Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 21 d. priimtą nutarimą Nr. 93-354 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. P. nuteistas 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 28 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 28 d.2018 m. gegužės 21 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-354 nutarta taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu jis skatintas septynis kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, anksčiau nėra teistas. Pataisos namuose T. P. mokėsi, įgijo profesiją, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia civilinį ieškinį, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas.Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, jis keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, be to, išlieka aktualūs jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai.Skunde nuteistasis T. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad visiškai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau apylinkės teismas vertino ir kriterijus, kurie nenumatyti įstatyme, t. y. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, pažangą mažinti pakartotinį nusikalstamumą, jo asmenybę – ankstesnius teistumus, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje. Nuteistasis nesutinka, kad Komisijos nutarime išvardintos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (yra atlikęs ½ bausmės, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema ir yra pažanga ją mažinant, elgesys nepriekaištingas, jis dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, nesilaiko subkultūros, yra nemažai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, įgijo profesiją, turi darbinę motyvaciją, dengia ieškinį, palaiko ryšius su artimaisiais, pripažįsta savo kaltę, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, anksčiau nėra teistas) nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo vertinimu, palikus galioti apylinkės teismo nutartį, galima daryti išvadą, jog lygtinis paleidimas egzistuoja tik teoriškai, iš jo atimama viltis stengtis ir pasitaisyti. Tai ne demokratinės ir teisinės, bet policinės valstybės modelis. Apylinkės teismas nenurodė, ką konkrečiai jis turi daryti, kokias pastangas dėti, kad būtų vertas toliau tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Skunde apygardos teismui T. P. teigia, kad bausmės atlikimo metu jis pakeitė savo elgesį teigiama linkme, šiuo metu atitinka visas lygtinio paleidimo sąlygas, kadangi yra pasiryžęs daugiau nebenusikalsti, t. y. atlikta bausmės dalis jam padarė pakankamą poveikį, tačiau tokius teiginius aukštesnysis teismas vertina tik kaip deklaratyvius. Teisėjų kolegija vertina objektyvius byloje esančius duomenis, kurie atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo puoselėjamas vertybes bei pasiruošimą integruotis į visuomenę. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, T. P. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Sutiktina, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, kuriuos nurodė ir apylinkės teismas, tačiau jie nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos ir visuomenės intereso gyventi saugioje aplinkoje.Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija pernelyg sureikšmino aplinkybes, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei (18 balų pagal OASys metodiką), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įvykdė jam anksčiau skirtas rekomendacijas. Sutiktina, kad T. P. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai – laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje jis skatintas septynis kartus, paskutinį kartą perkeliant iš paprastosios į lengvąją grupę. Vis dėlto, šie duomenys negali būti vertinami atsietai nuo kitos nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos, T. P. elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors nuteistojo pageidaujamu laikotarpiu. Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad nuteistajam išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys (konfliktinių santykių aiškinimasis būnant apsvaigus nuo alkoholio, visų savo elgesio pasekmių neįvertinimas). T. P. mąstymo ydingumą atskleidžia jo požiūris į negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą. Nuteistasis kaltę teigia pripažįstantis, tačiau teisėjų kolegija šio prisipažinimo nelaiko nuoširdžiu. T. P. vis dar aiškina, kad tiesiogiai pačiame įvykyje nedalyvavo, tikslo žudyti neturėjo, tiesiog yra nuteistas kaip bendrininkas, nors įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistasis kartu su savo broliu bendrais veiksmais – daugybiniais smūgiais nužudė kitą asmenį, t. y. abu buvo vykdytojai. Įvertintina ir tai, kad su taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekančiu broliu T. P. artimai bendrauja, palaiko ryšius, vadinasi, jis neigiamai nevertina ne tik savo priešingų teisei veiksmų, tačiau ir brolio elgesio nesmerkia. Šios aplinkybės neleidžia aukštesniajam teismui padaryti išvados, kad, būdamas laisvėje, T. P. sugebės rinktis draugus, pažįstamus, savo gyvenimo tikslų siekiančius teisėtomis priemonėmis ir būdais. Atkreiptinas dėmesys, kad labai sunkus smurtinis nusikaltimas buvo įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, todėl svaigiųjų gėrimų vartojimo prevencijai turi būti skiriamas didelis dėmesys. Nepaisant to, nuteistasis lankė tik įžanginę grupę ryšium su alkoholio vartojimo prevencija, ko teisėjų kolegija nelaiko pakankamomis pastangomis, siekiant koreguoti savo netinkamą elgesį.T. P. 2015 m. rugsėjo 25 d. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta dengti priteistą civilinį ieškinį, nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, atsisakyti nuolatinės veiklos, kuri skatina nusikalstamumą. Nuteistasis mokinosi ir įgijo staliaus profesiją, tačiau bausmės atlikimo metu keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Du kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, kartą pravestas auklėjamasis pokalbis ir kartą apsiribota jo elgesio svarstymu drausminėje komisijoje. Nors paskutinis nusižengimas fiksuotas 2013 m. pabaigoje, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog T. P. elgesys šiuo metu yra visiškai nepriekaištingas. Nuteistasis privalo ne tik laikytis nustatyto režimo reikalavimų, tačiau ir prisiimti atsakomybę už nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius. Pažyma apie gautus vykdomuosius dokumentus (b. l. 13) liudija, kad nuteistojo T. P. vardu gautas vienas vykdomasis patvarkymas dėl vaikų išlaikymo po 64,01 Eur kiekvienam vaikui ir vienuolika vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo 44 212,47 Eur sumai. Iš nuteistojo darbo užmokesčio vykdomi išieškojimai vaikų išlaikymui. Skolai padengti išieškota 126,54 Eur. Taigi, T. P. turi didelius finansinius įsipareigojimus, kurių dengimui iš esmės nededa jokių pastangų. Bausmę nuteistasis atlieka jau beveik septynerius metus ir per visą šį laikotarpį tesugebėjo atlyginti kiek daugiau nei 100 Eur, kas laikytina formaliu įsiskolinimo dengimu. Be to, nuteistasis nededa jokių pastangų įsidarbinti išėjęs į laisvę. Jo paties teigimu, jis kreipsis į darbo biržą, tačiau pats jokių aktyvių darbo paieškos veiksmų neplanuoja imtis. Todėl spręstina, kad T. P. nėra suinteresuotas atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir tokiu būdu bent minimaliai sumažinti kilusius neigiamus padarinius.Aukštesniajam teismui kelia abejonių ir nuteistojo socialinių ryšių tvirtumas. Iki nuteisimo jis gyveno su sugyventine (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau po galimo lygtinio paleidimo vyktų gyventi pas motiną į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) rajoną, kur galimai po bausmės atlikimo grįžtų ir nuteistojo brolis, su kuriuo bendrai veikiant buvo padarytas nusikaltimas, dėl kurio įvykdymo T. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis nėra aktyvus socialinės reabilitacijos programų dalyvis, jis dalyvauja daugiau privalomuose užsiėmimuose, tačiau pats iniciatyvos koreguoti savo elgseną bei mąstyseną nerodo. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad T. P. lankėsi Psichologinėje tarnyboje dėl elgesio korekcijos, tačiau jokie teigiami rezultatai neužfiksuoti. Bausmę lengvosios grupės sąlygomis jis atlieka dar tik kelis mėnesius - nuo 2018 m. balandžio 18 d., todėl pirmiausia turi įrodyti, jog yra vertas bausmės atlikimo šioje grupėje.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. T. P. šiuo metu negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė apie save ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Apylinkės teismas, vertindamas lygtinio paleidimo taikymo T. P. galimybę, nepažeidė įstatyme numatytų imperatyvų bei turimos kompetencijos.Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nors likusi neatlikta nuteistojo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, o padarytas nusikaltimas labai sunkus, tačiau šie kriterijai nelėmė apylinkės teismo sprendimo, šių aplinkybių nevertina ir aukštesnysis teismas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.