nurodytos sumos dalį būtų panaudojęs įmonės reikmėms. Taigi, atsakovas įmonei yra skolingas 603 318 Eur dydžio sumą.

16. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas ieškovui iš viso yra skolingas 1 148 472,05 Eur (603318,00 Eur + 545154,05 Eur = 1 148472,05 Eur). Dėl išvardintų priežasčių ieškinys tenkinamas ir iš atsakovo ieškovui priteisiama 1 148 472,05 Eur (CK 6.237 str.).

17. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 148 472,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, tačiau ieškovas nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas šio klausimo nesvarsto.

19. Ieškovui yra iškelta bankroto byla, todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

20. CPK 96 str. 1 d. yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

21. Taigi, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis (9589 Eur) iš atsakovo priteisiamas valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „MB projektai“ (į. k. 123057036) 1 148 472,05 Eur (vieną milijoną šimtą keturiasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 5 ct) skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 148 472,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9589 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.